- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- eI2-5424-566/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02113-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“
- Atsakovas
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Foods“ (toliau – ir Bendrovė, Įmonė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. MĮPN-46„Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 500 Eur bauda (toliau – Nutarimas). Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodo, kad ji nebuvo produktų gamintoja ir nusipirko produktus iš sertifikuoto Europos Sąjungos (toliau - ES) gamintojo, kuris pateikė produktą į ES rinką, Pareiškėja nepažeidė jokių produkto transportavimo ir sandėliavimo sąlygų, įvykdė Tarnybos sprendimą „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“, susigrąžino ir sunaikino produktus, tačiau nepagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
3. Pareiškėja pažymi, kad Institucija, taikydama asmeniui administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau - ANK), privalo nustatyti nusižengimo sudėtį. Skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kad ne pareiškėja pagamino produktą ir pateikė jį į ES rinką. Nesaugus produktas nustatytas ne pas pareiškėją, bet kitus asmenis. Tačiau, administracinėn atsakomybėn yra traukiama būtent pareiškėja, o ne gamintojas ir ne tas maisto tvarkymo subjektas, pas kurį nustatytas nesaugaus produkto faktas.
4. Pareiškėjos teigimu, Bendrovė yra nubausta už tai, kad sudarė su Europos Sąjungos gamintoju pirkimo–pardavimo sutartį, sandėliavo sutarties pagrindu įsigytus maisto produktus ir juos pardavė Lietuvos Respublikos įmonėms. Jokių kitų veiksmų Bendrovė neatliko. Todėl mano, kad už šių teisėtų ir nedraudžiamų veiksmų atlikimą, nesant Bendrovės kaltės dėl jokių neteisėtų veiksmų atlikimo, Bendrovei nuobauda paskirta nepagrįstai. Atsakovės taikomos priemonės Bendrovės atžvilgiu riboja konkurenciją.
5. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba Nutarimą priėmė praleidusi Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą. Pareiškėja skunde nesutinka, kad Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai, nes nuo Nutarime nurodyto 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-73 ir skundžiamo Nutarimo priėmimo yra praėjęs didesnis nei 12 mėnesių laikotarpis.
6. Pareiškėjos vertinimu, Maisto įstatymo 12⁶ straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Pareiškėjos įsitikinimu, teisinis reguliavimas, kuris nustato asmens kreipimosi į teismą terminus, kurie nėra siejami su asmens sužinojimu apie jo teisių pažeidimą, yra nelogiškas ir neteisingas. Pareiškėjos vertinimu, toks teisinis reguliavimas užkerta kelią asmeniui ginti savo pažeistas teises, paneigia teisę į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
8. Atsakovė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad tiek Maisto įstatymas, tiek visi kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, tačiau visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose jų maisto tvarkymo etapuose. Pažymi, kad pirminis nesaugių produktų Lietuvos Respublikos rinkai platintojas turi įvertinti tiekėjus, ir atsižvelgęs į gautus neigiamus tyrimų rezultatus turi imtis papildomų priemonių pirminių tiekėjų atrankai ir jų įvertinimui, kad užkirstų kelią reikalavimų nesilaikymo atvejų pasikartojimui. Nurodo, kad būtent pareiškėjai kaip maisto tvarkymo subjektui tenka pareiga užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkai teikiama produkcija yra saugi ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus.
9. Atsakovė pažymi, kad maisto tvarkymo subjektų atsakomybė ir atitinkamos taikytinos poveikio priemonės, nustačius maisto saugos pažeidimus, yra numatytos Maisto įstatyme. Atsakovė vykdydama valstybinę maisto kontrolę, nustatė, kad pareiškėja, pateikė Lietuvos Respublikos rinkai nesaugų maisto produktą, t. y. neužtikrino, kad produktas atitiktų su jos veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, todėl pagal Maisto įstatymo nuostatas Tarnyba pagrįstai taikė pareiškėjai atsakomybę ir skyrė baudą už padarytą Maisto įstatymo pažeidimą. Atsakovė pažymi, kad tyrimų protokolas patvirtina, jog šaldytoje paukštienoje buvo aptikti patogeniniai mikroorganizmai Salmonella Infantis, pirminis paukštienos gavėjas ir platintojas Lietuvos Respublikoje buvo UAB „Baltic Foods“.
