Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-218-565/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-17
Bylos Nr.
2A-218-565/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
L. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-218-565/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41599-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2.; 3.1.7.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovui L. S. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 100 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 6 d. įvyko konfliktas tarp bylos šalių, kadangi atsakovas, siekdamas pirmas įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie namo (duomenys neskelbtini), neleido ieškovui išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Atsakovas vadino ieškovą necenzūriniais žodžiais, ėmėsi neteisėtų smurtinių veiksmų, o, ieškovui pasipriešinus ir įsėdus į savo automobilį bei jame užsirakinus, spyrė į automobilio dureles, kurias įlenkė ir numušė apdailos juostelę. Dėl neteisėtų ir agresyvių atsakovo veiksmų ieškovas patyrė ir dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, todėl neturtinę žalą įvertino 500 Eur.

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 99,22 Eur žalos atlyginimo ir 44,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

4. Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 6 d., apie 13.00 val. ieškovas, išvažiuodamas iš kiemo (duomenys neskelbtini), savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie išvažiavimo sutiko atsakovo automobilį WV, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris užstojo ieškovui išvažiavimą. Vairuotojams nepavyko susitarti, kuris kurį praleis, atsakovas išlipo iš automobilio, priėjo prie ieškovo automobilio ir, atidaręs dureles, išplūdo ieškovą necenzūriniais žodžiais, taip pat įspyrė į ieškovo automobilio dureles, kurias nežymiai įlenkė, nuo smūgio nukrito plastikinė durelių apdaila ir nulūžo ją laikantys laikikliai. Įvykio metu ieškovo turtui buvo padaryta žala. Pagal 2016-02-05 UAB ,,Amerikietiškų automobilių centras“ sąmatą, automobilio remonto darbų (durelių įlenkimo išlyginimo, nuplėštos ir sulankstytos dekoratyvinės juostelės pakeitimo ir naujos pritvirtinimo) kaina yra 99,22 Eur. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlygimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

5. Teismas nurodė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus ir ieškovo patirtą materialinę žalą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 kovo 12 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2016 m. balandžio 7 d. pažyma, ieškovo 2015 m. kovo 6 d. pareiškimas, 2015 m. kovo 6 d. liudytojo apklausos protokolas, nuotraukų kopijos, UAB ,,Amerikiečių automobilių centras“ sąmata. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t.y. spyrė į ieškovo automobilio dureles, kurias įlenkė, nuo smūgio nukrito plastikinė durelių apdaila bei nulūžo ją laikantys laikikliai. Todėl pagal CK 6.248 str. atsakovas yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Nors ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 100 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau iš UAB ,,Amerikiečių automobilių centras“ 2016 m. vasario 5 d. sąmatos matyti, kad ieškovo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto darbų kaina yra 99,22 Eur. Todėl šią sumą teismas priteisė ieškovui iš atsakovo (CK 6.246 str., 6.248 str., 6.249 str.).

6. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, padarė išvadas, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai lėmė ieškovui stresą, t.y. neįrodė, jog buvo padaryta žala ieškovo sveikatai, kas pagal CK 6.250 str. 2 d. sudarytų pagrindą ieškovui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismas ieškinį šioje dalyje atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Ieškovas D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą už akių kaip neteisėtą, įpareigoti šią bylą nagrinėti bendra tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

7.1. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu dalyje dėl priteistų 99,22 Eur turtinės žalos atlyginimui, nes tai yra objektyvu ir teisinga. Tačiau teismas neteisingai atmetė ieškovo prašymą priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir nepagrįstai žymiai sumažino bylinėjimosi išlaidų dydį, bent 250 Eur atstovavimo išlaidos turėjo būti priteistos, nes jos yra pagrįstos įrodymais (kvitais, sąskaitomis) ir materialioje ieškinio dalyje teismas ieškovo reikalavimą beveik visą patenkino.

7.2. Nesutinka, kad neįrodė neturtinės žalos. Teismas pripažino, kad turtinė žala buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais. Tačiau, ieškovo vertinimu, teismas neįsigilino į bylą ir joje pateiktus dokumentus, tinkamai jų neišanalizavo ir vertino skubotai bei neobjektyviai, priimdamas sprendimą už akių. Nurodo, kad atsakovas konflikto metu buvo agresyvus, ketino ieškovą sumušti ir sužaloti. Ieškovas realiai patyrė didelį pažeminimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Tik atvykusi policija nutraukė atsakovo smurtą ieškovo atžvilgiu. Nors ieškovas į medikus nesikreipė, tačiau jo sveikata stipriai pablogėjo, todėl kreipėsi į vaistininkus ir 2-3 mėn. vartojo medikamentus.

7.3. Ieškovas, nebūdamas teisininku, privalėjo kreiptis į advokatą, todėl realiai sumokėjo 250 Eur advokatui, kurias prašo priteisti iš atsakovo, nurodydamas, jog jos patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmu, priešingu atveju, teismas finansiškai nubaudžia ieškovą. Teismo priteista dalis bylinėjimosi išlaidų itin pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.

8. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinis skundas dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies atmestinas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. kovo 6 d. įvykusio konflikto tarp šalių metu ieškovo automobiliui buvo padaryta 99,22 Eur žala, kuri nustatyta pagal 2016-02-05 UAB ,,Amerikietiškų automobilių centras“ automobilio remonto darbų (durelių įlenkimo išlyginimo, nuplėštos ir sulankstytos dekoratyvinės juostelės pakeitimo ir naujos pritvirtinimo) sąmatą. Atsakovui nesutikus geranoriškai atlyginti turtinės žalos, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 100 Eur turtinės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 99,22 Eur žalos atlyginimo ir 44,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

11. Apeliaciniu skundu kvestionuojamas sprendimas už akių dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

12. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, tinkamai ir teisingai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, todėl padarė teisingas išvadas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstumo, taip pat teisingai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio.

13. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog sutinka, kad, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, būtų priimtas sprendimas už akių (b.l. 7, 27). Pagal CPK 142 str. 4 d., jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Šiuo atveju buvo visi teisiniai pagrindai (t.y. ieškovo prašymas ir atsakovo atsiliepimo nepateikimas) teismui priimti sprendimą už akių.

14. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 str. 2 d. išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-149-943/2016).

15. Ieškovas savo reikalavimą atlyginti 500 Eur neturtinę žalą grindžia argumentais, kad jis konflikto su atsakovu metu ir po jo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir agresyvaus jo elgesio patyrė didelį pažeminimą, emocinį sukrėtimą ir jo neigiami dvasiniai išgyvenimai tęsėsi 2-3 mėn., kuomet jis vartojo medikamentus.

16. Pažymėtina, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos faktas turi būti įrodytas (CPK 12, 178 str., CK 6.250 str.). Kaip pats ieškovas nurodė, jis į gydytojus nesikreipė, vartojo medikamentus, pasitaręs su vaistininku. Šiuo atveju ieškovas, teigdamas, kad jam žala pasireiškė sveikatos sutrikimais, atsiradusiu nervingumu, nepateikė įrodymų, kad realiai patyrė neturtinę žalą, t.y. ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jo nurodytų vaistų pirkimo čekių, gydytojo pažymos apie emocinio sukrėtimo pasekmes ar kt. įrodymų. Todėl, nors nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, tačiau negali būti priteistina neturtinė žala vien dėl įvykusio konflikto fakto ir padarytos turtinės žalos, kadangi neįrodytas neturtinės žalos faktas.

17. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu (t.y. 44,70 Eur), nurodydamas, kad prašomas priteisti 250 Eur advokato pagalbos išlaidų dydis yra pagrįstas įrodymais (kvitais, sąskaitomis), neviršija teisingumo ministro rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, ir materialioje ieškinio dalyje teismas ieškovo reikalavimą beveik visą patenkino. Pažymėtina, kad pagal CPK 93 str. 2 d., ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas reiškė du savarankiškus reikalavimus – priteisti 100 Eur turtinę žalą ir priteisti 500 Eur neturtinę žalą, todėl, atmetus reikalavimą priteisti neturtinę žalą, procentine išraiška ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys atitinkamai sudaro 16,54 proc., todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 44,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 93 str.).

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos teismo 2016-08-09 sprendimo už akių dalies (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė