Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) savivaldybė, teistas:

1. 1999-02-17 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 2 dalį (sena BK redakcija) – laisvės atėmimu 3 metams su 500 litų vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 1999-05-24 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 278 straipsnio 1 dalį (sena BK redakcija) – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams su 500 litų vertės turto konfiskavimu; 2000-02-01 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis 1999-11-25 įstatymu, bausmė sumažinta iki 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo, 2000-04-11, pritaikius 2000-04-11 įstatymo ,,Dėl Amnestijos Akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmė sumažinta iki 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo;

3. 2001-01-15 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (sena BK redakcija) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 200 litų vertės turto konfiskavimu;

4. 2003-02-13 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (sena BK redakcija) – laisvės atėmimu 10 mėnesių su 100 litų vertės turto konfiskavimu;

5. 2003-04-04 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (sena BK redakcija), 42 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių su 100 litų vertės turto konfiskavimu. 2003-06-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 178 str. 2 d., panaikintas turto konfiskavimas;

6. 2004-02-04 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

7. 2004-05-25 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4, 8 dalis – laisvės atėmimu 3 metams;

8. 2008-05-14 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę; Klaipėdos apygardos teismo 2008-08-27 nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 40 parų arešto bausmę;

9. 2010-01-06 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 5 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant penkis mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

10. 2011-01-05 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

11. 2013-02-01 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64 straipsnį - laisvės atėmimu 3 metams; 2015-08-12 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi veika iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirtas 50 parų areštas, subendrinus paskirtas bausmes, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių; paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2016-03-07, atlikus bausmę;

12. 2017-10-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams;

13. 2017-11-02 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 161 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 5 metams, 2018-04-05 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi bausmės, paskirtos 2017-10-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2017-11-02 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. 2017 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 01:30 val. iki 03:00 val., (duomenys neskelbtini) m. esančiame bute, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų su A. V., tyčia ne mažiau kaip vienuolika kartų peiliu dūrė bei pjovė A. V. į įvairias kūno vietas ir padarė šiam durtinę-pjautinę žaizdą nugaros dešinėje pusėje, pjautines žaizdas kakle, kairio peties srityje ir dešinėje plaštakoje, taip pat kiaurinį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos priekinės ir nugarinės sienelių sužalojimą, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio priekinės sienelės, kairio plaučio ir aortos pažeidimus, tuo sukėlė A. V. nukraujavimą į krūtinplėvės ertmes, nuo ko šis netrukus įvykio vietoje mirė, šiais veiksmais jis tyčia nužudė A. V..

Be to, G. V. 2017 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 01:30 val. iki 03:00 val., iš karto po A. V. nužudymo, būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) m., bei sugalvojęs pagrobti nužudytajam A. V. priklausančius vertingus daiktus, iš įvairių buto vietų paėmė ir prieškambaryje, prie buto durų sukrovė A. V. priklausančius daiktus: 10 Eur vertės batus, 1 Eur vertės marškinėlius „Orange virus“, 1 Eur vertės porą kojinių, 3 Eur bendros vertės du vienetus apatinių kelnaičių, 2 Eur bendros vertės du vienetus baterijų „Energizer“, 150 Eur vertės televizorių „Samsung“, 150 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „Asus“, 10 Eur vertės kompiuterio aušintuvą „Deep Cool“, 15 Eur bendros vertės dvi kompiuterio kolonėles „Creative“, 50 Eur vertės maršrutizatorių „Zebra“, 10 Eur vertės TV priedėlį „Motorolla“, bevertę telefono „Huawey P9 light 217“ dėžutę, bevertį virtuvinį peilį, šiuos daiktus sudėjo į du bute rastus krepšius, ketindamas juos iš buto išnešti, tačiau šių daiktų nepagrobė ir nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buto durys buvo užrakintos, ir jam nepavyko surasti buto raktų, šiais veiksmais jis pasikėsino pagrobti svetimą, A. V. priklausantį turtą bendros 402 Eur vertės.

Be to, G. V. 2017 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 01:30 val. iki 03:00 val., iš karto po A. V. nužudymo ir pasikėsinimo pavogti jo daiktus, neradęs buto raktų ir nusprendęs išlipti per balkoną, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) m., pagrobė A. V. priklausančius daiktus: 60 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei P9 light 217“, 2 Eur vertės rankinę „FAU“, 20 Eur vertės televizoriaus priedėlį, 10 Eur vertės SCART laidą, 3 Eur vertės atsuktuvą, 5 Eur vertės raktų (galvučių) rinkinį, 5 Eur vertės raktų (atsuktuvų) rinkinį, 15 Eur vertės laikrodį ,,Bing“, 10 Eur vertės striukę, pinigus monetomis - viso 5 eurus, bevertę vaistų dėžutę su 25 tabletėmis „Truxal“, bevertes nuolaidų kortelės, bevertę šviečiančią juostelę ant batų, bevertes pirštines, tokiu būdu pagrobė A. V. priklausantį bendros 135 Eur vertės turtą, šiais veiksmais padarė nedidelės vertės turto vagystę.

G. V. kaltu nusikalstamų veikų padarymu prisipažino, tačiau atsisakė duoti parodymus, teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas įtariamuoju iš karto po nusikalstamos veikos padarymo (t. 4, b. l. 7-10) G. V. parodė, kad 2017-11-13 vakare, apie 20-21 val. susitiko mieste, prie ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), su A. V.. Jis buvo išgėręs alaus, ar A. buvo gėręs, nežino, atrodė blaivus. Šis pakvietė jį pas save į butą, tikslaus adreso nepamena. A. buvo nupirkęs 10 skardinių ir 1-2 plastmasinius ,,bambalius“ po 1 l talpos alaus. Atėjus į butą, nuėjo į kambarį, butelius pasidėjo ant staliuko prie lango ir pradėjo gerti. Gėrė iki 02.30 val., kol išgėrė visą alų, ir A. pradėjo prie jo seksualiai priekabiauti - pradėjo glostyti jo galvą, krūtinę, siūlė santykiauti, ir, jei sutiks, duos pinigų. Jį tai supykdė ir įžeidė, todėl pastūmė šį ir sakė: ,,ko lendi prie manęs“. A. sudavė jam į dešinį skruostą su dešine plaštaka. Jis susinervino, nuėjo į virtuvę ir nuo virtuvės stalo paėmė rudos spalvos kotu peilį, apie 20 cm ilgio geležte, pats peilis gal apie 30 cm ilgio. Atsinešė į kambarį peilį ir nieko nesakęs priėjo prie A., kuris gulėjo lovoje, galva į balkono pusę, gulėjo ant nugaros, ir dūrė į širdies plotą stipriai. Po to ištraukė peilį ir dūrė į kaklo sritį, tiksliai nepamena į kurią vietą. Kuomet dūrė pirmą kartą, A. vertėsi ant pilvo ir kojos nukrito ant grindų. Kuomet apsivertė ant pilvo, jis dūrė į peties sritį, netoli kaklo, gal į kairį petį, bet tiksliai nepamena. Dūrė norėdamas šį nužudyti už tai, kad šis gėjus ir prie jo priekabiavo. Subadęs A., uždengė šviesia antklode, kad nematytų lavono, nes A. jau buvo miręs. Po to nuėjo nuplauti peilį ir rankas, kurios buvo kruvinos. Virtuvėje nusiplovė rankas, peilį, kurį padėjo ant stalo virtuvėje. Rankas nusišluostė į kažkokį rankšluostį vonioje. Pats nesusikruvino, tik rankos buvo kruvinos. Jas nusiplovęs, paėmė televizorių, priedėlį, kompiuterį, norėdamas pavogti tuos daiktus, bet nerado raktų, todėl vertė spintoje esančius skudurus: iš chalato, kelnių, paklodžių vijo virvę, kad galėtų išlipti iš buto, esančio 5 aukšte. Virvę pritvirtino prie balkono durų rankenos ir bandė leistis žemyn, tačiau prie 4 aukšto virvė trūko ir jis nukrito. Kelias minutes pagulėjo ir ėjo namo į Juknevičiaus g. 26-516. Nuėjo, bet į 5 aukštą jau lipo keturiomis, nes skaudėjo. Grįžus į butą, jame buvo P. S. ir V., pavardės nepamena. Jiems pasakė, kad vaikai sumušė ir atsigulė, o apie pietus prisipažino, kad nužudė A., nesakė kaip, sakė, kad nužudė. Sakė, kad pats praneš policijai, bet užmigo ir atvyko policija.

Papildomos apklausos metu (t. 4, b. l. 13-15) G. V. parodė, jog 2017-11-13 iš savo mobilaus ryšio telefono vakare susirašinėjo su A. V., jis A. išsiuntė dvi žinutes, prašė išgerti alaus. A. jam parašė ,,ateik vienas pas mane ir išgersime alaus“. Iš namų išėjo apie 20-21 val. Toliau nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir pirmos apklausos metu, nurodė, kad A. pasiūlė likti jo namuose ir eiti miegoti. Jis sutiko, nusirengė rūbus, A. nusirengė savo rūbus ir atsigulė į paklotą su patalyne lovą. A. jį apkabino ir pradėjo glamonėti. Pradėjo liesti jo lytinius organus, ir visą kūną. Jis šiam liepė jo neliesti. Taip pat A. jam siūlė santykiauti. Jis nesutiko. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis A. pastūmė gulėdamas lovoje, šis jam delnu per veidą trenkė. Jis susinervino ir sugalvojo A. nužudyti - peiliu nudurti. Išlipo iš lovos, ėjo link koridoriaus, kuriame užsidegė šviesą. Pamatė virtuvėje ant stalo peilį medine rankena, ir tada mintis kilo A. nužudyti. Paėmė peilį ir atėjo į kambarį. A. gulėjo ant nugaros, nemiegojo. Jis nieko nesakęs priėjo ir dūrė A. į širdį, nes norėjo, kad greičiau numirtų. A. surikęs vertėsi, o jis ištraukė iš krūtinės peilį, A. apsivertė ant krūtinės. Tada jis peilį smeigė į kaklą ir dar kartą smeigė į petį. Apsirengė savo rūbais - kelnėmis ir bliuzonu. Besirengiant kilo mintis dar nupjauti A. galvą, kadangi pagalvojo, kad galbūt A. apsimeta miręs. Tada atsisėdo A. ant nugaros ir tuo pačiu peiliu pradėjo ašmenimis pjauti kaklą iš nugarinės dalies. Ar įpjovė, nežino, peilio ašmenys buvo neaštrūs, sunku pjauti buvo, dėl to nepjovė. Galvojo nupjauti galvą ir išmesti per balkoną. Kraujas bėgo po A. kūnu. Nepavykus nupjauti galvos, užklojo A. apklotu, kad nematytų kūno. Dar kelis kartus patikrino kojų padus, įsitikino, kad jau vėsta. Dar išgėrė alaus ir įsitikino, kad tikrai jau kūnas atšalo. Tada sugalvojo susirinkti daiktus: televizorių, kompiuterį ir kitus daiktus, kokius tiksliai neprisimena. Visus daiktus, kuriuos norėjo pasiimti, susidėjo prie durų. Taip pat pavogė tris eurus, telefoną ir dar kažką, tiksliai nežino. Tada ieškojo bute durų rakto, kadangi baltos durys buvo užrakintos. Raktų nerado. Dėl to susirišo iš drabužių virvę. Virvės galą užrišo už rankenos ir nuleido į lauką per balkoną. Užlipo ant virvės ir iš karto nukrito. Pakilo ir grįžo į savo namus. Grįžęs viską papasakojo P. ir V.. Jiems taip pat padavė iš A. pavogtą rankinę, kurioje buvo telefonas, pinigai ir kiti daiktai, kurių neprisimena. Atsidarius parduotuvei, Paulius nuėjo, nupirko alaus du ,,bambalius“ už tuos pavogtus tris eurus, likusius pinigus P. pasiliko sau. Visi daiktai liko pas P. S., nes jį 2017-11-14 ryte sulaikė policija. Daiktus rinkosi apie valandą. Apsirengė A. striukę ir su ja grįžo į namus. A. jam nebuvo skolingas. Pavogti daiktus kilo mintis prieš nužudant A., t. y. jis galvojo A. užmigs, tada jis pavogs daiktus. Galvojo, jeigu užmigs, vis tiek sužinos, kas pavogė daiktus. Tada galvojo, reikia nužudyti. Tada dar A. pradėjo jį liesti, čiupinėti. Viskas susidėjo ir nužudė. Jis prieš ateinant planavo ką nors nužudyti, kadangi norėjo gauti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

