Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, ir nuteistas:

- pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo basume 13 (trylikai) metų;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 30 (trisdešimčiai) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirtomis ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, ir G. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 18 (aštuoniolikai) metų, bausmę atliekant pirmus ketverius metus kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Iš nuteistojo G. V. priteista 531,11 Eur (penki šimtai trisdešimt vienas Eur ir 11 ct) turtinės ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių Eur) neturtinės žalos nukentėjusiajai V. A..

Iš nuteistojo G. V. priteista 364 Eur (trys šimtai šešiasdešimt keturi Eur) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai V. A..

Nuosprendžio dalis dėl G. V. pripažinimo kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 178 straipsnio 4 dalį apeliacine tvarka neskundžiama.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų su A. V., tyčia ne mažiau kaip vienuolika kartų peiliu dūrė bei pjovė A. V. į įvairias kūno vietas ir padarė šiam durtinę-pjautinę žaizdą nugaros dešinėje pusėje, pjautines žaizdas kakle, kairio peties srityje ir dešinėje plaštakoje, taip pat kiaurinį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos priekinės ir nugarinės sienelių sužalojimą, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio priekinės sienelės, kairio plaučio ir aortos pažeidimus, tuo sukėlė A. V. nukraujavimą į krūtinplėvės ertmes, nuo ko šis netrukus įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais jis tyčia nužudė A. V..

2. Be to, G. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val., iš karto po A. V. nužudymo, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei sugalvojęs pagrobti nužudytajam A. V. priklausančius vertingus daiktus, iš įvairių buto vietų paėmė ir prieškambaryje, prie buto durų sukrovė A. V. priklausančius daiktus: 10 Eur vertės batus, 1 Eur vertės marškinėlius „Orange virus“, 1 Eur vertės porą kojinių, 3 Eur bendros vertės du vienetus apatinių kelnaičių, 2 Eur bendros vertės du vienetus baterijų „Energizer“, 150 Eur vertės televizorių „Samsung“, 150 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „Asus“, 10 Eur vertės kompiuterio aušintuvą „D. C.“, 15 Eur bendros vertės dvi kompiuterio kolonėles „Creative“, 50 Eur vertės maršrutizatorių „Zebra“, 10 Eur vertės TV priedėlį „Motorolla“, bevertę telefono „Huawey P9 light 217“ dėžutę, bevertį virtuvinį peilį, šiuos daiktus sudėjo į du bute rastus krepšius, ketindamas juos iš buto išnešti, tačiau šių daiktų nepagrobė ir nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buto durys buvo užrakintos, ir jam nepavyko surasti buto raktų, šiais veiksmais jis pasikėsino pagrobti svetimą, A. V. priklausantį turtą bendros 402 Eur vertės.

3. Be to, G. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 1.30 val. iki 3 val., iš karto po A. V. nužudymo ir pasikėsinimo pavogti jo daiktus, neradęs buto raktų ir nusprendęs išlipti per balkoną, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė A. V. priklausančius daiktus: 60 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei P9 light 217“, 2 Eur vertės rankinę „FAU“, 20 Eur vertės televizoriaus priedėlį, 10 Eur vertės SCART laidą, 3 Eur vertės atsuktuvą, 5 Eur vertės raktų (galvučių) rinkinį, 5 Eur vertės raktų (atsuktuvų) rinkinį, 15 Eur vertės laikrodį ,,Bing“, 10 Eur vertės striukę, pinigus monetomis – viso 5 Eur, bevertę vaistų dėžutę su 25 tabletėmis „Truxal“, bevertes nuolaidų kortelės, bevertę šviečiančią juostelę ant batų, bevertes pirštines, tokiu būdu pagrobė A. V. priklausantį bendros 135 Eur vertės turtą, šiais veiksmais padarė nedidelės vertės turto vagystę.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šie asmenys nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, o minėta baudžiamojo proceso norma nenumato pačiam nuteistajam prašyti bloginti jo teisinę padėtį. BPK 312 straipsnis suteikia teisę nuteistajam teisę apskųsti nuosprendį bet kokiais motyvais. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia jam teisės pabloginti jo paties padėtį – didinti bausmę, keisti nusikalstamos veikos kvalifikaciją į sunkesnę ir t. t. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus šių baudžiamojo proceso teisės normų nuostatas, nuteistojo gynėjo prašymas tenkinti apeliacinį skundą iš dalies – skirti švelnesnę bausmę, nepažeidžia nuteistojo teisės į tinkamą gynybos užtikrinimą.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

9. Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šią bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo paduotame apeliaciniame skunde, t. y. dėl G. V. pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl bausmės už šią nusikalstamą veiką skyrimo, nes nuosprendžio dalis dėl apelianto pripažinimo kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 178 straipsnio 4 dalį apeliacine tvarka neapskųsta.

10. Apeliantas neginčija, kad jo tyčiniais nusikalstamais veiksmais – dūriais ir pjūviais peiliu ne mažiau kaip vienuolika kartų A. V. į įvairias kūno vietas pastarasis buvo nužudytas, tačiau nurodo, jog jo ši nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 129 straipsnio 2 dalį, o bausmė jam turi būti paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos arba kad ir švelnesnė, bet ją visą skirti atlikti kalėjime.

11. BPK 255 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. G. V. kaltinamajame akte buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje (t. 4, b. l. 83-100). Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi perdavė bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje būtent pagal šį kaltinimą (t. 4, b. l. 103-104). Įstatymas neleidžia išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl pripažinimo asmens kaltu dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jis neperduotas teismui. Minėto BPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

12. BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, šio prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu.

13. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei prokuroras, nei nukentėjusiosios V. A. ir V. V. nesinaudojo BKP 256 straipsnio numatyta galimybe pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ar pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo savo iniciatyva keisti kaltinimo nei dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, nei dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

14. BK 129 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė esant bent vienam iš šioje dalyje numatytų požymių. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nužudė: 1) mažametį; 2) bejėgiškos būklės žmogų; 3) savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį; 4) nėščią moterį; 5) du ar daugiau žmonių; 6) kankindamas ar kitaip itin žiauriai; 7) kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu; 8) dėl chuliganiškų paskatų; 9) dėl savanaudiškų paskatų; 10) dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo; 11) siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą; 12) siekdamas įgyti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląsteles, 13) siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Nagrinėjamoje byloje nė vieno iš šių veiką kvalifikuojančių požymių nenustatyta.

15. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus bylos įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog A. V. mirtis kilo dėl durtinių-pjautinių sužalojimų, kuriuos peiliu padarė G. V.. Paties apelianto parodymais, kuriuos patvirtina kiti išsamiai nuosprendyje aptarti bylos įrodymai nustatyta, kad jis A. V. peiliu subadė tyčia, sąmoningai žalodamas pastarąjį į gyvybei pavojingas sritis, pirmą dūrį padarė į širdies plotą giliai įsmeigdamas peilį, net mėgindamas nupjauti jam galvą. Taigi, nuteistasis sąmoningai siekė A. V. mirties ir veikė tiesiogine tyčia. Ikiteisminio tyrimo metu G. V. nurodė, kad A. V. nužudė iš pykčio dėl pastarojo seksualinių veiksmų jo atžvilgiu, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje jau nurodė, kad motyvas nužudyti A. V. buvo noras patekti į laisvės atėmimo vietą kuo ilgesniam laikui. Būtent tai seka ir iš jo apeliacinio skundo.

16. Liudytojo P. S. parodymai, apie kuriuos nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, tik patvirtina G. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas A. V. nužudymo aplinkybes. Šio liudytojo parodymai kartu su kitais bylos įrodymais patvirtina, jog apygardos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

17. Apygardos teismas, skirdamas bausmę G. V., vadovavosi BK 41 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. V. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta tinkama laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka BK 41, 54 straipsnių nuostatas. Jis padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, anksčiau teistas Lietuvoje 13 kartų (t. 3, b. l. 32-43, 48-62, 64-78), taip pat teistas ir užsienio šalyje (t. 3, b. l. 44-46), nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir nepraėjus nė dviem savaitėms po Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už sunkų ir apysunkius nusikaltimus, priėmimo, baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 82-89), Sodros duomenimis nustatyta, kad beveik nėra dirbęs jokio visuomenei naudingo darbo (t. 3, b. l. 30), darbo biržoje nebuvo registruotas (t. 3, b. l. 31), jam nustatytos diagnozės: F 51.9 - nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas ir F 10.2 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 128).

19. G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nenustatyta, kad G. V. gailėtųsi dėl savo veiksmų, nes jis ir toliau planuoja daryti labai sunkias nusikalstamas veikas, jei jam nebus paskirta jo pageidaujama bausmė. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. V. iki nusikalstamų veikų padarymo gausiai vartojo alkoholį, jo girtumas nustatytas net praėjus pusei paros po nusikalstamų veikų padarymo, be to, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir neišnykus teistumams, todėl jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

20. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. V. nusikalstamos veikos nėra padarytos atsitiktinai, jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios ir šios nusikalstamos veikos buvo tik loginis jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, yra pavojingas visuomenei, todėl teismas atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, asmenybę, dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į G. V. nuostatas ir toliau daryti labai sunkius nusikaltimus, jei jam nebus paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jam paskyrė laisvės atėmimo bausmės trukmę žymiai didesnę nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Apeliantas apie tai, jog jis ir toliau darys sunkius nusikaltimus, žudys žmones kartoja ir savo apeliaciniame skunde, ir papildomai atsiųstame prašyme dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos paskyrimo.

21. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. G. V. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo, nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, G. V. patenka į asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę gali atlikti kalėjime, sąrašą. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad G. V. nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų, nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir nenori integruotis į normalų visuomenės gyvenimą, taip pat jo asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, pagrįstai dalį laisvės atėmimo bausmės – 4 metus nustatė atlikti kalėjime, o kitą dalį – pataisos namuose. Ketveri metai kalėjimo režimo yra pakankamai ilgas laiko tarpas pasiekti laisvės atėmimo bausmės, atliekamos griežčiausiomis sąlygomis, tikslus.

22. Apygardos teismas taip pat teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skundžiamu nuosprendžiu už visas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, bei paskirtą subendrintą bausmę laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrino su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiais paskirtomis ir Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, ir galutinę subendrintą bausmę G. V. skyrė laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų. Ši bausmė nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni, todėl jos keisti nėra pagrindo.

23. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.