- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- 1A-253-885/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20386-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Jurgita Mačionytė, Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- E. V.
- Civilinis ieškovas
- R. I.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Mačionytės ir Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. I. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. V. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. 15.00 val. iki 2023 m. birželio 5 d. 8.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į R. I. priklausančio gyvenamojo namo verandą pro nerakintas duris, iš jos pagrobė įrankius: benzininį grandininį pjūklą „MIDORI Japan MJ-101“, 100 Eur vertės, elektrinį gręžtuvą, 25 Eur vertės, elektrinį kampinį šlifuoklį, 25 Eur vertės, t. y., nukentėjusiajai R. I. padarė viso 150 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. V. kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
2.1. Prokuroro teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes vertino netinkamai ir laisvai jas interpretuodamas norima linkme, nevertino pagrindinių įrodymų, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas.
2.2. Cituodamas ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje E. V. duotus parodymus, nukentėjusiosios R. I. protokolo-pareiškimo turinio duomenis bei kitų šioje byloje apklaustų liudytojų parodymus, prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog būtent E. V. pagrobė jam svetimus daiktus, yra nepagrįsta. Atkreipiamas dėmesys į liudytojų J. O. ir O. O. duotus parodymus, kurie paneigia pirmosios instancijos teismo pastebėjimą, jog E. V. laikėsi pozicijos, kad jis nežinojo apie tai, jog pjūklas yra vogtas.
2.3. Apeliaciniame skunde yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojo J. O. parodymų vertinimu, taip pat nesutinkama, jog baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys kelia abejonių dėl E. V. atlikto jam svetimo turto pagrobimo. Kaip nurodo prokuroras, šioje byloje, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių E. V. kaltę.
2.4. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pabrėžiama, kad nėra pagrindo tikėti E. V. pozicija, kad pjūklą jam davė J. O., kadangi šią versiją šis liudytojas kategoriškai neigė, taip pat apie šią versiją šis liudytojas nieko nesakė liudytojui R. K. ar O. O.. Objektyvūs bylos duomenys kaip tik įrodo, kad ši E. V. versija buvo pateikta siekiant išvengti jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti bei iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių panaikinti E. V. inkriminuotą 25 Eur vertės elektrinio gręžtuvo bei 25 Eur vertės elektrinio kampinio šlifuoklio vagystę, kadangi šios aplinkybės nėra įrodytos. Išteisintojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su sprendimu išteisinti E. V. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir prašo išteisintojo atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
5. BK 178 straipsnio 3 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, jog iš nukentėjusiosios R. I. gyvenamojo namo verandos dingo jos daiktai: benzininis grandininis pjūklas „MIDORI Japan MJ-101“ (100 Eur vertės), elektrinis gręžtuvas (25 Eur) vertės, elektrinis kampinis šlifuoklis, (25 Eur) vertės. Vis dėlto, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju nepakanka duomenų E. V. kaltės konstatavimui.
7. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, jog galimybė, kad E. V. matė R. I. gyvenamojo namo verandoje sudėtus pagrobtus daiktus, savaime neįrodo jo kaltės. Kaip matyti iš E. V. duotų parodymų (1 t., b. l. 99–101; 2 t., b. l. 33), išteisintasis neneigė aplinkybės, kad jis dažnai praeidavo pro R. I. gyvenamąjį namą, tačiau neigė matęs, kas yra padėta minėto namo verandoje. Pabrėžtina, kad ir pati nukentėjusioji teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 33) teigė, jog E. V. tikrai nežinojo, kur yra jų veranda ir minėtų daiktų negalėjo paimti. Be to, kaip yra matyti iš nukentėjusiosios duotų parodymų (1 t., b. l. 28–30; 2 t., b. l. 33), R. I. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pjūklą bei kitus įrankius pavogė būtent J. O., kuris dirbdavo pas ją namuose ir galėjo viską matyti. Nors 2023 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 5–7, 8–16) patvirtina aplinkybę, jog esant atidarytoms verandos durims, tikėtina, kad būtų galima pamatyti verandoje sudėtus daiktus, vien tik tai nėra pakankama siekiant įrodyti E. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą.
8. Prokuroro teigimu, baudžiamojo proceso metu apklaustų liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga nekvestionuotinai patvirtina, kad benzininį grandininį pjūklą iš R. I. pagrobė būtent E. V., o pirmosios instancijos teismas, priimdamas priešingą išvadą, netinkamai bei nevisapusiškai įvertino surinktų duomenų visumą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais prokuroro argumentais bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, juos susiejant į nuoseklią ir logišką grandinę.
