- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- e2S-1238-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18269-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- S. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui S. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. L. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nustatyti, jog V. P. gyvenamoji vieta nėra atsakovo S. P. (toliau – ir atsakovas) nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 2) nustatyti, jog ieškovė nuo 2019-01-04 savo nepilnametės dukters V. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui neskiria po 110 Eurų kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 770 Eur V. P. išlaikymą už laikotarpį nuo 2018-06-22 iki 2019-01-04; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo.
Šalies argumentai
3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo mokėjimo tvarkos pakeitimo, tačiau nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė R. L. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį.
5. Nurodė, kad privalomoji mediacija taikoma ginčams, kurie atsiranda tarp ieškovo ir atsakovo, o ne ginčams, kurie jau buvo teismo išspręsti. Pažymėjo, kad privalomos mediacijos pagalba nėra galima keisti teismo priimtų procesinių sprendimų.
6. Teigė, kad ieškovė kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, kuriam nėra taikoma privaloma mediacija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, ieškovei nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18833-897/2017 patvirtino tarp ginčo šalių 2017-07-30 sudarytą taikos sutartį, pagal kurią, inter alia (be kita ko), šalių nepilnametės dukters nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, atsakovė savo nepilnametės dukters išlaikymui skyrė po 110 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-28 nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymą už laikotarpį nuo 2018-06-22 iki 2019-01-04. Nurodytas ginčas priskiriamas šeimos ginčams, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Taigi ginčui taikoma privalomoji mediacija.
14. MĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodyto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
15. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.
16. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-28 nutartimi patvirtino tarp ginčo šalių 2017-07-30 sudarytą taikos sutartį, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad atsiradus naujiems ginčams, teisminės mediacijos procedūra tapo neprivaloma.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis MĮ 16 straipsnio 3 dalimi, kai ginčas, kuris sprendžiamas mediacijos būdu, nėra tuo pačiu metu nagrinėjamas teisme, ginčo šalių bendru prašymu arba vienos iš ginčo šalių prašymu, kai yra gautas kitos ginčo šalies rašytinis sutikimas, taikos sutartis gali būti pateikta teismui tvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paduodamas ginčo šalių pasirinkimu vienos iš ginčo šalies gyvenamosios vietos arba buveinės apylinkės teismui. Įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis ginčo šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir gali būti vykdoma priverstinai.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.