- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-461-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16108-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- J. V.
- Nukentėjusysis
- K. V.
- Civilinis ieškovas
- K. V.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Mindaugas Šeškauskis, Regina Agrba, Vytautas Bučius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Vitunsko ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus, jei tai susiję su darbu.
Nuteistajam J. V., vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant J. V. visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V., nesiartinti prie nukentėjusiosios K. V. arčiau nei 100 metrų atstumu ir uždrausti jam bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. V. bei lankytis vietose, kuriose būna nukentėjusioji K. V..
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, J. V. praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2018 m. balandžio 8 d. 15 val. 18 min. iki 2018 m. balandžio 9 d. 14 val. 00 min. - 1 (vieną) dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
J. V. išaiškinta, jog, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš nuteistojo J. V. 10,47 Eur (dešimt eurų ir 47 euro centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris šimtus eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. V. iš J. V. 1815 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika eurų) advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios K. V. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų - iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktas nepakeistas, pradėjus nuosprendžio vykdymą – naikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 6 d., laikotarpyje nuo 07 val. iki 08 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę K. V. - paėmęs nukentėjusiajai už rankų, bloškė ją į grindis, gulinčiai savo koja stipriai spaudė nukentėjusiosios dešinę šlaunį, tokiu būdu K. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva krūtinėje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimais plaštakose.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog iš surinktų įrodymų byloje visumos matyti, kad nuteistojo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra pilnai įrodyta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. V. gynėjas advokatas Gintaras Černiauskas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti ir nuteistąjį J. V. išteisinti, nes nepadaryta BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, taip pat atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. V. pareikštą civilinį ieškinį.
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas J. V. atžvilgiu priėmė neteisėtą ir teisiškai nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, nes netinkamai taikė įstatymą dėl įrodymų vertinimo, t. y. neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad kiekvienas įrodymas vertinamas atskirai ir jų visuma, ir todėl priėmė neteisingą sprendimą, nepagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių įvertinimu.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tariamai įvykdytos nusikalstamos veikos faktą ir nukentėjusiosios patirtus padarinius, savo sprendimą iš esmės motyvavo tik pačios nukentėjusiosios ir jos tariamai artimos draugės liudytojos L. Č. parodymais, formaliu 2018 m. balandžio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimu. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines aplinkybes, išdėstytas tiek 2018 m. balandžio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tiek pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriuose užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios parodymai. Anot apelianto, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios parodymai buvo itin nenuoseklūs ir prieštaringi, keitėsi priklausomai nuo baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjamo metu analizuojamų aplinkybių ir papildomai atliekamų procesinių veiksmų. Be to, itin reikšmingos aplinkybės, kad nukentėjusioji naujas aplinkybes pradėjo dėstyti tik po to, kai 2019 m. sausio 8 d. teisiamojo posėdžio metu buvo papildomai apklaustas byloje specialisto išvadą davęs ekspertas, kuris patikslino savo surašytos išvados turinį ir nurodė, kad nukentėjusiosios patirti kūno sužalojimai neatspindi jos nurodytą sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ta parodymų apimtimi, kuri iš esmės naudinga tik kaltinimui, visiškai nevertindamas prieštaravimų ir įrodymų viseto. Juo labiau, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusioji turėjo akivaizdų motyvą ir tikslą apkalbėti nuteistąjį, siekdama palengvinti savo procesinę padėtį neišvengiamame santuokos nutraukimo procese. Byloje esančiame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji 2018 m. balandžio 5 d. naktį, balandžio 6 d. ankstų rytą iš savo turimo mobilaus ryšio telefono susirašinėjo trumposiomis sms žinutėmis su vyru. Apelianto nuomone, trumpųjų sms žinučių seksualinis turinys ir potekstė leidžia spręsti, kad nukentėjusiąją su nenustatytos tapatybės asmeniu sieja artimas ryšys, nukentėjusiosios yra palaikomi nesantuokiniai seksualiniai santykiai. Apelianto vertinimu, teismas turėjo įvertinti byloje esančią vedybų sutartį, kuria šalys nustatė savo teises ir pareigas, susijusias su esamo ir būsimo turto tvarkymu ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, patvirtinantį, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė nuteistojo nuosavybė.