8.1. Ikiteisminio tyrimo apklausoje (1 t., b. l. 99–101) E. V. kaltu neprisipažino bei nurodė, kad jo kaimynas J. O. vieną dieną jam pasakė, jog iš kažkokių dviejų asmenų paėmė parduoti pjūklą. Šis pjūklas buvo oranžinės spalvos, jo pavadinimo nežino. J. O. jam pasakė, kad reikia parduoti pjūklą ir E. V. paklausė, ar šis žino kas galėtų nupirkti. Tuo metu išteisintasis teigė nežinojęs, kad pjūklas yra vogtas, nes J. O. pasakė, jog pjūklą jam tiesiog padavė. E. V. paaiškino pjūklą pardavęs J. O. broliui. Teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 33) išteisintasis savo kaltės nepripažino bei paaiškino, kad pjūklą gavo iš O., kuris jam pasakė, jog pjūklą davė parduoti už skolas, dėl to E. V. ieškojo kam parduoti minėtą pjūklą. Kaip teigė išteisintasis, O. jam pasakė, kad pjūklą jam davė „S.“. Po to pjūklą E. V. pardavė O. O. už 40 Eur. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje išteisintojo pateikti paaiškinimai dalyje dėl to, iš ko konkrečiai, kaip ir kada pjūklą gavo J. O., nebuvo visiškai tapatūs, tačiau pastebėtina tai, jog E. V., dalyje dėl to, kad pjūklą pardavimui perdavė būtent J. O., išliko nuoseklus ir šios pozicijos nekeitė viso baudžiamojo proceso metu.
8.2. Atkreiptinas dėmesys į liudytojų J. O. bei R. K. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu J. O. (1 t., b. l. 79–81) nurodė, kad iš liudytojo R. K. sužinojo tai, jog E. V. siūlo pirkti iš nukentėjusiosios R. I. pavogtą pjūklą, kurį vėliau nusipirko liudytojas O. O.. Teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 61) liudytojas patvirtino, jog jis būtent iš R. K. sužinojo, kad E. V. pardavinėja pjūklą. Pažymėtina, kad liudytojo R. K. parodymai tik iš dalies patvirtina šias nurodytas aplinkybes – ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 67–69) šis liudytojas nurodė, kad E. V. siūlė jam pirkti benzininį pjūklą „Husqvarna“, o vėliau, kai R. K. iš R. I. sužinojo, kad iš jos buvo pavogtas tos rūšies pjūklas, padarė išvadą, jog vagystę greičiausiai įvykdė E. V. Apklaustas teisme (2 t., b. l. 44) liudytojas patvirtino pirmiau nurodytas aplinkybes. Vis dėlto, šie parodymai savaime nepatvirtina E. V. kaltės, kadangi iš liudytojo R. K. parodymų matyti tai, jog liudytojas išvadą dėl atliktos vagystės padarė remdamasis tik tuo, kad E. V. bandė parduoti tokį patį benzininį grandininį pjūklą, koks buvo pavogtas iš R. I., tačiau ši išvada, be nurodyto objekto tapatumo, yra pagrįsta tik liudytojo subjektyvia nuomone bei įtarimais. Įvertinus tai, spręstina, jog J. O. nurodytos aplinkybės dalyje dėl to, kad apie E. V. tariamai įvykdytą vagystę jam pasakė R. K., yra išvestinės iš minėto liudytojo subjektyvaus situacijos suvokimo, todėl negali būti vertinamos kaip išteisintojo E. V. kaltę patvirtinantys duomenys.
8.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo O. O. parodymai irgi nepatvirtina E. V. kaltės dėl aptariamos nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 73–75) šis liudytojas paaiškino, kad E. V. jam pardavė, kaip tuo metu nurodė išteisintasis, savo paties įsigytą benzininį pjūklą, bei nurodė, jog šis daiktas tikrai nėra vogtas. Teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 44) liudytojas patvirtino savo duotus parodymus. Nors pastebėtina, kad O. O. nurodytos aplinkybės apie tai, jog E. V. tvirtino, kad pjūklas yra jo, yra prieštaraujančios paties išteisintojo parodymams, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šie netikslumai yra esminiai ir gali pagrįsti netikėjimą E. V. pateiktais paaiškinimais. Pažymėtina, jog išteisintasis, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, tiek bendraudamas su O. O. dėl pjūklo pardavimo nuosekliai teigė, kad jis nežinojo apie tai, jog pjūklas yra vogtas. Liudytojas O. O. iš esmės nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti tai, kad būtent E. V. pagrobė R. I. priklausantį pjūklą, todėl šio liudytojo parodymų vertinimas atskirai ir lyginant tarpusavyje su kitų asmenų parodymais, to taip pat nepagrindžia.
