Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Enila“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo nutraukti pirkimo Nr. 1738590 procedūras panaikinimo, trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir - UAB) ,,Enila“ ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai prašo teismo panaikinti atsakovės 2025 m. liepos 24 d. priimtą sprendimą nutraukti pirkimo ,,Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“, pirkimo Nr. 1738590 procedūras; atnaujinti pirkimo ,,Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“, Nr. 1738590 procedūras ir pakviesti laimėtoją UAB ,,Enila“ nedelsiant sudaryti pirkimo sutartį.

2. Nurodo, kad atsakovė 2025 m. kovo 21 d. paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“ pirkimą (toliau – Pirkimas), kuris buvo vykdomas pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas sąlygas. Ieškovė 2025 m. balandžio 22 d. pateikė pasiūlymą Pirkime. 2025 m. balandžio 28 d. atsakovė CVP IS susirašinėjimo priemonėmis (pranešimo ID 174059) informavo ieškovę apie Pirkime sudarytą pasiūlymų eilę, kurios pirmoje eilėje nustatytas ieškovės pasiūlymas bei ieškovė paskelbta Pirkimo laimėtoja. Atsakovė nurodė, kad ieškovė bus kviečiama sudaryti Pirkimo sutartį pasibaigus 10 kalendorinių dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminui, kuris skaičiuojamas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos.

3. 2025 m. gegužės 7 d. atsakovė CVP IS susirašinėjimo priemonėmis (pranešimo ID186608) informavo ieškovę apie tai, kad 2025 m. gegužės 2 d. buvo gauta suinteresuoto tiekėjo pretenzija, kurią atsakovė nusprendė iš dalies tenkinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė iki 2025 m. gegužės 14 d. (imtinai) nustatė sutarties sudarymo atidėjimo terminą. 2025 m. gegužės 16 d. atsakovė CVP IS susirašinėjimo priemonėmis (pranešimo ID 200539) informavo ieškovę apie dar vieną, 2025 m. gegužės 13 d. gautą pretenziją Pirkime. Atsakovė nusprendė pretenziją atmesti kaip nepagrįstą ir pratęsti sutarties sudarymo atidėjimo terminą iki 2025 m. gegužės 26 d. imtinai.

4. 2025 m. birželio 27 d. atsakovė CVP IS susirašinėjimo priemonėmis (pranešimo ID 258148) pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – LApT) 2025 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą byloje Nr. e2A-298-1097/2025 (toliau – Sprendimas), kuriuo nurodė, kad byloje minimo viešojo pirkimo – „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 711943) sutarties pagrindu susiklostė rangos, o ne paslaugų teisiniai santykiai. 2025 m. birželio 27 d. pranešime taip pat nurodyta, kad atsakovė svarsto, ar vykdomo Pirkimo sutarties sudarymas galėtų turėti neigiamų padarinių ir jog šiuo tikslu yra vykdomos konsultacijos su atsakingomis institucijomis. Atsakovė nurodė, kad gavus atsakingų institucijų atsakymus, ieškovė bus informuota atskiru pranešimu.

5. Ieškovė 2025 m. liepos 8 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis pateikė atsakovei raštą „Dėl nepagrįsto vilkinimo pasirašyti pirkimo sutartį“, kuriame išsamiai pagrindė, kad neegzistuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) 29 str. 3 ir 4 d. įtvirtinti pagrindai, kurie leistų atsakovei teisėtai nutraukti jau pradėtą ir pažengusią Pirkimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, vadovaudamasi VPĮ 86 str. 8 d., pagrįstai reikalavo atsakovę pakviesti ją nedelsiant pasirašyti Pirkimo sutartį. Atsakovė, nepaisydama ieškovės 2025 m. liepos 8 d. rašte nurodytų argumentų, 2025 m. liepos 24 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis (pranešimo ID 292752) informavo ieškovę apie tai, kad Pirkimo procedūros yra nutraukiamos. Perkančioji organizacija tokį savo sprendimą grindė tuo, kad ruošiantis Pirkimo sutarties sudarymui, tapo žinomas LApT Sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vykdyto identiško pobūdžio paslaugų viešojo pirkimo „Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 711943) objektas turėtų būti kvalifikuojamas ne kaip „paslaugos“, bet kaip „darbai“. Tokiu būdu, atsižvelgiant į naujai pateiktą LApT išaiškinimą dėl panašaus į Pirkimo objektą kvalifikavimo, Pirkimo objektas buvo apibrėžtas ir Pirkimas vykdomas neužtikrinant VPĮ 17 straipsnyje nustatytų principų laikymosi. Atsižvelgiant į tai bei vadovaudamasi VPĮ 29 str. 3 ir 4 dalių nuostatomis, atsakovė priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras. 2025 m. liepos 24 d. sprendime dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo atsakovė nepateikė jokios detalizacijos ar argumentų dėl aplinkybių ir Pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindų egzistavimo, o apsiribojo minėtu teiginiu, jog tariamai buvo neužtikrintas VPĮ 17 str. numatytų principų laikymasis. Ieškovė nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, 2025 m. liepos 31 d. pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija), kurioje nurodė tokius nesutikimo motyvus: 1) pirma, neegzistuoja VPĮ 29 str. 3 ir 4 dalyse įtvirtinti pagrindai, kurie leistų atsakovei teisėtai nutraukti jau pradėtą ir pažengusią Pirkimo procedūrą (Pretenzijos 2 - 9 psl.); 2) antra, netinkamas Pirkimo objekto kvalifikavimas Pirkime yra formalaus pobūdžio trūkumas, už kurį net nėra taikoma Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu, nustatančiu su Europos Sąjungos (toliau – ES) finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse C (2019) 3452 įtvirtintos finansinės pataisos už viešųjų pirkimų pažeidimus (Pretenzijos 9 psl.); 3) trečia, atsakovė, spręsdama dėl Pirkimo nutraukimo nepagrįstai vadovavosi LApT Sprendimu (Pretenzijos 9 - 11 psl.); 4) ketvirta, atsakovei nepanaikinus savo sprendimo nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, kyla pagrįsta rizika, kad pakartotinai skelbiamame pirkime nebus užtikrinta sąžininga konkurencija, kas lems, kad nauja pirkimo sutartis bus sudaroma būtent su tuo tiekėju, kuris nuolat laimi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimus (Pretenzijos 12 – 13 psl.); 5) penkta, atsakovė nepagrįstai vilkino Pirkimo sutarties pasirašymo momentą ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 86 str. 8 d. Vien šio pagrindo pakanka konstatuoti atsakovės 2025 m. liepos 24 d. priimto sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras neteisėtumą (Pretenzijos 13 psl.).

6. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 11 d. CVP IS pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad jos pretenzija yra atmetama (toliau – Sprendimas dėl pretenzijos atmetimo) dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1) Pirkimo objekto netinkamas kvalifikavimas tariamai galėjo pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes tiek prie Pirkimo prisijungę tiekėjai, tiek Pirkime pasiūlymus pateikę tiekėjai tariamai rėmėsi netikslia informacija. Be to, nepagrįstu atsakovės įsitikinimu, tiekėjai (darbų srityje veikiančios įmonės) galėjo nedalyvauti Pirkime, nes skelbime apie Pirkimą (toliau – Skelbimas) buvo nurodytas netinkamas Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) kodas, neatitinkantis realaus Pirkimo objekto pobūdžio (Sprendimo dėl pretenzijos atmetimo 1 ir 3 psl.); 2) atsakovės nepagrįstu įsitikinimu, jeigu Pirkimas būtų buvęs vykdomas kaip darbų, o ne kaip paslaugų, Pirkime dalyvavę Pirkimo dalyviai būtų pateikę kitokius pasiūlymus (Sprendimo dėl pretenzijos atmetimo 4 psl.); 3) net jei pradėtas Pirkimas buvo vykdomas sąžiningai ir laikantis iki tol taikytų reikalavimų, atsakovė negali ignoruoti naujai paaiškėjusių aplinkybių (LApT Sprendimo) ir tęsti Pirkimo procedūrų, kurios neužtikrina tinkamos tiekėjų konkurencijos. Nors LApT sprendimai pagal Lietuvos teisinę sistemą nėra laikomi privalomais precedentais, atsakovė, vertindama nagrinėjamą situaciją, atsižvelgė į šio teismo pateiktą išaiškinimą kaip į tariamai reikšmingą argumentą aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų teisės normas praktikoje (Sprendimo dėl pretenzijos atmetimo 6 ir 7 psl.); 4) nenutraukus Pirkimo procedūrų ir už tinkamą Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą atsakingai institucijai atlikus Pirkimo patikrą, atsakovei tariamai būtų nustatytas VPĮ pažeidimas bei, vadovaujantis Gairėmis, skirta 10 % finansinė pataisa (Sprendimo dėl pretenzijos atmetimo 6 psl.); 5) tiekėjų turima informacija apie ankstesnius pasiūlymus savaime nesuponuoja sąžiningos konkurencijos pažeidimo, kadangi kiekvienas tiekėjas veikia savarankiškai, vertindamas ne tik kainodarinius aspektus, bet ir objektyvias galimybes tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Sprendimo dėl pretenzijos atmetimo 7 psl.); 6) Pirkimo sutarties pasirašymo atidėliojimas tariamai buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių (Sprendimo dėl pretenzijos atmetimo 8 psl.).

7. Teigia, kad Pirkimo objekto pobūdžio kvalifikavimas kaip paslaugų, o ne darbų, nelėmė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimų. Netinkamas Pirkimo objekto kvalifikavimas savaime nelemia skaidrumo principo pažeidimo; kasacinis teismas savo praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavęs, kad vien netinkamas pirkimo objekto kvalifikavimas (vietoj prekės paslauga) neleidžia konstatuoti skaidrumo principo pažeidimo. Nepriklausomai nuo to, ar Pirkimo objekto pobūdis būtų kvalifikuojamas kaip paslaugos ar darbai, pats Pirkimo objektas (krantotvarkos įgyvendinimo priemonės) išlieka tas pats; tai reiškia, jog tiekėjai, naudodamiesi greitąja ar išplėstine paieška ir paieškoje įvesdami Pirkimo objekto pavadinimą, vis tiek būtų radę šio pirkimo skelbimą, nepriklausomai nuo jo įvardijimo kaip paslaugos ar kaip darbai. Atsakovė, kaip profesionali viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos įgaliotoji perkančioji organizacija, privalėjo susipažinti su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sprendimu Nr. e2A-816-381/2019, kuriame buvo pateiktas tapačių krantotvarkos priemonių pirkimo objekto kvalifikavimas, dar prieš inicijuojant Pirkimo procedūrą; dėl to ji negali remtis aplinkybe, kad apie galimą šių priemonių kaip darbų kvalifikavimą sužinojo tik po 2025 m. gegužės 29 d. LApT sprendimo.

8. Pirkimo objekto kvalifikavimas kaip paslaugų, o ne darbų, nėra ir negali būti laikomas ES ar nacionalinės teisės pažeidimu, ką patvirtina ir anksčiau Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vykdyti analogiški pirkimai, finansuoti ES lėšomis, už kuriuos nebuvo taikytos jokios finansinės korekcijos.

