Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-693-290/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-04Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-13Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-04-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
1S-693-290/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16108-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kaltinamasis
J. V.
Nukentėjusysis
K. V.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-693-290/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16108-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.5.; 2.14.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo kaltinamojo J. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria jam pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. yra kaltinamas tuo, kad 2018 m. balandžio 6 d. nuo 7 val. iki 8 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo sutuoktinę K. V., o būtent: paėmęs nukentėjusiajai už rankų, bloškė ją į grindis, gulinčiai koja stipriai spaudė nukentėjusiosios dešinę šlaunį, tokiu būdu K. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva krūtinėje, nubrozdinimais plaštakose, kraujosruva kairėje šlaunyje, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi buvo patenkintas nukentėjusiosios K. V. įgalioto atstovo prašymas ir pakeista 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti į – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų, įpareigojant J. V. gyventi ne (duomenys neskelbtini), o apsigyventi kitoje vietoje ir bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja.Nesutikdamas su šia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, skundu kaltinamasis prašo ją panaikinti ir palikti galioti 2018 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.Kaltinamojo teigimu, nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, kadangi nesant jokiems naujiems ar pasikeitusiems pagrindams bei įrodymams yra sprendžiamas civilinis ginčas dėl turto. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašiose bylose. Iš rašytinių dokumentų akivaizdu, kad jam asmenine nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Nutartimi visiškai ignoruojama jo ir K. V. laisva valia sudaryta vedybų sutartis bei nustatytas turto teisinis rėžimas. Skunde nurodo, kad įpareigojus jį gyventi skyrium, pažeidžiama ne tik jo teisė į nuosavybę, tačiau ir trikdoma UAB ,,V. S.” veikla. UAB ,,V.S.”, kurios vadovas ir akcininkas jis yra, dalį savo veiklos vykdo būtent (duomenys neskelbtini). Šiame name yra įkūręs įmonės biurą, dalis namo naudojama įrangos sandėliavimui bei įmonės dokumentacijai laikyti. Analogiškų pilnavertiškų patalpų įmonė neturi. Skunde pažymi, kad skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodyta, kad skyrybų procesas prasidėjo po to, kai nukentėjusioji K. V. kreipėsi į teisėsaugos institucijas skųsdamasi, kad neva jis panaudojo smurtą. Tai yra netiesa, kadangi jis niekada nepripažino savo kaltės, jokio smurto prieš K. V. niekada nenaudojo ir yra įsitikinęs, jog baudžiamosios bylos iškėlimu jo nesąžininga sutuoktinė nori pasinaudoti turėdama neteisėtų turtinių motyvų. Kaltinamasis J. V. skunde nurodo, kad teismas nevertino į baudžiamąją bylą pateikto VĮ Registrų centro išrašo, kad jam asmenine nuosavybės teise priklauso ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei siūlo ir sutinka, jog jame laikinai gyventų K. V.. Kaltinamasis pažymi, kad nuo baudžiamosios bylos iškėlimo 2018 m. balandžio mėnesio iki šios dienos, jis nepažeidinėjo kardomosios priemonės sąlygų. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengtas šildymas kietu kuru ir katilas slėginiu indu. Nukentėjusioji niekada nesinaudojo šia įranga, tad kyla grėsmė, jog ji įrangą sugadins, taip padarydama jam žalą. Atsiliepimu į kaltinamojo skundą, nukentėjusioji K. V. prašo atmesti J. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiama nutartimi nėra spręstas joks civilinis turtinis ginčas, kad ji yra išimtinai dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo ir nesprendžia jokio civilinio ar turtinio ginčo. Nukentėjusioji pateiktu prašymu dėl kardomosios priemonės pakeitimo, nesiekė apriboti kaltinamojo disponavimo jam asmenine nuosavybės teise priklausančiu šeimos turtu – gyvenamuoju namu, o pakeista kardomoji priemonė niekaip neįtakoja kaltinamojo teisių disponuoti šeimos turtu apribojimo ir (ar) pasikeitimo, kadangi šeimos turtu turi teisę naudotis abu sutuoktiniai. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamojo skunde nurodyti teiginiai nėra susiję su kardomųjų priemonių taikymu ar keitimu, teisinių ar faktinių pagrindų buvimu ir nesudaro jokio pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties. Kaltinamojo teiginiai dėl civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo kaltinamojo pozicijos ar reikalavimų, nenagrinėtini, sprendžiant dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi nėra susiję su nutarties dalyku. Kaltinamojo J. V. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei visą pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis yra teisėta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 132¹ straipsnyje numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios kaltinamajam J. V. paskirta pagrįstai.Vadovaujantis BPK 132¹ straipsnio 1 dalimi, įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis, gyventi lieka nukentėjusysis.Kaltinamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, didžioji dalis skundo argumentų, susijusi būtent su įrodymų vertinimu. Aukštesniojo teismo teisėjas pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus atsiribojama nuo išsamaus baudžiamosios bylos duomenų, pagrindžiančių arba ne įtariamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, vertinimo, kaltės nustatymo, todėl kaltinamojo skundo argumentai dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, kuriais jis yra kaltinamas, nenagrinėjami. Aukštesnės instancijos teismas patikrina, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką. Teismo nuomone, Kauno apylinkės teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, jog šioje bylos stadijoje turimi duomenys leidžia manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga. Skunde teigiama, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas civilinis ginčas dėl turto ir ignoruojama tarp šalių sudaryta povedybinė sutartis. Apygardos teismas pritaria atsiliepime į kaltinamojo skundą nurodytam motyvui, kad skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas joks civilinis ginčas ar turtinis klausimas, o nagrinėjamas tik kardomosios priemonės pakeitimo klausimas. Nusikaltimas, kurį kaltinamas padaręs J. V., yra susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš šeimos narį. Kaltinamasis ir nukentėjusioji vis dar yra susieti santuokiniais saitais bei turi bendrą šeimos gyvenamąją vietą, nors teisme nagrinėjama jų santuokos nutraukimo byla dėl sutuoktinio kaltės. Atsižvelgiant į tai, taip pat į inkriminuojamos veikos pobūdį, aplinkybes ir motyvus, pagrįstai manytina, kad kaltinamasis, gyvendamas kartu su nukentėjusiąja, gali bandyti neteisėtai paveikti ją, jos atžvilgiu daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas kaltinamajam taikyti BPK 132¹ straipsnyje įtvirtintą kardomąją priemonę.Kaltinamojo skunde teigiama, kad gyvenamajame name yra jo įmonės padalinys, kad jame laikoma įmonės dokumentacija, sandėliuojama įranga. Šie argumentai nepaneigia kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei paskirtų įpareigojimų pagrįstumo. Įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės, ypatingai artimos aplinkos subjektų rato, saugumo interesą, todėl aplinkybė, jog siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, J. V. patiria nepatogumus, nesuteikia pagrindo naikinti paskirtą kardomąją priemonę.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios šiuo metu yra įtempti santykiai, tarp jų vyksta skyrybų procesas. Kaltinamasis J. V. įvairiomis formomis bando paveikti nukentėjusiąją dėl vykstančių tarp jų teisminių procesų. Šios kardomosios priemonės paskirtis yra būtent ikiteisminio tyrimo metu nuo smurto šeimoje apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusioji aiškino, jog bijo kaltinamojo, nes jis prieš ją anksčiau yra smurtavęs, jai pastoviai yra daromas poveikis, vis norima iškraustyti iš namų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji nekartą kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl smurto prieš ją panaudojimo, kad kreipėsi pagalbos į VĮ ,,M. P. M.“, kad jai buvo suteiktos trys psichologo ir viena teisinė konsultacija. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji šiuo metu yra pažeidžiama, o gyvenant viename gyvenamajame name su kaltinamuoju, kyla grėsmė, kad jos atžvilgiu kaltinamasis vėl gali smurtauti arba daryti jai poveikį. Teismas mano, kad dabartinėje bylos stadijoje, nepaskyrus skundžiamos kardomosios priemonės, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, nebus užtikrintas nukentėjusiojo saugumas. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog nepaskyrus kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium, nebus galimybės užtikrinti, kol nebaigtas bylos nagrinėjimas teisme, jog nukentėjusiosios atžvilgiu nebūtų naudojamas neleistinas poveikis ar jos atžvilgiu bet kokia forma smurtaujama. Remiantis visu tuo kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisinga, teisėta ir pagrįsta, kad ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

atmesti kaltinamojo J. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis