- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- AS-525-899-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02284-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žalias stiklas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalias stiklas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalias stiklas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žalias stiklas“ skundu (b. l. 1–12) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. spalio 12 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-68; panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2011 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. AV-218; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. spalio 12 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-68 ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2011 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. AV-218 galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b. l. 51–52) UAB „Žalias stiklas“ skundą priėmė bei netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, kad yra reali rizika būsimam teismo sprendimui įvykdyti ar iki jo buvusiai teisinei padėčiai atkurti. Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai apie galimus didelius nuostolius bei bankrotą iš esmės paremti tik bendro pobūdžio pasvarstymais, nepatvirtinti konkrečiais įrodymais. Nurodė, kad pareiškėjo patirti neigiami padariniai tuo atveju, jeigu atsakovų veiksmai bus pripažinti neteisėtais bei panaikinti ginčijami aktai, galės būti kompensuoti atlyginant žalą.
II.
Pareiškėjas UAB „Žalias stiklas“ atskiruoju skundu (b. l. 59–62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. spalio 12 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-68 ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2011 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. AV-218 galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
Nurodo, jog teismui pateikė konkrečius įrodymus dėl patiriamos žalos, tačiau teismas šių įrodymų nevertino, nepripažino jų pagrindžiančiais pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjas žalą patiria jau šiuo metu ir tokios žalos tolesnį atsiradimą būtina sustabdyti, o vėlesnis žalos atlyginimas yra ilgai trunkantis, daug finansinių ir laiko resursų reikalaujantis procesas. Pabrėžia, kad teismui netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, UAB „Žalias stiklas“ yra priversta bankrutuoti, dėl ko net ir skundą tenkinantis teismo sprendimas netektų prasmės. Paaiškina, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, yra daroma žala visuomenei ir gamtai, kadangi stabdant pareiškėjo veiklą, stiklo, plastmasės ir metalo pakuočių išvežimas iš Lietuvos Respublikos, jų sutvarkymas ir perdirbimas yra stabdomas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą mano, kad jis yra nepagrįstas, ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į atskirąjį skundą, su jo reikalavimais nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. spalio 12 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-68 ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2011 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. AV-218 galiojimą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog jų netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr. administracines bylas Nr. AS15-622/2006, Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007; AS16-528/2007, Nr. AS2-646/2007, AS502-470/2008; AS525-328/2006 ir kt.). Taip pat laikomasi pozicijos, kad realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o tuo pačiu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi įvertinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes bei pasunkėjimo jį įvykdyti riziką, jei nebūtų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, taip pat turi vadovautis reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitais principus. Taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonę atmetė, remdamasis iš esmės tuo, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą sieja su galimai kilsiančiais neigiamais padariniais, o ne su būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumu.
Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pažymi, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikia įrodymų ar argumentų, kurie pakankamai pagrįstų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą. Pareiškėjas iš esmės remiasi vien prielaida, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pareiškėjas negalės vykdyti veiklos, patirs didelius nuostolius, bei gali bankrutuoti.
Įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su spėjamomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, todėl tai nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismui patenkinus skundą dėl ginčijamų aktų panaikinimo, pareiškėjui neužkertama galimybė reikalauti žalos atlyginimo. Tuo atveju, jei pareiškėjas dėl neteisėtų aktų, kurie būtų panaikinti, realiai patirtų žalą, ją pareiškėjas galėtų išsiieškoti remdamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė netaikyti prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalias stiklas“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.