- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- 1S-281-579/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21368-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- A. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. nuosavybės teise priklausančiam turtui bei A. M. ir A. M. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį.
2. A. M. kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., būdamas UAB „T. c. g.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtinės teisės, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 10 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslų įgyvendinimą….“), 9 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“), ir, būdamas atsakingu už Bendrovės turto išsaugojimą, turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus priimti sprendimus ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, 2015 m. gruodžio 30 d. UAB „T. c. g.“ jis, kaip įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius, patvirtino UAB „T. c. g.“ atskyrimo sąlygas, reorganizuoti UAB „T. c. g.“ atskyrimo būdu, kuri po reorganizavimo tęs veiklą kaip uždaroji akcinė bendrovė, atskirti turto, teisių bei pareigų dalis ir jų pagrindu įsteigė naują uždarąja akcinę bendrovę – UAB “D.“, kuri buvo įregistruota 2016 m. sausio 13 d. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką pagal 2016 m. sausio 14 d. UAB „T. c. g.“ turto priėmimo-perdavimo akto priedą Nr. 1, parašytą ir pasirašytą tarp UAB „T. c. g.“ direktoriaus A. M. ir UAB „D.“ direktoriaus A. M., neteisėtai ir neatlygintinai perdavė UAB „D.“ UAB „T. c. g.“ priklausantį didelės vertės turtą, tai yra viso turto už 826 272,63 Eur, neperduodamas su šiuo perduodamu turtu susijusių įsipareigojimų UAB „D.“, kurie toliau liko po atskyrimo tęsiančiai veiklą UAB „T. c. g.“, taip užimamų pareigų pagrindu iššvaistė jo žinioje buvusį didelės 826 272,63 Eur vertės svetimą UAB „T. c. g.“ turtą. Tokiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje.
3. Be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. būdamas UAB „T. c. g.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį įmonės turtą bei turtines teises, už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą bei teisingą įmonės turto valdymą, pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio („Bendrovės vadovas“) 10 dalies 1 punkto nuostatas (...„Bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jų tikslu įgyvendinimą….“) 9 punkto nuostatas („...kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą...“), bei būdamas bendrovės valdymo organas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio „Bendrovės organai“ 8 dalies nuostatas, kad „Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais“, sąmoningai blogai valdydamas įmonę, priėmė sprendimus, kurie bendrovei ir kreditoriams buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi, o būtent: 2015 m. gruodžio 30 d. UAB „T. c. g.“, jis, kaip įmonės vienintelis akcininkas ir direktorius, patvirtino UAB „T. c. g.“ atskyrimo sąlygas, reorganizuoti UAB „T. c. g.“ atskyrimo būdu, kuri po reorganizavimo tęs veiklą kaip uždaroji akcinė bendrovė, atskirti turto, teisių bei pareigų dalis ir jų pagrindu steigiant naują uždarąja akcinę bendrovę – UAB „D.“ (kurios vieninteliu akcininku ir vadovu po UAB „T. c. g.“ reorganizacijos tapo A. M.), kuri buvo įregistruota 2016 m. sausio 13 d., ir pagal 2016 m. sausio 14 d. UAB „T. c. g.“ turto priėmimo-perdavimo akto priedą Nr. 1, parašytą ir pasirašytą tarp UAB „T. c. g.“ direktoriaus A. M. ir UAB „D.“ direktoriaus A. M., neatlygintinai perdavė UAB „D.“, UAB „T. c. g.“ priklausantį didelės vertės turtą, viso turto už 826 272,63 Eur bendros vertės, neperduodamas su šiuo perduodamu turtu susijusių UAB „T. c. g.“ įsipareigojimų UAB „D.“, kurie toliau liko po atskyrimo tęsiančiai veiklą UAB „T. c. g.“, taip užimamų pareigų pagrindu A. M. sąmoningai blogai valdydamas UAB „T. c. g.“ nulėmė jos bankrotą, kuris buvo paskelbtas 2017 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, o bedrovės kreditoriams padaryta didelė - 826 272,63 Eur žala. Tokiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 209 straipsnio 1 dalyje.
4. Be to, jis kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d. būdamas UAB „T. c. g.“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2003-12-11 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 (red. 2009 m. gruodžio 15 d,, įstatymą Nr. XI-564) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą“ 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 2 dalyje „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, 21 straipsnio (red. nuo 2016 m. sausio 1 d. pagal 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymą Nr. XII-2215) „Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir jų duomenų teikimą“ 1 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 2 dalies reikalavimą, kur nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „T. c. g.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, finansus, už įmonės sąskaitų-faktūrų išrašymą, dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d., pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, aplaidžiai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. A. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „T. C. G.“ pareikštą 875 971,01 Eur civilinį ieškinį, Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 19 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. nuosavybės teise priklausančiam turtui, A. M. ir A. M. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui bei UAB „T. C. G.“ nuosavybės teise priklausančiam turtui.
6. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo iš dalies tenkintas A. M. skundas bei panaikintas prokuroro 2020 m. spalio 19 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. turtui, taip pat jo ir žmonos A. M. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui. Teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikino motyvuodamas tuo, kad dėl tų pačių aplinkybių, t. y. dėl A. M. veiksmais UAB „T. C. G.“ padarytos žalos, neatlygintinai perleidžiant UAB „T. C. G.“ priklausantį turtą kitam A. M. vadovaujamam juridiniam asmeniui, Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1103-480/2019 pagal ieškovės BUAB „T. C. G.“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „T.“, ieškinį atsakovui A. M. dėl 819 933,96 Eur žalos atlyginimo, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas akcentavo, jog Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės BUAB „T. C. G.“ ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovo A. M. ieškovei BUAB „T. C. G.“ priteista 819 933,96 Eur žalos atlyginimo. Tokiam sprendimui pritarė ir atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-403-241/2020) paliko Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimą nepakeistą. Civilinėje byloje ieškovės BUAB „T. C. G.“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo areštuotas atsakovui A. M. asmeninės ir jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas bendrai 819 933,96 Eur sumai. Buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, užvesta vykdomoji byla. Šiuo metu sprendimo vykdymas yra sustabdytas, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės A. M. kasacinį skundą. Esant šioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad šiame ikiteisminiame tyrime prokuroro 2020 m. spalio 19 d. nutarimu taikytas laikinas A. M. asmeninės ir jungtinės nuosavybės teisių apribojimas kildinamas iš minėto civilinio ginčo ir laikytinas pertekliniu. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista.
Šalies argumentai
7. 2022 m. rugpjūčio 1 d. civilinis ieškovas BUAB „T. C. G.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „A.“, baudžiamojoje byloje pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovų A. M., UAB „D.“, UAB „T.“, kuriuo prašo priteisti 819 933,96 Eur bendrovei padarytą žalą, iššvaisčius jos turtą, tai yra padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje. Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. turtui (13 t., b. l. 6–12).
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkino civilinio ieškovo prašymą ir pritaikė laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M. turtui, taip pat jo ir sutuoktinės A. M. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui:
- butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas 2003-04-30;
- garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
- garažui (boksui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
- žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Procesinės prievartos priemonės taikymo terminas nustatytas 6 (šešiems) mėnesiams, turtą uždrausta parduoti, įkeisti ar kitu būdu perleisti.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Skunde A. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
10.1. Skunde cituojama kasacinio teismo praktika, pagal kurią civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-788/2020). Jei tas pats ieškinys buvo pareikštas antrą kartą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti jį priimti. Jei baudžiamojoje byloje toks ieškinys visgi buvo priimtas, jis negali būti tenkinamas. Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jei tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas.
Šalies argumentai
10.2. Baudžiamojoje byloje UAB „T. C. G.“ atstovas kelia reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų A. M., UAB „D.“, UAB „T.“ 819 933,96 Eur žalą. Žalos dydis kildinamas iš UAB „T. C. G.“ perduoto turto vertės (patikslinto ieškinio 2 punktas). Civilinėje byloje (byla Nr. e2-999-555/2021) patikslintu ieškiniu UAB „T. C. G.“ kėlė reikalavimą priteisti solidariai iš A. M. ir UAB „D.“ 819 933,96 Eur žalą. Žala laikoma neatlygintinai perleisto turto vertė. Taigi civilinis ieškovas tą pačią skolą prašo priteisti skirtingais procesiniais sprendimais. Tapatus civilinis ieškinys jau buvo išnagrinėtas, dėl jo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. sprendimas civilinėje byloje. išnagrinėtoje civilinėje byloje teismai ieškinį tenkino iš dalies – iš A. M. priteista 46 933,46 Eur, kitoje dalyje reikalavimas atmestas. Baudžiamojoje byloje reiškiamas tokio pat dydžio reikalavimas iš esmės tiems patiems asmenims, tuo pačiu pagrindu – dėl padarytos žalos vykdant UAB „T. C. G.“ reorganizavimą. Taigi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje vertintinas kaip nepagrįstas siekis praturtėti. Atsižvelgiant į tai, taikoma procesinė prievartos priemonė yra perteklinis A. M. teisių suvaržymas.