9. Perkančioji organizacija nepagrįstai vilkino Pirkimo sutarties pasirašymo momentą ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 86 str. 8 d. Vien šio pagrindo pakanka konstatuoti Perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras neteisėtumą.

10. Teismui nepanaikinus atsakovės 2025 m. liepos 24 d. priimto sprendimo nutraukti pradėtas ir jau pažengusias Pirkimo procedūras, kyla pagrįsta rizika, kad pakartotinai inicijuotame atsakovės tų pačių krantotvarkos priemonių pirkime bus neteisėtai apribota konkurencija VPĮ 17 str. 3 d.

11. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau ir - Agentūra) atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju skelbime apie Pirkimą buvo nurodyta netiksli informacija, susijusi su pirkimo objektu – vietoje to, kad būtų nurodyta, jog perkami darbai, buvo nurodyta, kad perkamos paslaugos; taip pat buvo nurodytas netinkamas Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodas, neatitinkantis realaus pirkimo objekto pobūdžio. Tokia informacija galėjo tiesiogiai paveikti potencialių tiekėjų galimybes sužinoti apie vykdomą pirkimą, nes tiek pirkimų skelbimų prenumeratos, tiek tiekėjų paieškos dažnai yra nustatomos remiantis tiek pirkimo objekto tipu (darbai / paslaugos), tiek konkrečiu BVPŽ kodu (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/atsizvelgiant-i-pirkimo-objekta-butina-pasirinkti-kuo-tikslesni-bvpz-koda/ ). Atitinkamai, ūkio subjektai, kurių veiklos sritis yra statybos darbai, galėjo nepastebėti paskelbto pirkimo, nes jis buvo neteisingai identifikuotas kaip paslaugų pirkimas. Tai galėjo sąlygoti jų nedalyvavimą pirkimo procedūrose, neturint galimybės objektyviai įvertinti jų tinkamumo bei konkurencinio pasiūlymo galimybių. Pažymėtina, kad pirkimo objektas ir BVPŽ kodas yra esminiai skelbimo apie pirkimą elementai, tiesiogiai susiję su skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, įtvirtintais VPĮ 17 str. Tokia klaidinga informacija galėjo lemti tiek tiekėjų diskriminavimą, tiek riboti konkurenciją, nes dėl jos potencialūs dalyviai objektyviai galėjo nežinoti apie paskelbtą pirkimą ir jame dalyvauti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad skelbime apie Pirkimą padaryta klaida turėjo esminės reikšmės Pirkimo teisėtumui ir sudarė pagrindą Pirkimo procedūrų nutraukimui, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, lygiateisiškumą ir tinkamą informacijos atskleidimą visiems potencialiems tiekėjams.

12. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis VPĮ nuostatomis bei viešųjų pirkimų principais, perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimo dokumentai būtų parengti aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, jog visi potencialūs tiekėjai galėtų vienodai suprasti pirkimo sąlygas ir teisingai parengti pasiūlymus. Pirkimo dokumentų neaiškumas ar netikslumas gali sukelti tiekėjų skirtingą sąlygų interpretavimą, apriboti jų galimybes objektyviai įvertinti savo tinkamumą dalyvauti pirkime ar net visiškai nesudaryti galimybės sužinoti apie paskelbtą pirkimą. Tokie trūkumai pažeidžia skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, įtvirtintus VPĮ 17 str., ir gali lemti tiek konkurencijos ribojimą, tiek teisinių ginčų kilimą. Todėl pirkimo dokumentų tikslumas ir aiškumas yra esminė sąlyga užtikrinant teisėtą pirkimo procedūrų įgyvendinimą.

13. Agentūros vertinimu, nagrinėjamu atveju neabejotinai buvo pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai: i) nebuvo užtikrintas pakankamas skaidrumas, nes skelbime apie Pirkimą buvo nurodyta netiksli (klaidinanti) informacija apie Pirkimo objektą, kuri galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime; ii) nebuvo užtikrintas pakankamas viešumas, nes skelbime apie Pirkimą nurodžius netikslią informaciją (Sutarties tipą ir BVPŽ kodą), daliai tiekėjų buvo apribota galimybė gauti informaciją apie paskelbtą Pirkimą; skelbime apie Pirkimą nurodžius netikslią informaciją (kad perkamos paslaugos, nors turėjo būti perkami darbai) potencialūs tiekėjai galėjo nesusidomėti Pirkimu, nes paslaugų teikimas nėra tokių tiekėjų veikimo sritis.

14. Ieškovės teiginiai, kad ,,iki šiol krantotvarkos priemonių Lietuvoje įsigijimas nuo pat 2017 m. neturėjo tarptautinio susidomėjimo, todėl net jei atsakovė Pirkimo skelbime būtų nurodžiusi darbų BVPŽ kodą, užsienio tiekėjai vis tiek nebūtų pateikę pasiūlymų šiame Pirkime“ yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma pažymi, kad tai, jog ankstesniuose krantotvarkos darbų pirkimuose nebuvo užsienio tiekėjų susidomėjimo, negali būti laikoma objektyviu pagrindu riboti galimybę tokiems tiekėjams dalyvauti ateityje. Pagal VPĮ nuostatas (VPĮ 17 str., 18 str.), perkančioji organizacija kiekvieną kartą privalo užtikrinti skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principų laikymąsi. Tai reiškia, kad ankstesnė praktika neturi lemiamos reikšmės vertinant būsimo pirkimo procedūrų teisėtumą – kiekvienas pirkimas yra savarankiškas ir turi būti vykdomas griežtai pagal galiojančius teisės aktus.

15. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti; netinkamai nurodžius pirkimo objektą (kartu ir BVPŽ kodą), nebuvo užtikrintas pakankamas Pirkimo viešumas, taip apribojant galimybę daliai tiekėjų dalyvauti Pirkime; taigi, priešingai, jeigu nebūtų susiklosčiusi tokią situacija, t. y., tinkamai nurodžius Pirkimo objektą ir BVPŽ kodą, informaciją apie Pirkimą būtų pasiekusi didesnį suinteresuotų tiekėjų skaičių, taip užtikrinant didesnę konkurenciją. Atmestini kaip negrįsti UAB „Enila“ nurodomi argumentai, kad pirkime dalyvavo visi tiekėjai, galintys vykdyti ir įgyvendinti Pirkime nurodytas krantotvarkos priemones. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas atviras tarptautinis pirkimas, kuriame galėjo dalyvauti ne tik Lietuvoje registruoti tiekėjai, tačiau ir užsienyje registruotos įmonės. Antra, vertinant, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju vietoje paslaugų turėjo būti perkami darbai, šiuo atveju tikslinga aptarti rangos ir atlygintinų paslaugų sutarčių ypatumus.

16. Taip pat nurodo, kad rangos ir paslaugų sutartys, nors formaliai gali būti panašios pagal rezultatą (tam tikrų veiksmų atlikimas per nustatytą laiką už atlygį), iš esmės skiriasi tiek teisine prigimtimi, tiek faktiniu vykdymo pobūdžiu. Rangos sutartims būdingas aukštesnis atsakomybės lygis, reikalavimas turėti statybos darbų atestatus, dažnai būtina techninė dokumentacija, projektavimas, leidimai, privalomos garantijos, griežtesnė darbų perdavimo-priėmimo tvarka. Dėl šių aplinkybių rangos darbų vykdymas reikalauja iš tiekėjo didesnių resursų, platesnės atsakomybės ir rizikos prisiėmimo, o tai natūraliai turi įtakos ir pasiūlymo kainai bei kitoms komercinėms sąlygoms; Pirkimo objektą, be kita ko, sudarė ir kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais, lentinių takų atnaujinimas (remontas) bei laiptų ir takų atnaujinimo darbai, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos statybų įstatymo (toliau – statybos įstatymas) nuostatomis, minėti darbai priskirtini darbų kategorijai. Sutartyje nurodyti laiptų ir takų atnaujinimo darbai priskirtini prie statybinių medžio konstrukcijų remonto darbų, o kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais priskirtini prie reljefo tvarkymo ir panašaus profilio darbų. Šią aplinkybę Sprendime konstatavo ir LApT nurodydamas, kad vykdant analogišką viešąjį pirkimą, turėjo būti vykdomas darbų, ne paslaugų pirkimas. Pažymi, kad darbų ir paslaugų viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas nėra tapačios apimties. VPĮ numato bendrąsias taisykles, tačiau darbų sutarčių atveju papildomai taikomos Statybos įstatymo nuostatos. Statybos įstatyme aiškiai reglamentuojamos statytojų ir rangovų pareigos, numatomi privalomi reikalavimai, susiję su garantijomis, civilinės atsakomybės draudimu, darbų sauga bei statinių kokybe. Tokios specifinės prievolės negali būti taikomos paslaugų sutartims, todėl jų turinys ir tiekėjų įsipareigojimų apimtis natūraliai skiriasi.

17. Atsižvelgiant į Statybos įstatyme numatytas garantijas ir kitus privalomus reikalavimus darbų pirkimams, rangovai, teikdami pasiūlymus dėl darbų atlikimo, privalo įvertinti papildomas rizikas ir išlaidas, susijusias su šių įstatyme nustatytų pareigų vykdymu. Tokios prievolės tiesiogiai daro įtaką tiekėjų pasiūlymų kainai, nes skiriasi jų sąnaudų struktūra, lyginant su paslaugų sutartimis. Paslaugų sutarčių atveju tokio pobūdžio įstatyminių prievolių nėra, todėl tiekėjai formuoja pasiūlymus be papildomų Statybos įstatyme nustatytų garantinių ir draudimo išlaidų. Be to, darbų pirkimų procedūrose dažniausiai nustatomi papildomi kvalifikaciniai reikalavimai, susiję su rangovo pajėgumais, turima technika, specialistais ar draudimo galiojimu. Tokie reikalavimai kyla ne iš perkančiosios organizacijos diskrecijos, bet iš imperatyvių teisės aktų nuostatų. Tuo tarpu paslaugų pirkimuose kvalifikaciniai reikalavimai yra siauresni, labiau orientuoti į tiekėjo patirtį ar kompetenciją. Dėl šios priežasties tiekėjų pateikiami pasiūlymai iš esmės yra nevienodos apimties ir struktūros, priklausomai nuo to, ar jie teikiami darbų, ar paslaugų pirkime.

18. Pažymi, kad nepaisant aplinkybės, kad Pirkimo procedūros metu tiekėjams tapo žinomos konkurentų pasiūlymų sąlygos, įskaitant kainas, Perkančioji organizacija, vykdydama naują pirkimą, imsis visų būtinų priemonių sąžiningos ir nediskriminacinės konkurencijos užtikrinimui.

19. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Perkančioji organizacija nepagrįstai vilkino Pirkimo sutarties pasirašymo momentą ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 86 str. 8 d. Kaip yra žinoma, Pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis bei vykdomas pagal įgaliojimą, t. y. Perkančioji organizacija vykdo Pirkimo procedūras pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos įgaliojimą. Šios aplinkybės sąlygojo tai, kad buvo atliekamos papildomos patikrinimo ir derinimo procedūros tiek Perkančiosios organizacijos viduje, tiek ir su Perkančiąją organizaciją įgaliojusia įstaiga, t. y. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, taip pat Perkančioji organizacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybą bei į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos. Tokiu būdu, Perkančioji organizacija dirbtinai nevilkino Pirkimo sutarties sudarymo, o atidėliojimas sudarant Pirkimo sutartį buvo objektyviai pagrįstas būtinų procedūrų atlikimu. Pažymėtina, kad apie tokių procedūrų atlikimą UAB ,,Enila” buvo informuota telefonu 2025 m. gegužės 29 d. ir 2025 m. birželio 18 d. Atliekant derinimo ir patikrinimo procedūras ir identifikavus Pirkimo sutarties sudarymo rizikas, susijusias su priimtame Sprendime pateiktu išaiškinimu, UAB ,,Enila” buvo papildomai informuota apie Perkančiosios organizacijos veiksmus CVP IS susirašinėjimo priemonėmis 2025 m. birželio 27 d. CVPIS pranešimu Nr. 258148.

20. Atkreipia dėmesį, kad VPĮ nuostatos turi būti aiškintinos sistemiškai, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus, ypač skaidrumo, lygiateisiškumo ir tiekėjų interesų apsaugos užtikrinimą. Pirkimo atveju sutarties pasirašymo atidėliojimas buvo sąlygotas objektyvių aplinkybių, nebuvo dirbtinai ar nepagrįstai vilkinamas, nepažeidė nei laimėjusio tiekėjo teisių, nei apribojo kitų tiekėjų galimybių ginčyti pirkimo procedūras.

21. Be to, pirkimo sutartis finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų, todėl perkančioji organizacija yra įpareigota užtikrinti, kad šios lėšos būtų panaudotos laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ir reagauojant į gautą LApT Sprendimą, buvo atliktas papildomas Pirkimo procedūrų vertinimas siekiant užtikrinti, jog Pirkimas būtų įvykdytas tinkamai ir teisėtai. Dėl šios objektyvios ir pagrįstos priežasties sutartis su tiekėju nebuvo pasirašyta . Pažymi, kad toks veiksmas nepažeidė nei VPĮ principų, nei tiekėjų lūkesčių, o atvirkščiai – buvo atliktas siekiant maksimaliai užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ne kiekvienas nukrypimas nuo procedūrinių reikalavimų suponuoja pirkimo neteisėtumą – būtina nustatyti esminį tiekėjų teisių pažeidimą ar realią tokio pažeidimo grėsmę (pvz., 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo.

22. Trečiasis asmuo atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ir iš esmės palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

23. Dublike ir triplike šalys palaikė pradiniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2025 m. kovo 21 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą viešąjį pirkimą Nr. 1738590 ,,Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“ (toliau – Pirkimas). Pirkimo techninėje specifikacijoje nurodyta, jog Pirkimo objektą sudaro krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos: (i) kopagūbrio defliacinių formų bei šlaitų tvirtinimas ištisiniais šakų klojiniais; (ii) kopagūbrio atskirų dalių tvirtinimas žabtvorėmis; (iii) lentinių takų atnaujinimas (remontas); (iv) molio-žvyro takų atnaujinimas (remontas); (v) laiptų atnaujinimas (remontas).

25. Ieškovė UAB ,,Enila“ 2025 m. balandžio 22 d. pateikė pasiūlymą, ir 2025 m. balandžio 28 d. Agentūra CVP IS susirašinėjimo priemonėmis (pranešimo ID 174059) informavo ieškovę apie Pirkime sudarytą pasiūlymų eilę, kurios pirmoje eilėje nustatytas ieškovės pasiūlymas bei ieškovė paskelbta Pirkimo laimėtoju, nurodant, kad ieškovė bus kviečiama sudaryti Pirkimo sutartį pasibaigus 10 kalendorinių dienų sutarties sudarymo atidėjimo terminui, kuris skaičiuojamas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos.

26. 2025 m. gegužės 2 d. buvo gauta kito tiekėjo pretenzija, kurią atsakovė nusprendė iš dalies tenkinti, ir atsižvelgiant į tai, Agentūra iki 2025 m. gegužės 14 d. (imtinai) nustatė sutarties sudarymo atidėjimo terminą. 2025 m. gegužės 13 d. buvo gauta dar viena pretenzija Pirkime, kurią Agentūra nusprendė atmesti ir pratęsti sutarties sudarymo atidėjimo terminą iki 2025 m. gegužės 26 d. imtinai, apie tai informuojant ieškovę 2025 m. gegužės 16 d. CVP IS priemonėmis pranešimu Nr. ID200539.

27. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gegužės 29 d. priėmė sprendimą byloje Nr. e2A-298-1097/2025, kuriame konstatavo, kad viešasis pirkimas ,,Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 711943), turėjo būti vykdomas kaip darbų, ne paslaugų, viešasis pirkimas, todėl Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad Pirkimo ir LApT nagrinėto pirkimo Nr. 711943 objektai yra beveik identiški, siekiant tinkamai atsižvelgti į Sprendime nurodytus motyvus ir priimti sprendimą dėl Pirkimo objekto kvalifikavimo, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su prašymais paaiškinti, ar Pirkimo objektas turėtų būti kvalifikuojamas kaip „paslaugos“ ar kaip „darbai“.