8.4. Nesutiktina ir su tuo, jog liudytojų O. O. ir J. O. turėti pokalbiai su E. V. paneigia išteisintojo poziciją, kad jis nežinojo apie tai, jog pjūklas yra vogtas. Nors tiek J. O., tiek O. O. nurodė, kad po to, kai bandė kalbėtis su E. V. apie tai, jog pjūklas buvo pavogtas, išteisintasis reagavo, pasak liudytojų, keistai ir liepė nesikišti į jo reikalus ar tiesiog nuėjo savais reikalais (1 t., b. l. 73–75, 79–81), vertintina, kad ši E. V. reakcija į liudytojų jam užduotus klausimus taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad benzininį pjūklą pagrobė būtent E. V.. Vien tik liudytojų subjektyvus išteisintojo asmenybės ar jo elgesio vertinimas negali būti pagrindas spręsti dėl E. V. kaltės.
9. Akcentuotina tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti E. V. kaltę dėl R. I. priklausančio benzininio grandininio pjūklo pagrobimo. Vadovaujantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika, tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ne visada veikos aplinkybės ir šią veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais iš esmės yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jeigu tais įrodymais yra nustatyti tarpiniai faktai ir išvados, kurie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus, o tai, ar įrodymai yra patikimi, yra nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-719/2018, 2K-220-628/2019, 2K-7-174-303/2019). Apeliaciniame skunde E. V. kaltė yra grindžiama netiesioginiais įrodymais, t. y., liudytojų parodymais, tačiau nagrinėjamu atveju liudytojų paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindžia išteisintojo kaltės ir neįrodo kaltinime inkriminuotų faktinių aplinkybių dėl benzininio pjūklo pagrobimo. Kaip buvo minėta pirmiau, liudytojų parodymai iš dalies yra subjektyvus susidariusios situacijos suvokimas, su kuriuo, pabrėžtina, nesutiko ir pati nukentėjusioji, kuri teigė, kad E. V. nepagrobė jokių jai priklausančių daiktų. Nesant jokių patikimų duomenų, galinčių objektyviai pagrįsti išteisinto asmens kaltę, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
10. Papildomai pabrėžtina, kad aiškinant in dubio pro reo (lt. abejojant – kaltinamojo viršus) principą, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių arba faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, kurios aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių yra neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad liudytojas J. O. ir išteisintasis E. V. iš esmės laikosi priešingų pozicijų – liudytojas yra įsitikinęs, jog pjūklą pavogė E. V., o išteisintasis teigia, kad pjūklą jam davė J. O. 2023 m. liepos 17 d. atliktos akistatos protokole (1 t., b. l. 109–112) užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo siekta pašalinti šiuos prieštaravimus tarp liudytojo ir išteisintojo parodymų, tačiau to padaryti nepavyko. Įvertinus objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti E. V. kaltę, stygių, visos abejonės dėl padarytos nusikalstamos veikos yra vertinamos kaltinamojo naudai.
11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras prašė iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių panaikinti E. V. inkriminuotą 25 Eur vertės elektrinio gręžtuvo bei 25 Eur vertės elektrinio kampinio šlifuoklio vagystę, kadangi šios aplinkybės nėra įrodytos. Įvertinus tai, kad prokuroro apeliacinis skundas yra atmetamas ir E. V. procesinė padėti išlieka ta pati, t. y., asmuo yra išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo keisti ar tikslinti kaltinime nurodytas aplinkybes.
12. Įvertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų, patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad E. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Dėl to laikytina, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas teisingai remiantis nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principais, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo jį naikinti apeliacinio skundo motyvais.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
13. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 6 d. gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2024-19242 už teiktą antrinę teisinę pagalbą E. V.. Pažymoje nurodyta tai, jog valstybės naudai priteistina suma sudaro 118,75 Eur dydžio sumą.
14. BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį arba nutartį, priima ir sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat ir į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi tai, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. V. buvo išteisintas, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėtas prokuroro apeliacinis skundas, kuris yra atmetamas. Būtinybę E. V. paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių aplinkybių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Žvirblio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. vasario 12 d. nuosprendžio atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų 118,75 Eur sumai iš E. V. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.