- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2S-1813-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39224-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei I. Č. - Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų ir atsakovės I. Č. – Š. priešieškinį ieškovui G. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovo G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais H. Š. ir J. Š., tvarką, pagal kurią: 1. G. Š. kas antrą savaitgalį lyginėmis metų savaitėmis pasiima vaikus H. Š. ir J. Š. iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos su savimi penktadienį nuo 17.00 val. iki 17.30 val. ir grąžina vaikus sekmadienį iki 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą; 2. G. Š. bendrauja su vaikais H. Š. ir J. Š. kiekvienos savaitės darbo dienomis: antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaikais savaitgalį nėra numatytas; trečiadienį – tą savaitę, kurią pasimatymas su vaikais savaitgalį yra numatytas, pasiimdamas vaikus nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos arba gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 17:30 val. ir tą pačią dieną iki 20.00 val. grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi teismas patikslino nustatytą laikiną ieškovo G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais H. Š. ir J. Š. tvarką, papildomai nurodant, kad nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki balandžio 28 d. (įskaitytinai) vaikai H. Š. ir J. Š. praleidžia su mama I. Č. – Š.; papildomai nurodant, kad bendravimo su vaikais laiku G. Š. užtikrina vaikų H. Š. ir J. Š. dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį.
3. Teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais H. Š. ir J. Š. tvarką, papildomai nustatydamas, kad tuo atveju, jeigu vaikų motina I. Č.-Š. savo bendravimo laiku neturi galimybės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, kuriuos jie lanko pagal vaikų lankomų užsiėmimų tvarkaraštį, tai gali padaryti vaikų tėvas G. Š.. Apie tai, jog negalės nuvesti vaikus į jų lankomus formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimus, motina I. Č.-Š. informuoja vaikų tėvą G. Š. ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) valandas; papildomai nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 14 d. (įskaitytinai) bei nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. (įskaitytinai) vaikai H. Š. ir J. Š. praleidžia su tėvu G. Š.; taip pat patikslino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi nustatytą laikiną ieškovo G. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, papildomai nurodydamas, kad tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja vaikai, turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu bent vieną kartą per dieną nuo 20.00 val. iki 21. 00 val. arba kitu tėvų tarpusavio susitartu laiku.
4. Teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ir nustatė, kad nepilnamečio J. Š. ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra uždaroji akcinė bendrovė „Vaikystės sodas“, buveinė Antakalnio g. 28, Vilnius, ir ji gali būti keičiama tik bendru šalių susitarimu arba teismo leidimu.
5. Teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nuvesti sūnų J. Š. į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą (Vilniaus PPT) jo suplanuoto vizito metu 2019 m. rugpjūčio 27 d. 12:00 val. pas specialistę V. Š. bei užtikrinti tolimesnį J. Š. lankymąsi pas Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos (Vilniaus PPT) specialistus konstatavęs, kad teismui nėra pateikti įrodymai, jog ieškovo rezervuoti vaikų vizitai pas gydytojus yra būtini atsakovės atostogų su vaikais metu ir negali būti perkelti kitam laikui (CPK 178 straipsnis).
Šalies argumentai
6. Ieškovas G. Š. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui prašymą papildyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad atsakovė I. Č. užtikrina, jog J. Š. nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. būtų vedamas konsultacijoms (terapijai) į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, adresu Vivulskio g. 2a, Vilniuje pagal šeimos gydytojos A. P. rekomendaciją tikslu išspręsti problemas, atsiradusias po to, kai J. Š. pradėjo gyventi atskirai su atsakove I. Č.. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę nuvesti vaiką J. Š. į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą 2019 m. rugpjūčio 27 d. pas specialistę V. Š., tačiau teismas prašymą atmetė. Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties motyvus, ieškovas prašo įpareigoti atsakovę I. Č. užtikrinti J. Š. vedimą į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą konsultacijoms (terapijai) pasibaigus atsakovės atostogoms, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. Pabrėžė, kad vaiko psichologinės problemos atsirado būtent po to, kai vaikai pradėjo gyventi skyrium. Byloje yra bent du garso įrašai, kuomet atsakovė ieškovą vadina žmogžudžiu, isteriškai šaukia prie vaikų, o vaikai šaukia „bijau bijau“. Atsakovės netinkamą psichologinę būklę iliustruoja ir byloje esantys dokumentai, kuomet atsakovė daugiau nei 30 km/val. viršija leistiną greitį, tuo sukeldama grėsmę vaikų saugumui. Todėl ieškovas yra suinteresuotas, kad vaiką ištirtų kvalifikuoti nešališki specialistai. Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje byloje ankstesnėmis nutartimis pagal atsakovės atstovės prašymus ėmėsi spręsti mažiau reikšmingus vaikų gyvenimo ir auklėjimo klausimas, vaiko sveikatos klausimas turi prioritetą, todėl bent pasibaigus atsakovės atostogoms prašo įpareigoti atsakovę užtikrinti, kad ieškovės ir atsakovės sūnus J. Š. būtų vedamas konsultacijoms (terapijai) į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepimu su prašymu nesutiko, nurodė, kad ji neneigia psichologo pagalbos sūnui reikalingumą, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, jog šeimos gydytoja rekomendavo sūnų vesti pas psichologą, taip pat nepagrindė aplinkybės, kad šeimos gydytoja rekomendavo kreiptis būtent į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą. Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba neturi licencijos verstis asmens sveikatos priežiūros ar visuomenės sveikatos priežiūros veikla (http://www.vaspvt.gov.lt/node/150), ji yra Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta biudžetinė Švietimo pagalbos įstaiga, kurios paskirtis yra nustatyti mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemas, įvertinti specialiuosius ugdymosi poreikius, skirti specialųjį ugdymąsi, teikti švietimo pagalbą mokiniams (vaikams), ją koordinuoti, atskirais atvejais – teikti psichologinę pagalbą mokytojams ar kitiems švietimo įstaigos darbuotojams, smurtavusiems ar smurtą patyrusiems švietimo įstaigoje. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad sūnui reikalinga specifinė psichologinė pagalba, susijusi su ugdymosi problemomis. Atsakovė siekia, kad sūnus J. Š. lankytų psichologo konsultacijas Pagalbos vaikams centre (PVC), kadangi: 1) Vilniaus Psichologinėje pedagoginėje tarnyboje (PPT) specialistė Z. rekomendavo PVC specialistus, kaip geriausiai tinkančius konsultuoti vaikus tėvų skyrybų atveju; 2) lankė ten mediaciją ir jie situaciją žino geriausiai; 3) PVC įsikūręs (duomenys neskelbtini), netoli namų – palengvintų nuvykimą (parvykimą), išvengtų spūsčių mieste, daugiau laiko praleistų su vaikais; 3) konsultacijos būtų teikiamos nemokamai pagal projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai“. Dėl ieškovo argumentų apie blogą atsakovės psichologinę būseną ir pateiktų duomenų apie padarytą kelių eismo pažeidimą – greičio viršijimą, nurodo, kad tai tik įrodo neigiamą ieškovo nusistatymą prieš atsakovę. Ieškovo pateikti įrodymai neturi jokio ryšio su tariamai bloga atsakovės psichologine būkle. Atsakovė nurodo, kad būtent ieškovas savo veiksmais psichologiškai traumuoja vaikus, ir pateikia keletą pavyzdžių: 1) 2019 m. vasario 14 d. atsiliepimo į ieškinį 23 punkte atsakovė nurodė, kad „Pastaruoju metu paaiškėjo ieškovo elgesys psichologiškai traumuojantis vaikus. Ieškovas nuperka naujus žaislus, įteikia juos susitikimų su vaikais metu ir atvežęs pas atsakovę neleidžia naujų žaislų neštis į namus, o paėmęs iš vaikų, įdeda į bagažinę. Dėl to J. Š. kyla stiprus isterijos priepuolis, kurio metu vaikas isteriškai rėkia, kad „nori pas tėtį“. Nunešus jį namo ir nuraminus, vaikas papasakoja, kad iš tikro nori „naujo žmogaus-voro, kurį tėtis nupirko ir įdėjo į bagažinę“. Po incidento atsakovė parašė ieškovui SMS žinutę“ (SMS žinutė, - 4 t., 72 b.l.); 2) VšĮ „SOS vaikų kaimas“ 2019 m. vasario 8 d. pagalbos šeimai plane yra duomenys apie tai, jog atsakovė informavo atvejo vadybininkę, kad iš sūnaus sužinojo, jog atsakovės mamą ieškovas vadina „boba“, manipuliuoja sūnaus jausmais – akcentuoja, kad su pusbroliu Š. žaidė video žaidimus pridurdamas, kad „aš negaliu žaisti su tavim, nes tu negyveni su manim“.