3.3. Skunde teigiama, kad nukentėjusioji visą santuokos laikotarpį buvo materialiai išlaikoma nuteistojo, tačiau ji niekada neturėjo asmeninių ambicijų dirbti ir daryti karjerą, tad nuteistojo ketinimas skirtis ir reikalavimas išsikelti neabejotinai lėmė nukentėjusiosios pasirinktą poziciją parašyti pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir inicijuoti nuteistojo nepagrįstą baudžiamąjį persekiojimą.
3.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl liudytojos L. Č. parodymų, kaip patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus ir rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad liudytoja L. Č., apklausiama teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad ją su nukentėjusiąja sieja draugiški santykiai, kad jos susitikdavo išgerti kavos. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto vertinimu, šios liudytojos parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti itin kritiškai, juolab, kad liudytoja L. Č. paties įvykio nematė, įvykio vietoje 2018 m. balandžio 6 d. nebuvo, tad jos parodymai yra paremti tik subjektyviu, akivaizdų motyvą apkalbėti nuteistąjį turinčios nukentėjusiosios pasakojimu. Dėl šių aplinkybių liudytojos L. Č. parodymų teismas neturėjo vertinti kaip įrodymų, nuteistąjį pripažįstant kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
3.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimtą apkaltinamąjį nuosprendį formaliai grindžia specialisto išvada, visiškai nevertindamas eksperto G. A. C. patikslintų išvadų, daromų išsamiau susipažinus su įvykio vietos fizikinėmis charakteristikomis, faktinėmis įvykio aplinkybėmis. Skunde pažymima, kad ekspertas G. A. C. patvirtino, kad nukentėjusiosios sužalojimas, nors ji ir teigė, kad nuteistasis ją stipriai suėmęs už abiejų rankų žastų ir kilstelėjęs stipriai trenkė į grindis, negalėjo būti padarytas pirštais. Toks sužalojimas negalėjo būti patirtas ir griuvimo metu, nes žalojantis daiktas turėjo aiškias ribas, kurios matyti pačiame nukentėjusiosios patirtame sužalojime. Be to, ekspertas patvirtino ir aplinkybes, kad nukentėjusiosios kraujosruva nugaros dešinės pusėje negalėjo atsirasti atsitrenkus ar prispaudus asmenį kairiu pečiu ir kairiu žastu į lygias plyteles.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios K. V. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis prašo atmesti nuteistojo J. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą ir priteisti nukentėjusiajai K. V. iš nuteistojo J. V. bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis J. V. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Bučius prašė tenkinti apeliacinį skundą. Nukentėjusioji K. V., jos atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis ir prokurorė Dalia Pangonienė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo J. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame nurodytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkais ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus vertintina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visos bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymų normos nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
8. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas J. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį J. V. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
9. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, spaudimu, tempimu, kitokiu smurtavimu), alternatyviais padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota šios nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).
10. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad J. V. šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje tyčia sutuoktinę K. V. paėmęs už rankų, bloškė ją į grindis, gulinčiai savo koja tyčia stipriai spaudė jos dešinę šlaunį, tokiu būdu K. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva krūtinėje, kraujosruva kairėje šlaunyje, nubrozdinimais plaštakose. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis savo kaltę neigia ir pateikia argumentus, kuriais vadovaujantis siekia būti išteisintas, tačiau abejoti neteisėtų J. V. veiksmų sutuoktinės atžvilgiu atlikimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.
11. Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
12. Nukentėjusioji K. V., apklausiama teisme parodė, kad 2018 m. balandžio 6 d. ji prabudo nuo stipraus traukimo iš lovos, ją už rankos traukė J. V.. Ji paklausė, kas nutiko, o nuteistasis atsakė, kad jis turi įrodymus, jog ji neištikima, ji išsikraustys iš jo namo, pasirašys skyrybų sutartį. Jis laikė rankoje jos naudojamą telefoną, kurį jai paskolino sesuo. Sutuoktinis neleido jai susipažinti su žinutėmis. Nuteistasis nuėjo į darbo kambarį, o ją norėjo iš jo išstumti, sakė viską užrakins, paliks atrakinta tik tai, kas reikalinga. Ji pagalvojo, kad visi raktai laikomi darbo kambaryje, todėl jei paims atsarginius raktus, galės normaliai gyventi, kol J. V. bus išvykęs į (duomenys neskelbtini). Tačiau nuteistasis išgirdo, kad ji nori pasiimti atsarginius raktus, atbėgo į kambarį ir bandė raktus iš jos atimti. Kaltinamasis griebė jai abiem rankomis už jos abiejų rankų žastų, pakėlė ir bloškė ją su didele jėga į grindis, ant grindų ji krito kairiu šonu, į grindis trenkėsi kaire mentimi. Kaltinamasis jai gulinčiai savo koja prispaudė jos dešinės pusės koją tarp kelio ir šlaunies, ir taip atėmė raktus. Kai krito ant grindų, išklotų plytelėmis, ji susitrenkė kairę alkūnę, kelius, nugaroje buvo nubrozdinimas, ant krūtinės mėlynė, kadangi, kai nuteistasis atiminėjo iš jos raktus, jis buvo jai užspaudęs krūtinę, taip pat ant rankų buvo nubrozdinimai nuo raktų. Tai ne pirmas kartas, kai J. V. smurtauja, smurtą jis panaudojo ir 2016 metais, nuo to laiko santykiai buvo ganėtinai sudėtingi, įtemti. Advokatas jai parodė žinutes, jos rašytos į jos naudojamą telefoną, tačiau kas jas rašė, jai nežinoma, jai buvo sunkiai suprantamas jų turinys, jos telefonu galėjo naudotis bet kas, taip pat ir J. V..
13. Nukentėjusiosios K. V. parodymuose nurodomi jai padaryti sužalojimai yra patvirtinami ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad K. V. nustatyta kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva krūtinėje, nubrozdinimai plaštakose, kraujosruva kairėje šlaunyje, kurie laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimai padaryti buku daiktu, galimai septynių (ar daugiau) trauminių poveikių. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir/ar kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu.
14. Nagrinėjamu atveju teigti, jog J. V., būdamas suaugęs vyras ir neturintis jokių adaptacijos ar psichikos sutrikimų, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nėra pagrindo. Paėmęs nukentėjusiajai už rankų ir blokšdamas ją į grindis, gulinčiai jai savo kojomis stipriai spausdamas nukentėjusiosios dešinę šlaunį, nuteistasis negalėjo tikėtis, jog tokiais savo veiksmais nesukels nukentėjusiajai atitinkamų sužalojimų. Šiuo atveju J. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Būtent tai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvinę pusę, t. y. suvokimas, kad daromi veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatymas, kad veika sukels asmeniui atitinkamus sveikatos sutrikdymus ir abejingumas galimiems padariniams.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiu, jog nukentėjusiosios K. V. parodymai, kuriais grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, yra itin nenuoseklūs ir prieštaringi, keitėsi priklausomai nuo baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu analizuojamų aplinkybių ir papildomai atliekamų procesinių veiksmų. Teisėjų kolegija įvertinus įrodymų visumą yra priešingos nuomonės, nes, kaip matyti iš bylos, nukentėjusiosios K. V. parodymai atitinka aplinkybes, išdėstytas tiek 2018 m. balandžio 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, tiek pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriuose užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios parodymai.
16. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji K. V., atsižvelgiant į tai, kad tarp jos ir nuteistojo 2012 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudaryta vedybų sutartis bei tai, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, turėjo motyvą apkalbėti nuteistąjį ir apkalti jį smurtu artimoje aplinkoje įvertinant gresiantį neišvengiamą santuokos nutraukimo procesą, tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo motyvą atmeta kaip nepagrįstą ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad įvykio metu, t. y. 2018 m. balandžio 6 d. ir nukentėjusiosios kreipimosi į gydymo įstaigą metu, t. y. 2018 m. balandžio 7 d. nukentėjusioji K. V. neturėjo jokio turtinio suinteresuotumo, nes skyrybų procesas buvo pradėtas jau po įvykio ir jį inicijavo ne nukentėjusioji, o kaltinamasis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusioji visą santuokos laikotarpį buvo materialiai išlaikoma, niekada neturėjo asmeninių ambicijų dirbti ir daryti karjerą bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu fiksuotų trumpųjų sms žinučių seksualinis turinys, kuris apelianto teigimu leidžia spręsti, jog nukentėjusiąją su nenustatytos tapatybės asmeniu sieja artimas ryšys ir kad nukentėjusioji palaiko nesantuokinius seksualinius santykius nesuteikia nuteistajam J. V. teisės atlikti neteisėtus smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, kurių egzistavimą patvirtina ne tik nukentėjusiosios K. V. parodymai, bet ir byloje esanti specialisto išvada.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2019 m. sausio 8 d. ekspertas G. A. C. nurodė, jog nukentėjusiosios patirti kūno sužalojimai neatspindi jos nurodytą sužalojimų atsiradimo mechanizmą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisiamojo posėdžio metu specialistas G. A. C. parodė, kad sužalojimai kairėje mentėje, kairės rankos žaste, alkūnėje, kraujosruva ant nugaros galėjo atsirasti krentant. Taip pat pažymėtina, kad ekspertas nepaneigė, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsirado kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas G. A. C. patvirtino 2018 m. balandžio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo D. K. parodymais ir pagrįstai nurodė, kad šis liudytojas tiesiogiai įvykio nematė, situaciją vertina subjektyviai, kadangi yra geras nuteistojo draugas, apie įvykį žino tik iš J. V. pasakojimo. Be šių nurodytų aplinkybių, liudytojo D. K. parodymų objektyvumu verčia abejoti ir paties liudytojo, apklausiant pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės, kad prieš jo apklausą pirmosios instancijos teisme, jis buvo susitikęs su nuteistuoju J. V. ir jo advokatu, kur susitikimo metu buvo aptariamos šios bylos aplinkybės, kokie yra santykiai tarp jo ir nuteistojo ir kaip liudytojas galėtų charakterizuoti nuteistąjį įvykio dieną. Abejonių dėl liudytojo D. K. parodymų patikimumo, teisėjų kolegijos vertinimu, nepašalina ir tai, kad jis nurodė, jog nebuvo prašoma apklausos metu nurodyti konkrečių aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde yra ginčijama ir liudytojos D. Č. parodymų patikimumas ir teigiama, kad, jei pirmosios instancijos teismas nesivadovavo D. K. parodymais, kuris taip pat kaip ir D. Č. tiesiogiai nematė įvykio ir jo parodymais nesivadovavo, tai negali vadovautis ir D. Č. parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija yra priešingos nuomonės ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus, nebuvo šališkas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Nors liudytoja D. Č. ir yra nukentėjusiosios draugė ir ji įvykio, kaip ir liudytojas D. K., tiesiogiai nematė, apie įvykį žino tik iš nukentėjusiosios pasakojimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios liudytojos parodymus apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kuria konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai.
19. Pateiktame apeliaciniame skunde prašoma atmesti nukentėjusiosios K. V. pareikštą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs J. V. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir įvertinęs nuketėjusiajai padarytų sužalojimų aplinkybes ir pasekmes, visiškai pagrįstai sprendė, kad dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo K. V. buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ir visiškai pagrįstai iš nuteistojo J. V. nukentėjusiosios naudai priteisė šios žalos atlyginimą. Pažymėtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nei nukentėjusiajai K. V. priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis, nei aplinkybė, kad jo veiksmais K. V. iš tiesų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl teisėjų kolegija dėl K. V. priteisto žalos atlyginimo plačiau nepasisako.
20. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad J. V. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau byloje surinktais ir tinkamai ištirtais duomenimis yra nustatyta, kad J. V. 2018 m. balandžio 6 d. tyčia smurtavo prieš savo sutuoktinę K. V. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
21. 2019 m. spalio 2 d. vykusio Kauno apygardos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios K. V. atstovas advokatas Mindaugas Šeškauskis pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme jos turėtas bylinėjimosi išlaidas ir prijungimui prie baudžiamosios bylos pateikė 2019 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad nukentėjusioji K. V. advokatui Mindaugui Šeškauskiui už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000 eurų. Pateiktame prašyme nurodyta, kad advokato suteiktos paslaugos – atsiliepimo į apeliacinį skundą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos, be surašyto atsiliepimo ir prašymo, nukentėjusiosios atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1 val. 13 min. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, jog K. V. atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio prašomos priteisti 1000 eurų dydžio išlaidos, turėtos dėl advokato paslaugų apmokėjimo nėra proporcingos apeliacinio proceso sudėtingumui ir mažintinos iki 400 eurų bei priteisiamos iš nuteistojo J. V..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo J. V. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo J. V. nukentėjusiajai K. V. 400 (keturis šimtus) eurų proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.