Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2024 m. gegužės 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. 2024 m. vasario 17 d. apie 22:17 val. Joniškio rajono kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y., atlikus kraujo tyrimą, jame nustatytas 2,15 promilės etilo alkoholio kiekis.

Apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pasielgė labai neatsakingai ir labai pavojingai, pačiam vos nekainavo gyvybės. Tą vakarą buvo pokalbis su sese, daug metų gyvenančia užsienyje, kilo daug turtinių nesutarimų, labai susipykome. Buvo šeštadienis, paskambinau vienam draugui, pasiūliau išgerti, jis sutiko, važiavau pas jį, bet jis pasakė, kad nebegali, nes išvyksta. Grįžo atgal, užsuko į (duomenys neskelbtini) mišką, buvo nešaltas vakaras, atsidarė butelį degtinės „Staličnaja“, 40 laipsnių stiprumo, 0,5 litro ir pradėjo gerti. Išgėrė gal pusę butelio ir važiavo namo. Važiuojant pradėjo reguliuoti radiją, nepastebėjo ten buvusio posūkio ir apsivertė į vandens telkinį. Po smūgio priveržė diržai, negalėjo išsilaisvinti. Vanduo pradėjo plūsti į saloną, šiaip taip apsivertė, išsilaisvino iš vieno diržo, bet apatinio diržo negalėjo atlaisvinti, apie pusę valandos prabuvo vandenyje iki atvažiavo priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, buvo praradęs sąmonę, tik greitojoje atsigavo, kai vežė į priimamąjį Šiauliuose, kur patikrino blaivumą, o ryte išleido namo.

Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, galėjo kilti baisios pasekmės, tai nepateisinama. Dirba (duomenys neskelbtini) apie 4 metus, darbo sutartis kol kas nenutraukta, greičiausiai darbo nebeturės, teks ieškotis kito darbo. Automobilis „VW Passat“ įgytas prieš 3,5 metų, pirktas už grynus, iš santaupų. Turi dukrą 11 metų amžiaus ir suaugusią dukrą iš pirmos santuokos. Gyvena antroje santuokoje. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, gyvenimo būdas daugiau sportas, nei alkoholis. Santykiai su sutuoktine puikūs. Sutuoktinė daro įtaką, nesipyksta, visus šeimyninius reikalus sprendžia kartu.

Kadangi kaltinamasis V. Ž. prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2024-02-17 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2027-02-17 apie 22:17 val. Joniškio r., kelyje (duomenys neskelbtini), V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairuodamas savo žmonai priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apsivertė (1t., b. l. 5–10);

2024-02-17 – 2024-02-18 įvykio vietos, vietovės ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietos objektas yra automobilis. Į įvykio vietą vykstama Joniškio r., keliu (duomenys neskelbtini). Nuo Joniškio ribos pavažiavus link (duomenys neskelbtini), dešinėje kelio pusėje matome nuo kelio sankasos nuvažiavusį ir patvinusioje pievoje, vandenyje, ant stogo apvirtusį juodos spalvos automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vietovė atvira. Automobilio priekis nukreiptas link (duomenys neskelbtini), galinė dalis link Joniškio m. Kelias asfaltuotas, plotis 6 metrai. Nuo kelio iki automobilio priekinio rato 4,30 m., atstumas. Nuo kelio iki galinio rato 6,10 m., atstumas. Automobilis guli ant stogo vandenyje, apsemtas. Automobilio gale matome valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Automobilis eksploatacijai netinkamas, matomi įvairūs kėbulo defektai. Automobilio salonas, variklio dalis, bagažinė, užlieti vandeniu. Automobilis su automatine greičių pavara. Prietaisų skydelyje, spidometro rodyklė pradinėje padėtyje. Pavara darbinėje padėtyje. Pravažiuoti automobilio kilometrai ir kuro likutis nenustatytas. Užvedimo raktelių nėra. Automobilis išvežamas į saugojimo aikštelę (1t., b. l. 11–16,);

2024-02-27 – 2024-02-28 papildomu įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad nuvykus į įvykio vietą (važiuojant nuo Joniškio m. link (duomenys neskelbtini)) nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) pavažiavus apie 150 metrų, po dešine puse matome patvinusį lauką. Patvinęs laukas yra prie pat pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini). Šalia patvinusio lauko matome įvairias, galimai automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalis, vienos dalys šalia patvinusio lauko, kitos dalys vandenyje. Taip pat matosi šalia patvinusio lauko įvairūs tušti stiklinai buteliai nuo alkoholio, šiukšlės. Patvinusiame lauke vandens daug, gilu. Apžiūrėjus minėtą patvinusį lauką ir šalia esančius laukus, daiktų, dokumentų (V. Ž. vardu išduoti dokumentai) nerasta (1t., b. l. 17–23);

Specialisto išvada Nr. T-A 1028/2024(01),kurioje nurodyta, kad V. Ž. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 % (promilės) etilo alkoholio (1t., b. l. 34);

2024-02-20 liudytojos I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su V. Ž. yra santuokoje apie 7 metus, kartu veda bendrą ūkį, turtas taip pat bendras. Parodo, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra 2016 m., jį, kaip atsimena, įsigijo maždaug prieš 4 metus, automobilis registruotas jos vardu, automobiliu naudojosi bendrai su vyru. Nurodo, kad šių metu vasario 17 dieną kartu su vyrų leido laiką, buvo Šiaulių mieste, vėliau grįžus į namus, ji vakarą su dukra praleido pas mamą, vyras pasiliko jų namuose, kad vyras kažkur ketina išvažiuoti iš namų, nieko nežinojo, apie savo planus vyras jos neinformavo. Parodo, kad jai būnant pas mamą, negali pasakyti kiek buvo tiksliai valandų, kai ji socialiniame tinkle Facebook pamatė postą apie tai, kad į griovį yra įvažiavęs automobilis, kuris, kaip atsimena, buvo ant stogo apvirtęs. Ji iš karto pažino, kad tai jos automobilis, bandė skambinti vyrui, bet telefonas buvo išjungtas. Vėliau su artimųjų pagalbą ji pati nuvažiavo į įvykio vietą, tačiau vyro ten jau nebuvo, jis buvo išvežtas su greitąja pagalbą. Dėl kokios priežasties įvyko nelaimė, ji nežino, tik vėliau, kai bendravo su vyru, jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) miške vartojo alkoholį ir važiavo automobiliu išgėręs. Taip pat norėtų, kad gal būtų galima, bylą baigti pagal laidavimą, jeigu reikės ji pateiks visus reikiamus dokumentus. Taip pat pateiks atskirą prašymą dėl daiktų atsiėmimo iš automobilio (1t., b. l. 46–51);

2024-02-19 ikiteisminio tyrimo metu duotais V. Ž. parodymais, kad kaltę pripažįsta visiškai, teisės ir pareigos jam yra išaiškintos, pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jis jam yra suprantamas, apklausos metu jam gynėjas nėra reikalingas. Psichinėmis ligomis neserga, galvos traumų nėra turėjęs ir gali duoti parodymus. Parodo, kad teisę vairuoti yra įgijęs seniai, tikslios datos nuo kada, negali pasakyti, automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas žmonos I. Ž. vardu, automobilis yra 2016 m., ir nuo tada jis yra registruotas jos vardu. Parodo, kad automobiliu naudojasi su žmona bendrai. Paaiškina, kad tą dieną, kai įvyko įvykis, jis buvo (duomenys neskelbtini) miške, kur ten nuvyko apie 21 val. ir kur ten nuvykęs jis vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra degtinę, degtinę jis vartojo vienas pats, pašalinių asmenų su juo nebuvo. Alkoholį vartojo dėl asmeninių priežasčių, parodo, kad baigęs vartoti degtinę, jis iš (duomenys neskelbtini) miško važiavo link namų, tai yra link Joniškio miesto, kaip atsimena tą faktą, kaip bandė automobilyje perjungti muziką ir viskas, kaip nuvažiavo nuo kelio nepamena, tik atsimena kaip vertėsi ir kad į automobilį bėgo vanduo, važiavo prisisegęs saugos diržą, kaip pamena, lyg ir greičio nebuvo didelio. Parodo, kad apvirtęs automobiliu ant stogo jis galėjo praleisti apie 20 min. Automobiliu važiavo, nes negalvojo, kad yra toks girtas. Jis taip pat atsimena, kad lyg Šiaulių ligoninėje jam nustatinėjo neblaivumą. Jam atrodo, kad jis galėjo būti tam tikrais tarpais praradęs sąmonę, nes viską atsimena per rūką. Parodo, kad dėl savo poelgio, kad važiavo išgėręs, jis sutinka. Taip pat paaiškina, kad automobilyje yra jo visi dokumentai, vairuotojo pažymėjimas, draudimas, dar raktai. Šiai dienai prie savęs neturi jokių automobilio dokumentų. Taip pat paaiškina, kad jam kažkokie rimtesni sužalojimai padaryti nebuvo, jis gal įvykio metu, būdamas vandenyje tik sušalo (1t., b. l. 91–99);