8. Atsakovė nurodo, jog ieškovas siekia sumenkinti atsakovės kaip mamos autoritetą, siekdamas įrodinėti, kad atsakovė nesirūpina vaikų sveikata, nors vaikus pas gydytoją registravo vaikų atostogų su mama metu. Atsakovės atostogų su vaikais laikotarpiai ir aplinkybė, kad atsakovė su vaikais bus išvykusi į Klaipėdą ieškovui buvo žinoma, kadangi vasaros atostogų su vaikais laikotarpiai nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartimi. 2019 m. vasario 3 – 6 dienų atsakovės susirašinėjimas su ieškovu įrodo, kad ieškovas prioritetą teikia H. Š. sambo treniruotėms ir savo bendravimui su sūnumi, o ne sūnaus vizitui pas psichologą; į bylą yra pateikta ieškovo žinutė, kuria jis atsisako vaikus vežti ne tik į neformalaus ugdymo užsiėmimus, tačiau ir pas psichologą.
Šalies argumentai
9. Ieškovas taip pat pateikė prašymą papildyti taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis), o teismui nustačius, kad vaikų darželis UAB „Vaikystės sodas“ vienu ar kitų metu nebeteikia ugdymo paslaugos, nustatyti ieškovo bendravimo laiką su vaikais, kai UAB „Vaikystės sodas“ neteikia ugdymo paslaugų vaikams. Nurodė, kad atsakovė nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo reikalauti ieškovui pradėti baudžiamąjį persekiojimą, kalbėjo netiesą apie neva patirtą psichologinį ir fizinį smurtą, neteisingai pranešė policijos įstaigai apie automobilio vagystę. Po to ieškovo ir atsakovės šeimos santykiai pasibaigė. Atsakovė nederinus su ieškovu ir ieškovui nežinomu metu užrašydavo vaikus į vienus ar kitus neformalaus ugdymo užsiėmimus. Atsakovės veiksmai prieš ieškovą reikalaujant baudžiamosios atsakomybės, apeliuojant į smurtą (tame tarpe ir psichologinį) buvo didžiulis netikėtumas ieškovui, todėl ieškovas vengė bet kokio konflikto su atsakove. Ieškovas niekada neatsisakė spręsti dėl vaikų ugdymo ir niekada nedavė nei formalaus, nei nebylaus sutikimo atsakovei, kad ši spręstų dėl vaikų neformalaus ugdymo užsiėmimų parinkimo ir jų skaičiaus. Psichologai ragina neskubėti ir ikimokyklinukų papildoma lavinančia veikla neapkrauti. Daugelis vaikų iki šešerių ar septynerių metų dar nėra pasiruošę užsiėmimams, reikalaujantiems didelės dėmesio koncentracijos ir susikaupimo. Pagrindinė ikimokyklinukų veikla turi būti – žaidimas, o daugiau socialinių įgūdžių bei naudos jiems duoda ne lavinantys būreliai, bet laikas su tėvais. Daugiau laiko su vaikais leidžiantys tėvai turi ir daugiau galimybių pastebėti vaiko polinkius, talentus, charakterio savybes, o tai informacija, vėliau padėsianti geriau susiorientuoti renkantis popamokinius užsiėmimus. Vaikas yra perspaudžiamas ankstyvajame amžiuje, kol jis nemoka pasipriešinti jo amžiui per dideliam gyvenimo intensyvumui ar krūviui. Ieškovas tvirtina, kad atsakovės reikalavimas užrašyti į kiek galima didesnį neformalaus ugdymo užsiėmimų skaičių yra nepagrįstas. Vaikai yra perkrauti užsiėmimų skaičiumi. Vyresnysis sūnus H. Š. yra dar šešerių metų ir dauguma jo klasės draugų mokykloje yra vyresni, todėl vaikui bent jau pradžioje gali reikėti daugiau laiko siekiant mokslo rezultatų su šiek tiek vyresniais bendraklasiais. Perkrautas papildomomis veiklomis jis neturės laiko mokytis namuose ir gali prarasti norą savarankiškai mokytis. Jaunesnis vaikas J. Š. iš dalies ir dėl perdėto krūvio patiria sveikatos sutrikimus. Ieškovo vertinimu, vaikai turėtų lankyti ne daugiau kaip po du būrelius. Vienas iš šių užsiėmimų turi būti dziudo ir sambo treniruotės (trečiadieniais ir sekmadieniais). Atsakovės sutikimą šių užsiėmimų lankymui patvirtina jos reikalavimas priteisti iš ieškovo pinigines lėšas, susijusias su šių užsiėmimų lankymu. Paaiškėjo, kad atsakovė prioritetą teikia ne vaikų, o savo interesų paisymui – 2019 metais atsakovė nenuvedė vaikų nei į vieną dziudo ir sambo užsiėmimą, nes atsakovei yra nepriimtinas laikas. Tam, kad vaikai atsisakytų šių treniruočių atsakovė bando vaikus įjungti į kuo platesnį kitų neformalaus ugdymo užsiėmimų skaičių, kad vaikai persisotintų neformalaus ugdymo užsiėmimais ir prieštarautų lankymui užsiėmimų, kuriems negali skirti laiko atsakovė (dziudo ir sambo treniruotėms). Atsakovė taip pat reikalauja, kad neformalaus ugdymo užsiėmimus vaikas J. Š. lankytų vaikų darželio, kurį administruoja UAB „Vaikystės sodas“ lankymo - užsiėmimų metu. Ieškovas nesutinka su tokiu atsakovės požiūriu ir reikalauja, kad vaikas lankytų vaikų darželio ugdymo užsiėmimus, o jeigu darželis vienu ar kitų metu nebeteikia ugdymo paslaugos, ieškovas prašo teismą nustatyti ieškovo bendravimo laiką su vaikais tuo metu, kuomet vaikams UAB „Vaikystės sodas“ neteikia ugdymo paslaugų. Ieškovas tvirtina, kad 4 metų amžiaus vaiko bendravimas su artimais giminaičiais vaikui duoda didesnę naudą nei perteklinis neformalaus ugdymo užsiėmimų lankymas, todėl ieškovas pasiūlė atsakovei, kad vaikai lankytų ne daugiau kaip po du būrelius, vieną parenka ieškovas, o kitą atsakovė.
10. Teisme taip pat gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei I. Č. – Š. įrašyti ieškovo pokalbius su vaikais J. Š. ir H. Š., padarius ieškovo ir vaikų J. Š. arba H. Š. telefoninio pokalbio garso įrašą – įrašą nedelsiant sunaikinti; 2) įpareigoti atsakovę I. Č. – Š. tuo metu, kuomet ieškovas bendrauja telefonu su vaikais J. Š. arba H. Š., pasišalinti iš patalpos (kambario), kuriame pokalbio metu yra vaikai.
11. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatė, kad „kad tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja vaikai, turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu bent vieną kartą per dieną nuo 20.00 val. iki 21. 00 val. arba kitu tėvų tarpusavio susitartu laiku“. Todėl ieškovas turėjo lūkestį, kad paskambinus atsakovei I. Č. – Š., telefono skambutis bus priimtas ir ieškovas galės su vaikais bent vieną kartą per dieną pasikalbėti. Tačiau ieškovui skambinant atsakovei, ji beveik niekada nepriimdavo skambučio, o skambindavo atgal, kadangi norėjo naudotis telefono pokalbio įrašymo mobilia aplikacija, kuri veikia tokiu būdu: reikalinga paskambinti tam tikru numeriu, tuomet skambinama norimu numeriu, vėliau bendrinami pokalbiai ir prasideda įrašas. Ieškovas nesutinka, kad jo pokalbių su vaiku būtų klausomasi, kad pokalbius atsakovė įrašinėtų, todėl jis siekė pats paskambinti atsakovei. Telefoninių skambučių išklotinė įrodo, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 31 d. niekaip negali prisiskambinti atsakovei. Atsakovė perskambina, bet ieškovo telefono skambučio nepriima, nes tik tokiu būdu ji įrašo ieškovo pokalbius su vaikais. Tai, kad atsakovė įrašinėja ieškovo pokalbius su vaiku įrodo aplinkybė, kad atsakovė jau yra teikusi į šią bylą neteisėtai padarytą garso įrašą, kuomet ieškovas bandė užmigdyti išdykaujančius vaikus ir kaltino ieškovą neteisėtais veiksmais. Galiausiai ieškovas 2019 m. rugpjūčio 31 d. nusprendė atsakyti į atsakovės skambutį ir susitarti su vaiku, kad būtų užbaigtas pokalbis, o kartu ir telefoninio pokalbio įrašas, ir vaikas iš karto priimtų ieškovo skambutį telefonu („paspaustų žalią mygtuką“) ir tokiu būdu ieškovas su vaikų galėtų tęsti pokalbį neįrašinėjami. Garso įraše girdisi atsakovės balsas, kuomet ji šnabžda vaikui, ką šis turi sakyti ieškovui. Vaikas ne visada išgirsta ieškovą, prašo pakartoti, nes tuo pat metu jam šnabžda atsakymus atsakovė. Girdėdama, kad ieškovas prašo vaiką priimti jo telefono skambutį (tokiu būdu būtų nutrauktas atsakovės daromas pokalbio garso įrašas), atsakovė atima iš vaiko telefoną ir įsakmiu tonu pati pertraukia telefoninį pokalbį: „G., aš truputį įsiterpsiu. Šnekėkite, prašau, su vaiku, ir nežaiskim šitų žaidimų, G. <...> Labai ačiū. <...> Labai ačiū“. Garso įrašas įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus: trečiųjų asmenų pokalbio įrašinėjimą. Į ieškovo prašymus neįrašinėti jo ir vaiko pokalbio, atsakovo nuolat kartoja „Labai ačiū. <...> Labai ačiū“. Iš pokalbio girdėti, kad sūnus H. Š. yra įsitempęs, jam yra stresas, jis nežino, ką turi kalbėti, nes privalo atkartoti, tai ką jam šnabžda atsakovė. Pokalbių neliečiamumas nesuteikia teisės atsakovei klausyti telefoninį pokalbį, pokalbį kontroliuoti ir kištis į tėvo ir jo vaikų pokalbius. Iš atsakovės girdėti, kad ji sako: „Šnekėkite, prašau, su vaiku, ir nežaiskim šitų žaidimų, G.“. Iš to matyti, kad atsakovei iš karto žinomas telefoninio pokalbio tarp ieškovo ir vaiko turinys. Girdėti, kad vaikas negali suformuluoti minties, nes bijo suklysti, pasakyti ne tai, ką jam pašnabždėjo atsakovė. Vaikas kalba daugiskaita „Nieko mes nešnabždam“. Vadinasi, tai nebuvo atsitiktinis įsiterpimas į pokalbį. Skambučių atmetimai, ignoravimas ieškovo skambučių, vėliau atsakovės instrukcijų davimas vaikui, įrodo tyčinį ir sistemingą trukdymą ieškovui privačiai bendrauti su sūnumi H. Š. telefonu.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepimu su ieškovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutiko ir prašo juos atmesti. Dėl prašymo uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis) ir papildomo matymosi su vaikais nurodė, kad ieškovas prašymą grindžia teorinėmis prielaidomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad lankomi neformalaus ugdymo užsiėmimai kenktų vaikų H. Š., ar J. Š. interesams, ugdymo procesams. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad kai kurie H. Š. klasės draugai gali būti vyresni, dėl ko H. Š. turės mokytis papildomai yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška. Pažymėjo, kad pirmoje klasėje namų darbai nėra užduodami. 2018 metais ieškovas pats inicijavo H. Š. brandumo priešmokykliniam ugdymui vertinimą Vilniaus Pedagoginėje Psichologinėje Tarnyboje (PPT), kuri pateikė išvadą, jog vaikas buvo pasirengęs lankyti priešmokyklinę klasę, todėl H. Š. yra pasiruošęs lankyti pirmąją mokyklos klasę kartu su kitais vaikais. J. Š. papildomi užsiėmimai bus tie patys, kuriuos jis lankė praėjusiais metais, papildomas ugdymas vyks darželio metu darželio patalpose. J. Š. darželyje būrelių mugė vyks rugsėjo 24 dieną, kuomet bus galimybė užsirašyti į būrelius. Atsakovė nori, kad vaikas galėtų lankyti bent jau tuos pačius būrelius, kuriuos lankė praeitais metais: keramiką, muziką, anglų kalbą. Užsiėmimai vyksta darželio patalpose, darželio metu. H. Š. lanko (duomenys neskelbtini), kurioje užsiėmimai vyksta: (duomenys neskelbtini). Užsiėmimai nesikerta nei su pamokomis mokykloje, nei su ieškovo laiku. H. Š. pirmadieniais 18.00 val. taip pat lankosi pas psichologę, apsilankymai su ieškovo laiku nesikerta. Atsakovė siūlė ieškovui susitarti dėl sporto būrelio vaikams, nes jie nenori lankyti sambo - dziudo, o nori išbandyti ir kitų veiklų: tenisą, J. Š. nori išbandyti futbolą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas, nepaisydamas vaikų ir išsakytos atsakovės nuomonės, sudarė sutartį dėl sambo - dziudo, į šiuos užsiėmimus vaikus veda (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vaikai būtų „perspausti“ dėl neformalaus ugdymo užsiėmimų, kad neformalaus ugdymo užsiėmimai kenktų vaikų emociniam intelektui ar sveikatai. Ieškovas savo prašyme vėl kelia klausimą dėl dziudo ir sambo užsiėmimų lankymo, nors teismas šį klausimą yra išsprendęs 2019 m. birželio 21 d. nutartimi. UAB „Vaikystės sodas“ neformalaus ugdymo veiklos – būreliai vyksta darželio patalpose, yra integruoti į ugdymo dienotvarkę bei pritaikyti prie vaikų amžiaus ir gebėjimų. Šie užsiėmimai vaikų nevargina, tai yra malonumą teikianti veikla. Laikotarpiu, kai nevyksta užsiėmimai vaikams, vaikai turi laisvą laiką, kurį išnaudoja žaidimams, bendravimui su grupės draugais. Vaikai šiuo laikotarpiu mezga ir stiprina savo socialinius ryšius, mokosi bendrauti, džiaugiasi bendromis veiklomis ir žaidimais su bendraamžiais ir tai geriausiai atitinka vaikų interesus. Ieškovas, kaip tėvas niekada nepakeis vaikų bendraamžių, kadangi yra suaugęs žmogus. Sūnaus J. Š. interesus geriausiai atitinka nuoseklus ikimokyklinis ugdymas, pastovus ir aiškus dienos bei savaitės režimas. Dienotvarkės nepastovumas ir besikartojantys dienos režimo pasikeitimai mažamečiam vaikui gali sukelti ne tik emocinių išgyvenimų, psichologinę žalą, bet gali sąlygoti ir adaptacijos sunkumus ikimokyklinio mokymosi įstaigoje ir dažnai besikeičiančioje gyvenamojoje aplinkoje. Atsakovė pažymi, kad teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka yra maksimali, todėl nėra jokio pagrindo trikdyti sūnaus dienos ir savaitės režimo. Ieškovas savo veiksmais psichologiškai traumuoja vaikus, kas rodo ieškovo tėvystės įgūdžių trūkumą. Į ieškovo argumentus, susijusius su šeimos iširimo aplinkybėmis, atsakovė atsiliepimo argumentų neteikia, kadangi jie niekaip nėra susiję su pareikštų prašymų nagrinėjimu. Dėl prašymo uždrausti atsakovei įrašyti ieškovo telefoninius pokalbius su vaikais ir prašymo ieškovo telefoninio pokalbio su vaikais metu atsakovei pasišalinti iš patalpos nurodė, kad jeigu teismas būtų suteikęs atsakovei teisę kontroliuoti ieškovo pokalbius su vaikais, tai turėjo būti nurodyta pačioje nutartyje – telefoninių pokalbių klausymasis ir įsikišimas į trečiųjų asmenų telefoninį pokalbį. Ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti draudimus įrašyti pokalbius telefonu ir įpareigoti pasišalinti iš patalpos sūnaus pokalbio telefonu su tėvu metu. Kita vertus, ieškovas cituoja Konstituciją, Europos žmogaus teisių konvenciją, kurie nustato tiesioginę pokalbių telefonu neliečiamumo apsaugą. Darytina išvada, kad santykis, kurį prašo sureguliuoti ieškovas jau yra tiesiogiai reglamentuojamas teisės normomis, todėl pakartotinai jo reguliuoti teismo nutartimi nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovo kaltinimai dėl to, jog atsakovė įrašinėja jo ir sūnaus telefoninius pokalbius yra nepagrįsti ir neįrodyti. Pokalbio metu sūnus buvo įjungęs mikrofoną. Girdėdama kaip su sūnumi elgiasi ieškovas, kad sūnus dėl ieškovo kaltinimų yra pasimetęs, atsakovė buvo priversta įsikišti. Ieškovo pateiktas garso įrašas įrodo aplinkybę, kad pastarasis pats įrašinėja pokalbius su sūnumi. Ieškovo pateiktų įrodymų: „Telefoninių skambučių išklotinė“ negalima vertinti, kadangi pateiktas įrodymas neatitinka CPK įrodymams keliamų reikalavimų ir yra ne lietuvių kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis). Iš nurodytų dokumentų nėra aišku, kokio numerio skambučiai yra pažymėti vardu „C. I.“. Garso įrašo išklotinėje ieškovas aprašo „šnabždesius“, kuriais ieškovas įrodinėja, kad girdimas „atsakovės šnabždėjimas vaikui, kuomet pasimetęs vaikas vykdo atsakovės šnabždesiu padiktuotus nurodymus“. Atsakovė nurodė, jog vaikas pasimetė dėl ieškovo bendravimo kaltinančio tono, be to, nieko panašaus garso įraše nėra girdėti. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo prašomų nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo nebus galimybės kontroliuoti, dėl ko jų įgyvendinimas CPK nustatyta tvarka bus neįmanomas, kas iš esmės eliminuoja tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – realaus įvykdymo galimybę.
13. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimų argumentų, kuriuose nurodė, kad atsakovė akivaizdžiai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir siekdama savo tikslų nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, todėl sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašo atsižvelgti į atsakovės nesąžiningą elgesį.
14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba) pateikė teismui raštą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame nurodė, jog prieštarauti prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės neturi pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė netenkinti ieškovo G. Š. 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymų taikyti ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
16. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, kurią patikslino 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. birželio 21 d. ir 2019 m. liepos 19 d. nutartimis. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimui, išvadai pateikti, ieškovas 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė du prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl visų trijų ieškovo pateiktų prašymų taikyti (papildyti) laikinąsias apsaugos priemones šalys pasisakė 2019 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje, kurio metu teismas nustatė atsakovei septynių dienų terminą atsiliepimui į 2019 m. rugsėjo 2 d. dienos ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti, taip pat 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi dėl įrodymų išreikalavimo teismas VšĮ Centro poliklinikos šeimos gydytoją A. P. įpareigojo pateikti teismui kompetentingą nuomonę (rekomendaciją), ar šalių vaikui J. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), yra būtina kreiptis į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą (Vilniaus PPT), Vivulskio g. 2a, Vilnius 2019-0827, ar vaikas (šeima) gali būti konsultuojamas Paramos vaikams centre, Latvių g. 19, Vilnius 08113. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 13 d. pateikė paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepimų argumentų. Atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus ir papildomai teismui teikiamus didelės apimties dokumentus (su priedais), jų sąsajumą, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis) teismas visus tris ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia vienoje nutartyje.
Šalies argumentai
17. Ieškovas pateikė teismui prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (papildymo), prašo teismo nustatyti, kad: 1) atsakovė I. Č. – Š. užtikrina, jog J. Š. nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. būtų vedamas konsultacijoms (terapijai) į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, veikiančią adresu Vivulskio g. 2a, Vilniuje; 2) uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis); 3) teismui nustačius, kad vaikų darželis UAB „Vaikystės sodas“ vienu ar kitų metu nebeteikia ugdymo paslaugos, nustatyti ieškovo bendravimo laiką su vaikais, tuo metu, kuomet vaikams UAB „Vaikystės sodas“ neteikia ugdymo paslaugų; 4) uždrausti atsakovei I. Č. – Š. ateityje įrašyti ieškovo pokalbius su vaikais J. Š. ir H. Š., padarius ieškovo ir vaikų J. Š. arba H. Š. telefoninio pokalbio garso įrašą – įrašą nedelsiant sunaikinti; 5) įpareigoti atsakovę I. Č. – Š. tuo metu, kuomet ieškovas bendrauja telefonu su vaikais J. Š. arba H. Š., pasišalinti iš patalpos (kambario), kuriame pokalbio metu yra vaikai.
Žemesnės instancijos teismas
18. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų sūnus turi būti konsultuojamas psichologo, tačiau nėra bendro sutarimo, kokios įstaigos – Vilniaus pedagoginę psichologinės tarnybos (Vilniaus PPT) ar Pagalbos vaikams centro (PVC) specialistai (psichologai, psichoterapeutai) turi konsultuoti vaiką. Kaip minėta, teismas įpareigojo VšĮ Centro poliklinikos šeimos gydytoją A. P. pateikti teismui kompetentingą nuomonę (rekomendaciją), ar šalių vaikui J. Š., (duomenys neskelbtini), yra būtina kreiptis būtent į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą (Vilniaus PPT), Vivulskio g. 2a, Vilnius 2019-0827, ar vaikas (šeima) gali būti konsultuojamas Paramos vaikams centre, Latvių g. 19, Vilnius 08113. VšĮ Centro poliklinika 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu informavo teismą, kad J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gydytoja A. P. dėl nedarbingumo per 3 darbo dienas negali pateikti teismui prašomos informacijos.
19. Teismas, atsižvelgė į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybos (Vilniaus PPT) pagrindinę paskirtį – nustatyti mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymosi problemas, įvertinti specialiuosius ugdymosi poreikius, skirti specialųjį ugdymąsi, teikti švietimo pagalbą mokiniams (vaikams), ją koordinuoti, į bylą nesant pateikto šeimos gydytojos A. P. siuntimo būtent į Vilniaus PPT, sprendė, jog nėra pagrindo nustatyti, kad šalių sūnus J. Š. turėtų būti konsultuojamas tik Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, todėl ieškovo prašymo nustatyti privalomas J. Š. konsultacijas (terapiją) Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, netenkino.
20. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašė uždrausti atsakovei be jo sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis), o teismui nustačius, kad vaikų darželis UAB „Vaikystės sodas“ vienu ar kitų metu nebeteikia ugdymo paslaugos, nustatyti ieškovo bendravimo laiką su vaikais, tuo metu, kai vaikams UAB „Vaikystės sodas“ neteikia ugdymo paslaugų.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad neformalus ugdymas yra sudėtinė švietimo, taip pat ir ikimokyklinio ugdymo dalis, skirta tikslingam, tęstiniam įvairaus amžiaus vaikų gebėjimų, polinkių atskleidimui, pažintinių interesų tenkinimui, kūrybiškumo plėtojimui bei socialinių įgūdžių puoselėjimui, turintis ypatingai didelę svarbą tolesnei vaiko mokymosi motyvacijai, dėl to teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad tuo metu, kai vaikas yra neformaliojo ugdymo užsiėmimuose, darželis neteikia ugdymo paslaugų. Duomenų, kad per didelis neformalaus ugdymo užsiėmimų kiekis kenkia šalių vaikų sveikatai, į bylą nepateikta. Tokių aplinkybių teismas taip pat nenustatė: šiuo metu šalių sūnus H. Š. lanko Ąžuoliuko muzikos mokyklą – pirmadienį 13:50-15:25, trečiadienį 14:40-15:25 ir ketvirtadienį 13:00-14:35 bei dziudo ir sambo treniruotes – trečiadieniais ir sekmadieniais 18.00 val., o sūnus J. Š. nori ir toliau lankyti į darželio ugdymo dienotvarkę integruotus neformalaus ugdymo užsiėmimus – keramiką, muziką, anglų kalbą, taip pat trečiadieniais ir sekmadieniais 18.00 val. yra sudaryta sutartis dėl ieškovo parinktų dziudo - sambo treniruočių lankymo. Teismo vertinimu, natūralu, kad šalių vaikai nori išbandyti įvairias sporto šakas (tenisą, futbolą) ir tokiu būdu pasirinkti jiems labiausiai patinkančią ir tinkančią sporto šaką, įvairius neformalaus ugdymo užsiėmimus (būrelius), kad galėtų susirasti labiausiai juos dominančią neformalią veiklą, todėl ieškovo užsiangažavimas ties sambo – dziudo treniruotėmis neatitinka geriausių vaikų interesų.
22. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir laikinųjų apsaugos priemonių tikslą – užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą su vaiku, išlaikyti esamo ryšio tęstinumą kol byla yra nagrinėjama teisme, teismas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei be jo sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis) netenkino. Teismas pažymėjo, kad šalys vaikų auklėjime neturi konkuruoti tarpusavyje dėl įtakos, turi priimti sprendimus sutartinai, atsižvelgdami ne į savo norus ir ambicijas, o į vaikų interesus, įsiklausyti į specialistų patarimus, taip pat išklausyti vaikų lūkesčius.
Šalies argumentai
23. Ieškovas prašo uždrausti atsakovei I. Č. – Š. ateityje įrašyti ieškovo pokalbius su vaikais J. Š. ir H. Š., padarius ieškovo ir vaikų J. Š. arba H. Š. telefoninio pokalbio garso įrašą – įrašą nedelsiant sunaikinti, įpareigoti atsakovę I. Č. – Š. tuo metu, kuomet ieškovas bendrauja telefonu su vaikais J. Š. arba H. Š., pasišalinti iš patalpos (kambario), kuriame pokalbio metu yra vaikai. Teismas vertino, kad šis prašymas susijęs su jau laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
24. Atskiruoju skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019 dalį, kuria buvo nutarta netenkinti ieškovo 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymų taikyti ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir tenkinti prašymus bei uždrausti atsakovei I. Č. - Š. be ieškovo G. Š. sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis); uždrausti atsakovei I. Č. - Š. ateityje įrašyti ieškovo G. Š. pokalbius su vaikais J. Š. ir H. Š., padarius ieškovo ir vaikų J. Š. arba H. Š. telefoninio pokalbio garso įrašą - įrašą nedelsiant sunaikinti; įpareigoti atsakovę I. Č. - Š. tuo metu, kuomet ieškovas bendrauja telefonu su vaikais J. Š. arba H. Š., pasišalinti iš patalpos (kambario), kuriame pokalbio metu yra vaikai; įpareigoti atsakovę I. Č. - Š. užtikrinti, kad ieškovo G. Š. ir atsakovės I. Č. – Š. sūnus J. Š. būtų vedamas konsultacijoms (terapijai) į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą. Šią civilinę bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje ir pripažinti, kad civilinės bylos Nr. e2- 3903-981/2019 medžiaga nėra vieša.
Šalies argumentai
25. Nurodo, kad ieškovas šioje byloje du kartus prašė teismą įpareigoti atsakovę užtikrinti, kad ieškovo ir atsakovės sūnus J. Š. būtų vedamas konsultacijoms (terapijai) į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą. 2019 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę nuvesti vaiką J. Š. į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, kadangi vaikas gyvendamas su atsakove sunkiai valdo emocijas (tą pastebėjo ir šeimos gydytoja), taip pat nevaldomai tuštinasi. Todėl ieškovas užregistravo J. Š. į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą pas specialistę V. Š. 2019 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus m. apylinkės teismas prašymą atmetė teikdamas prioritetą atsakovės atostogoms, o ne vaiko gydymui, ir atsakovė su sūnumi į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą neatvyko.
26. Ieškovas, atsižvelgdamas į Vilniaus m. apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties motyvus, prašė įpareigoti atsakovę užtikrinti vaiko J. Š. vedimą į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą konsultacijoms (terapijai) pasibaigus atsakovės atostogoms, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 2 d.
27. Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai nustatė, kad nėra ginčo dėl to, kad vaikas turi būti konsultuojamas psichologo. Ir tuomet teismas atmetė prašymą tuo pagrindu, kad gydytoja, rekomendavusi ieškovui vesti vaiką psichologo konsultacijoms į Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą, sirgo ir nepateikė teismui paaiškinimų. Tačiau dar 2019 m. rugpjūčio mėn. konsultacijoms į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą pas specialistę S. S. užregistravo atsakovė. 2019 m. rugsėjo 18 d. atsakovė su ieškovu dalyvavo konsultacijoje pas specialistę S. S., buvo užvesta paciento kortelė, vyko maždaug valandos trukmės konsultacijos, buvo patvirtintas vėlesnis konsultacijų laikas - 2019 m. rugsėjo 24 d. (dalyvavo ieškovas), 2019 m. rugsėjo 26 d. įsipareigojo dalyvauti atsakovė), 2019 m. spalio 3 d. (dalyvauja ieškovas ir atsakovė). Teigia, kad viešojoje erdvėje galima rasti daugybę atsiliepimų, kad vaikų psichologė S. S. yra puiki I- sios kategorijos specialistė, pavyzdžiui: 2017 m. vedė praktinį seminarą NORIU SUSIKALBĖTI SU VAIKU, t.y. 10 praktinių įgūdžių ciklas, http://www .strazdaneles ,lt/articles/view/203.. paskaitas KAIP SUPRASTI VAIKUS IR KOREGUOTI JŲ NETINKAMĄ ELGESĮ, psichologė teikia komentarus, kuomet vaikas nesusikaupia ir greitai viską pamiršta; https://www.tavovaikas.lt/lt/pradinukas/g-51737-vaikas-nesusikaupia-ir-greitai-viska- pamirsta-psichologes-komentaras. Dirbo prie temų: Specialiųjų poreikių vaikų integracija: emocijų ir elgesio sutrikimai - https://darzelio-bendruomenes-galia.eventon.lt/. Viešoje erdvėje galima rasti ir kitų komentarų, kad specialistė yra įgavusi pasitikėjimą: „S. S. tikrai nepasigailesit“ https://www.musumazyliai.lt/forum/bendri-klausimai-apie-motinvste-tevvste/mazuiu sveikata/126961 -psichologas-35 -metu-mergaitei.
28. Teigia, kad tai, jog atsakovė pati faktiškai dalyvavo su ieškovu psichologo konsultacijose Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje patvirtina ir jos 2019 m. rugsėjo 18 d. žinutė: Tik prie vaiko paprašysiu nebešnekėti, neva aš „žaloju vaiką“, nes vieną šiltesnę dieną apsiavė kitus batus. Juk ką tik išėjome iš psichologo konsultacijos. Tokiu būdu atsakovė, ieškovo manymu, pati registruodama J. Š. į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą; dalyvaudama asmeniškai konsultacijose pas vaikų psichologę S. S.; sutikdama, kad būtų pildoma paciento kortelė ir konsultavimo paslaugas teiktų Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba, atstovaujama vaikų psichologės S. S., sutiko, kad paslaugas teiktų Vilniaus pedagoginė ir psichologinė tarnyba.
29. Teigia, kad teismo nutartyje nurodomi formalūs pagrindai - neva pagrindinė Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos funkcija - nustatyti mokinio (vaiko) asmenybės ir ugdymo problemas. Taigi, teismas nustatė, kad vaikui reikalinga psichologo pagalba, tačiau remdamasis tuo, kad formaliai yra dar viena įstaiga (yra visuotinai žinoma kad ji yra perkrauta), kuri teikia panašaus pobūdžio pagalbą, atmetė prašymą įpareigoti atsakovę užtikrinti vaiko vedimą psichologo konsultacijoms. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo formalistinis požiūris į Vilniaus pedagoginę psichologinės tarnybos funkcijas yra nepagrįstas. Neturi jokios reikšmės, kokios yra šios tarnybos pagrindinės funkcijos. Konkrečiu atveju ieškovas ėmėsi iniciatyvos ir šiuo metu abu tėvai yra konsultuojami profesionalios vaikų psichologės S. S., kuri dirba Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir nėra jokių duomenų, kad šios daugiamete patirti turinčios vaikų psichologės kvalifikacija būtų nepakankama. Atmetus ieškovo prašymą vaikui nebūtų teikiamos psichologo paslaugos, kurios gali būti gautos „čia ir dabar“, o ne užsirašius į eilę ir būtų gautos po pusmečio kitose įstaigose.
30. Mano, kad bylai nėra reikšmingas teismo netinkamas šios tarnybos įstatų, nuostatų, sutarčių, aktų ar kitų steigimo dokumentų interpretavimas, svarbu yra atsižvelgti, kad konkretūs žmonės, vaikų psichologai, kurie nori ir imasi spręsti vaiko elgsenos pakitimus, atsiradusius po tėvų gyvenimo skyrium. Nurodo, kad prideda į bylą įrodymus (šios įstaigos rezervuotus apsilankymo laikus), ir prašo remtis šiais įrodymais, patvirtinančiais, kad Vilniaus pedagoginė psichologinė tarnyba, atstovaujama vaikų psichologės S. S., jau faktiškai teikia psichologo konsultacijas šalių mažamečiam vaikui J. Š., todėl būtinas tęstinumas ir tolesnis paslaugų teikimas šioje tarnyboje. Teigia, kad šių įrodymų pateikti pirmos instancijos teismui negalėjo, nes apsilankymo pas psichologą laikai buvo paskirti arba prieš pat skundžiamos nutarties surašymą arba jau po skundžiamos nutarties surašymo.
31. Pažymi, kad tinkamų psichologo paslaugų vaikui teikimui būtinas atsakovės bendradarbiavimas. Deja, atsakovė nuvykusi Vilniaus pedagoginę psichologinę tarnybą psichologei tvirtina, kad ją ieškovas neva priverčia ateiti psichologo konsultacijai. Atsakovė, vengdama psichologo pagalbos ir galimai paaiškėsiančio netinkamo elgesio, prisidengia tuo, kad yra dar viena įstaiga - Pagalbos vaikams centras - galintis teikti psichologo paslaugas ir teismas šiuo pagrindu atmeta prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
32. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui prašymą uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis). Teismui nustačius, kad vaikų darželis UAB „Vaikystės sodas“ vienu ar kitų metu nebeteikia ugdymo paslaugų, nustatyti ieškovo bendravimo laiką su vaikais, tuo metu, kuomet vaikams UAB „Vaikystės sodas“ neteikia ugdymo paslaugų. Taigi, teismas šioje byloje turėjo spręsti klausimus: ar atsakovė turi teise vienasmeniškai spręsti kokį skaičių neformalaus ugdymo užsiėmimų turi lankyti ieškovo ir atsakovės vaikai, ar ši klausimą turi spręsti abu tėvai bendru sutarimu; ar atsakovė turi teise vienasmeniškai spręsti kuriuos neformalaus ugdymo užsiėmimus turi lankyti ieškovo ir atsakovės vaikai, ar ši klausimą turi spręsti abu tėvai bendru sutarimu. Tai yra šio klausimo esmė. Vietoje to, kad spręstų pagrindinį keliamą klausimą, teismas peržengė savo kompetencijas ribas ir ėmėsi tvirtinti, kuriuos užsiėmimus nori lankyti 4 metų vaikas, kurio užsiėmimo (pavyzdžiui, sambo - dziudo) lankymas atitinka (neatitinka) geriausius vaikų interesus.
33. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas akivaizdžiai peržengdamas savo kompetencijos ribas nutartyje aptarinėjo klausimus, kurie yra tik tėvų kompetencijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas net ėmėsi tvirtinti, kokius užsiėmimus nori lankyti 4 metu vaikas. Visuotinai žinoma, kad 4 metų vaiko norai paprastai yra nulemti suaugusių asmenų įtaigos, 4 metų vaikas dar negali savarankiškai apsispręsti dėl vieno ar kito užsiėmimo būtinumo, tokio amžiaus vaiko norai keičiasi kiekvieną dieną.
34. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi šioje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas jau prisiėmė kompetenciją įpareigoti šalis užtikrinti vaikų dalyvavimą neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Todėl teismas turi ir pareigą nustatyti, ar abu tėvai, ar tik vienas iš tėvu, sprendžia dėl vaikų dalyvavimo neformalaus ugdymo užsiėmimuose. Pažymi, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog per didelis neformalaus ugdymo užsiėmimų kiekis kenkia vaikų sveikatai. Galiausiai Vilniaus miesto apylinkės teismas interpretuodamas teisės aktus ir tvirtindamas, kad UAB „Vaikystės sodas“ tuo metu, kai vaikas yra neformalaus ugdymo užsiėmimuose vis tiek vaikui teikia ugdymo paslaugas, daro logikos klaidą. Tai yra fakto, o ne teisės klausimas. Arba vaikas yra verslininko UAB „Vaikystės sodas“ žinioje, arba kitų ugdymo paslaugas teikiančių verslininkų žinioje. Prašyme ieškovas kėlė problemą: nustačius, jog UAB „Vaikystės sodas“ tam tikrų metu faktiškai neteikia ugdymo paslaugų, leisti tėvui bendrauti su vaiku, o ne perduoti vaiką kitoms bendrovėms, ar individualia veikla besiverčiantiems asmenims, kuriu kompetencijos, patirties, praeityje padarytu teisės pažeidimu vaiku atžvilgiu, jokios institucijos praktikoje nevertina.
Šalies argumentai
35. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui prašymą detalizuoti tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nurodė motyvus: atsakovė formaliai leidžia ieškovui kalbėti su vaiku, tačiau ieškovo bendravimo su vaikais metu atsakovė klausosi pokalbio, ieškovo pokalbį su vaikais įrašinėja, taip pat koreguoja pokalbio turinį šnabždėdama vaikui, ką šis turi sakyti ieškovui, todėl vaikui tenka susikoncentruoti atsakovės šnabždesiu duodamiems nurodymams, ką atsakinėti ieškovui, vaikas ne visada išgirsta ieškovą, prašo pakartoti, nes tuo pat metu jam šnabžda atsakymus atsakovė, galiausiai atsakovė pertraukia ieškovo ir vaiko pokalbį baimindamasi, kad vaikas nutrauks pokalbio įrašą.
36. Teigia, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovas teismui pateikė procesinį dokumentą, kuriame prašė atsižvelgti į atsakovės nesąžiningą elgesį, teismui teikiant išgalvotas istorijas atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas pateikė lentelę atsakovės paaiškinimus, kuriuose ji paaiškina savo veiksmus (1) iš karto po veiksmų atlikimo 2019 m. rugpjūčio 31 d. ir (2) praėjus dešimčiai dienų, t.y. 2019 m. rugsėjo 10 d. atsiliepime teismui. Palyginimas atsakovės paaiškinimų, teikiamų iš karto po jos neteisėtų veiksmų atlikimo, ir atsakovės paaiškinimai teismui praėjus 10 dienų atsakovės - I. C. – Š. trumpoji žinutė (sms), kurią atsakovė atsiuntė ieškovui 2019 m. rugpjūčio 31 d. iš karto po to, kai ji nutraukė vaiko ir tėvo pokalbį „Tu vaiko prašei spaudyti mano telefoną, supratau iš H. Š. kalbos, kai tvarkiausi netoliese. Todėl paprašiau kalbėti toliau, neskambinėti, nes vaikas gali prispaudyti mano telefone ir paskambinti kam nors kitam“. Atsakovės I. C. – Š. teismui teikiami paaiškinimai 2019 m. rugsėjo 10 d. dėl to paties įvykio „Girdėdama kaip su sūnumi elgiasi ieškovas, matydama, kad sūnus dėl ieškovo kaltinimų yra pasimetęs, atsakovė buvo priversta panaudoti savo kaip motinos valdžią ir įsikišti. Toks įsikišimas buvo būtinas siekiant apsaugoti sūnaus interesus ir nutraukti ieškovo veiksmus, kuriais buvo gluminamas (iš esmės traumuojamas) sūnus. Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą panaudoti tėvų valdžią, kai tai būtina nepilnamečio vaiko interesams apsaugoti“.
37. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs ieškovo prašymą detalizuoti taikomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo abstraktus nurodymas, kad atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu, yra nepakankamas, skundžiama nutartimi nurodė, kad ieškovas turi kreiptis ne į teismą, o į antstolį. Vilniaus miesto apylinkės teismo argumentai yra nepagrįsti, nes joks antstolis negalės įvykdyti abstrakčios nutarties, kuri nėra detalizuota. Kitaip tariant, vien nustatymas kad atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu šioje konkrečioje byloje buvo nepakankamas. Formaliai atsakovė įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, kalbindama vaiką ieškovo pokalbio su vaiku metu, įsiterpdama į pokalbį ir kalbėdama su ieškovu. Net jeigu atsakovė būtų pradėjusi keiktis vaikams girdint, kuomet ieškovas kalbėdavo su vaikais - laikinosios apsaugos priemonės vis tiek būtų įvykdytos, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, buvo surašyta abstrakčiai darant prielaidą, kad atsakovė elgsis tinkamai.
38. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas turi teisę netrukdomai telefonu bendrauti su vaikais, kuomet vaikai atostogauja su atsakove. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė tyčia nutraukė ieškovo pokalbį, atsakovė tik skirtingai nurodo pokalbio nutraukimo priežastis. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo atsisakymas šiek tiek detalizuoti šiuo metu taikomą bendravimo tvarką - tas iš tėvų, su kuriuo atostogauja vaikai, turi pareigą užtikrinti, kad kitas iš tėvų galėtų pasikalbėti su vaikais telefonu bent vieną kartą per dieną nuo 20.00 val. iki 21. 00 val. arba kitu tėvų tarpusavio susitartu laiku - yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
39. Prašo tenkinti prašymą uždrausti atsakovei ateityje įrašyti ieškovo pokalbius su vaikais J. Š. ir H. Š., padarius ieškovo ir vaikų J. Š. arba H. Š. telefoninio pokalbio garso įrašą - įrašą nedelsiant sunaikinti; įpareigoti atsakovę tuo metu, kuomet ieškovas bendrauja telefonu su vaikais J. Š. arba H. Š., pasišalinti iš patalpos (kambario), kuriame pokalbio metu yra vaikai. Nurodo, kad byloje nagrinėjamos aplinkybės susijusios su šalių ir jų vaiko asmeninio gyvenimo detalėmis, todėl siekiant apsaugoti šias vertybes, bylos medžiaga turėtų būti nevieša, o byla nagrinėjama uždarame teismo posėdyje (CPK 9,10 straipsniai).
40. Atsiliepimu atsakovė I. Č. – Š. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad Ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kad yra kilusi grėsmė šalių nepilnamečių vaikų interesams.
41. Pažymi, kad atsiliepimo į ieškovo prašymą 2 punkte nurodė, jog atsakovė neneigia psichologo pagalbos sūnui reikalingumo, kadangi vykstantis skyrybų procesas neišvengiamai veikia ir vaikų gyvenimą. Dar iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. elektroninio matyti, kad atsakovė bando tartis su ieškovu dėl psichologės, su kuria jau buvo susitikusi, kandidatūros, nurodė jos telefono numerį. Teigia, kad kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų ir prie atskirojo skundo pridėtų įrodymų mama geranoriškai veda sūnų pas psichologą, rūpinasi jo emocine sveikata, todėl nėra jokio pagrindo šioje situacijoje takyti laikinąsias apsaugos priemones.
42. Nurodo, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad sūnui reikalinga specifinė psichologinė pagalba, susijusi su Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos veiklos tikslais, - ugdymosi problemomis. jau po teismo nutarties priėmimo, vykdydama teismo įpareigojimą. VšĮ Centro poliklinika pateikė sūnaus gydytojos A. P. rekomendacijas dėl gydymo, kuriose rekomenduojama J. Š. konsultuoti Paramos vaikams centre. Iki nutarties priėmimo rekomendacija nebuvo pateikta dėl laikino nedarbingumo. Be kita ko, išdėstyti argumentai patvirtina, kad sūnaus poreikius, šiai dienai labiau atitinka konsultacijų teikimas Paramos vaikams centre ir tokios konsultacijos bus teikiamos. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė siekia, kad sūnus J. Š. lankytų psichologo konsultacijas Pagalbos vaikams centre, kurio steigėja yra žymi vaikų psichologė ir knygų apie vaikų psichologiją autorė A. K.. Atsakovė nurodė, kad: Vilniaus Psichologinėje pedagoginėje tarnyboje (PPT) specialistė Z. rekomendavo Pagalbos vaikams centro specialistus, kaip geriausiai tinkančius konsultuoti vaikus tėvų skyrybų atveju; lankė ten mediaciją ir jie situaciją žino geriausiai; pagalbos vaikams centras įsikūręs Žvėryne, netoli namų - palengvintų nuvykimą/parvykimą; konsultacijos būtų teikia nemokamai pagal projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai“.
43. Nurodo, kad kaip matyti iš atskirojo skundo ir išdėstytų atsiliepimo argumentų atsakovė pati inicijuoja pagalbos vaikui teikimą, į pagalbos sūnui teikimą įtraukė ieškovą, aktyviai dalyvauja psichologo konsultacijose ir nėra jokio faktinio pagrindo išvadai, kad teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tokia pagalba vaikui nebūtų teikiama.
44. Ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės dėl neformalaus ugdymo ribojimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas išreiškia poziciją iš esmės sumažinti vaikų lankomų neformalaus ugdymo užsiėmimų kiekį, kas leidžia daryti prielaidą, kad reiškiamu prašymu siekiama, neatsižvelgiant į vaikų norus, tiesiog apriboti vaikų neformalųjį ugdymą. Pažymi, kad ieškovas sistemingai nevedė sūnaus į lankomas „Ąžuoliuko“ dainavimo pamokėles (chorą), kadangi nesutiko, jog sūnus jas lankytų. Sūnus šias pamokėles lankyti pradėjo dar šalims gyvenant kartu, bendru šalių sutarimu. Dėl ieškovo elgesio teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo ieškovą bendravimo su vaikais metu užtikrinti vaikų H. Š. ir J. Š. dalyvavimą formalaus ir neformalaus ugdymo užsiėmimuose, kuriuos lanko vaikai, pagal užsiėmimų tvarkaraštį. Tuo metu ieškovas sūnaus į chorą tiesiog nevedė. Posėdžio metu duodant paaiškinimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškovas prieštarauja, kad sūnus H. Š. lankytų chorą.
45. Teigia, kad vaikų ugdymas UAB „Vaikystės sodas“ yra nepertraukiamas, nepriklausomai nuo to, ar vyksta neformalaus ugdymo užsiėmimai; kad teismo nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka yra maksimali, todėl nėra jokio pagrindo trikdyti sūnaus dienos ir savaitės režimo; kad byloje yra duomenų apie tai, kad ieškovas savo veiksmais psichologiškai traumuoja vaikus, kas rodo ieškovo tėvystės įgūdžių trūkumą. Nurodo, kad teismo nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka yra pakankama, todėl nėra jokio pagrindo ją pakeisti ir trikdyti sūnaus dienos ir savaitės režimą.
