Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-94-1202/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-17
Bylos Nr.: II-94-1202/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01388-2024-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Justas Pažarskis
Pažeidėjas: Ž. S., (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Skundas Nr. II-94-1202/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01388-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3;16.11.9; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. S.,

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. spalio 20 d., 10.06 val., (duomenys neskelbtini), Ž. S. vairuojant transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui. Taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės atėmimo vairuoti terminui, neįvykdė sąlygų susigrąžinti jos. Tuo Ž. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 181 punktus ir padarė administracinius nusižengimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis dėl padarytų administracinių nusižengimų Ž. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas Ž. S. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje skirtą administracinę nuobaudą baudą 300 Eur ir 6 mėnesių administracinio poveikio priemonę- specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones).

Skunde yra nurodomos faktinės administracinio nusižengimo aplinkybės. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK 2023 m. birželio 12 d. nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje ir jam paskirta 500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonės teisė vairuoti transporto priemones (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui.

Ž. S. baudą sumokėjo 2023 m. birželio 12 d., o paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galiojo nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. 2023 m. liepos 7 d. pareiškėjas baigė papildomą vairuotojų mokymą. Kadangi paskirta bauda buvo sumokėta, vairuotojo mokymai baigti, Ž. S. buvo įsitikinęs, jog administracinio poveikio priemonė baigė galioti 2023 m. rugpjūčio 1 d. Šiuos duomenis patvirtino ir administracinių nusižengimų registro išrašas. Pareiškėjas nežinojo, jog administracinio poveikio priemonė vis dar galiojo. Pasiekiamuose informacijos šaltiniuose nebuvo jokių duomenų apie administracinio poveikio priemonės galiojimą. Kadangi paskirtą baudą Ž. S. sumokėjo ir baigė vairuotojo mokymus, 2023 m. rugpjūčio 1 d. baigėsi administracinio poveikio priemonės terminas, tai pareiškėjo padaryti veiksmai 2023 m. spalio 20 d. transporto priemonės vairavimas negali būti traktuojami, kaip administracinis nusižengimas numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Skunde pažymima, kad pareiškėjui niekas nepaaiškino ir neinformavo apie tai, jog pasibaigus administracinio poveikio priemonės galiojimo terminui ir įvykdžius visus reikalavimus, jis privalėjo pats kreiptis į kitas institucijas, kad kitų institucijų (šiuo atveju AB „Regitra“) duomenų bazėse būtų pažymėta apie nuobaudos galiojimo pabaigą.

Ž. S. vertinimu jis įvykdęs visas sąlygas, negali būti laikomas padariusiu administracinį nusižengimą ANK 424 straipsnio 3 dalyje vien dėl to, kad institucijos tarpusavyje neapsikeitė duomenimis ir viena kitai nepateikė informacijos. Asmenims įsigijusiems specialiąją teisę taikomas reikalavimas žinoti KET ir jomis vadovautis. KET taisyklių 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Tačiau nei KET, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nenumato, kad asmenys, įgiję vairuotojo pažymėjimą, privalo žinoti 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“, kuriame numatyta, jog pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui asmuo privalo kreiptis į AB „Regitra“.

Ž. S. neneigia vairavęs transporto priemonę ir pažeidęs KET reikalavimus, įvažiuodamas į viešajam transportui skirtą juostą, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, tačiau atsižvelgiant į ankščiau pažymėtus faktinius duomenis negalima konstatuoti, kad pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, šiais veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Atsiliepimas

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo pateikti argumentai yra vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Atsiliepime taip pat nurodoma asmenų, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, šios teisės susigražinimo tvarka vadovaujantis SEAKĮ, KET numatytu teisiniu reglamentavimu.

