- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- I-283-342/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00094-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. V. prašymu (b.l. 5) prašo priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau - atsakovas) nepagrįstai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, viso - 1 931,80 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31. Prašymas grindžiamas tuo, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis susidarė dėl to, kad pareiškėjo darbdavys (atsakovas) nepagrįstai apskaičiavo priedus bei priemokas pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 2 dalį, kuri vėliau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu pripažinta prieštaravusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 12-13) prašo pareiškėjo prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstą, pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinę byloje laikyti trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, asignavimų valdytojas yra VSAT vadas. Mano, jog VSAT Pagėgių rinktinės vadas, skaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareigūnams, neturėjo finansinės galimybės nei teisinio pagrindo išskirti ir išmokėti daugiau lėšų, nei tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymais. Pabrėžia, jog tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui suteikta išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, todėl VSAT neturėjo pagrindo vykdyti įstatymo reikalavimų, motyvuojant teisės akto nekonstitucingumu. Teigia, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos ir atsakovas negali būti įpareigojamas sumokėti pareiškėjams neišmokėtų darbo užmokesčio dalių, nes teisiniai santykiai atsirado po Konstitucinio Teismo sprendimo. Taip pat mano, kad atsakovu byloje turi būti Lietuvos valstybė, kadangi VSAT Pagėgių rinktinė tik vykdė įstatymo leidėjo priimtų teisės aktų reikalavimus.
Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) atsiliepimu (b.l. 26-27) prašo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Savo prašymą netenkinti V. V. prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos, motyvuoja tuo, jog atsakovo sprendimai riboti pareiškėjui priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl mano, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis neišmokėtai pareiškėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina.
Bylos proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje informuoti tinkamai. Į teismo posėdį minėti subjektai (jų atstovai) neatvyko, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 str. 3 d., 79 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nustatyta, kad ši byla teismo tirtina iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2012-01-23 nutartimi (b.l. 60-64) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-04-30 sprendimą (b.l. 33-37) nutarė pakeisti - panaikino sprendimo dalį ta apimtimi, kuria pareiškėjui priteista 1 931,80 Lt neišmokėta darbo užmokesčio dalis iš atsakovo ir bylą dėl šios dalies perdavė teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad „(...) atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo išmokėtiną sumą. Atsakovas teigia, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nebuvo išmokėta 705,45 Lt. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo reikalaujama suma turėtų būti mažintina 84,17 Lt už 2007 m. gruodžio mėnesį ir 1 519,32 Lt už 2008 m. vasario mėnesį, kadangi šios sumos buvo grąžintos pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančios medžiagos (b. l. 8–9, 42) matyti, kad minėtos sumos iš tiesų buvo grąžintos (priskaičiuotos) pareiškėjui 2008 m. vasario mėnesį ir 2008 m. kovo mėnesį atitinkamai, tačiau taip pat matyti, kad 2008 m. kovo mėnesį buvo išskaičiuota pareiginė priemoka už 2008 m. vasario mėnesį. Taip pat priedų ir priemokų ribojimas (-377,14 Lt) nurodytas už praėjusį mėnesį 2008 m. sausio mėnesį, kuris nebuvo įskaičiuotas į bendrą priteistiną sumą (...)“. Į LVAT nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir tiria bylą iš esmės.
Byloje spręstina ar teisėtas ir pagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo, viso - 1 931,80 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalį, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kai atsakovas nemokėjo jam visos priedų ir priemokų sumos. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.
Byloje įrodyta, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, ginčo laikotarpiu jis dirbo Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos Sargybų būrio jaunesniuoju specialistu. Iš pareiškėjo asmeninės uždarbio kortelės duomenų už 2008 metus, mokėjimo kodų suvestinės (b.l. 73) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą liko nesumokėta, viso – 789,62 Lt, t.y. 2008 m. sausio mėn. – 394,64 Lt (17,50 Lt (nepriemoka už ein.mėn.) + 377,14 Lt (nepriemoka už pr.mėn.) = 394,64 Lt), kovą – 123,94 Lt, gegužę - 40,06 Lt, rugsėjį – 81,59 Lt, spalį – 53,88, gruodį – 95,51 Lt (b.l. 8, 9, 73, 74, 75). Pažymėtina, kad 84,17 Lt dydžio ginčo nepriemoka, atsakovo nurodoma, kaip nepriemoka už 2 mėn. atgal. Taigi 84,17 Lt suma į 2008 m. sausio ir kitais mėnesiais pareiškėjui neišmokėtas ginčo sumas nepatenka. Vertinant tai, atsakovo atsiliepime nurodyta priteistina suma 705,45 Lt laikytina apskaičiuota neteisingai, t.y. iš ginčo 789,62 Lt sumos nepagrįstai minusuota 84,17 Lt suma, kuri realiai buvo atsakovo skola pareiškėjui dar už 2007 m. gruodį. Priešingai, būtų nelogiška situacija - praėjusių metų skolą, sumokėtą einamaisiais metais, vis vien laikyti suma, kuria turėtų būti mažinamas einamųjų metų įsiskolinimas ir pan.
Taigi ištyrus ir išanalizavus mokėjimo kodų suvestinės, už laikotarpį pagal priskaitymo datą 2007.01 - 2008-12, darbuotojo uždarbio kortelės duomenis už 2008 m. sausio – gruodžio mėn., darytina išvada, kad būtent 789,62 Lt ginčo suma už ginčo laikotarpį ir yra neišmokėta pareiškėjui (b.l 40).
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.
KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jis nėra tinkamas atsakove byloje ir pan. Byloje įrodyta, kad pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktine, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, ginčo atveju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.
Remiantis virš išdėstytu, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi nustatyti faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti sprendimo įvykdymo terminą.
Ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose.
Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 L. Š. V. Kauno rajono policijos komisariatas, kat. 16.5).
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindą pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą. Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Tai yra ši norma nustato naikinamąjį terminą, kurį viršijus valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali būti priteisiamas.
Nustatyta, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos 2008 metais, ginčo laikotarpiu pareiškėjas negavo ginčo sumų. Reikalavimas įpareigoti atsakovą išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismui pateiktas 2010-03-01, todėl laikytina, jog pareiškėjas nėra praleidęs 3 metų senaties termino kreiptis į teismą.
Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, - pareiškėjui iš atsakovo priteistina 789,62 Lt ginčo nepriemokos suma, susidariusi laikotarpiu nuo už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
pareiškėjo V. V. prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 789,62 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt devynis litus ir 62 centus), už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.