- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- e2A-440-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Netrus“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Netrus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RNDV Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Netrus“ 14 923,40 Eur skolą, 769,00 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ieškovė pardavė atsakovei prekių pagal užsakymą už 14 923,40 Eur. 2016 m. gruodžio 23 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. RNDV16-0154. Atsakovė dėl prekių kokybės pretenzijų niekada nereiškė. Atsakovė pasirašė prekių perdavimo–priėmimo aktą, tačiau, nepaisant nuolatinių raginimų ir priminimų, už parduotas prekes iki šiol nėra atsiskaičiusi. Atsakovei buvo pateiktos tik prekės pagal gaminių užsakymo paraiškas ir atsakovė jas panaudojo dirbdama kartu su UAB „Mūsų laikas“ naktinio klubo įrengimui, t. y. sienos demontavimo ir metalo konstrukcijų montavimo darbų atlikimui adresu Duomenys neskelbtini. Ant gaminių užsakymo paraiškų, PVM sąskaitos faktūros pasirašė M. J., nors tuo metu jis UAB „Netrus“ nedirbo, bet pagal „Sodros“ pateiktus duomenis matyti, kad anksčiau jis yra dirbęs atsakovės bendrovėje, ir iš paties M. J. pareiškimo žinoma, kad jis yra UAB „Netrus“ vadovo A. Š. vaikystės draugas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai dėl prekių užsakymo, atsakovė negavo PVM sąskaitos faktūros ir nėra įtraukusi į savo buhalterinės apskaitos dokumentus, nepasirašė prekių perdavimo–priėmimo akto. Pažymėjo, kad pagal byloje pateiktas gaminių užsakymo paraiškas, prekių perdavimo–priėmimo aktą ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą matyti, kad darbai objekte Duomenys neskelbtini, buvo atlikti žymiai anksčiau nei užsakyti bei pristatyti gaminiai. Taip pat skiriasi statybinių medžiagų specifikacija tarp gaminių užsakymo paraiškos, prekių perdavimo–priėmimo akto, kurie 2016 m. gruodžio 23 d. užsakyti, pasirašyti M. J., ir tarp UAB „Mūsų laikas“ byloje pateikto prekių perdavimo–priėmimo akto, t. y. skiriasi kiekiai, daiktų pavadinimai. Byloje nėra pateikta prekių kelionės važtaraščių (kelionės lapų), priskirtinų griežtos atskaitomybės dokumentų grupei, kurie privalomai registruojami Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI). Pažymėjo, kad M. J. skolos ginčijimo periodu, t. y. gaminių užsakymo, priėmimo momentu nedirbo atsakovės bendrovėje, nebuvo jos vadovu, nebuvo susaistytas kitokiais teisiniais santykiais, jam nebuvo išduotas įgaliojimas veikti atsakovės vardu, pasirašyti kokius nors dokumentus ar garantuoti už prekių apmokėjimą. Dokumentai, kurie buvo pateikti į bylą ir kuriais grindžiamas ieškinys, t. y. gaminių užsakymo paraiškos, PVM sąskaita faktūra, gaminių priėmimo–perdavimo aktas, nėra susiję su atsakove; šiuose dokumentuose nėra jokių atsakovės parašų, atsakovė apie prekių užsakymą, pirkimą–pardavimą, perdavimą nieko nežino, tokių prekių negavo ir neužpajamavo atsakovės buhalterinėje apskaitoje, todėl negalėjo jų naudoti ieškovės nurodytame statybos objekte Duomenys neskelbtini. Atsakovė reiškė abejones dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo, nes ieškovė teismui pateikė nepilnos apimties dokumentus, t. y. tam tikros vietos užslėptos, ištrintos, uždengtos, prisidengiant komercine paslaptimi. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovė teismui pateikė ieškinį, kurio reikalavimas teikiamas iš pirkimo–pardavimo santykių, bet 2016 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad atsakovė pirko prekes ir paslaugas pagal sąrašą. Byloje nėra pateiktų nei konkrečius pirkimo–pardavimo santykius, nei iš rangos teisinių santykių atliktus darbus patvirtinančių įrodymų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
4. Nurodė, kad ieškovė reikalavimus grindžia tarp šalių susiklosčiusiais pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nurodomą atsakovės UAB „Netrus“ įsiskolinimo susidarymą ieškinyje grindžia 2016 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RNDV16-0154, kurioje nurodytos ne tik parduodamos prekės, bet ir paslaugos pagal sąrašą už bendrą 14 923,40 Eur sumą. Suteiktų paslaugų sąrašas su PVM sąskaita faktūra nepateiktas.
5. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė savo ieškinį grindžia prie bylos pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriomis atsakovės naudai įsigijo prekių iš UAB „Donžonas“ už 675,19 Eur, UAB „Ginestra“ už 263,65 Eur, UAB „Klaipėdos lytagra“ už 1 069,59 Eur ir UAB „Steel Trade“ už 261,96 Eur, t. y. už bendrą 2 270,39 Eur sumą. Tačiau iš atsakovės prašoma priteisti skolos už prekes suma yra 14 923,40 Eur. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės atstovas 2018 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad kitų sąskaitų ieškovė neturi ir pateikti į bylą negali. Ieškovė taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl yra tokie sumų skirtumai.
6. Teismas taip pat nurodė, kad lyginant gaminių užsakymų (paraiškų) lapus ir pateiktas sąskaitas faktūras, nustatyta, jog net 80 procentų ieškovės nurodytų pristatytų prekių neatitinka gaminių užsakymuose (paraiškose) nurodytų prekių. Pažymėjo, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje negalėjo detaliai paaiškinti, kodėl išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės neatitinka užsakymo lapuose (paraiškose) pateiktų prekių pavadinimų ir kiekių. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje taip pat reikšminga ir tai, kad 2016 m. gruodžio 23 d. prekių perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas tik gavėjo, t. y. ieškovės teigimu, atsakovo atstovo M. J., tačiau asmens, kuris tas prekes atsakovės atstovui perdavė, parašo šiame dokumente nėra.
7. Nustatė, kad objekte Duomenys neskelbtini, užsakovė – UAB „Mūsų laikas“. 2016 m. lapkričio 9 d. tarp UAB „Mūsų laikas“ ir UAB „Netrus“ pasirašyta rangos sutartis Nr. NET-13-16 ir statybinių medžiagų bei įrangos pirkimo–pardavimo sutartis. Jokie statybos darbų ar kitokio pobūdžio sutartiniai santykiai nesiejo ieškovės ir UAB „Mūsų laikas“, kaip ir ieškovės su atsakove dėl minėto objekto rekonstrukcijos. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė vykdė darbus objekte Duomenys neskelbtini, užsakovės UAB „Mūsų laikas“ pavedimu, tačiau jokie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad ieškovė perdavė atsakovei prekių už 14 923,40 Eur, t. y. ieškovė savo piniginio reikalavimo atsakovės atžvilgiu neįrodė.
8. Pažymėjo, kad nepateikti duomenys, kurie įrodytų, ką konkrečiai šalys susitarė ir kaip šis susitarimas bus įgyvendintas.
9. Nurodė, kad „Sodros“ duomenys patvirtina faktą, jog M. J. su UAB „Netrus“ nėra ir nebuvo susijęs jokiais darbiniais santykiais, ir pažymėjo, kad M. J. yra susijęs su UAB „Kongera“, kuri susijusi sutartiniais santykiais su ieškove.
10. Pažymėjo, jog VMI 2018 m. rugsėjo 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2) FR 1042-4225 išvadose konstatuota, kad UAB „RNDV Group“ nepateikė perparduotų prekių ir paslaugų perdavimą UAB „Netrus“ patvirtinančių dokumentų (UAB „Netrus“ vardu išrašyta PVM sąskaita nėra pasirašyta, UAB „Netrus“ darbuotojai pirkimo dokumentuose netvirtino prekių ar paslaugų gavimo, nėra pateikti užsakymai, sutartys, priėmimo ir perdavimo aktai su UAB „Netrus“, be to, UAB „RNDV Group“ ir pati atliko įvairius statybinius darbus objekte, Duomenys neskelbtini, UAB „Tamelita“ užsakymu), todėl nėra pagrindo teigti, kad prekės pagal 2016 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RNDV 16-0154 buvo parduotos.
11. Įvertinęs UAB „Mūsų laikas“ pateiktus rašytinius įrodymus nenustatė sąsajumo, tapatumo, panašumo tarp ieškovės įsigytų statybinių medžiagų ir atsakovės panaudotų, vykdant sutartį su UAB „Mūsų laikas“.
12. Teismas taip pat sutiko su atsakovės atstovo abejonėmis dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo (prekių įsigijimo PVM sąskaitos faktūros), nes ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus su trūkumais, t. y. tam tikros vietos specialiai užslėptos, ištrintos, uždengtos prisidengiant komercine paslaptimi, o tuo tarpu teismui turėtų būti pateiktos tinkamai patvirtintos kopijos arba originalai, todėl, teismo vertinimu, šie įrodymai neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų ir tokiais dokumentais teismas pasitikėti negali, todėl ieškovė, įrodinėdama ieškinio dalyką, jais remtis negali.
13. Teismas taip pat pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovei pasiūlyta pasvarstyti dėl atsakovės procesinės padėties pakeitimo, tačiau ieškovė atsisakė pasinaudoti CPK 45 straipsniu dėl netinkamos šalies tinkama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; arba priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai nurodo, kad tik tarp šalių sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis yra juridinis faktas atsirasti prievoliniams teisiniams santykiams.
14.2. Teismo argumentai, jog ieškovės ir UAB „Mūsų laikas“ nesiejo jokie statybos darbų ar kitokio pobūdžio sutartiniai santykiai, kaip ir ieškovės su atsakove dėl objekto Duomenys neskelbtini, ir jog kaip liudytoja apklausta UAB „Mūsų laikas“ direktorė V. Š. patvirtino, jog jų įmonė buvo objekto užsakovė ir jie buvo sudarę rangos sutartį darbams atlikti tik su atsakove, nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.
14.3. Pagrindinė naktinio klubo rangos darbų užsakovė objekte adresu Duomenys neskelbtini, buvo UAB „Tamelita“, kuri didžiajai daliai darbų atlikti samdė UAB „RNDV Group“, tuo tarpu objekto sienų sutvirtinimui ir pašalinimui objekto savininkė UAB „Mūsų laikas“ samdė atsakovę, kuriai medžiagas tiekė pagrindinė rangovė UAB „RNDV Group“. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-637-241/2019 nustatytos aplinkybės. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje (toliau – Operatyvaus patikrinimo pažyma) nustatytos faktinės aplinkybės.
14.4. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė su UAB „Mūsų laikas“ buvo sudariusi tris rangos sutartis. Iš byloje esančių sutarčių (lokalinių sąmatų) matyti, kad atsakovė objekte Duomenys neskelbtini, atliko rangos darbus, susijusius su objekto sienų griovimu ir tvirtinimu metalinėmis sijomis. 2016 m. lapkričio 9 d. krovinio važtaraštis Nr. SKR1605593 patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 9 d. ieškovei adresu Duomenys neskelbtini, buvo pristatytas siuntėjo UAB „Serfas“ krovinys – karšto valcavimo sijos UPN 280/12100 S355J2. Tai paneigia teismo išvadą, jog nenustatytas joks sąsajumas, tapatumas, panašumas tarp ieškovės įsigytų statybinių medžiagų ir atsakovės panaudotų vykdant sutartį su UAB „Mūsų laikas“.
14.5. UAB „Mūsų laikas“ pateiktas 2016 m. lapkričio 9 d. statybinių medžiagų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutarties prekių perdavimo–priėmimo aktas (Nr. G04), kurį cituoja teismas, nėra pasirašytas prekių priėmėjos UAB „Mūsų laikas“. Nors minėtame priėmimo–perdavimo akte nurodoma, kad metalinių sijų pristatymo data yra 2016 m. lapkričio 7 d., tačiau akivaizdu, kad šis dokumentas yra suklastotas, nes sutartis dėl prekių užsakymo tarp atsakovės ir UAB „Mūsų laikas“ sudaryta tik 2016 m. lapkričio 9 d., t. y. dviem dienomis vėliau nei prekės tariamai buvo perduotos UAB „Mūsų laikas“. Į bylą pateiktas 2017 m. sausio 10 d. atliktų darbų aktas Nr. 2 pasirašytas tiek atsakovės, tiek UAB „Mūsų laikas“ atstovo A. D., patvirtina, kad atsakovė ieškovei atliko darbus, kurių vertė yra 14 520 Eur, ir ši suma sutampa su atsakovės su UAB „Mūsų laikas“ sudarytos 2016 m. lapkričio 9 d. statybinių medžiagų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutarties suma, todėl darytina išvada, kad tik 2017 m. sausio 10 d. atsakovė perdavė 14 520 Eur vertės metalo gaminius UAB „Mūsų laikas“.
14.6. Paneigus aplinkybę, kad atsakovės atstovas M. J. negalėjo tik po 14 dienų po to, kai UAB „Mūsų laikas“ priėmė iš UAB „Netrus“ prekes, jas priimti, byloje liko nenustatytos šios aplinkybės, t. y. priėmė ar ne UAB „Mūsų laikas“ prekes iš UAB „Netrus“ pagal 2016 m. lapkričio 9 d. statybinių medžiagų ir įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu taip, tai kokias ir kokį kiekį, kokiu tikslu ieškovė nuosavybės teisėmis įsigijo metalines sijas ir jas 2019 m. lapkričio 9 d. pristatė į objektą adresu Duomenys neskelbtini.
14.7. Itin kritiškai vertintinas teiginys, kad M. J. pasamdė ieškovė, kadangi M. J. į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė kada nors būtų samdžiusi M. J. ir jam mokėjusi kokį nors užmokestį už teikiamas paslaugas. Ieškovei paneigus aplinkybę, kad ji samdė M. J. vykdyti statybos koordinavimo darbus objekte, šį asmenį samdyti galėjo tik kiti objekte darbus vykdę asmenys, t. y. atsakovė arba UAB „Mūsų laikas“.
14.8. Atsakovė davė rimtą pagrindą ieškovei manyti, kad jos atstovas M. J. yra atsakovės atstovas, veikia atsakovės vardu ir turi teisę užsakyti ir priimti produkciją.
14.9. Pažymėtina, kad po to, kai ieškovė atsakovei faktiškai perdavė prekes (metalines sijas), ir atsakovė už jas neatsiskaitė, ieškovė tiek elektroniniu paštu, tiek registruota siunta atsakovei ir M. J. siuntė pretenzijas dėl neatsiskaitymo, tačiau minėtieji asmenys į pretenzijas nereagavo, nors protingas asmuo, matantis, kad jam yra teikiama pretenzija sumokėti konkrečią pinigų sumą už pateiktas prekes, tikėtina, į ją atsakytų nurodydamas nesutikimo su pretenzija priežastis.
14.10. Teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad 2018 m. spalio 30 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija raštu teismą informavo, kad: „M. J. „Netrus“ dirbo nuo 2015-11-04 iki 2016-04-29“, t. y. akivaizdu, kad M. J. prieš užsakymo atsakovei atlikimą faktiškai buvo įdarbintas atsakovės įmonėje ir joje dirbo daugiau nei pusę metų.
14.11. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – liudytojų parodymus, atmetė ieškovo prašymą dėl dalies liudytojų kvietimo, byloje kviestų liudytojų duoti parodymai teismo sprendime yra iškraipyti ir neatitinka liudytojų liudijimo, todėl teismas padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, pažeidė civilinio proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.
14.12. Teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą – iš esmės neištyrė civilinės bylos įrodymų, kadangi teismo sprendime pasisakė, jog atsisako vertinti rašytinius įrodymus, kurie pateikti su trūkumais, t. y. atsisakė tirti rašytinius įrodymus, nors akivaizdu, kad rašytiniai įrodymai yra pateikti be jokių trūkumų.
Atsiliepimas
15. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
15.1. Į bylą pateikta VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma rodo, kad M. J. atsakovės įmonėje dirbo nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. Tai rodo, kad M. J. nei formuojant gaminių užsakymus, nei pasirašant nurodytus dokumentus nebuvo atsakovės darbuotojas ir negalėjo veikti jos vardu.
15.2. M. J. atsakovės įmonėje iki atleidimo iš darbo dirbo gamybos vadovu ir kartais sudarydavo sąmatas. Tačiau UAB „Netrus“ ir UAB „Mūsų laikas“ 2016 m. lapkričio 9 d. Rangos sutarties Nr. NET-13-16 priedo Nr. 2 Lokalinės sąmatos M. J. nesudarė, nes įmonėje nebedirbo. Šią sąmatą sudarė kitas atsakovės darbuotojas, pasinaudodamas ankstesne M. J. sudaryta sąmata, tačiau neištrynęs teksto „sudarė: gamybos vadovas: M. J.“. Ši sąmata nėra pasirašyta M. J.. M. J. teisme negalėjo atsakyti, ar šią sąmatą sudarė jis, aiškindamas, kad praėjo daug laiko. Nurodytas dokumentas neleidžia daryti išvados apie tai, kad M. J. ir po atleidimo iš darbo turėjo teisę veikti kaip atsakovės atstovas.
15.3. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė atliko kokius nors veiksmus, kurie leido ieškovei manyti, kad sudaro sandorį su tinkamu atsakovės atstovu. Ieškovė neįrodė ne tik gaminių pirkimo– pardavimo sutarties su atsakove sudarymo, tačiau ir to, kad jų nurodyti gaminiai ir paslaugos atsakovei buvo perduoti ir ieškovei atsirado teisė iš atsakovės gauti nurodytą kainą.
Šalies argumentai
15.4. Ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad reikalaujama sumokėti už parduotus gaminius ir suteiktas paslaugas. Bylą pirmą kartą nagrinėjant apylinkės teisme ieškovė pateikė tik įrodymus, kad iš kitų tiekėjų nupirko ir atsakovei neva perdavė gaminių už 2 653,01 Eur, o kitą dalį sudarė suteiktos paslaugos, kurių ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nedetalizavo, teismui iki šiol nėra pateikusi to sąskaitoje nurodyto sąrašo. Tik nagrinėjant bylą pakartotinai ieškovė į bylą pateikė sąskaitas faktūras apie gaminių įsigijimą iš trečiųjų asmenų. Toks ieškovės elgesys kelia pagrįstą abejonę jos reikalavimų pagrįstumu.
15.5. Teismas turėjo pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp šalių pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, o ieškovė atsakovei nei prekių, nei paslaugų nesuteikė.
15.6. Bylą pakartotinai nagrinėjant teisme ieškovė neprašė papildomai apklausti naujus liudytojus, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas pažeidė ieškovės teises ir neapklausė liudytojų.
15.7. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nenurodė, kad į bylą yra pateikti suklastoti dokumentai, todėl tokio reikalavimo kelti apeliaciniame skunde neturi teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
17. Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė dalies į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, taip pat visiškai nepagrįstai netenkino prašymo dėl liudytojų apklausos, taip pat neatskleidė civilinės bylos esmės.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija taip pat kritiškai vertina apeliantės teiginius, jog teismas nepagrįstai atsisakė apklausti liudytojus ir pažymi, kad dėl šių argumentų pasisakys vėliau nutartyje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutarta netenkinti ieškovės reikalavimo dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neištyrė ir neanalizavo ieškovės įrodymų ir pozicijos byloje, neatskleidė civilinės bylos esmės.
20. Vienas nesutikimo su priimtu sprendimu motyvų susijęs su argumentais, jog teismas, darydamas išvadą, kad rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis yra juridinis faktas atsirasti prievoliniams teisiniams santykiams, suklydo, todėl sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija šį argumentą vertina kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas pirkimo–pardavimo santykius reglamentuojančias teisės normas nurodė, jog tik tarp šalių sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis yra juridinis faktas atsirasti prievoliniams teisiniams santykiams, tačiau taip pat matyti, jog teismas, skundžiamame sprendime pažymėjęs, kad rašytinės sutarties tarp bylos šalių nėra, šios aplinkybės nevertino kaip pagrindo, leidžiančio paneigti pirkimo–pardavimo santykius. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia rašytiniais įrodymais – gaminių užsakymo paraiškomis, priėmimo–perdavimo aktu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teismas, nustatęs, jog ieškovė nepateikė rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, beje, dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra – rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, bei nustačius, jog teismas šios aplinkybės nevertino kaip pagrindo atmesti ieškinį, plačiau dėl šio argumento nepasisako.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Taigi apeliantė šioje byloje turėjo pareigą įrodyti, jog šalys susitarė dėl ginčo prekių pirkimo–pardavimo, o atsakovė jas priėmė ir įsipareigojo už prekes sumokėti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, susipažinusi su šalių pateiktais procesiniais dokumentais bei išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, daro išvadą, kad pateiktų įrodymų stinga padaryti neabejotiną išvadą, jog tarp šalių egzistavo pirkimo–pardavimo santykiai.
23. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).
24. Visų pirma sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad iš pradžių šioje byloje ieškovė įrodinėjo, jog tarp šalių buvo susiklostę prekių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, tačiau nurodomą atsakovės UAB „Netrus“ įsiskolinimo susidarymą ieškinyje grindė 2016 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RNDV16-0154, kurioje nurodytos ne tik parduodamos prekės, bet ir paslaugos pagal sąrašą už bendrą 14 923,40 Eur sumą. Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą ieškovė pateikė tik įrodymus, kad iš kitų tiekėjų nupirko ir atsakovei perdavė gaminių už 2 653,01 Eur, o kitą dalį sudarė suteiktos paslaugos, kurių ieškovė nedetalizavo. Bylos nagrinėjimo antrą kartą metu ieškovė nurodė, kad paslaugų atsakovei neteikė ir į bylą pateikė sąskaitas faktūras apie gaminių įsigijimą iš trečiųjų asmenų, taip pat pateikė pirkimo operacijų sąrašą (t. 3, b. l. 3). Toks ieškovės elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl reikalavimų pagrįstumo. Reikalavimams pagrįsti ieškovė taip pat pateikė 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. gaminių užsakymo paraiškas, 2016 m. gruodžio 23 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą. Nustatyta, kad PVM sąskaitą faktūrą išrašė ir pasirašė ieškovės komercijos vadovas G. Š., o ją priėmė ir pasirašė darbų vadovas M. J.; 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. gaminių užsakymo paraiškas pasirašė darbų vadovas M. J.; 2016 m. gruodžio 23 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo patvirtinama, kad ieškovė pristatė ir pardavė prekes atsakovei, perduotos prekės kokybiškos ir atitinka techninius reikalavimus, taip pat pasirašė darbų vadovas M. J..
25. Ieškovės teigimu, su atsakove buvo sudaryta žodinė prekių pirkimo–pardavimo sutartis, kuria atsakovės vardu sudarė ir gaminių užsakymo paraiškas pateikė trečiasis asmuo M. J., kaip atsakovės atstovas. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. lapkričio 4 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. gaminių užsakymo paraiškas pasirašė darbų vadovas M. J., tačiau šiose paraiškose nėra nurodyti užsakovo rekvizitai, taip pat nėra nurodyta ir įmonės, kuriai teikiama paraiška, rekvizitai. Iš teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 13 d., garso įrašo nustatyta, kad trečiasis asmuo M. J. neigė ieškovei teikęs paraiškas atsakovės vardu. Tai yra trečiasis asmuo paaiškino, kad gerai nepamena ginčui aktualių aplinkybių, tačiau jei ir pasirašinėjo kokius nors dokumentus, tai, tikėta, atstovaudamas su ieškove susijusiai UAB „Kongera“, kurioje tuo metu dirbo (2019 m. lapkričio 13 d. garso įrašo 33.37 min.). Taip pat, kolegijos vertinimu, svarbu pažymėti, jog nors ieškovė teigė, kad trečiasis asmuo M. J. asmeniškai buvo prisistatęs kaip UAB „Netrus“ atstovas, todėl ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad jis yra teisėtas atsakovės atstovas, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų. Tai yra byloje nėra įrodymų, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo ar kitokie teisiniai santykiai, kurių metu atsakovei atstovaudavo trečiasis asmuo M. J.. Aplinkybės, jog M. J. UAB „Netrus“ dirbo nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. balandžio 29 d., ar kad M. J. atsakovės vardu sudarė lokalinę sąmatą Nr. 2016/11/15, nėra pakankamos padaryti išvadai, jog ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo yra teisėtas atsakovės atstovas. Visų pirma pastebėtina, jog šios aplinkybės paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo, o ne ginčo sandorio sudarymo metu. Antra, trečiasis asmuo ir atsakovės atstovas paaiškino, kad trečiojo asmens vardas ir pavardė minėtoje sąmatoje nebuvo pakeisti dėl techninės klaidos – sąmatą iš tiesų rengė kitas asmuo.
26. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtino. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atstovo teisės gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikė (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė patvirtino ieškovės įrodinėjamą pirkimo–pardavimo sandorį.
27. Kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų manyti, jog buvo tartasi ir dėl kitos pirkimo–pardavimo santykiams būtinos sąlygos – kainos.
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog ieškovė šioje byloje neįrodė ir fakto, kad jų nurodyti gaminiai buvo perduoti atsakovei ir ieškovė įgijo teisę iš atsakovės reikalauti 2016 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą kainą.
