Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-17-278/2012

2012 m. kovo 1 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-660-356/2011 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovo priešieškinį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Viena iš sutuoktinių pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Minėta teisės norma nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai bei atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės, kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, t. y., konstatavo abipusę lojalumo stoką, kas buvo pagrindu konstatuoti abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo. Teismas konstatavo, jog nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Vienok, kolegija nesutinka su teismo išvada ir konstatuoja, jog byloje nesurinkta neginčijamų duomenų, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė. Prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, atsakovas M. K. nurodė, kad J. K. nuvedus sūnų į darželį, ji negrįždavo į namus, o įsidarbinus UAB „Timbervita“, nutrūko santuokinis gyvenimas, sutuoktinė nustojo rūpintis šeima, iš darbo grįždavo vėlai, jam nesant namuose, lankydavosi nepažįstami asmenys (1 t., b.l. 97-109). Tačiau šiems teiginiams pagrįsti atsakovas teismui nepateikė jokių neginčijamų duomenų (CPK 178 str.). Ieškovė nurodo, kad sūnų išvedus į darželį-lopšelį ji ieškodavo darbo, o įsidarbinus UAB „Timbervita“, dirbdavo iki vėlumos, vykdavo į komandiruotes, ką pripažįsta ir atsakovas, todėl neabejotinai sunkus ir ilgas darbo laikas miške, turėjo įtakos šalių bendravimui, ieškovės sveikatos būklei. Tačiau atsakovas, nebūdamas patenkintu ieškovės turimu darbu, teismui nenurodė, jog būtų padėjęs sutuoktinei ieškoti kito darbo. Aplinkybės, jog foto nuotraukose sutuoktinė yra nusifotografavusi su atsakovui nepažįstamais asmenimis, kad į namus atvykdavo svetimi asmenys, neįrodo, jog ieškovė buvo neištikima. Tai, jog namuose lankosi svetimi asmenys, kad ieškovė melavo, jog tai yra jos giminaičiai, teismui patvirtino tik atsakovo tėvai ir jų pažįstama liudyt. N. Č. (2 t., b.l. 181-187, 3 t., b.l. 25-30). Iš bylos duomenų matyti, kad dėl netinkamo elgesio su ieškove, M. K. motina Br. K. buvo įspėta Utenos apskrities policijos komisariate (2 t., b.l. 163). Dėl paminėto bei įvertinus, kad tėvai yra suinteresuoti bylos baigtimi, o liudyt. N. Č. paaiškinimai pagrįsti Br. K. pasakojimu, kolegija kritiškai vertina minėtų liudytojų parodymus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovei, gyvenusiai su šeima uošviams priklausančiame name, 2010 m. birželio mėn. M. K. buvo įpareigota išeiti iš šių namų, dėl ko neabejotinai nutrūko šalių ryšys (2 t., b.l. 35-37). Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė neturi artimų giminaičių, kurie galėtų jai padėti, todėl net ir tai, jog ieškovė su sūnumi buvo išvykusi ir negrįžo į namus nakvoti, nepateisina M. K. elgesio ir tai laikytina nepriimtinu moralės požiūriu. Byloje esantis 2006-03-06 administracinio teisės pažeidimo protokolas patvirtina, kad atsakovas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str., t.y., vairavo transporto priemonę neblaivus, sukėlė eismo įvykį bei pasišalino iš įvykio vietos, už tai buvo nubaustas 4 000 Lt bauda (1 t., b.l. 15, 2 t., b.l. 9). Tai, kad atsakovas nėra abstinentas, iš dalies patvirtina ir jo tėvo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme (2 t., b.l. 181-187). Nepaneigti ir byloje esantys liudytojų O. J., B. S. parodymai dėl atsakovo netinkamo elgesio, todėl kolegija neturi pagrindo atmesti ieškovės paaiškinimus, jog šalių santuoka iširo dėl M. K. kaltės (2 t., b.l. 181-187).

CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-242/2005; 3K-3-320/2006; 3K-3-513/2007 ir kt.). Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006-02-07 gimęs šalių sūnus N. K. nuo gimimo gyvena atsakovo M. K. tėvams priklausančiame name. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sūnaus psichinė raida sulėtėjusi, jam nuo 2011-04-21 iki 2013-04-20 nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, vaiką ugdyti būtina pagal ikimokyklinio ugdymo programą, pritaikant ją vaiko gebėjimams, teikti jam specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo pagalbą. Be to, vaikui nustatyta kojų plokščiapėdystė (1 t., b.l. 169-172, 2 t., b.l. 164-165, 3 t., b.l. 17-18, 70-71). Įvertinęs minėtą aplinkybę, tai, jog vaiko nuomonės dėl jo amžiaus, gebėjimų negalima išsiaiškinti, atsakovas turi geresnes gyvenimo sąlygas, gyvenamoji vieta yra vaikui įprasta, anūku rūpinasi ir kartu gyvenantys seneliai, teismas darė išvadą, kad vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su tėvu M. K.. Kolegiją minėtą išvadą vertina kritiškai. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad nuo gimimo N. K. gyveno su abiem tėvais ir tik nuo 2010 m. birželio mėn., kai ieškovei buvo liepta išeiti iš uošviams priklausančio būsto, ką pirmosios instancijos teisme ir atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta atsakovas, sūnus N. liko gyventi su tėvu (2 t., b.l. 35-37, 3 t., b.l. 81-83). Duomenų, kad vaiko motina nesirūpino sūnumi, nesilankė su juo pas gydytojus iki 2010 m. birželio mėn., atsakovas teismui nepateikė. Priešingai, iš Utenos vaikų lopšelio-darželio „Voveraitė“ N. K. charakteristikos matyti, kad sūnumi rūpinosi ieškovė, nuolat bendraudavo su grupės auklėtojos bei logopede, domėjosi sūnaus pasiekimais, elgesiu, sveikata, o 2010 m. vasarą, išvykus į užsienį, skambindavo į darželį, aiškinosi sūnaus sveikatos būklę (2 t., b.l. 28, liudyt. O. M., V. K. parodymai, 2 t., b.l. 181-187). Kartu gyvenantis vaiko tėvas, kaip ir motina, turėjo vienodą pareigą rūpintis vaiku, jo sveikatos būkle ir savalaikiai pastebėti vaiko sveikatos sutrikimus, todėl M. K. teiginiai jog ieškovė anksčiau privalėjo pastebėti vaiko kalbos sutrikimus ir kt., nepanaikino ir nemažina jo paties atsakomybės. Tai, jog šalių sūnus turi sveikatos sutrikimų, jam reikalingas gydymas, o ieškovė turi namus užmiestyje (apie 10 km. nuo Utenos m.), neturi transporto priemonės ir todėl gali būti apsunkintas nuvykimas į darželį bei gydymo įstaigas kituose miestuose, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog sūnus negali gyventi su motina, ar ji negali tinkamai rūpintis savo vaiku. Be to, padėti spręsti šiuos klausimus turi ir atsakovas, nes tinkamą vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė, augindama nuo gimimo sūnų, netinkamai būtų vykdžiusi savo, kaip motinos, pareigas, nėra duomenų, jog ji būtų stebėta ar kitaip globojama atitinkamų vaiko teises ginančių institucijų, jų įspėta dėl netinkamo elgesio su vaiku ar pan.. Byloje esantys 2010-07-30 ir kiti ieškovės kreipimaisi į Utenos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrių, Utenos vaikų lopšelio darželio „Gandrelis“ duomenys, šio darželio darbuotojų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei nuo 2010 m. vasaros buvo ir yra tiek atsakovo, tiek ir jo tėvų trukdoma visapusiškai bendrauti su sūnumi ir tai galimai įtakoja vaiko neigiamus elgesio pokyčius, stebimus darželyje (2 t., b.l. 28, 87, 181-187, 3 t., b.l. 5-7). Be to, liudytojų parodymai apie atsakovo elgesį su ieškove, neleidimą motinai paimti vaiko už rankos ir kt. leidžia konstatuoti, jog M. K. piktnaudžiauja tėvo teisėmis ir daro žalą vaikui. Ta aplinkybė, jog šalių sūnus Natas be kasdienio motinos dalyvavimo jo gyvenime yra jau nuo 2010 m. birželio, nėra pakankamu pagrindu konstatuoti, jog šalių sūnaus gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su tėvu. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad nuo 2010 m. birželio mėn. mažamečio sveikatos būkle iš esmės rūpinasi ne atsakovas, o jo motina Br. K., ką patvirtina liudyt. A. P. parodymai iš kurių matyti, kad pas logopedą vaiką atvesdavo močiutė ir ji, o ne M. K. realiai rūpinosi anūko N. K. tolimesniu gydymu, pasirūpino, kad vaiko sveikata būtų ištirta Vaikų raidos centre (3 t., b.l. 5-7). Ieškovei nuo 2010 m. birželio mėn. apsigyvenus atskirai ir jai neleidžiant bendrauti su vaiku, J. K. išvyko į Airiją. Aplinkybė, jog žinodama apie sūnaus negalę, ieškovė buvo išvykusi į užsienį pas savo globėjos giminaičius, nėra pagrindas konstatuoti, kad ji neskyrė dėmesio sūnui, nenorėjo su juo bendrauti, būti kartu, nes iš bylos duomenų matyti, kad jai nebuvo leista išsivežti sūnų su savimi, jis buvo iš motinos paimtas, o išvykusi iš Lietuvos, ieškovė dirbo, būdama užsienyje domėjosi sūnaus sveikata. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims gyvenant skyrium, atskirais 2010 m. rugsėjo - 2011 m. vasario mėn. laikotarpiais, ieškovė mokėjo už sūnaus lankomą vaikų lopšelį – darželį, buvo perkami vitaminai, žaislai, rūbai ir kitos prekės, skirtos sūnui (1 t., b.l. 17-18, 28-31). Neginčijamų duomenų, kad ieškovė negali negalios turinčiam vaikui sudaryti sąlygas aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsilavinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir pageidavimus, dirbti jam tinkamą darbą, dalyvauti kūrybinėje bei visuomeninėje veikloje, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių ir ieškovės asmenybės bruožų, kurie keltų grėsmę vaiko sveikatai, gyvybei, sudarytų pagrindą abejoti netinkamu vaiko auklėjimu ir kad atsakovo M. K. ryšys su vaiku yra artimesnis, glaudesnis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas turi galimybę suteikti sūnui geresnes socialines ir vystymosi sąlygas, nei ieškovė. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, privaloma atsižvelgti į šalių gyvenamosios vietos atitikimą vaiko poreikiams, tačiau aplinkybė, jog vieno iš tėvų socialinė ir materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei kito, negali lemti sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovas gyvena jo tėvams priklausančiame name, naudojasi gyvenamosiomis patalpomis antrame namo aukšte. Tačiau nepaneigta, jog ir ieškovė turi pakankamai geras gyvenimo ir buities sąlygas, nors ir ne tokio lygio kaip atsakovo. Be to, įvertintina, jog pats atsakovas nuosavybės teise gyvenamojo ploto neturi. Tai, jog J. K. turimos gyvenamosios patalpos gali užtikrinti normalias vaiko gyvenimo sąlygas, jog ieškovės gyvenamoji vieta yra tvarkinga, pritaikyta augti vaikui, patvirtina Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus 2011-09-27 patikslinta išvada (3 t., b.l. 20-22). Be to, ieškovė teigia, kad turi galimybę nuomotis butą Utenos m.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba Utenos m., gauna pajamas, todėl nepaneigta, jog ji gali pasirūpinti tinkamomis vaiko gyvenimo sąlygomis. Be to, atsakovas, turėdamas geresnę materialinę padėtį, turi galimybę kitais būdais pagerinti vaiko buities ir gyvenimo sąlygas, pvz., teikdamas jam didesnę materialinę paramą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad esama gyvenamoji aplinka šalių sūnui tapo nesaugi, tačiau įvertinęs vaiko gerovę nulemiančias sąlygas, t.y., jo emocinį saugumą, artimesnį vaiko ir motinos ryšį, daro išvadą, kad kasdienis jų bendravimas gali turėti teigiamos įtakos vaiko vystymuisi, jo sveikatos būklei. Tai iš dalies patvirtina ir liudytojos N. T., vaikų lopšelio – darželio auklėtojos paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuri nurodė, kad pasirodžius J. K. vaiko emocijos atšilo, jis pradėjo kalbėti, šilčiau bendrauti (3 t., b.l. 5-7). Dėl paminėtų motyvų kolegija konstatuoja, kad N. K. interesus labiausiai atitiktų gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Tai, jog persikėlus sūnui gyventi pas motiną pasikeis jo gyvenamoji vieta, negali būti neginčijamu pagrindu gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu. Be to, įvertintina, jog šalių sūnui ieškovės gyvenamoji aplinka yra pažįstama, nes jis motinos namuose lankosi šalims vykdant Utenos rajono apylinkės teismo 2011-06-10 nutartimi nustatytą bendravimo tvarką (2 t., b.l. 118-119).

CK 3.172 straipsnis nustato, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu tikslinga nustatyti šalių bendravimo su sūnumi tvarką ir ji yra pagrįsta. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą, ieškovė įpareigotina sudaryti sūnui sąlygas bendrauti su atsakovu ir jo artimaisiais.

CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Kadangi šalių sūnus iki šiol gyvena su atsakovu, kuris sūnų išlaiko, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog iš ieškovės priteistinas įsiskolinimas ir išlaikymas, nes, sūnui gyvenant su tėvu, motina, turi taip pat turi teikti išlaikymą sūnui. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad didesnį išlaikymą sūnui turi galimybę teikti atsakovas, nes gauna didesnes pajamas nei ieškovė, kurios darbo užmokestis šiuo metu yra minimalus (2 t., b.l. 197, 3 t., b.l. 109, 125). Spręsdamas mažamečio šalių sūnaus išlaikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas iš J. K. priteisė 2 792,33 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-15 iki 2011-04-19 ir išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį nuo 2011-04-20 iki sūnaus pilnametystės. Kolegija konstatuoja, jog iš ieškovės priteisiant išlaikymą sūnui, aukščiau paminėtos CK 3.192 str. 2 d. nuostatos dėl tėvų galimybės teikti išlaikymą bei vaikui išlaikymui reikalingų lėšų dydžio nebuvo tinkamai įvertintos ir nustatytos. Įvertinus sūnaus sveikatos būklę, jo amžių, tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad N. K. išlaikymui kas mėnesį buvo pakankama 400 Lt. Kadangi ieškovės gaunamas atlyginimas nėra didelis, tai, kad ji atskirais mėnesiais mokėjo už lopšelį-darželį, pirko sūnui vitaminus, rūbus, konstatuotina esant pagrindui atsakovui priteistą 2 792,33 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-15 iki 2011-04-19 sumažinti iki 1 500 Lt, o priteistą periodinę 300 Lt išmoką kas mėnesį už laikotarpį nuo 2011-04-20 iki 2012-03-01 (sprendimo įsiteisėjimo dienos) sumažinti iki 150 Lt. Kadangi abu tėvai privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, išlaikymas sūnui priteistinas iš atsakovo (CK 3.192 str.). Įvertinus negalę turinčio vaiko padidėjusius poreikius dėl amžiaus, atsakovo gaunamo darbo užmokesčio dydį, N. K. išlaikymui iš atsakovo nuo 2012-03-01 kas mėnesį priteistina po 300 Lt (3 t., b.l. 109).

Dėl paminėtų motyvų, sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus N. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba ir jis atleistas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jo nepriteistinos (1 t., b.l. 111-112).

Kadangi ieškovės reikalavimai iš dalies yra patenkinti, įvertinus bylos sudėtingumą, iš atsakovo priteistinos J. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos, 200 Lt žyminis mokestis, 600 Lt dokumentų parengimo ir 1 050 Lt atstovavimo išlaidos, viso 1 850 Lt išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 139 Lt už apeliacinį skundą (1 t., b.l. 11, 72-73, 2 t., b.l. 196, 3 t., b.l. 65).

Patenkinus atsakovo reikalavimą iš dalies (8 proc.), iš ieškovės už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą valstybei priteistina 167 Lt (2 t., b.l. 158, 194: 934,75 + 1 154,75 = 2 089,50 x 8 proc.). Iš ieškovės valstybės biudžetui priteistas 370 Lt žyminis mokestis mažintinas iki 262 Lt (985 + 5 500 = 6 485 Lt x 3 proc. + 67; CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

Nutarė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio sūnaus N. K. gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir sprendimą šiose dalyje išdėstyti sekančiai:

J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 2005 m. balandžio 23 d. sudarytą ir įrašo Nr.43 įregistruotą santuoką, nutraukti dėl atsakovo M. K. kaltės.

N. K. (gim. 2006-02-07, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui N. K. (gim. 2006-02-07, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus Lt) kas mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo, skirto nepilnamečiam N. K., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt) išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2010-06-15 iki 2011-04-19 bei po 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt Lt) periodinių išmokų kas mėnesį sūnaus N. išlaikymui už 2011-04-20 -2012-03-01 laikotarpį.

Nustatyti M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo ir dalyvavimo auklėjant nepilnametį N. K. tvarką, taikytiną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2012-03-01), kad atsakovas M. K. maksimaliai bendraus su sūnumi N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvaus jo auklėjime, su ieškove J. K. iš anksto suderinus vietą ir laiką, tiek vaiko gyvenamojoje vietoje, tiek savo gyvenamojoje vietoje, kas antrą penktadienį 17 val. pasiims sūnų N. pas save su nakvyne ir grąžins jį motinai sekmadienį 17 val., tuo pačiu įpareigojant ieškovę J. K. parengti vaiką - N. K. vykti pas atsakovą M. K., t.y., suruošti jam reikiamus daiktus, kas antrą penktadienį ir 17 val. perduoti N. K. ieškovės J. K. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 167 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis Lt) išlaidų už atsakovui M. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630 bei 262 Lt (du šimtus šešiasdešimt du Lt) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660 (įrodymus pateikti teismui).

Priteisti iš atsakovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt žyminį mokestį, 600 Lt dokumentų parengimo ir 1 050 Lt atstovavimo išlaidas, viso 1 850 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ieškovės J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.