46. Nesant duomenų apie tai, kad mama netinkamai įgyvendintų savo kaip motinos valdžią, kad lankomi neformalaus ugdymo užsiėmimai kenktų vaikų interesams, taip pat esant duomenų apie tai, kad ieškovas siekia riboti vaikams neformalaus ugdymo užsiėmimų lankymą, kad praeityje yra piktnaudžiavęs savo kaip tėvo teisėmis ir nevedęs sūnaus į „Ąžuoliukas“ ugdymo užsiėmimus, dėl ko taikytos laikinosios apsaugos priemonės, spręstina, kad nėra jokio pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
47. Nurodo, jog sutinka su teismo išvada, kad dalis prašymo sisiję su sprendimo vykdymu. Ieškovas taip pat neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo, t.y. faktų, kad atsakovė įrašinėja ieškovo pokalbius su vaikais telefonu, klausosi pokalbių ir pan. Net jeigu ir vertinti, kad ieškovas vieną kartą negalėjo pilnaverčiai pabendrauti su sūnumi (atsakovė teigia, kad pats ieškovas savo elgesiu pradėjo gluminti sūnų ir taip sklandus jo ir sūnaus bendravimas neįvyko), vienintelė situacija nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
48. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pateiktų įrodymų prijungimo.
49. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius jo teiginius dėl sūnaus registravimo psichologinėms konsultacijoms, taip pat susirašinėjimą su atsakove. Kadangi pateikti duomenys susiję su nagrinėjamu dalyku, ieškovo pateikti įrodymai prijungtini (CPK 314 straipsnis).
Dėl teismo nutarties pagrįstumo.
50. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
51. Atskiruoju skundu apeliantas G. Š. skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3903-981/2019 dalį, kuria buvo nutarta netenkinti ieškovo 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. prašymų taikyti ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir tenkinti prašymus bei uždrausti atsakovei I. Č. - Š. be ieškovo G. Š. sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis); uždrausti atsakovei I. Č. - Š. ateityje įrašyti ieškovo G. Š. pokalbius su vaikais J. Š. ir H. Š., padarius ieškovo ir vaikų J. Š. arba H. Š. telefoninio pokalbio garso įrašą - įrašą nedelsiant sunaikinti; įpareigoti atsakovę I. Č. - Š. tuo metu, kuomet ieškovas bendrauja telefonu su vaikais J. Š. arba H. Š., pasišalinti iš patalpos (kambario), kuriame pokalbio metu yra vaikai; įpareigoti atsakovę I. Č. - Š. užtikrinti, kad ieškovo G. Š. ir atsakovės I. Č. – Š. sūnus J. Š. būtų vedamas konsultacijoms (terapijai) į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą.
52. CK 3. 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas.
53. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr.pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1547-180/2018).
54. Pažymėtina, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.
Dėl ieškovo prašymo uždrausti atsakovei be ieškovo sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis).
55. Nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo G. Š. ieškinį atsakovei I. Č.– Š. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, kurią patikslino 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. birželio 21 d. ir 2019 m. liepos 19 d. nutartimis. Nutartys taikytos nustatant tėvų bendravimo su vaikais tvarką, tame tarpe ir užtikrinant vaikų pristatymą į formalaus ir neformalaus ugdymo įstaigas.
56. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.
57. Ieškovas, minėta, atskiruoju skundu prašo uždrausti atsakovei I. Č. - Š. be ieškovo G. Š. sutikimo užrašyti vaikus į neformalaus ugdymo užsiėmimus (sudaryti sutartis).
58. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nustatė, kad šiuo metu šalių sūnus H. Š. lanko Ąžuoliuko muzikos mokyklą – (duomenys neskelbtini) bei dziudo ir sambo treniruotes – (duomenys neskelbtini), o sūnus J. Š. nori ir toliau lankyti į darželio ugdymo dienotvarkę integruotus neformalaus ugdymo užsiėmimus – keramiką, muziką, anglų kalbą, taip pat (duomenys neskelbtini) yra sudaryta sutartis dėl ieškovo parinktų dziudo - sambo treniruočių lankymo.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaikų interesai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nėra duomenų, kad papildomų užsiėmimų krūvis vaikams yra per didelis ar neatitinką jų interesų. Pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, jog ketinama ar svarstoma sudaryti naujas sutartis dėl naujų papildomų užsiėmimų, kurie būtų netikslingi ir neatitiktų vaikų interesų.
Dėl ieškovo prašymo užtikrinti netrukdomą bendravimą, uždrausti daryti pokalbių garso įrašus.
60. Ieškovas taip pat prašo uždrausti atsakovei I. Č. - Š. ateityje įrašyti ieškovo G. Š. pokalbius su vaikais J. Š. ir H. Š., padarius ieškovo ir vaikų J. Š. arba H. Š. telefoninio pokalbio garso įrašą - įrašą nedelsiant sunaikinti; įpareigoti atsakovę I. Č. - Š. tuo metu, kuomet ieškovas bendrauja telefonu su vaikais J. Š. arba H. Š., pasišalinti iš patalpos (kambario), kuriame pokalbio metu yra vaikai.
61. Kaip jau minėta šalių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka nustatyta jau įsiteisėjusiomis nutartimis, kurios yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu ieškovo prašymas - uždrausti atsakovei I. Č. - Š. ateityje įrašyti ieškovo G. Š. pokalbius su vaikais J. Š. ir H. Š., padarius ieškovo ir vaikų J. Š. arba H. Š. telefoninio pokalbio garso įrašą - įrašą nedelsiant sunaikinti; įpareigoti atsakovę I. Č. - Š. tuo metu, kuomet ieškovas bendrauja telefonu su vaikais J. Š. arba H. Š., pasišalinti iš patalpos (kambario), kuriame pokalbio metu yra vaikai, yra bendravimo būdas ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti savarankiška laikinąja apsaugos priemone šioje nagrinėjamoje byloje, kadangi šis institutas būtų nepagrįstai išplėstas ir neatitiktų CPK bei CK numatytos šių priemonių taikymo paskirties, todėl šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą.
62. Dėl atsakovės įpareigojimo užtikrinti, kad J. Š. būtų vedamas konsultacijoms (terapijai) į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą.
63. Ieškovas teikė prašymą įpareigoti atsakovę I. Č. - Š. užtikrinti, kad ieškovo G. Š. ir atsakovės I. Č. – Š. sūnus J. Š. būtų vedamas konsultacijoms (terapijai) į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą.
64. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad jų sūnus turi būti konsultuojamas psichologo, tačiau nėra bendro sutarimo, kokios įstaigos – Vilniaus pedagoginę psichologinės tarnybos (Vilniaus PPT) ar Pagalbos vaikams centro (PVC) specialistai (psichologai, psichoterapeutai) turi konsultuoti vaiką.
65. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, jog J. Š. yra užregistruotas vizitams pas Vilniaus pedagoginės psichologinės (Vilniaus PPT) specialistus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį, kad nagrinėjamu atveju tikslas yra, jog J. Š. būtų teikiamos tinkamos psichologo paslaugos, tai, atliekama tiek Vilniaus pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, tiek Pagalbos vaikams centre teikiama psichologinė pagalba vaikui. Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos puslapyje skiltyje „pagalbos galimybės gyvai“ nurodoma, kad tokia pagalba teikiama VšĮ „Paramos vaikams centras“ bei Vilniaus miesto psichologinėje – pedagoginėje tarnyboje (CPK 177 straipsnio 1 dalis), taigi visos šios institucijos yra tinkamos tokios pagalbos teikimui ir teismui nėra pagrindo kvestionuoti vienos iš jų teikiamų paslaugų efektyvumo ir tinkamumo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant, jog ieškovo G. Š. ir atsakovės I. Č. – Š. sūnus J. Š. būtų vedamas konsultacijoms (terapijai) į Vilniaus pedagoginę ir psichologinę tarnybą, juolab, kad pagal viešus duomenis matyti, kad ši tarnyba konsultacijoms gyvai pasitelkia VšĮ „Paramos vaikams centras“ specialistus.
66. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo keisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina nepakeista.
Dėl apelianto prašymo civilinę bylą nagrinėti ne viešame teismo posėdyje ir civilinės bylos medžiagos pripažinimo ne vieša.
67. Ieškovas pateikė prašymą šią civilinę bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje ir pripažinti, kad civilinės bylos Nr. e2- 3903-981/2019 medžiaga nėra vieša.
68. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirasis skundas nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka rašytiniame teismo posėdyje (CPK 336 straipsnio 1 dalis), o ieškovo prašymas civilinę bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje ir pripažinti, kad civilinės bylos Nr. e2- 3903-981/2019 medžiaga nėra vieša spręstinas bylą iš esmės nagrinėjančiame teisme.
69. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.