Atsiliepimas
10. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjai bauda paskirta teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakovė pažymi, kad nutarimų, priimtų dėl Maisto įstatymo pažeidimo, apskundimo tvarka yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta Maisto įstatymo 12⁶ straipsnio 1 dalyje. Tarnybos nuomone, nustatytas teisinis reguliavimas nepažeidžia ir nepaneigia pareiškėjos teisės kreiptis į teismą, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.
11. Atsakovės nuomone, Nutarimas yra teisėtas, pagrįstas ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį panaikinti. Skundžiamame Nutarime yra aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, įrodymai bei pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis Nutarimas. Atsakovė mano, kad tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniai teisės aktai priimant skundžiamą Nutarimą pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyti tinkamai.
Atsiliepimas
12. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko ir skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2023 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. MĮPN-46 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“, kuriuo Bendrovei už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta 500 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Tarnybos Tauragės departamentas, 2020 m. spalio 27 d. neplaninio patikrinimo metu VšĮ „Bruneros“ (duomenys neskelbtini) maisto paruošimo skyriuje atrinko sušaldytų viščiukų kulšelių mėsos, be odos, tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. rugsėjo 23 d., partijos Nr. 42/210920/C, gamintojas „Piri piri“ sp. z. o. o., (duomenys neskelbtini), veterinarinio patvirtinimo Nr. PL120303323WE, mėginius, kuriuose, remiantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020 m. lapkričio 5 d. tyrimo protokolu Nr. 1-20/24907/1-5M (toliau - Tyrimo protokolas), penkiuose mėginiuose iš penkių nustatyta patologiniai mikroorganizmai Salmonella Infantis/25 g. Atlikus neplaninį VšĮ „Bruneros“ patikrinimą, nustatyta, kad sušaldytų viščiukų kulšelių mėsa gauta iš UAB „Handelshus“. Tarnybos Tauragės departamentas, atsižvelgdamas į patikrinimo ir Tyrimo protokolo rezultatus, 2020 m. lapkričio 9 d. paskelbė skubų pranešimą dėl nesaugaus maisto, pašarų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų Nr. 20201109-107-(l 1) (toliau - Skubus pranešimas).
15. Tarnybos Vilniaus departamentas 2020 m. lapkričio 10 d. atliko neplaninį nuotolinį UAB „Handelshus“ patikrinimą (toliau - Patikrinimas 1), kurio metu nustatė, kad sušaldyta vištienos kulšelių mėsa be odos (552 kg) buvo gauta iš UAB „Baltic Foods“ ir surašė 2020 m. lapkričio 10 d. Didmeninės prekybos sandėlio/subjekto patikrinimo aktą Nr. 69GMTS-281. Atsižvelgiant į Patikrinimo 1 rezultatus, Tarnybos Vilniaus departamentas 2020 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ Nr. 69SV-604 (toliau - Sprendimas 1), kuriuo uždraudė tiekti į rinką 552 kg šaldytų viščiukų broilerių kulšelių mėsos be odos, po 2 kg pakuotėse, tinkamumo vartoti terminas iki 2021 m. rugsėjo 23 d., partijos Nr. 42/210920/C, kilmės šalis Lenkija, gamintojas „Piri piri“ sp. z. o. o., (duomenys neskelbtini), veterinarinio patvirtinimo Nr. PL 12030323 WE, pardavėjas UAB „Baltic Foods“, (duomenys neskelbtini), pirkėjas UAB „Handelshus“, (duomenys neskelbtini), pristatymo vieta (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija BF202010 Nr. 330, gautas kiekis 552 kg (toliau - Nesaugus produktas 1). Sprendimu Įmonė įpareigota Nesaugų produktą 1 sugrąžinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.
16. Nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus departamentas 2020 m. lapkričio 10 d. atliko neplaninį UAB „Baltic Foods“ šaltojo sandėlio (duomenys neskelbtini), patikrinimą (toliau - Patikrinimas 2), kurio metu buvo surašytas Didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktas Nr. 69GMTS-282. Patikrinimo 2 metu nustatyta, kad viščiukų broilerių kulšelių mėsos be odos, po 2 kg pakuotėse, tinka vartoti iki 2021 m. rugsėjo 23 d., partijos Nr. 42/210920/C, gauta 2292 kg. Produkcijos likučio sandėlyje nėra. Atsižvelgiant į Patikrinimo 2 metu nustatytus faktus ir kitą turimą informaciją, Tarnybos Vilniaus departamentas 2020 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-603 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau - Sprendimas 2), kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytą viščiukų broilerių kulšelių mėsą be odos, po 2 kg pakuotėse, tinka vartoti iki 2021 m. rugsėjo 23 d, partijos Nr. 42/210920/C, kilmės šalis Lenkija, gamintojas „Piri piri“ sp. z. o. o. (duomenys neskelbtini), veterinarinio patvirtinimo Nr. PL 12030323WE, produkcija gauta su 2020 m. spalio 14 d. sąskaita faktūra VAT-WDT 2020/10/MG/000000013, 13/10/2020 CMR dokumentu, pridedamų prekių sąrašu Nr. BGR1480/BGR031S, pagal kurį šaldytos viščiukų broilerių kulšelių mėsos be odos po 2 kg pakuotėse, tinka vartoti iki 2021 m. rugsėjo 23 d, partijos Nr. 42/210920/C, gauta 2292 kg (toliau - Nesaugus produktas 2). Sprendimu Įmonė taip pat įpareigota Nesaugų produktą 2 sugražinti iš vartotojų, pašalinti iš rinkos ir sunaikinti.
17. Bendrovė 2021 m. vasario 3 d. pateikė Tarnybos Vilniaus departamento nesaugaus produkto sunaikinimo dokumentus - Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų važtaraštį Nr. 2021023 bei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2021 m. vasario 4 d. išduotą šalutinių gyvūninių produktų iškrovimo aktą Nr. 02.01. Remiantis nurodytuose dokumentuose esančiais duomenimis, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ buvo sunaikinta 306 kg Nesaugaus produkto 2.
18. Tarnybos Vilniaus departamentas 2021 m. kovo 12 d. Bendrovei surašė Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-40 (toliau – Protokolas), kuriame nurodė, kad Bendrovė pateikė rinkai Nesaugų produktą, kuris neatitiko Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a) ir b) punktų, Reglamento (EB) Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalies a) ir b) punktų, Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto, ir tuo pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1dalį.
19. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) vadovaudamasi Maisto įstatymo 12⁵ straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 „Dėl Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) nuostatomis, Komisijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bylą „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ pagal Tarnybos Vilniaus departamento 2021 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69MĮPP-40, 2023 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą Nr. MĮPN-46, kuriuo pareiškėjai už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė 500 Eur baudą.
Dėl pažeidimo
21. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Maisto įstatymo nuostatos, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.
22. Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad maistas ir su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtinta, kad pateikimas į rinką – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje. Maisto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „maisto verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip ši apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 178/2002.
23. Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad „maisto verslas“ – tai pelno siekianti arba nesiekianti viešoji ar privati įmonė, vykdanti bet kokią su visais maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapais susijusią veiklą; „maisto verslo operatorius“ – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame maisto versle būtų garantuotai laikomasi maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Reglamento Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 dalyje pažymėta, kad „pateikimas į rinką“ – tai maisto arba pašarų laikymas pardavimui, įskaitant siūlymą parduoti arba kurį nors kitą jo perdavimo būdą, nemokamai ar už pinigus, ir pats pardavimas, paskirstymas bei kitos jo perdavimo formos.“ Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nesaugus maistas į rinką nepateikiamas. To paties straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyta, kad maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: a) kenkia sveikatai; b) netinka žmonėms vartoti. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jei nesaugus maistas sudaro tos pačios klasės arba to paties aprašo maisto partijos, siuntos ar krovinio dalį, daroma prielaida, kad visas tą partiją, siuntą ar krovinį sudarantis maistas yra nesaugus, nebent po išsamaus įvertinimo nebūtų rasta įrodymų, jog likusioji partijos, siuntos ar krovinio dalis yra nesaugi.
24. Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta: „Maisto verslo operatoriai užtikrina, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Tuo tikslu maisto verslo operatoriai kiekviename gamybos, perdirbimo ir paskirstymo, įskaitant mažmeninę prekybą, etape, įgyvendindami savo RVASVT principais paremtas procedūras ir geros higienos praktiką, imasi priemonių, kad užtikrintų: a) kad jų kontroliuojamų žaliavų ir maisto produktų tiekimas, tvarkymas ir perdirbimas vykdomas įgyvendinant proceso higienos kriterijus, b) kad pagrįstai numatomomis paskirstymo, laikymo ir naudojimo sąlygomis būtų galima įgyvendinti produkto tinkamumo vartoti laikotarpiu taikytinus maisto saugos kriterijus.“ Reglamento Nr. 2073/2005 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Patvirtindami arba tikrindami, ar teisingai veikia RVASVT principais ir geros higienos praktika paremtos procedūros, maisto verslo operatoriai atlieka tyrimus atitinkamai pagal I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus.“ To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Maisto verslo operatoriai nusprendžia, koks mėginių dažnumas yra tinkamas, išskyrus tuos atvejus, kai I priede numatytas konkretus mėginių ėmimo dažnumas; o tokiu atveju mėginiai imami ne rečiau kaip numatyta I priede. Maisto verslo operatoriai priima šį sprendimą savo procedūrų, paremtų RVASVT principais ir geros higienos praktika, kontekste, atsižvelgdami į nurodymus dėl maisto produktų naudojimo. Mėginių ėmimo dažnumą galima suderinti su maisto bendrovių pobūdžiu ir dydžiu su sąlyga, kad nenukentės maisto produktų sauga.
25. Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, jog jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus.
26. Pareiškėja nurodo, kad ji nėra atsakinga už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ji nėra gamintoja. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 27 d. neplaninio patikrinimo metu VšĮ „Bruneros“ (duomenys neskelbtini) maisto paruošimo skyriuje atrinktų sušaldytų viščiukų kulšelių mėsos mėginiuose nustatyti patologiniai mikroorganizmai Salmonella Infantis. Pareiškėja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Tyrimo protokolo išvadų neginčija. Abejoti Tyrimo protokolo duomenimis pagrindo neturi ir teismas. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateikto Protokolo matyti, kad UAB ,,Baltic Foods” veikla susijusi su gyvūninio maisto produktų sandėliavimu, perpakavimu ir didmenine prekyba. Bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė Protokole nurodytą produktą įsigijo iš Lenkijos įmonės „Piri piri“ sp. z. o. o. ir dalį šio produkto pardavė UAB „Handelshus“, kuri nesaugų maisto produktą pateikė VšĮ „Bruneros“. Taigi, byloje neginčytinai nustatyta, kad produktuose, kuriuos Bendrovė įsigijo iš Lenkijos įmonės „Piri piri“ sp. z. o. o., buvo užkrėsta bakterija Salmonella Infantis. Šios bakterijos buvimas viščiukų broilerių šlaunelėse reiškia, kad šis maisto produktas yra nesaugus, todėl neatitinka Reglamento Nr. 178/2002 ir Maisto įstatymo reikalavimų. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pareiškėjai, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jos į rinką teikiamo maisto produkto saugumą.
27. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau –ESTT) 2022 m. balandžio 28 d. sprendime UAB „Romega“ prieš Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, C-89/21, EU:C:2022:313, be kita ko, pažymėjo, kad iš Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnio, siejamo su šio reglamento 3 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad nors šiame reglamente nustatyti mikrobiologiniai kriterijai taikomi tik šio reglamento I priede išvardytiems patogeniniams mikroorganizmams, kompetentinga institucija, atlikdama maisto produktų analizę, neprivalo kontroliuoti tik šių mikroorganizmų buvimo. ESTT akcentavo ir Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalį, kurioje aiškiai numatyta, jog „[t]ai, kad maisto produktas atitinka jam taikomas konkrečias nuostatas, kompetentingoms institucijoms nedraudžia imtis atitinkamų jo pateikimą į rinką ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti jį iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad, nepaisant minėto atitikimo, šis maistas yra nesveikas [nesaugus] .Tai, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos institucijos šviežioje paukštienoje nustatė serotipą Salmonella Infantis, negalima atmesti jos neigiamo poveikio sveikatai. Pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis, kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs.
28. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėja Tarnybos Tauragės departamento Sprendimo 1 ir Tarnybos Vilniaus departamento Sprendimo 2 Nr. teismui neskundė ir su šiais sprendimais sutiko. Pareiškėja šiuose sprendimuose konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo ir jai suformuluotų įpareigojimų nekvestionavo bei įvykdė sprendimuose nurodytus įpareigojimus. Šią aplinkybę pareiškėja pripažįsta ir skunde.
29. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendime Ute Reindl prieš Bezirkshauptmannschaft Innsbruck, C-443/13, EU:C:2014:2370, akcentavo, jog, nors Reglamente Nr. 2073/2005 nustatyti mikrobiologiniai kriterijai, kuriuos turi atitikti maisto produktai visais maisto tiekimo grandinės etapais, šiame reglamente nėra nuostatų, susijusių su maisto verslo operatorių atsakomybės tvarka, todėl šiuo klausimu reikėtų vadovautis Reglamentu Nr. 178/2002.
30. Kaip minėta, Reglamento Nr. 178/2002 17 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog maisto ir pašarų verslo operatoriai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrina, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrina, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o Maisto įstatymo 12² straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė maisto tvarkymo subjektams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė argumentų ar įrodymų, kad ji nėra maisto tvarkymo subjektas, kuriam taikytinos nurodytos nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios maisto tvarkymo subjektų pareigas ir atsakomybę.
Žemesnės instancijos teismas
31. Maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, kad jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad paprastai vien maisto pirkimas iš sertifikuoto tiekėjo nėra pakankama priemonė, siekiant įgyvendinti pareigą teikti į rinką saugų maistą. Tokio pobūdžio ginčui aktualios Europos Sąjungos teisės normos, pagal kurias draudžiamas konkrečių serotipų salmonelių buvimas šviežioje paukštienoje, neimplikuoja išvados, kad kitokių serotipų salmonelėmis užkrėsta šviežia paukštiena atitinkamai turėtų būti laikoma saugia. Kompetentinga kontroliuojanti institucija turi diskreciją Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutės reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio, reglamentuojančio maisto saugos reikalavimus, nuostatų, jei tokioje paukštienoje nustatyti Reglamente Nr. 2073/2005 nenurodyti salmonelės serotipai šiai institucijai leidžia įtarti, kad toks maistas yra nesaugus, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio nuostatas. Europos maisto saugos tarnybos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Salmonella Kentucky ir Salmonella Infantis patenka į daugiausiai susirgimų sukėlusių salmonelių serotipų dešimtuką, o 2017 metų duomenimis, Salmonella Infantis buvo labiausiai Europos Sąjungoje paplitęs salmonelių tipas viščiukų broilerių pulkuose ir viščiukų broilerių mėsoje. Iš 2021 metų Europos maisto saugos tarnybos teiktų duomenų matyti, jog būtent šis serotipas yra trečiasis pagal paplitimą salmonelės serotipas žmonėse. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-502/2022).
32. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, siekdama įrodyti, kad neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, turėtų pagrįsti, kad jai nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jos teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad ji ėmėsi reikiamų priemonių, siekdama užtikrinti į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavusi tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Byloje įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė prieš įsigydama Nesaugų produktą neturėjo realių galimybių įsitikinti maisto saugumu, nėra. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai, kad ji nupirkimo maisto produktus iš sertifikuoto gamintojo, todėl nėra atsakinga už nustatytą pažeidimą atmestini, kaip nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėja, įsigydama ir laikydama maisto produktą, kuriame užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella (Salmonella Infantis), pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
33. Pareiškėjos skundo argumentai, susiję su galimu konkurencijos ribojimu, yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas pažymi, kad pareiškėja, prašydama teismo įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie didžiausiems nacionaliniams paukštienos gamintojams skirtas baudas už Salmonella Infantis tipo bakterijas į rinką patiektoje šviežioje paukštienoje, tokį prašymą grindė subjektyvia savo nuomone, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių įtarimus dėl lygiateisiškumo ir objektyvumo principų neužtikrinimo, vykdomos diskriminacijos ar panašiai. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog pati kreipėsi į Tarnybą, prašydama pateikti tokią informaciją ir toks jo prašymas nebuvo patenkintas.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino
34. Maisto įstatymo 12² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria įspėjimus arba baudas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3000 iki 14 000 eurų bauda.
35. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-507/2015).
36. Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo 12² straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pažeidimo nustatymo diena yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena, o sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena – momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, traukiamo atsakomybėn asmens nustatymas ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1565-13; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-964-14). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-558-822/2018, konstatavo, kad nors ši teismo praktika yra susijusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimu, Alkoholio kontrolės įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas savo esme yra panašus į Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą reguliavimą ir dėl to minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika galima vadovautis.
38. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo protokolų surašymo tvarką nustato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 patvirtintas Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašas, (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2021 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. B1-6 redakcija; toliau – Aprašas).
39. Pagal Aprašo 9 punktą, protokolas turi būti surašomas ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo Sprendimo dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo priėmimo. Jei atsiranda aplinkybių, dėl kurių protokolas negali būti surašomas per nustatytą terminą, protokolo surašymo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 (dviem) mėnesiams.
40. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Protokolas pareiškėjai surašytas praėjus trims mėnesiams nuo Sprendimo Nr. 2 priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 11 d.). Tačiau teismas, įvertinęs aplinkybę, kad Maisto įstatymo pažeidimo tyrimas buvo atliekamas karantino laikotarpiu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo" ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 16 d. sprendimas Nr. V-147 „Dėl valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbo vietoms būtinų sąlygų“ (aktuali redakcija nuo 2020 m. gruodžio 9 d.), daro išvadą, kad Tarnyba, surašydama Bendrovei protokolą 2021 m. kovo 12 d., Aprašo 9 punkto nuostatų nepažeidė.
41. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad priėmus Sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo, kurio forma nustatyta Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. B1-487 „Dėl Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede, pareigūnas atlieka galimo Maisto įstatymo pažeidimo tyrimą ir, nustatęs Maisto įstatymo pažeidimą, už pažeidimą atsakingus asmenis ir visas su pažeidimo tinkamu įvertinimu (kvalifikavimu) susijusias aplinkybes, surašo protokolą. Protokolas surašomas ir tais atvejais, kai nesaugaus produkto jau nėra (jis suvartotas/sunaudotas ar kt.), tačiau visos Maisto įstatymo pažeidimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo padarytas Maisto įstatymo pažeidimas, t. y. nustatyta, kad rinkai buvo tiekiamas nesaugus produktas, nustatytas asmuo, atsakingas už nesaugaus produkto tiekimą rinkai, nustatytos kitos atsakomybei pagal Maisto įstatymą taikyti būtinos aplinkybės. Iš minėto reglamentavimo matyti, kad Maisto įstatymo pažeidimo tyrimas pradedamas priėmus Sprendimą dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo ir baigiamas protokolo surašymu.
42. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Tarnybos Vilniaus departamentas Sprendimą 2 priėmė 2020 m. lapkričio 11 d., Protokolas pareiškėjai surašytas 2021 m. vasario 12 d. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl trunkamojo teisės pažeidimo senaties termino skaičiavimo, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo senaties termino eiga prasidėjo pažeidimo nustatymo dieną, t. y. Protokolo surašymo dieną – 2021 m. kovo 12 d., o Nutarimą Tarnyba priėmė 2023 m. vasario 14 d., nepasibaigus Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytam 2 metų terminui. Pareiškėjos skundo argumentas, kad Tarnyba Nutarimą priėmė praleidusi Maisto įstatymo 12⁴ straipsnyje nustatytą dvejų metų terminą atmestinas.
43. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad ji Maisto įstatymą pažeidė pakartotinai, nes nuo Nutarime nurodyto 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-73 priėmimo buvo praėjęs didesnis nei 12 mėnesių laikotarpis.
44. Maisto įstatymo 12³ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas per vienus metus nuo Tarnybos įsiteisėjusio nutarimo skirti nuobaudą už padarytą pažeidimą pakartotinai padarė šio įstatymo 12² straipsnyje nurodytus pažeidimus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą, šio įstatymo pažeidimą padarė naudodamasis visuomenės ar kito asmens nelaime, maisto tvarkymo subjektas ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas, sužinojęs, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti ar yra nesaugūs ir (ar) maistas suklastotas, apie tai neinformavo Tarnybos ir juos toliau teikė į rinką.