28. 2025 m. liepos 23 d. atsakovės Pirkimo komisija protokolu nutarė: (i) pripažinti, kad egzistuoja VPĮ 29 str. 3 ir 4 d. numatyti pagrindai Pirkimo procedūrų nutraukimui; (ii) nutraukti Pirkimo procedūras vadovaujantis VPĮ 29 str. 3 ir 4 d. ir informuoti apie tai Pirkimo dalyvius. 2025 m. liepos 24 d. CVP IS susirašinėjimo priemonėmis (pranešimo ID 292752) informavo ieškovę apie tai, kad Pirkimo procedūros yra nutraukiamos, ir Perkančioji organizacija tokį savo sprendimą grindė tuo, kad ruošiantis Pirkimo sutarties sudarymui, tapo žinomas LApT Sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vykdyto identiško pobūdžio paslaugų viešojo pirkimo ,,Krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 711943) objektas turėtų būti kvalifikuojamas ne kaip ,,paslaugos“, bet kaip ,,darbai“, ir tokiu būdu, atsižvelgiant į naujai pateiktą LApT išaiškinimą dėl panašaus į Pirkimo objektą kvalifikavimo, Pirkimo objektas buvo apibrėžtas, ir Pirkimas vykdomas neužtikrinant VPĮ 17 straipsnyje nustatytų principų laikymosi.

29. Ieškovė 2025 m. liepos 31 d. pateikė pretenziją dėl Perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras, tačiau Agentūra 2025 m. rugpjūčio 11 d. CVP IS pranešimu informavo ieškovę, kad pretenzija yra atmetama.

30. Ieškovės teigimu, neegzistuoja VPĮ 29 str. 3 ir 4 d. įtvirtinti pagrindai, kurie leistų atsakovei teisėtai nutraukti jau pradėtą ir pažengusią Pirkimo procedūrą; netinkamas Pirkimo objekto kvalifikavimas Pirkime yra formalaus pobūdžio trūkumas, už kurį net nėra taikoma komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu, nustatančiu su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėse C (2019) 3452 įtvirtintos finansinės pataisos už viešųjų pirkimų pažeidimus; taip pat, ieškovės teigimu, atsakovė, spręsdama dėl pirkimo nutraukimo nepagrįstai vadovavosi LApT Sprendimu, ir atsakovei nepanaikinus savo sprendimo nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras, kyla pagrįsta rizika, kad pakartotinai skelbiamame pirkime nebus užtikrinta sąžininga konkurencija, kas lems, kad nauja pirkimo sutartis bus sudaroma būtent su tuo tiekėju, kuris nuolat laimi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos krantotvarkos priemonių įgyvendinimo paslaugų pirkimus; be to, atsakovė nepagrįstai vilkino Pirkimo sutarties pasirašymo momentą ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 86 str. 8 d., ir vien šio pagrindo pakanka konstatuoti atsakovės skundžiamo priimto sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras neteisėtumą. Tačiau, teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta.

31. VPĮ 29 str. 3 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 str. 1 d. nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti; taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad VPĮ 29 str. 3 d. įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti viešojo pirkimo procedūras kyla esant dviem sąlygoms: 1) turi būti pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. nustatyti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai; 2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis Nr. e2A-566-881/2023). VPĮ 29 str. 3 d. įtvirtinta pirmoji pareigos nutraukti viešojo pirkimo procedūros sąlyga siejama su VPĮ 17 str. 1 d. pažeidimu, reiškiančiu, kad pirkimu buvo pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai, t. y. tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-476-378/2017). Atvejai, kada perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimo ar projekto konkurso procedūras dėl VPĮ 17 str.1 d. įtvirtintų principų pažeidimo, gali būti įvairūs (pavyzdžiui, esminių pirkimo sąlygų keitimas (tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti atskirai, nes galimi atvejai, kai perkančioji organizacija gali ištaisyti padėtį), po pasiūlymo eilės nustatymo paaiškėja, kad komisijos narys yra patekęs į interesų konflikto situaciją ir tai realiai padarė įtaką pasiūlymų vertinimo rezultatams ar skaidrumui arba su skirtingais dalyviais tame pačiame pirkime buvo deramasi skirtingai, jiems nebuvo sudarytos vienodos galimybės tikslinti pasiūlymą, teikti savo siūlymus dėl pirkimo sąlygų ir pan.). Dažniausiai susiduriama su situacijomis, kai keičiamos esminės pirkimo sąlygos (pakeičiami reikalavimai kvalifikacijai ar techninė specifikacija taip, jog po atliktų pakeitimų daugiau tiekėjų galėtų dalyvauti pirkime, keičiamas sutarties tipas, keičiamas pirkimo objektas). Dėl to tokiais atvejais perkančioji organizacija privalo nutraukti pirkimą ir pradėti naują pirkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

32. VPĮ 34 str. 2 d. 1 p. nurodyta, kad informacija, kuri turi būti nurodyta pirkimo skelbimuose, skelbimų, įskaitant klaidų ištaisymo skelbimus, standartinės formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti tarptautinio pirkimo atveju – 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos). Reglamente nurodyta, kad be kitos informacijos, kurią būtina nurodyti skelbimuose apie pirkimus, skelbimuose taip pat privalomą nurodyti pirkimo tikslą. Nagrinėjamu atveju skelbimo apie Pirkimą 2.1.1 p. ,,Tikslas“ nurodyta, jog ,,Sutarties objektas: Paslaugos; Pagrindinis klasifikacijos kodas (cpv): 90700000 Aplinkosauginės paslaugos“.

33. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės teiginiais, jog ginčo skelbime apie Pirkimą buvo nurodyta netiksli informacija, susijusi su pirkimo objektu – vietoje to, kad būtų nurodyta, jog perkami darbai, buvo nurodyta, kad perkamos paslaugos; taip pat buvo nurodytas netinkamas Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) kodas, neatitinkantis realaus pirkimo objekto pobūdžio, ir tokia informacija galėjo tiesiogiai paveikti potencialių tiekėjų galimybes sužinoti apie vykdomą pirkimą, nes tiek pirkimų skelbimų prenumeratos, tiek tiekėjų paieškos dažnai yra nustatomos remiantis tiek pirkimo objekto tipu (darbai / paslaugos), tiek konkrečiu BVPŽ kodu (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimas: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/atsizvelgiant-i-pirkimo-objekta-butina-pasirinkti-kuo-tikslesni-bvpz-koda/ ). Taigi, tokiu atveju ūkio subjektai, kurių veiklos sritis yra statybos darbai, galėjo nepastebėti paskelbto pirkimo, nes jis buvo neteisingai identifikuotas kaip paslaugų pirkimas; tai galėjo sąlygoti jų nedalyvavimą pirkimo procedūrose, neturint galimybės objektyviai įvertinti jų tinkamumo bei konkurencinio pasiūlymo galimybių. Taip pat visiškai sutiktina su atsakovės teiginiais, jog pirkimo objektas ir BVPŽ kodas yra esminiai skelbimo apie pirkimą elementai, tiesiogiai susiję su skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, įtvirtintais Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, ir tokia klaidinga informacija galėjo lemti tiek tiekėjų diskriminavimą, tiek riboti konkurenciją, nes dėl jos potencialūs dalyviai objektyviai galėjo nežinoti apie paskelbtą pirkimą ir jame dalyvauti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas teigti, jog skelbime apie Pirkimą padaryta klaida turėjo esminės reikšmės Pirkimo teisėtumui ir sudarė pagrindą Pirkimo procedūrų nutraukimui, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, lygiateisiškumą ir tinkamą informacijos atskleidimą visiems potencialiems tiekėjams. Dėl šių priežasčių buvo pažeisti VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, nes būtent nebuvo užtikrintas pakankamas skaidrumas, nurodant skelbime apie Pirkimą netikslią (klaidinančią) informaciją apie Pirkimo objektą, kuri galėjo atgrasyti potencialius tiekėjus dalyvauti Pirkime, bei nebuvo užtikrintas pakankamas viešumas, nes skelbime apie Pirkimą nurodžius netikslią informaciją (Sutarties tipą ir BVPŽ kodą), daliai tiekėjų buvo apribota galimybė gauti informaciją apie paskelbtą Pirkimą; skelbime apie Pirkimą nurodžius netikslią informaciją (kad perkamos paslaugos, nors turėjo būti perkami darbai) potencialūs tiekėjai galėjo nesusidomėti Pirkimu, nes paslaugų teikimas nėra tokių tiekėjų veikimo sritis. Svarbu ir tai, kad šiuo atveju ankstesnė praktika dėl BVPŽ kodo neturi lemiamos reikšmės vertinant būsimo pirkimo procedūrų teisėtumą, nes kiekvienas pirkimas yra savarankiškas ir turi būti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka; be to, tarptautinis pirkimo statusas savaime lemia, kad prie jo prisijungti gali tiek nacionaliniai, tiek užsienio tiekėjai.

