Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. M. ir R. M. ir jų atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui

atsakovams Vytautui P. M., G. F.

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. M. ir R. M. ieškinį atsakovams Vytautui P. M., G. F. dėl sandorio ginčijimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

5. Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovai V. M., R. M. ir atsakovas V. P. M. yra 12,32 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (priklauso po ½ dalį žemės sklypo) (b.l.11-12). Ieškovai ½ dalį ginčo žemės sklypo įsigijo 2016-09-22 pirkimo pardavimo sutartimi iš buvusio savininko B.J. M. (b.l.5-10). Įsigijus žemę, tapo žinoma, kad 2015-09-01 tarp bendraturčio V.P. M. ir atsakovo G. F. penkiems metams yra sudaryta Privačios žemės nuomos sutartis (b.l. 4). Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu ji Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo.

6. Nekilnojamojo turto registre ginčo nuomos sutartis, sudaryta tarp atsakovo G. F. ir V.P. M. įregistruota 2017-08-29, prasidėjus šalių nesutarimams dėl naudojimosi žeme ir kt. Sutarties galiojimo terminas nuo 2015-09-01 iki 2020-02-01 (b.l. 1-12).

7. Ieškovai ginčija Nekilnojamojo turto registre įregistruotą atsakovų 2015-09-01 sudarytą 6,16 ha privačios žemės, esančios (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį CK 4.37 str., 4.48 str. 1 d., 6.548 str. 1, 3 dalyse, CK 6.547 str. 3 dalyje numatytais pagrindais, t.y. sudarytą be bendraturčio rašytinio sutikimo, nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, be žemės sklypo plano, kaip pažeidžiančią jų teises (CK 1.80 str.). Gi atsakovai teigia, kad žemės sklypo vidinės ribos yra nusistovėjusios ir ieškovams bei atsakovams žinomos, todėl žemės planas prie nuomos sutarties nereikalingas, o rašytinio bendraturčio sutikimo nebuvo, nes jis sutiko žodžiu.

Dėl žemės nuomos sandorio teisėtumo

8. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis).

9. CK 6.546 straipsnis numato, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

10. CK 6.547 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis.

11. Keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomojamas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka (CK 6.548 straipsnio 3 dalis).

12. Byloje nėra ginčo, kad tarp atsakovo ir ieškovų bei ankstesnio ginčo žemės sklypo savininko nebuvo nustatyta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka. Taip pat šalys pripažino, jog sudarant ginčo žemės sklypo nuomos sutartį prie jos nuomojamo žemės sklypo plano pridėta nebuvo. Tokio plano nėra ir šiuo metu, ir tai prieštarauja CK 6.547 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

13. Be to, byloje nėra duomenų kad sudarant nuomos sutartį buvo gautas rašytinis kito bendraturčio, byloje apklausto liudytoju B.J. M. rašytinis sutikimas. Vėliau pasikeitus bendraturčiui, ginčo nuomos sutarties nepatvirtino (rašytinio sutikimo nuomoti žemę) nedavė ir dabartiniai savininkai – ieškovai.

14. Be to, ieškovai teigia, kad bendraturčio sudaryta nuomos sutartis, apie kurios buvimą sudarant žemės įsigijimo sutartį jiems nebuvo žinoma, pažeidžia jų teises ir apsunkina naudojimąsi žeme. Jie negali deklaruoti viso 6,16 ha valdomo žemės sklypo paramai gauti, nes daugiau nei priklauso užsideklaravo nuomininkas G. F. (b.l. 32 pridėta nuomininko paraiška 12,10 ha ploto žemės sklypo deklaravimui). Be to, kaip patvirtino ir pats nuomininkas G. F., kyla ginčų dėl vidinės žemės sklypų ribos ir pan.

15. Taigi nagrinėjamu atveju nėra teisinių prielaidų netaikyti CK 6.548 straipsnio 3 dalies ir tuo konstatuotina, jog ginčo sutartis prieštarauja CK 6.548 straipsnio 3 dalies reikalavimams. Be to, nesant CK 6.547 straipsnio 3 dalyje nurodyto žemės sklypo plano yra neaišku, kurioje ginčo sklypo vietoje yra kiekvieno iš bendraturčių – ieškovų M. ir atsakovo V.P. M. 6,16 ha dydžio žemės sklypo dalis, kuri ginčo sutartimis išnuomota G. F.. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. atsakovams sudarant ginčo nuomos sutartį, bendraturtis buvo kitas, tačiau kažkada buvę tarp kitų asmenų nuomos santykiai negali paneigti žemės sklypo plano būtinumo prie nuomos sutarties, negali suteikti atsakovui galimybės nepaisyti CK 6.547 straipsnio 3 dalies reikalavimų (2018 m. kovo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-278-221/2018).

16. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovų 2015 m. rugsėjo 1 d. pasirašyta nuomos sutartis dėl 6,16 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nesant bendraturčių sutikimo, prieštarauja imperatyviems CK 6.548 straipsnio 3 dalies reikalavimams (CK 1.80 straipsnio 1 dalis)

17. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

18. Nagrinėjamojoje byloje vertinant nustatytas aplinkybes, kad ginčijamomis žemės nuomos sutartimis buvo išnuomota tik dalis viso suformuoto žemės sklypo, su Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kad prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų – žemės sklypo schema; žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis, darytina išvada nagrinėjamu atveju minėtų norminių aktų reikalavimo laikymasis yra būtinas. Šios minėtos teisės normos susijusios su CK 6.546 straipsniu, kuriame apibrėžiamas žemės nuomos sutarties dalykas ir nustatyta, kad tai yra žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijos planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Šioje normoje atsispindi CK 1.109 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Todėl teismas daro išvadą, kad CK 6.547 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas, jog prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, yra neabejotinai imperatyvaus pobūdžio nagrinėjamoje byloje. Todėl nesant nuomojamo žemės sklypo plano (nuomos sutarties dalyko) prie ginčijamos sutarties, ši sutartis vertintina kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžiant ieškovų, kaip bendraturčių teises naudotis savo žemės dalimi ir yra pripažintina negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 2014 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

19. Todėl esant šių aplinkybių visetui, ieškinys tenkintinas visiškai, atsakovų 2015-09-01 sudaryta Privačios žemės nuomos sutartis, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento (LR CK 1.80 str.).

20. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos.

21. Byloje nėra įrodymų, kad ginčijamo sandorio pagrindu atsakovas būtų gavęs nustatytą 300 Eur nuomos mokestį metams, nors žodžiu paaiškino, kad sutartis buvo atlygintinė, tačiau realiai kiek buvo mokama, į bylą duomenų nepateikta. Todėl pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, taikytina vienašalė restitucija įpareigojant atsakovą G. F. grąžinti atsakovui V.P. M. 2015-09-01 nuomos sutarties pagrindu išnuomotą 6,16 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (CK 6.145 ir 6.222 straipsniai).

22. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur žyminio mokesčio (b.l. 14), 220 Eur išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą (b.l.13,82), o valstybei – 12,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti tarp atsakovų V. P. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. F. a.k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarytą Privačios žemės nuomos sutartį nuo jos sudarymo momento.

Taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovą G. F. a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovui V. P. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 1 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomotą 6,16 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovams V. M. ir R. M. iš atsakovų V. P. M. ir G. F. lygiomis dalimis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio bei po 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovų V. P. M. ir G. F. po 6,50 Eur (šešis eurus, 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.