Papildomos apklausos metu (t. 4, b. l. 19-22) G. V. parodė, kad pripažįsta, jog nužudė A. V., ketino pavogti jo bute buvusius vertingus daiktus, tačiau neatsirakino buto durų, dėl to nepavogė daiktų, taip pat pripažįsta, jog pavogė keletą vertingų A. V. priklausančių daiktų. 2017-11-14, po 1 val. nakties, bute esančiame (duomenys neskelbtini) m., tarp jo ir A. V. įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis nuėjo į virtuvę, nuo stalo pasiėmė peilį ir sugrįžęs į kambarį, kuriame gulėjo lovoje A. V., dūrė į krūtinės sritį, nugaros sritis, pjovė kaklą. Taip pat galėjo sužaloti peiliu ir plaštaką. Įsitikinęs, kad A. V. mirė, sugalvojo pagrobti vertingus daiktus, todėl pradėjo bute jų ieškoti. Visus vertingus daiktus, kuriuos norėjo pavogti, susidėjo prieškambaryje, prie buto durų. Tiksliai įvardinti, kokius daiktus susikrovė prieškambaryje, ketindamas juos išsinešti iš buto, negali, tačiau sutinka su išvardintais daiktais pranešime apie įtarimą, jog būtent šiuos daiktus susidėjo, ketindamas pavogti. Taip pat sutinka su daiktų, kuriuos ketino pavogti, vertėmis. Po to, nepavykus išeiti iš buto pro duris, susidėjo į tašę smulkesnius vertingus daiktus, tašę užsidėjo per petį ir virve mėgino leistis per balkoną, tačiau virvė nutrūko, ir jis nukrito. Sugrįžęs į P. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), tašę su pavogtais daiktais, t. y. telefonu „Huawei P9 light 217“, televizoriaus priedėliu, SCART laidu, atsuktuvu, raktų (galvučių) rinkiniu, raktų (atsuktuvų) rinkiniu, vaistų dėžute su tabletėmis „Truxal“, nuolaidų kortelėmis, šviečiančia juostele ant batų, pirštinėmis, paliko P. S. bute, nes jį po kelių valandų sulaikė pareigūnai, laikrodį ,,Bing“ pats užsidėjo ant rankos, po to pareigūnai paėmė jį, o už pavogtus 5 eurus jam P. S. nupirko alaus. Taip pat sutinka su daiktų, kuriuos pavogė, vertėmis. Dėl nužudymo ir vagystės gailisi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinus teisiamojo posėdžio metu G. V. parodymus, pastarasis juos visus patvirtino, nurodė, kad pavogti daiktus mintis kilo jau nužudžius. Jis nori gauti bausmę iki gyvos galvos, nes nori ten gyventi iki galo. Jeigu jam nebus skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jis toliau darys naujus nusikaltimus. P. S. meluoja apie jo seksualinę orientaciją, melavo, kad jie pora, melavo, kad nežinojo, kad telefonas buvo vogtas. Parėjo, padėjo daiktus ir pasakė, kad nužudė A. ir kad čia jo daiktai, kad jie eitų juos parduoti. Kad A. prie jo seksualiai priekabiavo, yra nužudymo motyvas, bet pagrindinis nužudymo motyvas tai, kad nenorėjo būti laisvėje. A. nužudė, nes jis tiesiog pasitaikė, tiesiog nespėjo, būtų dar nužudęs. Tą pačią naktį dar planavo nužudyti vieną žmogų iš gretimo namo. Tas žmogus irgi tos pačios orientacijos. Būtų nužudęs, jeigu nebūtų lūžęs stuburas. Jeigu teismas neskirs iki gyvos galvos, teks laisvės atėmimo vietoje nužudyti žmogų. Ankstesniais nuosprendžiais dėl seksualinių reikalų yra nuteistas neteisingai. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 4, b. l. 23-26) parodė stalą virtuvėje, nuo kurio paėmė peilį, kambarį bei lovą, kurioje gulėjo A. V., paaiškino, kad savo kūnu apglėbęs kojomis, atsisėdo ant A. V. kūno, šlaunų srityje, bei dūrė iš karto peiliu į širdies sritį, įdūręs, iš karto peilį ištraukė ir numetė ant grindų. A. V. sušukus ,,ką darai“, keliantis ir pasilenkus į dešinę pusę, jis sugriebė A. V. iš nugaros pusės ir rankomis apvertė jį ant pilvo, paėmė peilį nuo grindų ir dar kartą dūrė į dešinės pusės peties sritį, po to pakišo peilį po kaklu ir pjovė kaklą gerklės srityje. Parodė vietas, iš kur susikrovė A. V. daiktus, bei balkoną, iš kurio leidosi iš drabužių pasidaryta virve. Paklausus, kada kilo mintis apvogti A. V., paaiškino, kad kai nužudė A. V.. Po kelių sekundžių pauzės pasakė, kad prieš einant į butą buvo kilusi mintis nužudyti A. V. ir pavogti daiktus. Į klausimą, koks buvo motyvas nužudyti, paaiškino, kad viskas gavosi spontaniškai, gal buvo supykęs, kai A. V. jam į akį sudavė, viskas greitai įvyko.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (t. 3, b. l. 114) nustatyta, kad 2017-11-14 14.50 val. alkoholio matuokliu G. V. nustatytas 0,22 promilių girtumas.

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais parodymais nustatyta, kad 2017-11-13 vakare, būdamas išgėręs alaus ir norėdamas dar išgerti, susisiekė su A. V., su kuriuo susitarė susitikti, A. V. nupirkus alaus, nuėjo kartu į A. V. butą, kur gėrė alų, buvo dviese, po įvykusio konflikto sugalvojo A. V. nužudyti, pasiėmė iš virtuvės rudos spalvos kotu peilį, kuriuo dūrė A. V. tiesiai į širdies plotą, ištraukęs peilį, dūrė į kaklą ir kairį petį, netoli kaklo, dūrė norėdamas A. V. nužudyti, taip pat tuo pačiu peiliu pjovė kaklą, norėdamas nupjauti galvą. Po nužudymo susirinko vertingesnius daiktus, dalį daiktų paliko, nes nerado raktų ir negalėjo išeiti per duris, dalį daiktų susidėjo į tašę ir surištų drabužių virve, kurią pritvirtino prie balkono durų rankenos, bandė leistis žemyn iš 5 aukšto, tačiau, virvei trūkus, nukrito ant žemės, nuėjo į butą, kuriame gyveno, pasakė, kad užmušė A. V., tašę su iš A. V. daiktais paliko tame bute, grįžo apsirengęs A. V. striukę. Šias G. V. parodymuose nurodytas objektyvias aplinkybes patvirtina visi kiti byloje ištirti įrodymai, todėl jais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Liudytojų P. S. ir V. B. parodymai patvirtina, kad G. V., su kuriuo jie tuo metu gyveno, susiskambinęs ir susirašęs žinutėmis su A. V. P. S. naudojamu telefonu, vakare išėjo susitikti su A. V., kurio prašė nupirkti alaus, grįžo paryčiui susižalojęs, apsirengęs A. V. striuke, parsinešė rankinę su daiktais, pasakė, kad nužudė A. V., subadydamas peiliu, ir leidosi virve per balkoną, nes nerado raktų, virvė nutrūko ir jis nukrito, šį pasakojimą įrašė į diktofoną, kurį, įsitikinę, kad A. V. nėra nei namie, nei darbe, ir pamatę, kad tikrai yra nutrūkusi virvė, pateikė policijai, G. V. parsineštą telefoną pardavė. A. V., P. S. naudojamų telefono abonentų išklotinėmis, P. S. telefono apžiūros protokolu patvirtinamas G. V. bendravimas su A. V., jo buvimo vietos ir esminių šios bylos įvykių laikas, o garso įrašas V. B. pateiktame diktofone patvirtina, kad G. V. prisipažino nužudęs A. V., nudurdamas šį peiliu į širdies plotą ir į kaklą. G. V. parodymuose nurodytas ir garso įraše užfiksuotas A. V. sužalojimo mechanizmas atitinka teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje nustatytą sužalojimų kiekį ir jų padarymo mechanizmą, žaizdų išsidėstymą, kryptį, padarymo būdą, įrankį, įpjovimus kakle. Teismo medicinos tarnybos specialisto išvada nustatyta, kad A. V. mirtis įvyko nuo kiaurinių durtinių-pjautinių krūtinės ląstos priekinės ir nugarinės sienelių sužalojimų, širdiplėvės, širdies kairio skilvelio priekinės sienelės, kairio plaučio ir aortos pažeidimų, tai komplikavosi nukraujavimu į krūtinplėvės ertmes; A. V. mirtis įvyko prieš 12-14 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2017-11-14 14:35 val.; sužalojimai buvo padaryti kietu plokščiu smailiu aštriabriauniu duriančiai pjaunančio tipo įrankiu, galimai 2017-11-14; A. V. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti vienuolika poveikių. G. V. tiksliai nurodė lavono pozą po sužalojimo, nurodė, kaip lavoną užklojo, tai visiškai atitinka įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes. Taip pat G. V. nurodė įrankį, kuriuo nužudė A. V. – peilį, nurodė, iš kur tą peilį paėmė ir kur nuplovęs kraują padėjo. Šis peilis įvykio apžiūros apžiūros metu buvo rastas būtent ten, kur vėliau apklausiamas G. V. ir nurodė, šio peilio nuskilusi rankenos dalelė rasta po A. V. lavonu, o trasologinio tyrimo metu patvirtinta, kad po lavonu rasta atskilusi dalelė anksčiau sudarė vieną visumą su paminėto peilio rankena. Serologijos ir DNR tyrimo metu ant šio peilio rasti A. V. kraujo pėdsakai, o ant rankenos – A. V. ir G. V. biologiniai pėdsakai Taigi, nėra jokių abejonių, kad būtent tas peilis buvo nusikaltimo įrankis, ir kad jį rankoje turėjo G. V.. G. V. parodymuose nurodytas aplinkybes apie ketintus pagrobti daiktus, jų palikimo vietą ir aplinkybes, pagrobtus daiktus ir pasišalinimą iš buto taip pat patvirtina visa eilė byloje ištirtų įrodymų. Įvykio vietos – buto, kuriame rastas A. V. lavonas, apžiūros metu nustatyta, kad buto durys buvo užrakintos, norint patekti į butą, pareigūnams duris teko išlaužti, buto raktas surastas jau detalios įvykio vietos apžiūros metu, buto viduje. Prie buto įėjimo durų buvo rastas baltos spalvos krepšys su jame sukrautais daiktais, striukė su G. V. vardu išduotais dokumentais bei televizorius „Samsung“, nešiojamas kompiuteris „Asus“, kompiuterio aušintuvas „Deep Cool“, dvi kompiuterio kolonėlės „Creative“ su laidais, maršrutizatorius „Zebra“ su laidais, skaitmeninis TV priedėlis „Motorolla“. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina G. V. parodymus apie tai, kad jis po A. V. nužudymo, susirinko vertingus daiktus, ketindamas juos pagrobti, tačiau, kadangi durys buvo užrakintos, o jis nerado rakto, dalį daiktų paliko. Taip pat įvykio vietoje buvo rasti avalynės pėdsakai, sudaryti iš kraujuotų raštų, kas suponuoja išvadą, jog buvo vaikštoma jau po A. V. nužudymo. Trasologijos specialisto išvada patvirtina, kad šie pėdsakai palikti batais, tyrimo metu surastais G. V. gyvenamojoje vietoje. Kad batai, paimti iš P. S. buto, yra G. V., patvirtino ir liudytojai P. S. bei V. B.. Liudytojos N. L. parodymais nustatyta, kad ji įvykio vakarą kaimyniniame bute girdėjo tik du vyriškus balsus, kurių vienas buvo kaimyno A. V.. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti G. V. parodymuose nurodyti atsitraukimo iš įvykio vietos pėdsakai – iš drabužių, rankšluosčio ir pledo surišta virvė, kuri buvo nutrūkusi pačiame viršuje, ties balkono turėklu ir nukritusi ant žemės, taip pat ant žemės greta šios nutrūkusios virvės rasti gilūs avalynės įspaudai, ties batų įspaudais rasti kraujo pėdsakai. Atlikus biologinį-DNR specialisto tyrimą nustatyta, kad šis kraujas yra G. V., o atlikus G. V. kūno teismo medicininį tyrimą nustatyta, kad G. V. būtent įvykio laikotarpiu patyrė sužalojimus – stuburo lūžius, nubrozdinimus ir panašiai, kurie yra būdingi kritimui iš aukščio. Šio specialisto tyrimo metu G. V. nustatyta kraujosruva kairės akies vokuose, kurią, teisėjų kolegijos nuomone, jis taip pat patyrė krisdamas ir galva trenkdamasis į savo kojas ar žemę, įvykus kontaktui su labiausiai atsikišusia veido dalimi – nosimi, iš kur kilus kraujavimui, atsirado jo kraujo pėdsakai nukritimo vietoje, nes paties G. V. parodymais nustatyta, kad A. V. jam sudavė smūgį delnu į dešinį skruostą. Liudytoja B. M. K., gyvenanti kaimynystėje, patvirtino, jog įvykio vakarą girdėjo kažką nukrentant lauke ant žemės, tačiau nėjo pažiūrėti, kas nukrito, o kitą dieną, pamačius pareigūnus, kaip jie pakėlė skudurus, suprato, kad nukrito žmogus. Liudytojų P. S., V. B., V. P., D. P., G. L. parodymai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolai, daiktų apžiūros protokolai, kiti įrodymai patvirtina G. V. parodymus apie tai, kad būtent jis parsinešė iš A. V. pagrobtus daiktus, kurie ir buvo surasti jo gyvenamojoje vietoje, taip pat ir A. V. mobiliojo ryšio telefoną, kurį V. B. vėliau pardavė, o G. L. ir D. P. pirko. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje ištirtų įrodymų visuma G. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra visiškai įrodyta.

Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. V. mirtis kilo dėl durtinių-pjautinių sužalojimų, kuriuos peiliu padarė G. V.. Paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad jis A. V. peiliu subadė tyčia, sąmoningai žalodamas A. V. į gyvybei pavojingas sritis, pirmą dūrį padarė į širdies plotą giliai įsmeigdamas peilį, net mėgindamas nupjauti jam galvą, todėl konstatuotina, kad G. V. sąmoningai siekė A. V. mirties ir veikė tiesiogine tyčia. Nors ikiteisminio tyrimo metu G. V. nurodė, kad A. V. nužudė iš pykčio dėl pastarojo seksualinių veiksmų jo atžvilgiu, tačiau apklausiamas teismo posėdyje jau nurodė, kad motyvas nužudyti A. V. buvo noras patekti į laisvės atėmimo vietą kuo ilgesniam laikui, o dėl sumanymo pavogti daiktus kilimo laiko G. V. parodymai iš viso nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo pradžioje G. V. savo parodymuose iš esmės nurodė, kad jo tyčia pagrobti A. V. daiktus kilo jau po nužudymo, tą jis patvirtino ir atsakydamas į klausimą teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau vėliau vis tiek nurodė, kad A. V. nužudė, nes norėjo pastarąjį apvogti. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau antroje ikiteisminio tyrimo pusėje G. V. ėmė duoti parodymus, iš kurių turinio išeitų, kad nužudymą jis padarė dėl savanaudiškų paskatų, neva jau ėjo pas A. V., norėdamas šį nužudyti bei apvogti. Tačiau tai neatitinka jo paties parodymų apie nužudymo momento pradžią, tiesioginę priežastį tyčiai kilti, paties G. V. elgesį iki tos priežasties atsiradimo. Be to, G. V. nesiėmė jokių veiksmų, kad sudarytų sąlygas vagystei, net nežinojo, kad durys yra užrakintos ir kur yra raktai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie nusikaltimai buvo spontaniški, nes kaltinamasis neapgalvojo atsitraukimo iš įvykio vietos būdo, kas privertė jį imtis neadekvačių priemonių, rišti į virvę atsitiktinius drabužius ir leistis per balkoną iš penkto aukšto. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. parodymus dėl išankstinių savanaudiškų paskatų davė tik tada, kai jam buvo paaiškinta, kad kvalifikuojant jo nusikaltimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip paprastą nužudymą, jis negali gauti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Liudytoja M. D., atlikusi ikiteisminį tyrimą šioje byloje, nurodė, kad po apklausos protokolo pasirašymo G. V. gynėja jam sakė, jog jis nužudė vieną žmogų, tai antra dalis nesigauna, po to G. V. pasakė, kad nužudys dar vieną, kad būtų antra dalis. Kad G. V. siekia būti nuteistas iki gyvos galvos, patvirtina tiek tyrėjai siųstas laiškas, kuriuo jis siūlosi ,,apsiimti“ neišaiškintus nusikaltimus (t. 5, b. l. 60-61), tiek jo teisme duoti parodymai, tiek teismui siunčiami laiškai su grasinimu nužudyti dar vieną žmogų, jei jam nebus skirta jo pageidaujama bausmė ( t. 4, b. l. 189, 190, t. 5, b. l. 43, 73). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiais veiksmais G. V., žinodamas jog yra nuteistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnametį, taip pat žinodamas neformaliąsias nuteistųjų taisykles bei tai, kad asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjime, tiesiog siekia nebūti pasiųstas atlikti bausmę pataisos namuose, todėl save apkalba.

Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad dėl tyčinių smurtinių G. V. veiksmų įvyko A. V. mirtis, G. V. veikė tiesiogine tyčia, nėra jokių šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas. Byloje ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad tyčia pavogti A. V. daiktus kilo jau po A. V. nužudymo – G. V. susirinko vertingus daiktus, susidėjo juos prie durų, ketindamas išnešti, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nerado buto rakto ir negalėjo su šiais daiktais išeiti iš buto per duris, todėl ši jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kadangi ketintų pagrobti daiktų vertė yra didesnė, nei 5 MGL, ši jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Nepavykus pagrobti visus daiktus, kuriuos susirinko, G. V., pasišalindamas iš buto, su savimi pasiėmė dalį daiktų, kuriuos susidėjo į nužudytojo rankinę, šiuos daiktus jis išsinešė iš įvykio vietos, parsinešė namo, todėl ši nusikalstama veika yra baigta. Tačiau, kadangi pagrobtų daiktų vertė nesiekia 5 MGL dydžio, ši nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, kaip nedidelės vertės turto vagystė.

G. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegija nenustatė, kad G. V. gailėtųsi dėl savo veiksmų, nes jis ir toliau planuoja daryti labai sunkias nusikalstamas veikas, jei jam nebus paskirta jo pageidaujama bausmė. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. V. iki nusikalstamų veikų padarymo gausiai vartojo alkoholį, jo girtumas nustatytas net praėjus pusei paros po nusikalstamų veikų padarymo, be to, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas ir neišnykus teistumams, todėl G. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

BK 54 straipsnis įtvirtina bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

G. V. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 129 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis 178 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis) ir padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 178 straipsnio 4 dalis, BK 12 straipsnis), jis Lietuvoje anksčiau teistas 13 kartų (t. 3, b. l. 32-43, 48-62, 64-78), taip pat teistas ir užsienio šalyje (t. 3, b. l. 44-46), nusikalto neišnykus ankstesniems teistumams, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), ir nepraėjus nė dviems savaitėms po 2017-11-02 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas už sunkų ir apysunkius nusikaltimus, priėmimo, baustas administracinėmis nuobaudomis (t. 3, b. l. 82-89), Sodros duomenimis nustatyta, kad beveik nėra dirbęs jokio visuomenei naudingo darbo (t. 3, b. l. 30), darbo biržoje nebuvo registruotas (t. 3, b. l. 31), jam nustatytos diagnozės: F 51.9 - nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas ir F 10.2 - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau teismo psichiatrijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. (t. 3, b. l. 128).

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. V. nusikalstamos veikos nėra padarytos atsitiktinai, jo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios ir šios nusikalstamos veikos buvo tik loginis kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Visos aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad G. V. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, yra pavojingas visuomenei, todėl, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kaltinamojo asmenybę, dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo nuostatas ir toliau daryti labai sunkius nusikaltimus, jei jam nebus paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, G. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žymiai didesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmės trukmė, artima įstatymo sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o už baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina didesnė nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamų veikų, už kurias G. V. nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, padarymo metu 2017-10-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis ir 2017-11-02 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendis dar nebuvo įsiteisėję, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrintina su šiais nuosprendžiais paskirtomis ir 2018-04-05 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi subendrinta bausme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad G. V. turi būti taikoma BK 63 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu, nes visas nusikalstamas veikas, už kurias G. V. nuteistas šiais trimis nuosprendžiais, jis padarė per labai trumpą laikotarpį. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas laikas, G. V. išbūtas laikinai sulaikius ir suėmime. Kardomoji priemonė G. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, paliktina suėmimas.

Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. G. V. nuteisiamas už labai sunkaus nusikaltimo, nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Kadangi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 83 staripsnio 1 dalyje numatyta, jog kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, G. V. patenka į asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę gali atlikti kalėjime, sąrašą. Atsižvelgiant į tai, kad G. V. nepadarė išvadų iš ankstesnių teistumų, nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių ir nenori integruotis į normalų visuomenės gyvenimą, į kaltinamojo asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, dalis laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam nustatoma atlikti kalėjime, kita dalis – pataisos namuose. Ketveri metai kalėjimo režimo yra pakankamai ilgas laiko tarpas pasiekti laisvės atėmimo bausmės, atliekamos griežčiausiomis sąlygomis, tikslus.

Nukentėjusioji V. A. pateikė civilinį ieškinį 847,93 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 106-112).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Byloje ištirtais įrodymais yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos civilinės atsakomybės dėl atimtos A. V. gyvybės sąlygos.

CK 6.263 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad turtinę ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Šioje byloje kaltu dėl A. V. tyčinio gyvybės atėmimo pripažįstamas G. V., kuris ir yra atsakingas už žalą, susijusią su gyvybės atėmimu.

Nukentėjusiosios V. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Pagal baudžiamojo proceso teisę į turtinės žalos sąvoką įeina nusikalstama veika padaryta tiesioginė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos bei išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. gydymo, laidojimo išlaidos ir pan. Ieškinyje nurodyta, kad turtinė žala susijusi su brolio A. V. laidojimu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais įrodyta bei patvirtinama, kad nukentėjusioji V. A. turėjo išlaidų ir jai padaryta žala, susijusi su A. V. laidojimu (t. 1, b. l. 108-112), tačiau netenkinamas reikalavimas priteisti 12,82 Eur žalą, nes kasos kvite nurodyta, kad tai išlaidos, patirtos už laiptų kampą ir TV laikiklį, kas nelaikytina būtinomis laidojimo išlaidomis, taip pat iš prašomos priteisti turtinės žalos sumos išskaičiuotina V. A. gauta laidojimo pašalpa – 304 eurai. Taigi, V. A. iš G. V. priteistina 531,11 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Nuteisto asmens galimybės atlyginti žalą, jo turtinė ir (ar) šeimyninė padėtis neturi esminės įtakos nustatant atlygintinos žalos dydį. Tačiau, tuo pačiu turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir nuteistojo padėties, teisėtą prioritetą suteikiant pirmiesiems.

Nagrinėjamu atveju iš labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai V. A. padaryta tyčiniais nusikalstamais G. V. veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta A. V. gyvybė. Neturtinės žalos atlyginimo prašo mirusiojo sesuo. Nukentėjusioji V. A. parodė, kad dėl A. V. mirties ji buvo sukrėsta, patyrė didelį emocinį šoką ir dvasinį skausmą. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad dėl netikėtos smurtinės A. V. mirties sesuo V. A., kuri iki pilnametystės globojo brolį, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, kurie turi būti atlyginti. Nusikaltimo pasekmės yra neatstatomos – žmogaus mirtis, V. A. neteko brolio, t. y. artimo žmogaus, nusikalstama veika padaryta tyčiniais veiksmais. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios V. A. patirtas dvasinis sukrėtimas ir išgyvenimai vertintini 10 000 Eur neturtinės žalos dydžio suma, kurią ir yra prašoma priteisti. Toks žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir neprieštarauja teismų praktikai, suformuotai bylose dėl tokių padarytų nusikaltimų.