10.3. Skunde akcentuojamas ir proporcingumo principas, pažymima, jog visas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra areštuotas antstolės R. P. vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus dėl civiline tvarka priteistos 46 933,46 Eur žalos sumos (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi teisės į turtą, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jau yra suvaržytos, taikoma procesinė prievartos priemonė yra perteklinė, neatitinkanti savo tikslų.
10.4. Dėl turto, kuris priklauso ne tik kaltinamajam, bet ir jo sutuoktinei, skunde pažymima, jog norint taikyti nuosavybės teisės suvaržymą tokiam turtui, jis turėtų atitikti konfiskuotino turto požymius. Visas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įgytas gerokai anksčiau, nei UAB „T. C. G.“ reorganizacija 2016 m. sausio 13 d., tai yra anksčiau nei inkriminuojama veika, taigi jis neatitinka konfiskuotino turto požymių.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į skundą BUAB „T. C. G.“ atstovė advokatė R. J. prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
11.1. Skundo autorė nurodo, jog UAB „T. C. G.“ 2017 m. lapkričio 24 d. buvo iškelta bankroto byla. Teismo paskirtam bankroto administratoriui peržiūrėjus perduotus dokumentus, buvo nustatyta, kad BUAB „T. C. G.“ 2016 m. pradžioje įvykdė reorganizaciją, kurios pagrindu iš bendrovei priklausančio turto buvo suformuotas naujas juridinis asmuo – UAB „D.“, kuriai buvo perduotas UAB „T. C. G.“ 819 933,96 Eur vertės turtas. Atskyrimo sąlygose buvo numatyta, kad UAB „T. C. G.“ 987 914,85 Eur vertės turtas perkeliamas į UAB „D.“, o visi UAB „T. C. G.“ įsipareigojimai lieka šioje bendrovėje. Reorganizaciją įvykdė vienintelis bendrovės akcininkas ir direktorius A. M.. Naujai suformuotos bendrovės akcininkas ir direktorius taip pat jis. Įvykdęs neteisėtą reorganizaciją (ši aplinkybė konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-109-553/2021 UAB „T. C. G.“ bankrotą pripažinus tyčiniu), A. M. visą bendrovės turtą perkėlė į kitą bendrovę, o skolas paliko UAB „T. C. G.“. Pastaroji po neteisėtos reorganizacijos liko skolinga valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams.
11.2. BUAB „T. C. G.“ nemokumo administratorius, gindamas šios bendrovės interesus, civiline tvarka pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui dėl neteisėta reorganizacija padarytos žalos atlyginimo bei 2020 m. gegužės 27 d. pateikė civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, kuriuo reikalavo atlyginti nusikaltimais (turto iššvaistymu ir nusikalstamu bankrotu) kreditoriams padarytą 875 971,01 Eur žalą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 19 d. prokurorui nutarimu pripažinus BUAB „T. C. G.“ civiliniu ieškovu.
Šalies argumentai
11.3. Civiline tvarka pareikštas BUAB „T. C. G.“ ieškinys šiai dienai yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi, kuria BUAB „T. C. G.“ kreditoriams priteista 46 933,46 Eur žalos. Civiline tvarka buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo neteisėtai reorganizavus įmonę, ši byla po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020 pateiktų išaiškinimų buvo grąžinta žemesnės instancijos teismui. Kasacinis teismas nurodė, jog sprendimą dėl reorganizavimo A. M. priėmė kaip bendrovės akcininkas (juridinio asmens dalyvis), todėl jo atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas pagal specialiąją normą, tai yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalį. Atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala, priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (nutarties Nr. e3K-3-325-823/2020 33 pastraipa). Teismas minėtoje kasacinėje nutartyje konstatavo, kad „bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė nesąžiningus atsakovo veiksmus, vykdant ieškovės reorganizavimą, kaip atsakovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sąlygą“ (nutarties Nr. e3K-3-325-823/2020 43 pastraipa). Teismas taip pat nurodė, jog kitaip nei juridinio asmens vadovo, juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kyla ne pačiai bendrovei, o bendrovės kreditoriams, todėl žala, atsižvelgiant į CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, laikytina dėl nustatytų neteisėtų juridinio asmens dalyvio veiksmų juridinio asmens kreditoriams neįvykdytų prievolių apimtis. Iš atsakovo pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį priteistinos žalos dydis negali būti besąlygiškai sutapatinamas su reorganizavimo metu kitam juridiniam asmeniui perduota ieškovės turto verte (nutarties Nr. e3K-3-325-823/2020 44 pastraipa). Todėl apeliacinis teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, turi įvertinti, kurių ieškovės kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti dėl atlikto reorganizavimo. Taigi bendrovei „T. C. G.“ iš A. M. priteisiant 46 933,46 Eur žalą buvo išspręstas kreditoriams padarytos žalos atlyginimo klausimas pagal CK 2.50 straipsnio nuostatas. Šioje civilinėje byloje teismai neišsprendė klausimo dėl žalos, padarytos neteisėtai perleidus bendrovės turtą, nes minėta CK 2.50 straipsnio nuostata nustato atsakomybę kreditoriams, o ne įmonei.
11.4. Atsiliepime akcentuojama, jog turto iššvaistymo veika šiuo atveju buvo padaryta žala bendrovei „T. C. G.“, šią žalą sudaro faktiškai perduoto (iššvaistyto) turto vertė, tai yra 819 933,16 Eur. Nemokumo administratorius patikslintu ieškiniu baudžiamojoje byloje prašo šią žalą priteisti, nes ji nebuvo priteista civiline tvarka išnagrinėtoje byloje. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, BK 209 straipsnyje numatytu sąmoningu blogu įmonės valdymu žala yra padaroma bendrovės kreditoriams ir ji, skirtingai nei turto iššvaistymo atveju, siejama su kreditoriams neįvykdytais finansiniais reikalavimais, o ne su neteisėtai, neatlygintinai perduoto turto verte. Žala dėl BK 209 straipsnyje numatytos veikos apskaičiuojama pagal tai, kiek reikalavimų buvo netenkinta kreditoriams dėl blogo įmonės valdymo. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi priteisė kreditoriams padarytą žalą, nemokumo administratorius patikslino šioje baudžiamojoje byloje 2020 m. gegužės 27 d. pateiktą civilinį ieškinį ir sumažino pareikštą reikalavimą.
11.5. Atsiliepime taip pat pažymima, jog apie A. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinis ieškovas sužinojo tik iš Lietuvos apeliacinio teismo pranešimo apie numatomą skundo nagrinėjimą, atsiliepimą teikia nepraleisdamas pranešime nurodyto termino dokumentams pateikti. Nors kaltinamasis teigia, neva civiliniai ieškiniai šiuo atveju buvo tapatūs, su tokiais argumentais atsiliepime nesutinkama. Vertinant tapatumą lyginami ne ieškiniai, o įsiteisėjęs teismo sprendimas ir naujai reiškiamas ieškinys. Taigi šiuo atveju lyginamos ne dviem ieškiniais reikalautos sumos, o lyginami įsiteisėjusio sprendimo ir naujo ieškinio elementai (šalys, dalykas ir faktinis pagrindas). Įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje išspręstas ginčas dėl žalos kreditoriams, padarytos neteisėtai reorganizuojant bendrovę „T. C. G.“. Teismas vertino atskirų kreditorių situaciją ir reorganizavimo fakto įtaką šių kreditorių nepatenkintiems reikalavimams. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus (nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020), atsisakė vertinti argumentus su neteisėtai perduoto turto verte. Klausimas dėl žalos bendrovei, padarytos neatlygintinai perdavus jos turtą kitai bendrovei, nėra išnagrinėtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi. Savo ruožtu baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas prašo priteisti turto iššvaistymo veika padarytą žalą, kurią apskaičiuoja pagal perduoto turto vertę. Taigi ieškinio faktinis pagrindas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartyje ir šioje byloje reiškiamame civiliniame ieškinyje nesutampa.
11.6. Civilinio ieškovo atstovės teigimu aplinkybė, jog šiuo metu jau vyksta 46 933,46 Eur priteistos sumos išieškojimas ir iki turto įvertinimo ir/ar jo realizavimo vykdomojoje byloje yra apribotas disponavimas turimu turtu, nereiškia, kad šioje vykdomojoje byloje taikyti apribojimai užtikrinta baudžiamojoje byloje pareikštą reikalavimą. Pasibaigus vykdymo procedūroms, turtas turės būti atlaisvintas ir baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys liks be jokio užtikrinimo. Civilinėje ar vykdomojoje byloje pritaikyti apribojimai yra skirti tų konkrečių bylų reikalavimams. Neužtikrinus reikalavimo baudžiamojoje byloje yra labai didelė grėsmė, kad turto įvykdyti šį reikalavimą gali ir nelikti. Tokią grėsmę pagrindžia faktas, kad neteisėtai bendrovei „D.“ perleistas turtas (pastatai) buvo parduotas bendrovei „T.“, kad būtų išvengta restitucijos/išieškojimo iš jo. Nemokumo administratorius ieškinį teismui pateikė 2018 m. gruodžio 6 d., o pastatai bendrovei „T.“ parduoti 2018 m. gruodžio 27 d.
11.7. Galiausiai atsiliepime pažymima, jog skundžiamoje nutartyje aiškiai pažymėta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas siekiant užtikrinti patikslintą civilinį ieškinį. Taigi skundo argumentai, susiję su konfiskuotino turto požymiais, yra nepagrįsti ir neaktualūs.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
12. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundą ir susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas A. M. asmeniškai bei kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklausančiam turtui buvo paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalyse numatytų sąlygų.
13. BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
14. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Be to, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. A. M. neginčija duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumo. Taigi nagrinėdamas kaltinamojo skundą, aukštesnės instancijos teismas vertins duomenis, susijusius su procesinės prievartos priemonės taikymu bei šios priemonės pagrįstumu.
15. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš įstatyme numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas.
16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apygardos teismas aiškiai nurodė, jog šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas siekiant užtikrinti UAB „T. C. G.“ pareikštą civilinį ieškinį (skundžiamos nutarties 14 pastraipa). Taigi skundo argumentai, jog turtas, kuriam apribota nuosavybės teisė, neatitinka konfiskuotino turto požymių (10.4. pastraipa) visiškai nepagrįsti, šiuo atveju neturi prasmės, todėl aukštesnės instancijos teismas į šiuos argumentus neatsakinės.
17. Pagrindinis skundo argumentas dėl taikomos procesinės prievartos priemonės nepagrįstumo yra susijęs su skirtinguose procesuose – civiliniame ir baudžiamajame, pareikštų civilinių ieškinių tapatumu. Kaltinamasis teigia, jog analogiškas civilinio ieškovo (BUAB „T. C. G.“) ieškinys jau buvo išnagrinėtas civilinio proceso tvarka, reiškiant tapatų ieškinį baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas, anot skundo autoriaus, tiesiog siekia praturtėti (10.1., 10.2. pastraipos). Atsiliepime į skundą civilinio ieškovo atstovė dėsto priešingą poziciją, teigdama, jog civiline tvarka išnagrinėtas ieškinys nėra tapatus, pažymi, jog civilinėje byloje buvo sprendžiamas kreditoriams padarytos žalos klausimas, šioje gi byloje ieškinys pareikštas dėl bendrovei padarytos žalos iššvaistant UAB „T. C. G.“ priklausantį turtą (11.1.–11.4. pastraipos). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, vertino ir civilinio proceso tvarka spręstą ginčą (skundžiamos nutarties 10 pastraipa), tačiau įvertinęs šio ginčo nagrinėjimo rezultatą (žalos atlyginimui civiliniame procese priteista 46 933,46 Eur), padarė išvadą, jog išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, baudžiamojoje byloje prašoma priteisti 819 933,96 Eur žala nebeužtikrinama prevencinėmis priemonėmis civilinėje byloje.
18. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. M. bei jo sutuoktinės turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo taikytas ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ši procesinė prievartos priemonė panaikinta (13 t., b. l. 17–20). Teismas įvertino civilinio proceso tvarka nagrinėtą ginčą (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. sprendimu ieškovės BUAB „T. C. G.“ ieškinys buvo patenkintas ir iš A. M. priteista 819 933,96 Eur žalos atlyginimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas) bei padarė išvadą, jog apribojimas baudžiamojoje byloje kildinamas iš civilinio ginčo ir laikytinas pertekliniu. Visgi šiuo metu situacija civilinėje byloje yra pasikeitusi, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir perdavė bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (13 t., b. l. 43–50). Kaip teisingai pažymėta atsiliepime į A. M. skundą, kasacinis teismas šioje nutartyje akcentavo, jog, kitaip nei juridinio asmens vadovo, juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį kyla ne pačiai bendrovei, o bendrovės kreditoriams, todėl žala laikytina dėl nustatytų neteisėtų juridinio asmens dalyvio veiksmų (šiuo atveju – nesąžiningo ieškovės reorganizavimo) juridinio asmens kreditoriams neįvykdytų prievolių apimtis; priteistinos žalos dydis negali būti besąlygiškai sutapatinamas su reorganizavimo metu kitam juridiniam asmeniui perduota turto verte. Teismai, nagrinėdami civilinę bylą iš naujo, priteisė bankrutuojančiai bendrovei „T. C. G.“ 46 933,46 Eur žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimas, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi). Lietuvos apeliacinis teismas, nustatinėdamas priteistinos žalos dydį civilinėje byloje, vadovavosi minėtu kasacinio teismo išaiškinimu ir vėlgi akcentavo, jog žala turi būti apskaičiuojama įvertinant, kurių bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsakovo nesąžiningai atliktu reorganizavimu, o kurie atsirado ir negalės būti patenkinti dėl po reorganizavimo susiklosčiusių aplinkybių (t. y. nėra susiję priežastiniu ryšių su atsakovo neteisėtais veiksmais).
19. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje pateiktų civilinių ieškinių, pirminiu ieškiniu bendrovės „T. C. G.“ prašytas priteisti žalos dydis (875 971,01 Eur, 13 t., b. l. 13, 14), patikslintame civiliniame ieškinyje buvo sumažintas iki 819 933,96 Eur (13 t., b. l. 6–12). Taigi civilinis ieškovas, įvertinęs ginčo civilinio proceso tvarka baigtį, patikslino savo reikalavimus bei atsisakė reikalavimo dalies dėl kreditoriams padarytos žalos (kadangi ši dalis buvo išnagrinėta civilinėje byloje). Visos šios aplinkybės buvo aptartos patikslintame civiliniame ieškinyje, jos buvo ir yra žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, pritaikiusiam A. M. turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje – sprendžiant klausimą dėl taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumo – teismas neturi pagrindo spręsti dėl civilinėje ir baudžiamojoje byloje pateiktų civilinių ieškinių tapatumo. A. M. galimai nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, šios žalos padarymo faktas ir jos dydis – aplinkybės, nustatinėtinos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tik teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, išsprendęs atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą, nustatęs galimai nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, spręs ir dėl šiais veiksmais padarytos žalos, taigi ir dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, jo tapatumo su CPK tvarka išnagrinėtu ieškiniu. Baudžiamojoje byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, BPK numato pareigą teismui imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 116 straipsnis), kas šiuo atveju ir buvo pagrįstai padaryta – A. M. asmeniškai bei kartu su sutuoktine turimam turtui pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
20. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pažeidimams, jos turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. balandžio 9 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz.: I. S. v Italy (GC), Nr. 22774/93). Kaip proporcingumo principo pažeidimas A. M. skunde nurodoma aplinkybė, jog jo nuosavybės teisės jau yra apribotos civiliniame procese, kas anot skundo autoriaus rodo šios priemonės nepagrįstą taikymą baudžiamojoje byloje (10.3. pastraipa). Su tokiais argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Vykdymo procesas CPK tvarka vyksta dėl konkrečių vykdyti pateiktų vykdomųjų dokumentų (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Skunde akcentuojama vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo negali užtikrinti ir neužtikrina civilinio ieškinio tokia apimtimi, kokia jis pareikštas šioje baudžiamojoje byloje, taigi nėra pagrindu naikinti paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
21. Įvertinęs aptartas aplinkybes, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. M. ir jo sutuoktinės turtui paskirtas pagrįstai, todėl skundžiama Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 151 straipsniu, 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti A. M. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.