29. Remiantis CK 6.317 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prekių perdavimas pirkėjui pagal pirkimo– pardavimo sandorį turi būti realus. Kilus ginčui teisme dėl prekių (paslaugų) pagal konkrečias sąskaitas faktūras neperdavimo pirkėjui, pardavėjas turi pareigą pateikti teismui dokumentus, galinčius patvirtinti perdavimo faktą (krovinio gabenimo važtaraščius, čekius, priėmimo–perdavimo kvitus ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Tai yra pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti prekių perdavimo faktą ir jo realumą tenka pardavėjui (nagrinėjamu atveju ieškovei).
30. Šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovė krovinio gabenimo važtaraščių nepateikė. Ieškovė kaip prekių pristatymo atsakovei faktą įrodinėjo pateikdama 2016 m. gruodžio 23 d. prekių perdavimo–priėmimo aktą, kuris pasirašytas M. J. (t. 1, b. l. 24)., tačiau, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje surinktus kitus įrodymus bei šalių paaiškinimus šio įrodymo nepakanka išvadai, jog ieškovė perdavė prekes atsakovei.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prekių perdavimo atsakovei fakto pagrįstumu leidžia abejoti tai, jog visi dokumentai, kuriais grindžiamas ieškinys, pasirašyti tą pačią dieną, t. y. ir 2016 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra, ir 2016 m. gruodžio 23 d. prekių priėmimo–perdavimo aktas, ir 2016 m. lapkričio 4 d. bei 2016 m. lapkričio 23 d. gaminių užsakymo paraiškos pasirašytos tą pačią – 2016 m. gruodžio 23 d.
32. Taip pat iš teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 13 d., garso įrašo nustatyta, kad trečiasis asmuo M. J. paaiškino, jog ginčo sandorio sudarymo metu atsakovės įmonėje nedirbo, bet teikė draugišką pagalbą, kuri pasireiškė žmonių grupės sukomplektavimu ir vadovų parinkimu. M. J. nurodė, kad 2016 m. gruodžio 23 d. dokumentus pasirašė dėl žmogiškos klaidos, nes pasitikėjo žmonėmis ir dėl didelio pasirašomų dokumentų kiekio jų neskaitydavo. Trečiasis asmuo taip pat teigė, jog dokumentus įprastai pasirašydavo UAB „Kongera“ arba UAB „RNDV Group“ biuruose. Pastebėtina, jog į ieškovės atstovo klausimą, kokios įmonės darbų vadovu trečiasis asmuo pasirašinėjo, M. J. nurodė, kad „turbūt Kongeros“ (2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 39.03 min.). Kolegijos vertinimu, aplinkybė, nurodyta šios nutarties 31 punkte, sudaro pagrindą trečiojo asmens M. J. paaiškinimus, jog jis buvo suklaidintas, kadangi pasirašinėjo dokumentus jų netikrinęs, vertinti kaip labiau tikėtinus.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie 2016 m. lapkričio 4 d. bei 2016 m. lapkričio 23 d. gaminių užsakymo paraiškose nurodytų prekių pateikimą atsakovei įrodytu.
34. Taigi, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti patikimų išvadų, jog tarp ginčo šalių buvo susitarta, kad būtent atsakovė ketino pirkti metalines plokšteles, sijas ir kitas prekes bei už jas atsiskaityti, ir kad šalys būtų sutarusios dėl kainos, taip pat nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog prekės buvo pristatytos atsakovei (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.313 straipsnis). Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, iš esmės teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, o vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
35. Apeliantė skunde akcentuoja, jog teismas nepagrįstai nesprendė ieškovės prašymo apklausti liudytojais E. M. ir V. K., bei nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų G. Š. ir V. Š. parodymų.
36. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmą kartą 2017 m. gruodžio 28 d. ieškovė teismui pateikė prašymą dėl liudytojų šaukimo, kuriuo prašė kviesti liudyti E. M. ir V. K. (t. 1, b. l. 114). Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. sausio 25 d., šį ieškovės prašymą atmetė. Kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant antrą kartą ieškovė prašymo kviesti liudyti minėtus asmenis neprašė. Todėl darytina išvada, kad procesinis klausimas dėl liudytojų apklausos buvo išspręstas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pakartotinai spręsti klausimo dėl liudytojų kvietimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog nagrinėjant bylą pakartotinai turi būti sprendžiami visi procesiniai klausimai.
37. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų, susijusių su liudytojų G. Š. ir V. Š. parodymų prieštaravimu, kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais.
38. Iš bylos duomenų nustatyta, kad liudytojas G. Š. buvo apklaustas teismo posėdžio metu, vykusio 2018 m. sausio 25 d., liudytoja UAB „Mūsų laikas“ direktorė V. Š. – 2018 m. kovo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu. Tai yra minėti liudytojai apklausti bylą nagrinėjant pirmą kartą. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant antrą kartą teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 5 d., ieškovės atstovas advokatas D. I., atsakydamas į teisėjo klausimą, ar ketinama teikti prašymą dėl liudytojų, kurie buvo apklausti bylą nagrinėjant teisme pirmą kartą, atsakė, jog šiuo metu neprašo kviesti liudyti asmenų, kurie buvo apklausti. Byloje nėra duomenų, jog bylos nagrinėjimo metu šalys teikė prašymą apklausti minėtus asmenis ir teismas netenkino prašymų. Taigi šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog bylą nagrinėjant antrą kartą liudytojai G. Š. ir V. Š. nebuvo apklausti.
39. Kolegija pažymi, kad CPK 183 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymai tiriami laikantis betarpiškumo, žodiškumo ir bylos nagrinėjimo koncentruotumo principų. Išimtys gali būti nustatytos tik šiame Kodekse. CPK 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, bylą nagrinėjant antrą kartą liudytojai G. Š. ir V. Š. nebuvo apklausti, todėl teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis šių asmenų parodymais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog buvo pažeistos proceso teisės normos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant antrą kartą ieškovė neteikė prašymo šiuos liudytojus apklausti, darytina išvada, kad šis pažeidimas nėra pakankamas panaikinti teismo procesinį sprendimą. Konstatavus, jog teismas neturėjo teisės remtis minėtų liudytojų parodymais, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl prieštaravimų tarp šių liudytojų parodymų nepasisako.
40. Apeliacinės instancijos teismas kaip visiškai nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas skundžiamame sprendime nurodė klaidingus M. J. paaiškinimus. Išklausius teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 13 d., garso įrašą nustatyta, kad teismo nurodyti trečiojo asmens M. J. paaiškinimai sutampa su paaiškinimais, teiktais minėto posėdžio metu (teismo posėdžio, vykusio 2019 m. lapkričio 13 d. garso įrašo 23.32 min.; 24.34 min.; 26.27 min. ir kt.).
41. Apeliantė taip pat kvestionuoja teismo sprendimą nevertinti dalies ieškovės pateiktų įrodymų ir teigia, jog šis teismo pažeidimas sudaro pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.
42. Nustatyta, kad teismas sutiko su atsakovės atstovo abejonėmis dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo (prekių įsigijimo PVM sąskaitų faktūrų), nes ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus su trūkumais, t. y. tam tikros vietos specialiai užslėptos, ištrintos, uždengtos, prisidengiant komercine paslaptimi. Teismas padarė išvadą, šie įrodymai neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų ir tokiais dokumentais teismas nei tikėti, nei pasitikėti negali, todėl ieškovė, įrodinėdama ieškinio dalyką, jais remtis negali (CPK 197–198 straipsniai, 202 straipsnis).
43. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog analogiška išvada dėl šių ieškovės pateiktų dokumentų buvo padaryta ir išnagrinėjus bylą pirmą kartą, t. y. Plungės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. sprendime atkreipė dėmesį, jog prekių įsigijimo PVM sąskaitos faktūros neatitinka nei turinio, nei formos reikalavimų, tačiau bylą nagrinėjant antrą kartą ieškovė nepasinaudojo teise pateikti teismui minėtų dokumentų originalus ar tinkamai patvirtintas jų kopijas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog jau anksčiau nutartyje minėta, kad nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar ieškovė perdavė prekes atsakovei ir atsakovei kilo pareiga apmokėti už pateiktas prekes, būtina nustatyti, ar šalys tarėsi dėl prekių užsakymo bei ar prekės buvo pristatytos atsakovei. Tai yra prekių, kurias ieškovė įrodinėja perdavusi atsakovei, įsigijimą patvirtinantys įrodymai šiuo atveju iš esmės nėra reikšmingi, todėl plačiau dėl šio argumento nepasisakytina.
44. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso, materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
47. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
48. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl atsakovei iš apeliantės priteistina 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Netrus“.