45. Nagrinėjamu atveju kaip minėta, pareiškėja pakartotinį Maisto įstatymo pažeidimą padarė 2021 m. kovo 12 d. (protokolo surašymo data). Nutarimas, kurio pagrindu Komisija konstatavo sunkinančias aplinkybes buvo priimtas 2020 m. lapkričio 13 d. Taigi, iki pakartotinio Maisto įstatymo pažeidimo dienos (2021 m. kovo 12 d.) 12 mėnesių terminas nebuvo praleistas. Atkreiptinas dėmesys, kad maisto tvarkymo subjektams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda (Maisto įstatymo 12² straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškėjai skiriant baudą, Tarnyba įvertino Maisto įstatymo pažeidimo pavojingumo pobūdį, tai, kad pareiškėja geranoriškai bendradarbiavo su Tarnyba ir skyrė baudą mažesnę nei vidurkis (1650 Eur). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad ji Maisto įstatymą nepažeidė pakartotinai, nes nuo Nutarime nurodyto 2020 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-73 priėmimo buvo praėjęs didesnis nei 12 mėnesių laikotarpis taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
46. Teismo vertinimu Tarnyba, priimdama skundžiamą Nutarimą, vadovavosi Reglamento Nr. 178/2002, Reglamento Nr. 2073/2005, Maisto įstatymo nuostatomis ir jų nepažeidė. Pareiškėjai paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui. Tenkinti pareiškėjos reikalavimą ir panaikinti skundžiamą Nutarimą remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
47. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1645/2012; kt.).
48. Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį teismą, kadangi Maisto įstatymo 12⁶ straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Konstitucija). Pareiškėjos įsitikinimu, teisinis reguliavimas, kuris nustato asmens kreipimosi į teismą terminus, kurie nėra siejami su asmens sužinojimu apie jo teisių pažeidimą, yra nelogiškas ir neteisingas. Pareiškėjos vertinimu, toks teisinis reguliavimas užkerta kelią asmeniui ginti savo pažeistas teises, paneigia teisę į teismą.
49. Maisto įstatymo 12⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ar tiekėjas Tarnybos nutarimus dėl baudų skyrimo per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
50. Aprašo 26 punktas numato, kad Komisijos pirmininkas, manydamas, kad nėra kliūčių bylai nagrinėti, įtraukia bylos nagrinėjimą į Komisijos posėdžio darbotvarkę ir ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki numatomo Komisijos posėdžio atsakomybėn traukiamam asmeniui registruotu laišku ir (ar) elektroniniu paštu išsiunčia pranešimą, kuriame nurodoma: adresatas; posėdžio data, laikas ir vieta; bylos, apie kurią pranešama, pavadinimas; nustatyti Maisto įstatymo pažeidimai; bylos nagrinėjimo proceso šalių pagrindinės teisės ir pareigos; kad bylos nagrinėjimo proceso dalyviai privalo pateikti visus savo turimus byloje įrodymus; kad atsakomybėn traukiamo asmens, jeigu jis buvo laiku ir tinkamai Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką, ar jo įgalioto atstovo neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti; pareiga pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir (ar) dokumentą, įrodantį atsakomybėn traukiamo asmens vadovo statusą, arba kitą dokumentą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiantį teisę atstovauti bylos nagrinėjimo proceso šaliai byloje. pagal Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 34 punktą byla nagrinėjama byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai į bylos nagrinėjimą nėra kviečiamos dalyvauti bylos nagrinėjimo proceso šalys ir kiti bylos nagrinėjimo proceso dalyviai, išskyrus atvejus, kai bylos nagrinėjimo proceso šalis, kiti bylos nagrinėjimo proceso dalyviai pateikia Komisijai prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar pati Komisija nusprendžia, kad byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešama bylos nagrinėjimo proceso šalims ir kitiems bylos nagrinėjimo proceso dalyviams Maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 26 punkte nustatyta tvarka. Aprašo 50 punktą, Komisijos priimto ir Komisijos pirmininko pasirašyto nutarimo dėl bylos kopija per 5 darbo dienas nuo nutarimo dėl bylos paskelbimo dienos registruotu laišku, elektroninėmis ryšių priemonėmis išsiunčiama asmenims, dėl kurių priimtas nutarimas dėl bylos.
51. Nagrinėjamu atveju iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas maisto tvarkymo subjekto teisę skųsti jo atžvilgiu Tarnybos priimtus nutarimus susiejo ne su jų įteikimo maisto tvarkymo subjektui diena, o su atitinkamo nutarimo priėmimo diena. Pažymėtina ir tai, kad Apraše yra detaliai reglamentuota Maisto įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo tvarka, pranešimų ir Nutarimo įteikimo tvarka. Teismo vertinimu, nutarimų, priimtų dėl Maisto įstatymo pažeidimo, apskundimo tvarkos reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonių dėl jo atitikties Konstitucijai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių dėl taikytinų Maisto įstatymo 12⁶ straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo, todėl poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas nenustatė.
52. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011). Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai, teismo vertinimu, nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja.
53. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Foods“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.