Institucijos atsiliepime pažymima, jog vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų, todėl administracinio poveikio priemonė nėra pasirinktina, o imperatyvi. Ž. S. nusižengimų istorija patvirtina, jog pareiškėjas linkęs nesilaikyti KET, ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė. Institucija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. birželio mėn. viršijo greitį ir buvo 1 mėnesiui atimtos teisės. 2023 m. birželio 12 d. buvo komisariate jam pasakė, kad teisės bus atimtos nuo liepos 2 d. iki rugpjūčio 1 d. ir sako reikės praeiti kursus, ką jis ir padarė. Lankė kursus, sumokėjo baudą, bet ne iki galo įsigilino, jog reikia kreiptis į „Regitra“. Stacionaria fiksavimo priemone jį nufotografavo 2023 m. spalio mėn. 2024 m. sausio 25 d. į jo įmonę (duomenys neskelbtini) atsiuntė užklausą policija, kas vairavo sunkvežimį. Policijai nusiuntė paaiškinimą, kodėl jis A juosta važiavo. Apie tai, jog neturi teisės vairuoti policija neužsiminė ir protokolą dėl vairavimo maršrutiniam transportui skirtoje juostoje ir nesusigrąžinus teisės vairuoti, surašė tik 2024 m. gegužės 31 d. Iki to jį sustabdė (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo mėn. (baudą sumokėjo), atėmė teises, už tai, kad vairavo neturėdamas teisės. Sužinojo, jog vairuoja nesusigražinęs vairuotojo teisių įstatymų nustatyta tvarka 2024 m. kovo 25 d., kai jį sustabdė policija (duomenys neskelbtini). Apie 2023 m. nusižengimą sužinojo gerokai vėliau, jei būtų iš karto pranešę, nebūtų įvykio (duomenys neskelbtini). Anykščių sprendimą apskundė, bet aukštesnės instancijos teismas jį paliko nepakeistą. Išeina, kad 2024 m. liepos 29 d. nutarimu antrą kartą jį nubaudė už tą patį. Tai pažeidžia ANK 565 straipsnio 8 punkto nuostatas, jog dėl administracinių nusižengimų teisena negalima, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš dalies nesutinka su aplinkybę, jog vairavo neturėdamas teisės, nes manė, jog buvo ją tinkamai susigrąžinęs.Susipažinimas su 2023 m. birželio 12 d. nutarimu buvo toks, jog jam yra atimtos teisės. Šiuo metu susigražino teisę vairuoti, buvo atimta nuo rugsėjo 3 d. iki lapkričio 3 d. Vėl ėjo į papildomus kursus. Važiavo į „Regitra“. „Regitra“ reikėjo prašymą parašyti, papildomų dokumentų teikti nereikėjo. Po procedūros atgavo teises vairuoti. Kadangi jau buvau nubaustas, kad vairavo be teisės vairuoti mano, jog neteisinga būtų antrą kartą vėl taikyti administracinio poveikio priemonę. Buvo nuo rugsėjo 3 d. iki lapkričio 3 d. teisės atimtos, darbovietė sutiko išsaugoti darbo vietą, jeigu dabar vėl teises atims, reikės keisti darbą.

IV. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Ž. S. skundas tenkinamas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Skunde pareiškėjas iš esmės neginčija administracinio nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto, paskirtos baudos pakeisti neprašo, todėl teismas dėl nutarimo šio dalyje plačiau nepasisako. Ž. S. skunde nurodo, jog jis nepagrįstai Institucijos buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos nutarime klaidingai buvo nurodyta, kad Ž. S. vairuodamas automobilį eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą. Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotas atstovas nurodė, jog įvyko techninio pobūdžio klaida. Vietoje KET 127 punkto turėjo būti nurodytas 181 punktas – kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. Nutarime nustatyta klaida, dėl netinkamai nurodytos blanketinės normos, buvo ištaisyta teismo posėdžio metu dalyvaujant skundo pareiškėjui ir Institucijos įgaliotam atstovui.

