Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kauno rajone vyriausiajam specialistui E. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku ir vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. 2021 m. gruodžio 19 d. apie 20.15 val., namuose adresu - (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kairę akį nukentėjusiajam mažamečiui sūnui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jam kairės akies srities sumušimą pasireiškusį skausmu, šios srities patinimu ir kraujosruvą apatinio voko srityje, t. y. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis N. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) k., apie 8 val. vakaro tarp jo ir nepilnamečio sūnaus, kuriam tuo metu buvo 11 m., kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis (kaltinamasis) negražiai vadino sūnaus mamą, o sūnus norėjo ją užstoti. Supykęs, kad sūnus nori užstoti savo mamą, jis sudavė sūnui smūgį kumščiu į kairę akį. Tada sūnus pradėjo verkti, išsigando, jam galimai skaudėjo. Tokį jo elgesį įtakojo suvartotas alkoholis. Tuo metu vartojo daug alkoholio. Įvykio metu buvo išgėręs daugiau nei 3 skardines alaus. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas kaip vartojo fizinį smurtą prieš sūnų. Sūnaus dėl šio įvykio atsiprašė po kelių dienų. Šiuo metu jų tarpusavio santykiai geri, bendrauja telefonu. Anksčiau buvo problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl po šio įvykio kreipėsi į specialistus. Šiuo metu alkoholio iš viso nebevartoja.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Mažametis nukentėjusysis T. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 metais gruodžio mėn., tikslios dienos negali pasakyti, vakare, apie 21.00 val., jis kartu su tėčiu buvo virtuvėje. Tėtis pradėjo kalbėti negražius žodžius ant mamos, jam tai nepatiko, todėl jis pasakė, kad tėtis taip nekalbėtų. Tėtis supyko, kad jis gynė mamą, ir priėjęs sudavė jam su kumščiu į kairę akį vieną kartą. Iš pradžių labai skaudėjo, bet gal per 5 min. skausmas praėjo. Daugiausia skausmą jautė akies srityje. Vieta, kur tėtis sudavė, buvo paraudusi. Nepamena ar verkė. Atėjusi mama jam davė ant veido užsidėti ledo. Daugiau jo tėtis nemušė. Mama paskambino policijai, o tėtis kažkur išėjo iš namų. Kartu su policija atvažiavo ir medikai, apžiūrėjo jo akį, išvežė į ligoninę, kur apžiūrėjus akį, išleido namo, sakė dėti ledą ir lašinti lašelius. Gal tris dienas dar šalia akies buvo raudona. Po įvykio tėtis negyvena jų namuose. Tėtis jo atsiprašė, sakė daugiau taip nedarys, jis jam atleido. Anksčiau irgi buvo konfliktų su tėčiu, bet jie buvo žodiniai. Kai tėtis jam trenkė, kambaryje nieko nebuvo ir niekas nematė (1 t., b. l. 71–73).

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) k. kartu su savo vyru N. B. ir bendrais vaikais T. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena ir jos dukra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri turi stiprią negalią. S. N. nesutaria su sūnumi T., jie dažnai tarpusavyje kontaktuoja, kadangi N. kabinėjasi dėl įvairių dalykų, jam dažnai niekas netinka. Nuo penktadienio, t. y. 2021 m. gruodžio 17 d., N. vartojo alkoholį. Alkoholį N. vartoja dažnai, tuomet jis pasidaro agresyvus. 2021 m. gruodžio 19 d. N. visą diena žodžiais kabinėjosi prie jos, bandė kelti konfliktus, tačiau ji į jį nekreipė dėmesio, nes prie to yra pripratusi. Apie 20.15 val. T. sėdėjo virtuvėje prie stalo ir žaidė kompiuteriu, o priešais jį, ant fotelio sėdėjo N.. Ji nuėjo į rūsį į tualetą. Būdama apačioje išgirdo didelį triukšmą, girdėjo konfliktuojantį N. ir T., o po kelių akimirkų išgirdo verkiantį T., todėl skubiai parbėgo į viršų. Parbėgusi pamatė, kad T. susiėmęs už kairės akies verkė, o N. norėjo eiti pro duris į lauką. Taip pat išgirdo, kad šalia virtuvės esančiame kambaryje verkė K., kuris vis kartojo „tėvas T. muša“. T. jai pasakė, kad jai išėjus į apačią, tėvas pradėjo burbėti apie ją, todėl jis bandydamas užginti nurodė taip nebekalbėti, dėl ko šis supykęs priėjo prie jo ir tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į kairę akį, po ko T. gindamasis su kojomis atstūmė tėvą. Išgirdusi tai, ji iš namų išstūmė N. ir paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį. Apžiūrėjusi T. pamatė, kad kairės akies obuolys yra paraudęs, paraudimas matėsi ir po akimi. Atvykus policijos pareigūnams, namo parėjo ir N., kurį pareigūnai sulaikė. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo T. ir nurodė, kad reikalinga jį vežti į Kauno klinikas apžiūrai. Dėl sūnaus T. B. patirto smurto civilinio ieškinio nereikš. Sūnaus nenuvežė pas ekspertus, nes turi neįgalią dukrą, todėl nebuvo galimybės. N. B. sūnaus atsiprašė, žadėjo daugiau taip nesielgti (1 t., b. l. 13–17, 66–68).

Iš 2021 m. gruodžio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad J. B. pranešė apie T. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., sumušimą. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad T. B. sužalojo vyras N. B. – žodinio konflikto metu būdamas neblaivus sudavė sūnui vieną smūgį į kairės akies sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Pažymėta kraujosruva dešinės akies srityje (1 t., b. l. 85–92).

Iš 2021 m. gruodžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – namas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20–25).

2022 m. sausio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 137/2022 (02) T. B. konstatuotas kairės akies srities sumušimas, pasireiškęs šios srities patinimu, skausmu ir kraujosruva apatinio voko srityje. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, paveikus kairės akies sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas griuvimui nebūdingas, galėjo būti padarytas smūgiuojant rankomis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą mastą (1 t., b. l. 24–55).

Iš alkoholio matuoklio kvito matyti, kad įvykio vakarą 21.34 val. N. B. buvo nustatytas 2.28 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 158).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. ???2K-417/2014, 2K-474-489/2016, 2K-10-489/2017, 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai N. B. tyčia vartojus fizinį smurtą savo mažamečio sūnaus atžvilgiu – sudavus vieną kartą kumščiu į akies sritį ir taip sukėlus jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdžius sveikatą pasitvirtino.

Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, mažamečio nukentėjusiojo, liudytojos parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo rodmenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2021 m. gruodžio 19 d. vakare tarp jo ir mažamečio sūnaus, kuriam tuo metu buvo 11 m., kilusio žodinio konflikto metu vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė sūnui į akies sritį, dėl ko šis pradėjo verkti ir galėjo jausti fizinė skausmą. Netikėti kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka paties mažamečio nukentėjusiojo T. B. parodymus, kad tėtis įžeidinėjo mamą, o jis sakė tėčiui taip nekalbėti, dėl ko pastarasis supykęs priėjo ir vieną kartą rankos kumščiu sudavė jam į veido sritį, dėl ko jam skaudėjo, buvo paraudę; liudytojos J. B. parodymus, kad išgirdusi virtuvėje triukšmą ir atbėgusi pamatė verkiantį, už kairės akies užsiėmusį sūnų, o kitame kambaryje buvęs sūnus K. taip pat verkė ir sakė, kad „tėvas muša T.“, T. jai pasakė, kad tėtis ją įžeidinėjo, todėl bandė užstoti, liepė tėčiui nebekalbėti taip, dėl ko šis supykęs tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į kairę akį. Nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus dėl smurto vartojimo faktinių aplinkybių patvirtina ir specialisto išvada, kurioje T. B. konstatuotas sumušimai kairės akies srityje, pasireiškęs patinimu, skausmu ir kraujosruva apatinio voko srityje. Nurodyta, kad sužalojimas griuvimui nebūdingas, galėjo būti padarytas smūgiuojant ranka ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Mažametis nukentėjusysis T. B. parodė, kad jam dėl suduoto smūgio skaudėjo, buvo vežamas į ligoninę, rekomendavo dėti ledo, kelias dienas matėsi paraudimas. Tiek pats kaltinamasis, tiek ir liudytoja J. B. parodė, kad sūnus verkė. Šie įrodymai, o taip pat ir specialisto išvadoje konstatuoti akivaizdūs sumušimo požymiai – patinimas, kraujosruva, teismui neleidžia abejoti tuo, kad nukentėjusysis iš tiesų jautė fizinį skausmą, buvo sužalotas – jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir tai yra neteisėto, pavojingo kaltinamojo elgesio – smūgio kumščiu į veido sritį – pasekmė.

Kaltinamasis fizinį smurtą vartojo prieš mažametį savo sūnų. Būdamas suaugęs, pakaltinamas, ne kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje, jis neabejotinai suvokė, kad jo veiksmai – smūgis kumščiu mažamečiam į veidą, yra fizinis smurtas, t. y. neteisėta, pavojinga, baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatė, kad dėl to mažametis sūnus gali jausti fizinį skausmą ar būti sužalotas ir nors konkrečių pasekmių nenorėjo, tačiau savo veiksmais sąmoningai leido joms kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nežymaus mažamečio sveikatos sutrikdymo jį mušant požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Kaltinamasis N. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo kėsinamasi į nepilnamečio asmens sveikatą, fizinį kūno neliečiamumą. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas netiesiogine tyčia. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamasis N. B. anksčiau buvo teistas (1 t., b. l. 168–178), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 165), Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesilankė, neregistruotas (1 t., b. l. 152), tačiau 2017 m. gydėsi Psichiatrijos klinikos stacionare dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklės, priklausomybės sindromo (1 t., b. l. 153). 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (1 t., b. l. 157), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis turi darbą ir pastovias pajamas, šeimą, mažamečių vaikų.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis anksčiau buvo teistas už smurtą artimoje aplinkoje realia trumpalaike laisvės atėmimo bausme – areštu. Bausmę atlikęs, teistumas išnykęs. Ši nauja nusikalstama veika prieš savo šeimos narį bei artimą giminaitį – mažametį sūnų – padaryta praėjus trims metams po to, kai kaltinamasis atliko anksčiau skirtą arešto bausmę. Todėl, nors teistumas išnykęs, tokia kaltinamojo charakteristika rodo, jog asmuo yra pavojingas visuomenei, iš klaidų nesimoko, linkęs smurtauti prieš sau artimus žmones, švelnesnės bausmės teigiamų elgesio pokyčių nelemia, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laivės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei vidurkis – 9 mėnesiams, nes kaltinamasis kaltę pripažino, sūnaus atsiprašė, jų santykiai šiuo metu vėl geri.

Kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto išnykus teistumui, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, sūnaus atsiprašė, dirba, ėmėsi realių priemonių spręsti pagrindinę priežastį, lėmusią jo nusikalstamą elgesį – kreipėsi į specialistus dėl alkoholio vartojimo ir alkoholio daugiau nebevartoja, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir realiai neatliekant paskirtos bausmės, tačiau jos vykdymą atidedant 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktais bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu N. B. įpareigotinas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi kaltinamasis ne pirmą kartą vartoja fizinį smurtą savo artimųjų atžvilgiu, teismo vertinimu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir pakeisti kaltinamojo elgesį bei mąstymą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nukentėjusiojo mažamečio interesus baudžiamojoje byloje atstovavo įgaliotasis atstovas advokatė S. S.. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog teisinės pagalbos išlaidos, atstovaujant mažametį nukentėjusįjį, sudaro 203,40 Eur (2 t., b. l. 80–83).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiajam šioje baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama teismo nutartimi, ją teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Iš pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad advokatės suteiktų paslaugų išlaidas sudaro 203,40 Eur suma (2 t., b. l. 48–51). Kaltinamasis dirbantis, gaunantis pajamas, tačiau atsižvelgtina taip pat į tai, kad paslaugos suteiktos jo paties mažamečiam sūnui, be to, šeimoje auga dar vienas mažametis vaikas ir neįgali mergina. Kaip matyti kaltinamasis susitaikė, grįš į šeimą, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju priteisiant šias proceso išlaidas, galėtų nukentėti tiek kitų šeimos išlaikytinių, tiek ir paties mažamečio nukentėjusiojo interesai, kas šiuo atveju būtų neteisinga, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Kaltinamajam N. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo T. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 19 d. 20.50 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d. 16.22 val., t. y. viena para, prilyginant ją vienai dienai laisvės atėmimo.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 8 mėnesiams, įpareigojant N. B. viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti N. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

N. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo T. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 19 d. 20.50 val. iki 2021 m. gruodžio 20 d. 16.22 val., t. y. vieną parą, prilyginant ją vienai dienai laisvės atėmimo.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš N. B. neišieškoti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.