Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. T. (R. T.), institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2020 m. rugsėjo 17 d. gautas ieškovės J. V. ieškinys atsakovui R. T., kuriuo prašo nustatyti, kad R. T., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. V. yra R. T. biologinė dukra. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros A. V. išlaikymui periodines išmokas po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nepilnametės dukros A. V. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. V.. Priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį atsisakytina priimti.

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau Mediacijos įstatymas) pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas). Taigi inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1238-232/2020). Pagal Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių.

Prie šeimos teisinių santykių priskirtini santykiai, atsirandantys iš santuokos, motinystės ir tėvystės, įvaikinimo ir kitų su tuo susijusių juridinių faktų. Kokios bylos laikytinos šeimos bylomis, iš dalies atskleidžia CPK XIX skyriaus struktūra, kuria remiantis galima skirti šias šeimos bylų rūšis: 1) dėl santuokos nutraukimo, pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) (CPK XIX skyriaus II skirsnis); 2) dėl tėvystės (motinystės) nustatymo (CPK XIX skyriaus III skirsnis); 3) dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo (CPK XIX skyriaus IV skirsnis); 4) dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK XIX skyriaus V skirsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo priskirtinas šeimos bylų kategorijai, todėl iki ieškinio padavimo buvo būtina inicijuoti privalomąją mediaciją, tačiau duomenų, kad šalys būtų inicijavę privalomąją mediaciją dėl ginčo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Be to, atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad teismas nagrinėja bylą dėl tėvystės nustatymo tik esant ginčui tarp šalių (CPK 387 straipsnio 1 dalis), o ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali paduoti vaiko motina, kaip yra šiuo atveju, tik tada, kai tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.147 straipsnio 2 dalis). Taigi šiuo atveju ne tik nėra jokių duomenų, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tėvystės nustatymo, bet ir nesilaikyta šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į Mediacijos įstatymo nuostatas, laikytina, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu ieškovės ieškinį atsisakytina priimti.

Ieškovei išaiškintina, kad dėl privalomosios mediacijos inicijavimo turėtų kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (MĮ 21 straipsnis) arba tiesiogiai į mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Taip pat nurodytina, kad teikiant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, ieškovė turėtų pateikti duomenis, kad tarp šalių dėl to yra kilęs ginčas (CPK 387 straipsnio 1 dalis, CK 3.147 straipsnio 2 dalis).

Ieškovei išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Ieškovei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290-292 straipsniais, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. T., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.

Ieškinį su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ieškovei grąžinti 100 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. rugsėjo 3 d., kvito Nr. LG 00404695.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.