ANK 424 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už to paties straipsnio 5 dalį atsakomybė kyla kai administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai , jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos. Be to, to ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad Ž. S. skundžiamu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir jam inkriminuoti pažeidimai kvalifikuoti tinkamai. Ž. S. kaltę, patvirtina 2024 m. gegužės 31 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 14-15), pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b. l. 17-18), informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemonę (b. l. 32), pareiškėjo ir Institucijos atstovo susirašinėjimai elektroniniu paštu (b. l. 35-36).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. S. 2023 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad Ž. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Paskirta piniginė bauda – 500 Eur ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui. Nutarimas priimtas posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui Ž. S.. Pareiškėjas buvo supažindintas su priimto nutarimo esme ir turiniu, byloje esančiame nutarimo nuoraše matyti, jog pareiškėjas pasirašė fiziniu parašu gavęs nutarimą. Nutarimo turinyje yra pateikiamos išaiškinamosios nuostatos, kuriose, be kita ko, yra nurodyta, jog pasibaigus specialios teisės atėmimo terminui, ji grąžinama teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo reikia kreiptis į šią teisę suteikiančia instituciją (b. l. 44). Teises suteikianti institucija yra AB „Regitra“. Posėdžio metu teigė, kad manė, jog teises suteikianti institucija yra Policija. Teisių atėmimo terminas buvo skaičiuojamas nuo 2023 m. liepos 2 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjo teigimu, jis lankė kursus, sumokėjo baudą, bet ne iki galo įsigilino, jog įvykdžius visas būtinas teisių grąžinimo sąlygas, reikia kreiptis į „Regitra“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Minėto straipsnio 4 dalies redakcijoje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Ž. S. turėjo baigti papildomą vairuotojų mokymą, nes jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimo. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (redakcija įsigaliojusi nuo 2025 m. sausio 1 d.) (toliau – Aprašas) 9 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, <...> pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) <...> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir 1) galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (forma Nr. 083-1/a (AB „Regitra“ padalinyje medicininės pažymos pateikti nereikia, jei Vairuotojų registre yra duomenys apie medicininę pažymą), kuri turi būti išduota vėliau, nei buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ar priimtas sprendimas atimti teisę vairuoti dėl sveikatos būklės ar elgesio (kai teisė vairuoti buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, arba asmens sveikatos priežiūros įstaigai nustačius, kad dėl sveikatos būklės ar elgesio asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių); 3) privalomojo mokymo pažymėjimą <...>. Aprašo 13 punkte pabrėžiama, jog įvertinus gautus 9 punkte nurodytus dokumentus ir 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiškėjui, sprendimas grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjui įteikiamas nedelsiant. Kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiškėjui, apie priimtą sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti pareiškėjas per 3 darbo dienas informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis.

Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu ar vairuotojų papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet su juridiniu faktu – įgalioto asmens sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Iš „Regitra“ sprendimo (b. l. 39) matyti, jog teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui buvo grąžinta 2024 m. kovo 26 d., kai Ž. S. kreipėsi su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Vadinasi, iki 2024 m. kovo 26 d., pareiškėjas neturėjo teisės vairuoti, nes nebuvo tinkamai susigrąžinęs šios teisės pagal nustatytą tvarką. Kadangi Ž. S. 2023 m. spalio 20 d. vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, o būtent, kai teisė vairuoti buvo atimta ir įgalioto asmens sprendimu nebuvo grąžinta, Institucija teisėtai ir pagrįstai jį nubaudė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės.

Pareiškėjas skunde ginčija savo kaltę nurodydamas, jog asmuo negali būti baudžiamas už tai, jog institucijos tarpusavyje neapsikeitė duomenimis ir viena kitai nepateikė informacijos. Taip pat KET taisyklių 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Tačiau nei KET, nei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nenumato, kad asmenys, įgiję vairuotojo pažymėjimą, privalo žinoti 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1V-418“, kuriame numatyta, jog pasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui asmuo privalo kreiptis į AB „Regitra“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Tokia nuostata numatyta ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, kur reglamentuota, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Taigi asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino.

Tai, kad Ž. S. dėl savo paties nerūpestingumo, pasibaigus administracinio poveikio priemonės, kuri jam buvo paskirta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą 2023 m. gegužės 27 d., taikymo terminui, neįvykdė SEAKĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, apie kuriuos jis kaip transporto priemonės vairuotojas privalėjo žinoti, bei nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones, nešalina jo atsakomybės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, jog ANK 565 straipsnio 8 dalis numato atvejį dėl kurio administracinių nusižengimų teisena negalima, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Antrą kartą jam teises nori atimti už tą patį faktą. Teismo posėdžio metu Ž. S. nurodė, jog jau buvo nubaustas už tai, kad vairavo be teisės vairuoti todėl mano, jog neteisinga būtų antrą kartą vėl taikyti administracinio poveikio priemonę.

Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Siekiant išvengti „non bis in idem“ principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad „non bis in idem“ principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41-628/2019). EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. EŽTT jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Taigi šiuo atveju Ž. S. 2023 m. spalio 20 d. ir 2024 m. kovo 25 d. padaryti administraciniai nusižengimai nėra tapatūs, jų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtais nutarimais (vairavo neturint teisės) administracinė teisena nėra kartojama. Vertinant visumą teisiškai reikšmingų faktų sudarančių faktines aplinkybes laiko bei erdvės požiūriu, kurie susiję su tuo pačiu atsakomybėn traukiamu asmeniu ir nagrinėjami skirtingose procesuose, nėra laikytini identiškais, todėl pareiškėjo motyvas, jog praeityje jis jau buvo baustas iš esmės už analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą ir jais paskirtos nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšys jau buvo taikytos, neleidžia spręsti apie tai, jog šiuo atveju asmuo yra baudžiamas du kartus už tą pati.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Ž. S. administracinius nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje padarė – 2023 m. spalio 20 d. Tuo tarpu administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik 2024 m. gegužės 31 d., t. y. po daugiau nei 7 mėnesių.

ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį <...>, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, <...>. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. ANK 611 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai už šio 611 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas) ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre, administracinio nusižengimo protokolas ar pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šis terminas netaikomas tais atvejais, kai reikalingas papildomas tyrimas. Šiuo atveju nustatyta, jog Ž. S. teisės pažeidimai 2023 m. spalio 20 d. užfiksuoti stacionariu prietaisu, nesustabdžius pareiškėjo. Pažymėtina, jog vairuojama transporto priemonė priklausė Ž. S. darbovietei. Institucija įmonės atsakymą, kad administracinių nusižengimų padarymo dieną Ž. S. vairavo transporto priemonę v. n. (duomenys neskelbtini) gavo 2024 m. sausio 24 d. (b. l. 33-34). Papildomas tyrimas nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į bylos medžiagą nebuvo atliktas.

Iš Ž. S. administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog pareiškėjas už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo nubaustas 2024 m. balandžio 9 d. nutarimu. Institucija nustatė, jog Ž. S. 2024 m. kovo 25 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir naudojantis mobiliojo ryšio priemone. Institucija skyrė 350 Eur baudą ir 6 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti) atėmimą (b. l. 52). 2024 m. balandžio 19 d. nutarimu Ž. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2024 m. kovo 25 d. vairavo krovininį automobilį pažeidęs kelio ženklo Nr. 314, bei vairavo transporto priemonę, kai nėra įvykdytos sąlygos vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti (b. l. 51). Iš išrašo bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog šie Institucijų nutarimai, buvo apskųsti.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi 2024 m. balandžio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria Ž. S. pripažintas kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pakeista ir administracinio nusižengimo teiseną šioje dalyje nutraukta. Vis tik, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. balandžio 19 d. nutartis buvo panaikinta ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirtas administracinio poveikio priemonės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams.

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartimi Institucijos nutarimas 2024 m. balandžio 9 d., Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ir administracinio poveikio priemonės terminas sumažintas iki 2 mėnesių, Panevėžio apygardos 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi apeliacinis skundas netenkintas ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024 m. birželio 21 d. nutartis palikta nepakeista.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta matyti, jog nagrinėjamu atveju Ž. S. yra padaręs net tris analogiškus administracinius nusižengimus, dvejais iš nurodytų atvejų pareiškėjui buvo skirtos administracinio poveikio priemonės dvejiems mėnesiams. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog administracinio poveikio priemonė galiojo nuo 2024 m. rugsėjo 3 d. iki 2024 m. lapkričio 3 d. Šiuo metu jis teisę vairuoti yra susigrąžinęs.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgai, administracinio nusižengimo protokolas surašytas praėjus daugiau nei 7 mėnesiams po administracinio nusižengimo padarymo, nutarimas priimtas 2024 m. liepos 29 d., nutarimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi ankščiau minėtą Vilniaus apylinkės teismo nutartį panaikino ir grąžino atgal nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip matyti bylos nagrinėjimas nuo administracinių nusižengimų padarymo momento užtruko beveik pusantrų metų.

Bylos nagrinėjimas vyko ilgai ir ši situacija niekaip nepriklausė nuo Ž. S. valios. Tuo atveju, jei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas (protokole surašymas) nebūtų užsitęsęs ir asmuo apie pažeidimą (vairavimą tinkamai nesusigrąžinus teisės vairuoti) būtų sužinojęs ankščiau, manytina, jog kovo 25 d. administracinių nusižengimų (ANK 424 straipsnio 3 dalyje) būtų išvengta. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad jau 2024 m. kovo 26 d. Ž. S., sužinojęs apie susiklosčiusią situaciją, teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino be jokių trikdžių.

Administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones terminai ankstesniais procesiniais sprendimais, jau yra įvykdyti. Darytina išvada, kad neužsitęsus procesui paskirtų administracinio poveikio priemonių terminai iš esmės būtų sutapę ir už nusižengimus paskirti administracinio poveikio priemonės galiojimo terminai jau būtų pasibaigęs. Visgi, susiklostė ydinga situacija, kai už panašiu laikotarpiu padarytus nusižengimus administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo taikymas Ž. S. buvo paskiriamas ilgesnėje laiko perspektyvoje ir tai nepagrįstai apsunkino asmens teisinę padėtį. Todėl administracinio poveikio priemonės taikymas, nagrinėjamu atveju, būtų neproporcingas ir atsižvelgiant į ankščiau išvardintas aplinkybes būtų neteisingas, kadangi būtų pasiektas tik nubaudimo tikslas, o tai sudaro pagrindą spręsti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų nuostatų taikymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu neprašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog jei dabar vėl bus taikoma administracinio poveikio priemonė, tai turės neigiamos įtakos jo darbinei veiklai. Ž. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog darbovietė sutiko išsaugoti darbo vietą, kai administracinio poveikio priemonė galiojo ankstesniais priimtas procesiniais sprendimais, tačiau jeigu dabar vėl bus paskirta administracinio poveikio priemonė jam reikės keisti darbą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. birželio 27 d. nutartimi Nr. II-211-476/2024, kurioje pareiškėjo teigimu buvo nustatytos iš esmės analogiškos aplinkybės ir teismas nusprendė netaikyti administracinio poveikio priemonės. Teismas susipažinęs su minėta nutartimi nustatė, jog pareiškėjas toje byloje pateikė skundą, kuriuo prašė pripažinti, kad padarytas administracinis nusižengimas yra tęstinis ir už tai nuobauda paskirta pakartotinai, nes pažeidimas padarytas tą pačią dieną ir tarp pažeidimų neilgas laiko tarpas arba atsižvelgiant į aplinkybes nurodytas skunde ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pakeisti nutarimą ir neskirti specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartyje nenustatyta administracinių nusižengimų tęstinumo, tačiau nustatyta, jog asmuo taip pat, kaip ir nagrinėjamu atveju įstatymų nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti. Todėl teismas vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis nutarė netaikyti administracinio poveikio priemonės.

Kaip minėta ankščiau, ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Todėl neskirti administracinio poveikio priemonės nagrinėjamu atveju galima tik vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jo Ž. S. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytas administracinis nusižengimas yra nulemtas jo neatidumo ir nerūpestingumo, kaip ankščiau nustatyta administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytas dėl nerūpestingumo, o ne tyčia, kai asmuo suvokia savo veiksmų pavojingumą ir nori taip veikti, rodo mažesnį tiek paties teisės pažeidėjo, tiek jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumą. Šiuo metu pareiškėjas yra tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka susigrąžinęs teisę vairuoti transporto priemones. Išdėstyti faktai ir aplinkybių visuma rodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasimokė iš savo padaryto administracinio nusižengimo, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas Ž. S. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – (teisės vairuoti transporto priemones). Taigi Institucijos nutarimas yra keičiamas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo.

Skunde pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos nutarimu prašė juo paskirtas nuobaudą (baudą) ir administracinio poveikio priemonę panaikinti. Ž. S. nepateikė teismui jokių duomenų patvirtinančių sunkią materialinę padėtį, kurie patvirtintų, jog jam paskirtos baudos dydis būtų finansiškai nepakeliama našta. Vien deklaratyvių teiginių nepakanka pripažinti, kad Ž. S. skirtina bauda yra per didelė. ANK 38 straipsnio 2 dalis numato, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, sunkesniu nusižengimu yra laikomas ANK424 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. ANK 424 straipsnio 3 dalis užtraukia baudą nuo 300 iki 450 Eur, t. y. pareiškėjui skirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Institucijos paskirta bauda nėra per griežta, atitinka padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, skirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, todėl jos mažinti ar neskirti nėra pagrindo. Teismo manymu, už administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį paskirta 300 Eur bauda bus pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai, t. y. neabejotina, kad pareiškėjas patirs pakankamas neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytais administraciniais nusižengimais, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Ž. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinant jo dalį, kuria Ž. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas Pažarskis