Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria teismas patvirtino ieškovės V. S. ir atsakovo E. P. taikos sutartį civilinėje byloje pagal V. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos priteisimo ir pagal atsakovo E. P.priešieškinį ieškovei V. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei V. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Teisme 2022 m. rugsėjo 7 d. gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu bei išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Rezoliucinė dalis

3.1. prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo tenkinti ir patvirtinti ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbiami), ir atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbiami), taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1651-1157/2022:

„Sutarties šalys – ieškovė V. S., asmens kodas (duomenys neskelbiami), gyvenanti (duomenys neskelbiami), (toliau – Ieškovė), ir atsakovas E. P., asmens kodas (duomenys neskelbiami), gyvenantis (duomenys neskelbiami)., (toliau – Atsakovas), (toliau kartu – Šalys), atsižvelgdamos į tai, kad:

a) Šalys turi nepilnametį vaiką E. P., gim. (duomenys neskelbiami).;

b) kitoje civilinėje byloje Nr. e2-6863-231/2018 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-01084-2018‑1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimu nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamoji vieta nustatyta su Atsakovu;

c) taip pat dar kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2160-231/2019 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-00160-2019-6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu iš Ieškovės šalių nepilnamečiui vaikui E. P. priteistas išlaikymas po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 1 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo;

d) šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos priteisimo ir pagal atsakovo E. P. priešieškinį ieškovei V.S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo;

e) šioje byloje 2022 m. birželio 21 d. vykusiame teismo posėdyje šalys aptarė taikos sutarties sąlygas, kurios neprieštarauja šalių nepilnamečio vaiko E. P. teisėtiems interesams;

Sudarė šią taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) šiomis sąlygomis:

1. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-6863-231/2018 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-01084-2018 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimu nustatyta nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamoji vieta nekeičiama ir vaiko gyvenamoji vieta lieka su Atsakovu jo gyvenamojoje vietoje.

2. Taip pat dar kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2160-231/2019 (teisminio proceso Nr. 2-48-3-00160-2019-6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu iš Ieškovės šalių nepilnamečiui vaikui E. P. priteistas išlaikymas po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nėra keičiamas.

3. Šalys nustato šią Ieškovės ir nepilnamečio vaiko E. P. bendravimo tvarką:

3.1. Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, Ieškovė neporinėmis mėnesio savaitėmis gali ne rečiau kaip 3 (tris) kartus per savaitę ir ne ilgiau kaip po 1 val. per dieną, bendrauti su vaiku tiesiogiai arba telefonu ir / ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis (Viber, Skype programos ir pan.).

3.2. Porinėmis mėnesio (II-ąją ir IV-ąją) savaitėmis nuo pirmadienio 7.00 val. Ieškovė gali išvykti su šalių vaiku E. P. iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios porinės savaitės sekmadienį iki 18.00 val. Tokiu atveju Ieškovė užtikrina nepilnamečio vaiko mokyklos ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos lankymą šiuo laikotarpiu.

3.3. Savo atostogų laikotarpiu Ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gali išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir kartu vykti į V. S. gyvenamąją (ar kitą) vietą, esančią Lietuvos Respublikoje, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaiko tėvą, t. y. Atsakovą, prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. Tuo atveju, jeigu Ieškovės atostogos nesutaps su nepilnamečio vaiko ugdymo, mokymo (švietimo) įstaigos atostogomis, tai ji turi užtikrinti vaiko mokyklos ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos lankymą šiuo laikotarpiu.

3.4. Nepilnametis vaikas E. P. gali pusę savo mokymosi ar kitos ugdymo bei švietimo įstaigos atostogų praleisti su motina, t. y. Ieškove, jos gyvenamojoje (ar kitoje) vietoje Lietuvos Respublikoje.

3.5. Ieškovė, įspėjusi Atsakovą prieš 5 (penkias) kalendorines dienas, gali išvykti kartu su nepilnamečiu vaiku iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. šiomis šių švenčių dienomis: Naujųjų metų sausio 1 dieną; Šv. Velykų antrąją dieną ir Šv. Kalėdų pirmąją, t. y. gruodžio 25 d., dieną; Motinos dieną.

3.6. Esant aiškiai išreikštam tėvų susitarimui, Ieškovė gali su nepilnamečiu vaiku E. P. bendrauti ir kitokia negu numatyta bendravimo su vaiku tvarka.

3.7. Šios bendravimo tvarkos 3.1. – 3.6. papunkčių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai tai akivaizdžiai kenktų šalių nepilnamečio vaiko E. P. ir / ar jo tėvų, t. y. Šalių, santykiams ir / ar kai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (vaiko liga, iš anksto suplanuotas išvykimas ir pan.).

4. Visi iškilę šalių nesutarimai dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo, auklėjimo, bendravimo su juo tvarkos, rūpinimosi vaiko sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu yra sprendžiami šalių derybomis. Neišsprendus iškilusių nesutarimų tarpusavio sutarimu, ginčiai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Šalys patvirtina, kad Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui E. P. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. neturi.

6. Atsakovas patvirtina, kad jis jokių pretenzijų Ieškovei dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. neturi, neturės ir ateityje nereikš.

7. Atsakovas sumoka Ieškovei po 55 Eur piniginės kompensacijos už kiekvieną porinę mėnesio savaitę, kurią nepilnametis vaikas E. P. praleis kartu pas Ieškovę jos gyvenamojoje vietoje.

8. Šalys viena kitai bylinėjimosi išlaidų neatlygina.

9. Bylinėjimosi išlaidas valstybei atlygina Ieškovė.

10. Šalys taip pat patvirtina, kad joms yra žinoma, kad, išskyrus klausimus, susijusius su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu bei dėl išlaikymo vaikui priteisimo, šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis) ir kad teismas, patvirtinęs šalių taikos sutartį, bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

11. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje.

12. Šalys taip pat patvirtina, kad šios taikos sutarties turinys bei teksto prasmė šalims yra išaiškinti ir suprantami bei atitinkantys kiekvienos šalies valią.

13. Ši taikos sutartis sudaryta 3 (trimis) originaliais egzemplioriais lietuvių kalba, po 1 (vieną) egzempliorių kiekvienai šaliai ir teismui“.

3.2. civilinę bylą Nr. e2-1651-1157/2022 nutraukti;

3.3. grąžinti ieškovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 188 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymais;

3.4. grąžinti atsakovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 85 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymais;

3.5. nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10312-1151/2021 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. laikiną šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

4. Teismas nurodė, kad pateikta Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateiktas susitarimas negali būti tvirtinamas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

5. Atsakovas E. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1651-1157/2022 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodė, kad:

5.1. teismo patvirtinta Taikos sutartimi pažeidžiami tiek šalių nepilnamečio vaiko, tiek ir atsakovo kaip tėvo interesai. Atsakovas pasirašydamas Taikos sutartį neįsigilino į jos turinį, pats asmeniškai neįsigilino į Taikos sutarties sąlygas ir kiekvieno iš punktų pasekmes. Atsakovas pareiškė, kad Taikos sutartis neatitinka atsakovo tikrosios valios;

5.2. Taikos sutarties 3.2. punktas numatantis, kad porinėmis mėnesio (II-ąją ir IV-ąją) savaitėmis nuo pirmadienio 7.00 val. ieškovė gali išvykti su šalių vaiku E. P. iš vaiko gyvenamosios vietos ir privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios porinės savaitės sekmadienį iki 18.00 val., iš esmės reiškia, kad puse laiko šalių vaikas praleidžia su motina jos gyvenamojoje vietoje, puse su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, t. y. kiekvieną savaitę pakaitomis gyvena vis skirtingoje vietoje. Taigi nepilnametis vaikas realiai neturi pastovios gyvenamosios vietos, o tai iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovas pagrįstai mano, kad šis Taikos sutarties punktas iš esmės pažeidžia vaiko dienos rėžimą, vaikas netenka realios pastovios gyvenamosios vietos, nors vaiko gyvenamoji vieta ankstesniu teismo sprendimu nustatyta atsakovo gyvenamojoje vietoje;

5.3. Taikos sutarties 3.3. punktas numatantis, kad savo atostogų laikotarpiu ieškovė kartu su nepilnamečiu vaiku gali išvykti iš vaiko gyvenamosios vietos ir kartu vykti į V. S. gyvenamąją (ar kitą) vietą, esančią Lietuvos Respublikoje, apie atostogų laiką ir trukmę įspėjant vaiko tėvą, t. y. atsakovą, prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, taip pat sukelia daug neapibrėžtumo, kadangi nėra numatyta nei atostogų rūšis, nei galima trukmė, dėl to tarp šalių gali kilti ginčai ateityje, kas prieštarauja Taikos sutarties paskirčiai – apsaugoti nuo tokių ginčų atsiradimo;

5.4. Taikos sutarties 5 punktas numatantis, kad šalys patvirtina, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui E. P. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. neturi, iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, dėl to negalėjo būti teismo patvirtintas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nemokėjo išlaikymo vaikui, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2160-231/2019 E. P. ieškinį tenkino visiškai ir iš V. S. priteisė išlaikymą nepilnamečiui E. P. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė 1 600 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą už 8 mėnesius. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. (per 44 mėnesius) susidaręs išlaikymo įsiskolinimas 9 680 Eur. Teismo sprendimas nėra ir nebuvo vykdomas, jis perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui. Taigi pareiškimas, kad ieškovė neturi išlaikymo įsiskolinimo yra klaidingas, neatitinkantis tikrovės ir prieštaraujantis jau įsiteisėjusiam teismo sprendimui;

5.5. Sutarties 6 punktas numatantis, kad atsakovas patvirtina, kad jis jokių pretenzijų ieškovei dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. neturi, neturės ir ateityje nereikš, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to negalėjo būti patvirtinta. CPK 5 straipsnio antroji dalis nustato, kad atsisakymas nuo teisės kreiptis į teismą negalioja. Ši norma yra imperatyvi. Atsakovas Taikos sutartyje, kurią patvirtino teismas, nurodė, kad jis neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų ieškovei dėl išlaikymo įsiskolinimo. Tokia sąlyga iš esmės reiškia atsakovo atsisakymą ateityje ginti galimai pažeistas subjektines teises. Ji neatitinka imperatyvo. Negaliojant taikos sutarties atskirai sąlygai, negaliojančia laikoma ir visa sutartis. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti jam pateiktos Taikos sutarties;

5.6. Sutarties 7 punktas numatantis, kad atsakovas sumoka ieškovei po 55 Eur piniginės kompensacijos už kiekvieną porinę mėnesio savaitę, kurią nepilnametis vaikas E. P. praleis kartu pas ieškovę jos gyvenamojoje vietoje, iš esmės pažeidžia atsakovo interesus. Atsakovas kas mėnesį moka už vaiko darželį, po 65 Eur už futbolo treniruotes, kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta ir toliau palikta atsakovo gyvenamojoje vietoje. Pagal Taikos sutartį, atsakovui reiktų kas mėnesį grąžinti ieškovei 110 Eur. Taigi vaikui ieškovės skiriamas ir pervedamas išlaikymas būtų 110 Eur, iš šios sumos atsakovas vienasmeniškai turės padengti vaiko darželio, būrelių sąskaitas (kurios jam išrašomos ir pateikiamos kas mėnesį). Tai reiškia, kad atsakovui tenkanti išlaikymo dalis yra ženkliai didesnė negu ieškovei, o išlaikymo išlaidos teismo paskirstytos po lygiai visiškai nepagrįstai.

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:

6.1. atsakovo teiginys, kad Taikos sutartis neatitinka jo tikrosios valios yra nepagrįstas, neįrodytas bei deklaratyvus. Dalyvaujant atsakovui, 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdžio metu buvo aktyviai aptartos Taikos sutarties sąlygos, kurias pasiūlė pats atsakovas, ieškodamas kompromiso ir, kurios tenkino ieškovę. Atsakovas sutiko, kad jo atstovas surašys Taikos sutartį, ieškovė dėl to neprieštaravo. Tai reiškia, kad Taikos sutartis atitinka atsakovo tikrąją valią nes jis pats pasiūlė tokias Taikos sutarties sąlygas, kartu su kitais proceso dalyviais jas aptarinėjo ir argumentavo teismo posėdžio metu. Kadangi tarp šalių iškilęs ginčas buvo sprendžiamas teisme, tai buvo sudaroma teisminė taikos sutartis. Teismas posėdžio metu šalims paaiškino, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Atsakovas, pasirašęs Taikos sutartį, neišreiškė valios ir noro dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, dėl ko jo atstovas, perspėjęs ieškovės atstovę, pateikė teismui prašymą kad šalių pasirašytą Taikos sutartį patvirtinti šalims nedalyvaujant, t. y. rašytinio proceso tvarka;

6.2. atsakovas nenurodė priežasties, kuri trukdė jam įsigilinti į Taikos sutarties sąlygas bei nenurodė faktinių aplinkybių kada ir su kieno pagalba jis sugebėjo įsigilinti būtent į savo pasiūlytas Taikos sutarties sąlygas. Atsakovas, pasirašęs Taikos sutartį, kitą dieną nepranešė savo atstovui, kad ketina pakeisti Taikos sutarties sąlygas, kad pasirašyta Taikos sutartis neatitinka jo valios, kad tuo metu suklydo, nežinojo Taikos sutarties pasekmių ir t.t., prašydamas jo neteikti Teismui pasirašytos Taikos sutarties, nes asmeniškai nori atvykti į 2022 m. rugsėjo 7 d. paskirtą teismo posėdį;

6.3. dėl Taikos sutarties 3.2 punkto, t. y. dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelio, pagal kurį vaikas su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko, nurodė, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas - jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį ir rūpestį; tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam; abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; abu tėvai yra išskirtinės asmenybės, turinčios skirtingą pasaulėžiūrą bei savitą požiūrį į daugelį dalykų ir tai jokiu būdu nereiškia neigiamo poveikio vaikui, o priešingai - papildo vaiko kaip asmenybės formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai gerokai pagerins jo emocinę sveikatą; vaikas ne kartą yra nurodęs, kad nori gyventi su abiem tėvais, dėl to tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius;

6.4. dėl Taikos sutarties 3.3. punkto, tai atsakovas turi teisę keisti nustatytą Taikos sutartimi bendravimo su vaiku tvarką (Taikos sutarties 4 punktas), dėl ko Taikos sutartimi gali detaliai apibrėžti bendravimo su vaiku tvarką bei minėtą punktą. Derybų metu atsakovas turėjo būti aktyvus ir pasiūlyti ieškovei apibrėžti minėtą punktą kitaip, kad ateityje nekiltų ginčai, nes tai yra šalių prerogatyva, o ne teismo;

6.5. atsakovas nepagrįstai mano, kad Taikos sutarties 5 punktas dėl ieškovės išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui E. P. už laikotarpį nuo 2019 m, sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. nebuvimo iš esmės pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, dėl to negalėjo būti teismo patvirtintas, kadangi pareiškimas, kad ieškovė neturi išlaikymo įsiskolinimo yra klaidingas, neatitinkantis tikrovės ir prieštaraujantis jau įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Nurodė, kad vaikas po įsiteisėjusio Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. spalio 3 d.sprendimo, kuriuo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje (civilinė byla Nr. e2-6863-231/2018), vaikas iki 2021 m. balandžio 25 d. gyveno su ieškovės motina jos name (kol ieškovė negrįžo pastoviam gyvenimui iš užsienio) ir buvo išlaikomas ieškovės bei ieškovės motinos. Derybų metu atsakovas pripažino, kad daug metų nevykdė minėto teismo sprendimo, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, dėl ko sutiko įtraukti į Taikos sutartį 5 punktą;

6.6. atsakovas nepagrįstai mano, kad Taikos sutarties 6 punktas, kad jis jokių pretenzijų ieškovei dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m, sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. neturi, neturės ir ateityje nereikš, pažeidžia jo interesus. Atkreipė dėmesį, jog pagal šį punktą atsakovas neturi ir neturės ateityje jokių pretenzijų ieškovei dėl išlaikymo įsiskolinimo tik už nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., o ne apskritai. Atsakovas neprarado ir turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, jeigu mano, kad yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai;

6.7. dėl Taikos sutarties 7 punkte nurodytos ieškovei mokėtinos 55 Eur piniginės kompensacijos už kiekvieną porinę mėnesio savaitę, kurią nepilnametis vaikas E. P. praleis kartu pas ieškovę jos gyvenamojoje vietoje, nurodė, kad derybų metu šalys geranoriškai ir racionaliai aptarė susiklosčiusią situaciją, susijusią su ginču dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl to atsakovas sutiko dėl minėtos piniginės kompensacijos išmokėjimo ieškovei, atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės yra priteistas išlaikymas po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nėra keičiamas; atsakovas kiekvieną mėnesį gauna skirtą vaikui pašalpą (80,50 Eur), iš kurios įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti už vaiko darželį 65 Eur; pagal sudarytą tarp Šalių žodinį susitarimą, atsakovas kiekvieną mėnesį mokės už vaiko lankomas futbolo treniruotes (65 Eur), o ieškovė mokės už anglų kalbos pamokas, kurios vyks du kartus į mėnesį (70 Eur); jeigu vaikas lankys kitus būrelius, tai šalys jų sąskaitas apmokės lygiomis dalimis. Taip pat žodine tvarka buvo susitarta, kad šalys bendru susitarimu sprendžia klausimą dėl įsigijimo vaikui ilgo naudojimo daiktų bei įsipareigoja lygiomis dalimis pagal kvitus už juos apmokėti. Tai reiškia, kad šalims vaiko išlaikymo išlaidos paskirtos po lygiai (vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra vienodas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.

11. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

12. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi patvirtino šalių sudarytą Taikos sutartį, kuria jie susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teiktino išlaikymo dydžio ir jo įsiskolinimo, taip pat nustatė bendravimo su vaiku tvarką ir išsprendė dėl ieškovei mokėtinos kompensacijos.

13. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su Taikos sutarties 3.2. ir 3.3. punktais, kuriais nustatyta šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. P. tvarka, teigdamas, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Taip pat nurodo, kad Taikos sutartyje netinkamai išspręsti tam tikri finansiniai klausimai (dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. (Taikos sutarties 5 ir 6 punktai); dėl piniginės kompensacijos ieškovei sumokėjimo (Taikos sutarties 7 punktas)).

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje yra kilęs ginčas dėl sutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, taip pat dėl šalių turtinių teisių ir pareigų, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalių teismui pateikta Taikos sutartis neatitinka tikrosios sutarties pasirašymo metu išreikštos jų valios, todėl negali būti laikoma tinkamai sudaryta, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.