34. VPĮ 29 str. 3 d. nustatytos pareigos nutraukti viešojo pirkimo procedūros sąlyga yra siejama su tuo, kad dėl padaryto pažeidimo atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ši padėtis siejama su dviem pagrindiniais testais, kurie taikomi viešųjų pirkimų praktikoje; pirma, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime galėjo būti didesnė ir intensyvesnė konkurencija, jame būtų dalyvavę daugiau tiekėjų. Antra, ar, jeigu tokia padėtis nebūtų buvusi, yra realių prielaidų teigti, kad viešajame pirkime dalyvavę tiekėjai (pirkimo dalyviai) būtų pateikę kitokius pasiūlymus, t. y. ar padarytas perkančiosios organizacijos pažeidimas galėjo arba realiai turėjo įtakos pirkimo dalyvių ekonominiam elgesiui. Paprastai, jeigu atsakymai į nurodytus klausimus yra teigiami, tai yra padėtis, kurios negalima ištaisyti kitaip, kaip tik nutraukiant pirkimą ir inicijuojant naują, pašalinus neigiamas priežastis ir jų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis Nr. e3K-3-290-823/2023, 44 punktas). Teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju netinkamai nurodžius pirkimo objektą (kartu ir BVPŽ kodą), nebuvo užtikrintas pakankamas Pirkimo viešumas, taip apribojant galimybę daliai tiekėjų dalyvauti Pirkime; priešingai, t. y. tinkamai nurodžius Pirkimo objektą ir BVPŽ kodą, informaciją apie Pirkimą, atitinkama informacija apie Pirkimą būtų pasiekusi didesnį suinteresuotų tiekėjų skaičių, tokiu būdu užtikrinant didesnę konkurenciją. Be to, svarbu ir tai, kad šiuo atveju vietoje paslaugų turėjo būti perkami darbai, ir tokių sutarčių grupių skiriamasis požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020 29 punktas). Sutiktina su atsakovės teiginiais, jog rangos ir paslaugų sutartys, nors formaliai gali būti panašios pagal rezultatą (tam tikrų veiksmų atlikimas per nustatytą laiką už atlygį), iš esmės skiriasi tiek teisine prigimtimi, tiek faktiniu vykdymo pobūdžiu; rangos sutartims būdingas aukštesnis atsakomybės lygis, reikalavimas turėti statybos darbų atestatus, dažnai būtina techninė dokumentacija, projektavimas, leidimai, privalomos garantijos, griežtesnė darbų perdavimo-priėmimo tvarka. Dėl šių aplinkybių rangos darbų vykdymas reikalauja iš tiekėjo didesnių resursų, platesnės atsakomybės ir rizikos prisiėmimo, o tai natūraliai turi įtakos ir pasiūlymo kainai bei kitoms komercinėms sąlygoms. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, Pirkimo objektą, be kita ko, sudarė ir kopagūbrio tvirtinimo šakų klojiniais, lentinių takų atnaujinimas (remontas) bei laiptų ir takų atnaujinimo darbai, kurie priskirtini prie statybinių medžio konstrukcijų remonto darbų, o kopagūbrio tvirtinimas šakų klojiniais priskirtini prie reljefo tvarkymo ir panašaus profilio darbų, ką būtent LApT konstatavo Sprendime, nurodant , kad vykdant analogišką viešąjį pirkimą, turėjo būti vykdomas darbų, ne paslaugų pirkimas. Šiuo atveju ypatingai svarbu, jog atsižvelgiant į Statybos įstatyme numatytas garantijas ir kitus privalomus reikalavimus darbų pirkimams, rangovai, teikdami pasiūlymus dėl darbų atlikimo, privalo įvertinti papildomas rizikas ir išlaidas, susijusias su šių įstatyme nustatytų pareigų vykdymu, ir tokios prievolės tiesiogiai daro įtaką tiekėjų pasiūlymų kainai, nes skiriasi jų sąnaudų struktūra, lyginant su paslaugų sutartimis; gi paslaugų sutarčių atveju tokio pobūdžio įstatyminiu prievolių nėra, todėl tiekėjai formuoja pasiūlymus be papildomų Statybos įstatyme nustatytų garantinių ir draudimo išlaidų; galiausiai darbų pirkimų procedūrose dažniausiai nustatomi papildomi kvalifikaciniai reikalavimai, susiję su rangovo pajėgumais, turima technika, specialistais ar draudimo galiojimu, ir tokie reikalavimai kyla ne iš perkančiosios organizacijos diskrecijos, bet iš imperatyvių teisės aktų nuostatų, paslaugų pirkimuose kvalifikaciniai reikalavimai yra siauresni, labiau orientuoti į tiekėjo patirtį ar kompetenciją, dėl ko tiekėjų pateikiami pasiūlymai iš esmės yra nevienodos apimties ir struktūros, priklausomai nuo to, ar jie teikiami darbų, ar paslaugų pirkime. Taigi, pirkimo objekto kvalifikavimas, t. y. ar jis laikytinas darbų, ar paslaugų pirkimu, lemia ne tik taikytiną teisinį reguliavimą, bet ir tiekėjų pasiūlymų turinį; šiuo atveju jei būtų paskelbtas darbų pirkimas, tiekėjai privalėtų pasiūlymus parengti, skirtingai nei paslaugų pirkime, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis dėl garantijų, draudimo, kokybės užtikrinimo, specialistų kvalifikacija, kt.), kas atsispindėtų tiek kainoje, tiek pridedamuose dokumentuose. Taigi, dėl šių nurodytų priežasčių nuo pirkimo objekto kvalifikavimo priklauso tiekėjo pasiūlymų pobūdis ir jų konkurencinės galimybės.

35. VPĮ 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, arba pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių pirkimas tampa nebetikslingas ar jį įvykdžius būtų įsigytas perkančiosios organizacijos poreikių neatitinkantis pirkimo objektas. Atsakovės teigimu, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ne kartą atliko Krantotvarkos priemonių pirkimus, kurie buvo atliekami kaip paslaugų pirkimai, pastabų dėl minėtų pirkimų iš priežiūros institucijų nebuvo gauta, todėl nekilo abejonių, kad minėti pirkimai atliekami tinkamai, ir būtent tik gavus LApT Sprendimą, kuriame buvo aptartas klausimas dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vykdyto identiško pobūdžio viešojo pirkimo objekto kvalifikavimo, tapo žinoma, kad Pirkimų objektas turėtų būti kvalifikuotas kaip ,,darbai“, o ne kaip ,,paslaugos“. Gi šiuo atveju, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai vadovavosi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis po LApT išaiškinimo, įvertinant Pirkimo sąlygas, faktines aplinkybes bei galimas rizikas, susijusias su tolesniu Pirkimo vykdymu, prieinant išvados dėl procedūrų nutraukimo.

36. Nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, jog atsakovė nepagrįstai vilkino Pirkimo sutarties pasirašymo momentą ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 86 str. 8 d., kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog, atsakovė vykdžiusi Pirkimo procedūras pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos įgaliojimą, atliko papildomas patikrinimo ir derinimo procedūras tiek savo įstaigos viduje, tiek ir su įgaliojusia įstaiga; be to, atsakovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą bei į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos, ir apie tai ieškovė buvo informuota telefonu 2025 m. gegužės 29 d. ir 2025 m. birželio 18 d. Be to, ieškovė buvo papildomai informuota apie atsakovės veiksmus CVP IS susirašinėjimo priemonėmis 2025 m. birželio 27 d. CVP IS pranešimu Nr. 258148.

37. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, jog ieškovės ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės 2025 m. liepos 24 d. sprendimą nutraukti pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę pakviesti ieškovę pasirašyti Pirkimo sutartį, yra nepagrįstas, todėl ieškinio reikalavimai yra atmetami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra (byla elektroninė).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.