2024-03-12 V. Ž. papildomoje apklausoje duotais parodymais, kad kaltę pripažįsta visiškai, tvirtina savo ankstesnius parodymus, kaltę dėl to, kad važiavo automobiliu būdamas neblaivus, pripažįsta, dėl to labai gailisi. Kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir kiti dokumentai buvo vairuojamame automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelėse, dokumentų dėkle. Automobilį, dalyvaujant jam ir žmonai, automobilių saugojimo aikštelėje apžiūrėjo policijos pareigūnai, vairuotojo pažymėjimo jie nerado. Jis mano, kad dokumentai, tuo metu kai jis automobiliu apvirto, galėjo iš automobilio iškristi, nes automobilyje nebuvo jokių likusių daiktų kai juos apžiūrėjo policijos pareigūnai. 2022 metais jis pasikeitė vairuotojo pažymėjimą, kadangi norėjo atsinaujinti senąjį vairuotojo pažymėjimą. Jis pageidauja pilno bylos nagrinėjimo teisme, kadangi ruošia dokumentus dėl laidavimo, už jį laiduos žmona I. Ž. (1t., b. l. 105–107);

2024 m. vasario18 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvežta į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 35, 36);

2024 m. vasario 18 d. transporto priemonės aprašu, kuriame nurodomas savininkas I. Ž., po eismo įvykio apgadinta, nevažiuojanti, eksploatacija uždrausta, fotografuota (1t., b. l. 38–41);

2024-02-26 daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra automobilių saugojimo aikštelėje (1t., b. l. 24–31);

2024-02-18 eismo įvykio vietos schema (1t., b. l. 61).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus: kaltinamojo prisipažinimą, neblaivumo nustatymo aktą ir kt., įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinamasis V. Ž. dėl transporto priemonės vairavimo, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. Ž. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. vasario 17 d. apie 22:17 val. Joniškio rajono kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilės neblaivumas, t. y., atlikus kraujo tyrimą, jame nustatytas 2,15 promilės etilo alkoholio kiekis.

Kaltinamojo V. Ž. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos I. Ž. atsakomybėn be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismo posėdžio metu laiduotoja I. Ž. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant pagal laidavimą jos atsakomybei, nurodė mananti, kad galės daryti sutuoktiniui V. Ž. teigiamą įtaką. Paaiškino, kad kartu su V. Ž. yra 17 metų, o vedę 8 metai, turime 11 metų amžiaus dukrą. Sutuoktinis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta kad neatsakingai pasielgė. Santykiai geri, kartu laužia laisvalaikį, kartu gyvena, turi sodą, kuriame kartu dirba, abu sportuoja. Tokį sutuoktinio elgesį vertina kaip neatsakingą, gavo skaudžią pamoką visam gyvenimui, tikrai nuoširdžiai gailisi, mano, kad pamoką išmoko. Anksčiau niekada nėra buvę, išgėręs nevažinėja, nėra greičio mėgėjas, visada saugiai vairuoja. Kaltinamasis nedažnai vartoja alkoholį, abu rimtai sportuoja. Turi butą ir sodą. Dirba (duomenys neskelbtini), pragyvena iš gaunamų atlyginimų, kurie yra vos didesni už minimalius, moka vartojimo kredito įmokas. Nėra teista ar bausta administracine tvarka. Laiduotoja I. Ž. sutinka laiduoti už kaltinamąjį V. Ž. ir pateikė rašytinius įrodymus apie šeimos sudėtį, kad yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 126, 128, 130, 133,184).