Daikiniai įrodymai, saugomi Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus: peilis ir peilio rankenos dalis, esantys pakete Nr. 1, kurie buvo nusikaltimo padarymo įrankis, sunaikinti; peiliai (paketai Nr. 3, 9, 12, 13, 22), juodos spalvos sportinės kelnės, chalatas, kelnės, kelnaitės, pledas (paketas Nr. 28), striukė su kapišonu grąžintini V. A.; juodos spalvos vyriška striukė (be kapišono), juodos spalvos lenktinis peiliukas, USB atmintinė „Adata 16 gb“, 2017-10-31 medicininis išrašas, sportiniai batai (baltos spalvos), kojinės, sportiniai kelnės „halti“, sportinis bliuzonas „johnny cupcalier“, vyriški apatiniai, marškinėliai, sportinis džemperis, sidabro spalvos grandinėlė, sportiniai batai juodos spalvos su mėlynos spalvos juostelėmis (paketas Nr. 338765), grąžintini G. V.; diktofonas (paketas Nr. 1234) grąžintinas V. B.; lapelis su užrašytu adresu „(duomenys neskelbtini)“, grindų plytelė su bato pado pėdsaku (paketas Nr. 6), skysčio pavyzdžiai (paketai Nr. 7, 8, 27, 32, 33), tuščias alaus „Brolijos“ plastikinis butelis (paketas Nr. 10), kėdė su ant jos sėdimosios dalies viršaus esančiu bato pado pėdsaku, nuorūkos (paketas Nr. 14, 15), nukopijuoti avalynės pado pėdsakai (paketai Nr. 16, 17), kilimas su avalynės padų pėdsakais (paketas Nr. 18), rankšluostis (paketas Nr. 19, 35), raktas (paketas Nr. 21), tuščios alaus skardinės (paketas Nr. 23), tušti cigarečių pakeliai (paketas Nr. 24), diržai nuo balkono durų vidinės rankenos (paketas Nr. 26), pagalvės (paketas Nr. 29), pledai, kuriais užklotas lavonas (paketas Nr. 30), kavos indelis su nuorūkomis (paketas Nr. 34), vienas prie kito pririšti drabužiai (paketas Nr. 36), medžio lapai, aplieti rusvu skysčiu (paketas Nr. 2), išryškinti ir nukopijuoti rankų pirštų pėdsakai (paketas Nr. 37), vaistų dėžutė ,,Truxal“ su 25 tabletėmis, įkroviklis mobilaus ryšio telefono su laidu (paketas Nr. 222), vokai su nuoplovomis (kairė ranka, dešinė ranka), vokai su nagais (kairė ranka, dešinė ranka), vokas su G. V. seilių mėginiu sunaikintini.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančių dokumentų – pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti (t. 1, b. l. 115, t. 5, b. l. 74), kad nukentėjusiajai V. A. 2018-01-04 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą, kurią teikė advokatas Vytautas Aliuškevičius, šios išlaidos sudaro 364 Eur. Advokatas Vytautas Aliuškevičius parengė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajai teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl, atsižvelgiant į advokato suteiktų paslaugų apimtį, prašoma priteisti suma išieškotina iš kaltinamojo G. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, liudytojams išmokami pinigai, skirti jų kelionės išlaidoms atlyginti, sudaro proceso išlaidas, kurios, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 1 dalimi, atlyginamos iš teismo lėšų. Teismas savo lėšomis atlygino liudytojų V. P., B. M. K., G. L., nukentėjusiosios V. A. kelionės išlaidas – 69,03 Eur (t. 4, b. l. 191-193, t. 5, b. l. 23). BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, todėl šios išlaidos išieškotinos iš G. V..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti bausmę:

pagal BK 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 3 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2017-10-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2017-11-02 Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir 2018-04-05 Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartimi subendrintomis bausmėmis, ir galutinę subendrintą bausmę G. V. skirti laisvės atėmimą 18 (aštuoniolikai) metų.

Bausmę skirti atlikti pirmus ketverius metus kalėjime, likusius - pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2019-01-10.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, G. V. išbūtą laikinai sulaikius ir suėmime nuo 2017-11-14 iki 2019-01-10.

Kardomąją priemonę G. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą ir jo laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti į bausmės laiką.

Priteisti iš G. V. V. A. 531,11 (penkis šimtus trisdešimt vieną Eur 11 ct) Eur turtinei ir 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išieškoti iš G. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 364 (tris šimtus šešiasdešimt keturis) eurus antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai V. A., išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje: peilį ir peilio rankenos dalį, esančius pakete Nr. 1, sunaikinti; peilius (paketai Nr. 3, 9, 12, 13, 22), juodos spalvos sportines kelnes, chalatą, kelnes, kelnaites, pledą (paketas Nr. 28), striukę su kapišonu grąžinti V. A.; juodos spalvos vyrišką striukę (be kapišono), juodos spalvos lenktinį peiliuką, USB atmintinę „Adata 16 gb“, 2017-10-31 medicininį išrašą, sportinius batus (baltos spalvos), kojines, sportines kelnes „halti“, sportinį bliuzoną „johnny cupcalier“, vyriškus apatinius, marškinėlius, sportinį džemperį, sidabro spalvos grandinėlę, sportinius batus juodos spalvos su mėlynos spalvos juostelėmis (paketas Nr. 338765) grąžinti G. V.; diktofoną (paketas Nr. 1234) grąžinti V. B.; lapelį su užrašytu adresu „(duomenys neskelbtini)“, grindų plytelę su bato pado pėdsaku (paketas Nr. 6), skysčio pavyzdžius (paketai Nr. 7, 8, 27, 32, 33), tuščią alaus „Brolijos“ plastikinį butelį (paketas Nr. 10), kėdę su ant jos sėdimosios dalies viršaus esančiu bato pado pėdsaku, nuorūkas (paketas Nr. 14, 15), nukopijuotus avalynės pado pėdsakus (paketai Nr. 16, 17), kilimą su avalynės padų pėdsakais (paketas Nr. 18), rankšluostį (paketas Nr. 19, 35), raktą (paketas Nr. 21), tuščias alaus skardines (paketas Nr. 23), tuščius cigarečių pakelius (paketas Nr. 24), diržus nuo balkono durų vidinės rankenos (paketas Nr. 26), pagalves (paketas Nr. 29), pledus, kuriais užklotas lavonas (paketas Nr. 30), kavos indelį su nuorūkomis (paketas Nr. 34), vienas prie kito pririštus drabužius (paketas Nr. 36), medžio lapus, aplietus rusvu skysčiu (paketas Nr. 2), išryškintus ir nukopijuotus rankų pirštų pėdsakus (paketas Nr. 37), vaistų dėžutę ,,Truxal“ su 25 tabletėmis, įkroviklį mobilaus ryšio telefono su laidu (paketas Nr. 222), vokus su nuoplovomis (kairė ranka, dešinė ranka), vokus su nagais (kairė ranka, dešinė ranka), voką su G. V. seilių mėginiu sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, išieškoti iš G. V. 69,03 (šešiasdešimt devynis Eur 03 ct) eurus proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 d., suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.