Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui I. J. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo; institucija, teikianti išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas I. J. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, išsiųsta prisijungimo nuoroda prie nuotolinio posėdžio, tačiau atsakovas prie nuotolinio posėdžio neprisijungė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta bei Tarnybos atstovė Oksana Pavliukevičienė teismo posėdyje paaiškino, kad Tarnyba palaiko ieškinį. Tarnybos specialistė 2023 m. balandžio 18 d. bendravo su A. J.. Vaikas atvykęs į Tarnybą iš karto užmezgė kontaktą, drąsiai bendravo, buvo smagiai nusiteikęs, palaikė pokalbį. Motina dalyvavo bendraujant su vaiku. Pokalbio metu A. papasakojo, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metai, mokosi (duomenys neskelbtini), mokslai sekasi gerai. Turi daug draugų. Lanko karate būrelį. Gyvena su mama, tėčiu A., seserimi A. ir broliu D.. Žino, kad turi tėtį I., prieš metus paskutinį kartą jį matė, skambino jam paskutinį kartą praeitą vasarą. Anksčiau I. atvažiuodavo, skambindavo, tačiau dabar nebeskambina ir neatvažiuoja. Jam yra žinoma, kad I. gyvena (duomenys neskelbtini). Jo tėtis yra A., o I. yra jo draugas. Juo nuolat rūpinasi ir jam viską perka mama su tėčiu A., gamina dažniausiai mama ir sesė. Nori ir toliau gyventi su mama ir tėčiu A.. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė 2023 m. balandžio 18 d. ir 20 d. mobiliuoju telefonu (duomenys neskelbtini) bandė susisiekti su atsakovu I. J., tačiau niekas neatsiliepė, taip pat buvo išsiųsta trumpoji SMS žinutė su prašymu susisiekti. Balandžio 21 d. buvo lankytasi atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), pašto dėžutėje paliktas kvietimas susiekti, iki 2023 m. balandžio 24 d. niekas nesusisiekė. Atsakovas nebendrauja su savo sūnumi, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja, materialiai neišlaiko, vadovaujantis CK 3.180 str., nuostatomis bei teismų praktika, yra teisinis pagrindas apriboti atsakovui tėvo valdžią sūnaus A. J. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra J. J. (šiuo metu B.), o tėvas – I. J..

2020-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu dėl I. J. kaltės nutraukta J. J. ir I. J. santuoka. Šalių nepilnamečio vaiko A. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. J.. Vaikui priteistas 200,00 Eur išlaikymas, mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gegužės 25 d.) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteistas 4680,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Nustatyta, kad atsakovas I. J. su nepilnamečiu sūnumi A. J. bendrauja kiekvieną mėnesio šeštadienį ir sekmadienį iš anksto sutartu laiku, esant vaiko motinai (ieškovei). Taip pat atsakovui neapribojama teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu, interneto pagalba).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje numatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (3 dalis).

Atsakovas teismui atsiųstame laiške nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi teikė išlaikymą vaikui ir turi tai patvirtinančius banko sąskaitos išrašus, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Tuo tarpu iš antstolio Roberto Vasiliausko 2023-03-23 pažymos matyti, kad antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje J. B. naudai vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. e2-20329-1094/2020 dėl išlaikymo vaikui A. J. išieškojimo, vykdomojoje byloje Nr. 0179/21/00499, kurioje skolininkas yra I. J.. Išlaikymo įsiskolinimas šiai dienai yra 12 829 Eur.

Atsakovas taipogi kaltino ieškovę, kad pastaroji trukdo jam bendrauti su vaiku, bet ir vėl nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Duomenų apie tai, kad atsakovas kreiptųsi į antstolius dėl tinkamo bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo ar būtų inicijavęs naują procesą, nustatant kitokią bendravimo su vaiku tvarką, teismas neturi. Visgi svarbu atsižvelgti į tai, kad atsakovas epizodiškai bendravo su sūnumi, ką patvirtino ir pati ieškovė. Vaikas pažįsta atsakovą kaip savo tėvą, nors ir vadina jį kartais draugu. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas prieš vaiką niekada nesmurtavo, jokios žalos jam nedarė, paskutinį kartą atsakovas matėsi su vaiku maždaug prieš metus.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas I. J. darytų ypatingą žalą vaikui ar visiškai juo nesirūpintų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, nors ir ne visai tinkama forma, tačiau atsiliepė į ieškinį, nurodė, kad nori palaikyti ryšį su sūnumi, pripažintina, kad šiuo metu nėra visų būtinų sąlygų taikyti atsakovui ultima ratio (griežčiausią) priemonę – neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, kadangi situacija gali pasikeisti ir atsakovas galimai pradės aktyviau dalyvauti vaiko gyvenime.

Tačiau įvertinus tai, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo ir nededa pakankamai pastangų siekiant palaikyti glaudų ryšį su sūnumi, yra pagrindas laikinai apriboti atsakovui I. J. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas pažymi, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), tačiau ieškovė, teikdama ieškinį sumokėjo 72,00 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, žyminis mokestis yra grąžinamas, taigi atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas yra pagrindas grąžinti ieškovei 72,00 Eur žyminio mokesčio sumą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovui I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Išaiškinti šalims, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Grąžinti ieškovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 72,00 Eur (septyniasdešimt du Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2023-03-23.

Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.