- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- AN2-480-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01099-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. K.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Kategorijos
- 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo J. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimu J. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda. J. K. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „„(duomenys neskelbtini)“ , įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė, įmonė), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. lapkričio 19 d. (bankroto bylos iškėlimo Bendrovei įsiteisėjimo dieną) duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 17 689,80 Eur. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis paskutiniai pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus pateikti 2018 m. birželio 9 d. Bendrovės pateiktame balanse matyti, kad Bendrovė turėjo turto 14 729 Eur sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 8837 Eur. Finansinės atskaitomybės dokumentai yra patvirtinti 2017 m. gruodžio 31 d. Taigi, apie tai, kad Bendrovė nemoki, Bendrovės vadovui turėjo tapti žinoma nuo 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI prie FM interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau savo pareigos neįvykdė. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. K., nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kadangi administracinio nusižengimo sudėties realizavimas pasireiškė įmonės administratoriaus pareigų nevykdymu, nebendradarbiavimu, kuris sąlygojo bankroto bylos Bendrovei neiškėlimą laiku. Jis teigia, kad Bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įmonės administratoriaus atliekamos funkcijos ir atliekami veiksmai sietini su įmonės administratoriaus pareigų vykdymu, sietinu su veikimu geriausiais įmonės interesais bankroto proceso metu, visapusišku bendradarbiavimu su įmonės vadovais bei administracija, struktūriniu bei operatyviu sprendimų priėmimu, siekiant sklandaus bankroto proceso išsprendimo. Apelianto vertinimu, šio straipsnio 5 dalyje atskleistas įmonės administratoriaus veiklos turinys ir išvardytos jo pareigos teikiant bankroto administravimo paslaugas. Administratorius, be kita ko, ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis įmonės lėšomis, disponuoja (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3 punktas), gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (14 punktas), imasi priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti (23 punktas). Iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims šalinti.
2.2. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju įmonės administratorius nesiėmė jokių realių veiksmų įmonės finansinei padėčiai atkurti, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, su juo, kaip įmonės vadovu bei įmonės administracija, jokių veiksmų nederino, veikė aplaidžiai ir nerūpestingai. Dėl įmonės administratoriaus neveikimo Bendrovė negalėjo būti visapusiškai atstovaujama bankroto procese, dėl to J. K., kaip įmonės vadovas, neprivalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi neturėjo pakankamai teisinių žinių, nedisponavo visa informacija, kurią turėjo žinoti ir atitinkamų veiksmų imtis įmonės administratorius.
2.3. Skunde teigiama, kad Bendrovei yra priteista turto, kurio vertė bus tikslinama proceso metu, yra 1000 BTC (bitkoinų) valiuta (apytiksliai 9 065 552,23 Eur). Esant tokiai situacijai, bankroto procesas negalimas, kadangi įmonės turimas turtas viršija turimų įsipareigojimų dydį, o įmonės administratoriaus neveikimas, pasireiškęs bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, Bendrovės turto apsaugos nesiėmimas, turto šaltinių paieškos nevykdymas lėmė tai, jog nebuvo tinkamai ginamos Bendrovės teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. J. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
6. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. K. pagrįstai pripažino padariusį ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad apelianto kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra įrodyta.
7. Kauno apylinkės teismo nutarimu J. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu J. K. kaltę pripažino ir paaiškino, kad bendrovę perėmė su visais įsiskolinimais ir visą laiką bendrovė nevykdė veiklos, laukė, kol atsiskaitys su jais skolininkai, tada ir jie būtų atsiskaitę su kreditoriais. Kodėl nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, negalėjo paaiškinti, gal trūko patirties. Apeliaciniame skunde jis prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, argumentuodamas tuo, kad įmonės bankroto administratorius, kaip ypatingą teisinį statusą bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, nesiėmė jokių realių veiksmų įmonės finansinei padėčiai atkurti, dėl ko Bendrovė negalėjo būti visapusiškai atstovaujama bankroto procese, o jis, kaip įmonės vadovas, neprivalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi neturėjo pakankamai teisinių žinių, nedisponavo visa informacija. Su tokiais teiginiais aukštesnysis teismas nesutinka.
8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas. Skundžiamame nutarime nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. K., nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl šiuo atveju teisiniams santykiams yra aktualios būtent šio įstatymo nuostatos.
9. Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) kad nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) kad įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Įvertinus byloje surinktus duomenis, aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos visos trys J. K., kaip Bendrovės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą atsiradimo sąlygos.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad seniausia mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. lapkričio 16 d., pateikus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2017 m. lapkričio mėnesį. VMI prie FM, siekdama išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką, nuo 2018 m. kovo 7 d. taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. Taigi, nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina tai, kad Bendrovės vadovui J. K. nuo 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo tapti žinoma, jog Bendrovė yra nemoki. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog iki 2019 m. lapkričio 7 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas patvirtina nesant duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2019 m. lapkričio 7 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jis turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Kaip matyti, J. K. tokios pareigos nevykdė. Bylos medžiagoje taip pat nėra jokių duomenų, kad J. K., kaip Bendrovės vadovas, būtų ėmęsis kokių nors realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, jokios informacijos apie tai apeliantas nenurodė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde. Tai patvirtina ir paskutiniąją sąlygą, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
11. Bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 dalis numato, kad Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, taip pat atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Analizuojamojo Įstatymo trečiasis skirsnis reglamentuoja bankroto bylų nagrinėjimo teisme procedūrą. Įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių šiame įstatyme numatytomis aplinkybėmis. Bankroto administratoriaus, kaip asmens, teismo paskirto atlikti įmonės bankroto procedūras, teisinis statusas apibrėžtas šio Įstatymo 11 straipsnyje. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas patvirtina, kad bankroto administratoriaus pareigos ir įgalinimai atsiranda jau iškėlus įmonei bankroto bylą. Tuo tarpu J. K. kaltinamas nevykdęs jam, kaip Bendrovės vadovui, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į ANK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat akivaizdžiai matyti, kad administracinėn atsakomybėn už jame nurodytus veiksmus yra baudžiamas ne bankroto administratorius, o juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys.
12. Aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kadangi nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės vadovui J. K. nuo 2017 m. gruodžio 31 d turėjo tapti žinoma, jog Bendrovė yra nemoki, o 2019 m. lapkričio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pagal pareiškėjų VMI prie FM bei VSDFV pareiškimą buvo nutarta iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog J. K. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
13. Apeliacinio skundo teiginys, kad bankroto procesas iš viso negalimas, kadangi Bendrovei priteisto turto vertė viršija jos turimų įsipareigojimų dydį, yra ne tik kad nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, tačiau ir nesusijęs su J. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybėmis, kadangi pagal byloje turimus Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtinti 2017 m. gruodžio 31 d., matyti, kad Bendrovė buvo nemoki, pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su kreditoriaus, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditorių interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas J. K. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
14. Įvertinęs aptartą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.