Kaltinamasis V. Ž. anksčiau teistas keturis kartus už tyčinius nusikaltimus, teistumai išnykę, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebaustas (1t., 75–84 b. l.). Padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs todėl laikoma, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindas manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai (1t., b. l. 175–176).

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

I. Ž. yra kaltinamojo sutuoktinė, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 155), neteista (b. l. 184), nebausta administracine tvarka (b. l. 157). Spręstina, kad I. Ž. kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai I. Ž. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatytas ir šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas: nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279-719/2018, Nr. 2K-372-693/2018).

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad V. Ž. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, tikslinga V. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Prokurorė teismo posėdžio metu kaltinamajam prašė skirti specialiosios teisės atėmimą, t. y. draudimą V. Ž. vairuoti kelių transporto priemonę 3 metų laikotarpiui. Kaltinamojo gynėjas teismo posėdžio metu specialiosios teisės atėmimo terminą prašė sieti su skiriamu laidavimo terminu. Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, be paminėtų aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, kad V. Ž. buvo nustatytas 2,15 promilės girtumas – girtumas žymiai viršijantis 1,5 promilės alkoholio ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė, į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o taip pat į tai, kad žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui nepadaryta, V. Ž. administracine tvarka už teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu apsvaigus nuo alkoholio nebaustas, taip pat metų laikotarpyje nebaustas už kitus teisės pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Skirti minimalų BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą (vienerius metus) būtų neproporcinga, atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, didinančias kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia ne tik baudą nuo 800 iki 1 100 eurų, tačiau ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Todėl, teismo įsitikinimu, skirti V. Ž. minimalų BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą būtų neteisinga. Atsižvelgiant į tai, V. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudosis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 19 d.

LR BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį – konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės būtų negalimas.

Teismas akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. Kelių transporto priemonė laikoma nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir idealiai atitinka turto, konfiskuotino BK 72 straipsnio pagrindu, požymius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Iš ištirtų įrodymų neginčytinai nustatyta, kad V. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo asmuo nebūtų galėjęs padaryti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Šiame kontekste įvertintina, kad V. Ž. nustatytas neblaivumo laipsnis yra 2,15 promilės, vairuodamas automobilį neblaivus, V. Ž. kėlė realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įgytas santuokoje, t. y. santuokoje įgytas turtas, dėl ko jungtinės nuosavybės teise priklauso minėtas automobilis tiek V. Ž., tiek I. Ž.. Pabrėžtina, kad atitinkamos aplinkybės V. Ž. turėjo būti gerai žinomos prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo, taip pat ir tai, kad konfiskavus automobilį bus apsunkinta jo paties ir kartu jo šeimos turtinė padėtis, taip pat ir jo sutuoktinės galimybė naudotis transporto priemone, bet tai pastarojo nesulaikė nuo vairavimo esant neblaiviam, todėl asmuo turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikaltimo padarymą.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – neatlygintinas automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su dokumentais ir užvedimo rakteliu, konfiskavimas. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis po eismo įvykio yra stipriai apgadintas, todėl tikslinga skirti 10 MGL, t. y. 500 Eur, įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant savanorišką įmokos sumokėjimo terminą – 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (1t., b. l. 108–111, 112–115, 116–119), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos I. Ž., gim. 1987-01-14, atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais bei tvarka be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą skaičiuoti nuo specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos –2024 m. vasario 19 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš V. Ž. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su dokumentais ir užvedimo rakteliu ir skirti 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkis šimtus eurų), įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant savanorišką įmokos sumokėjimo terminą – 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2024-02-19 nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į I. Ž. priklausantį turtą – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir taikyti iki automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2015-12-04 ir, V. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022-05-31 perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. Ž., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.