- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- 1-304-853/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- L. G., I. G.
- Advokatai
- Algimantas Ruginis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.9.8Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis (BK 163 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiajai L. G., nepilnametės nukentėjusiosios I. G. atstovui pagal pavedimą advokatui Algimantui Ruginiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovams Vladui Narmontui ir Neimantei Nicienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 163 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. G.
grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: jis 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių neblaivumas), įžeidinėdamas žmoną L. G. necenzūriniais žodžiais bei keikdamas ją, paėmęs peilį į rankas ir jį nukreipęs į L. G. ir mažametę dukrą I. G., gimusią (duomenys neskelbtini), grasino jas nužudyti, sakydamas: „papjausiu jus“, tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiosioms L. G. ir I. G. suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, o būtent: ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 1 d., ir tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančiame bute, nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau nei vieną kartą tempė už plaukų savo mažametei dukrai I. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai I. G..
Be to, jis 2020 m. lapkričio 24 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, šaukdamas ir pykdamas ant mažametės dukros I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), bei atėmęs iš jos turėtą mobilaus ryšio telefoną, kad negalėtų paskambinti pagalbos, tyčia sugriebęs jai už plaukų pakaušio srityje, juos tempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko I. G. pradėjus cypti, įkišo visus vienos rankos pirštus jai į burną, taip sukeldamas I. G. fizinį skausmą ir padarydamas odos įbrėžimą veido dešinėje, ties nosimi, tačiau I. G. nenustojus cypti, sugriebęs ją už vilkėto megztinio rankovės ir kairės rankos, žasto srityje, jėga išvedė ją iš vaiko kambario, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai I. G. fizinį skausmą.
Be to, jis piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, o būtent: jis būdamas atsakingas už savo mažametės dukros I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), auklėjimą ir vystymąsi, turėdamas teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, privalėdamas rūpintis jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, t. y. sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti, sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką, užtikrinti gyvenimo sąlygas, būtinas jo protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo šiomis teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo vaiką – mažametę dukrą I. G., naudojo jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, o būtent:
- ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 1 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis, fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo mažametę dukrą I. G., gimusią (duomenys neskelbtini), sistemingai, žodinių konfliktų metu, jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, įžeidinėjo vadindamas ją keiksmažodžiais, rėkė, puldinėjo ir šaukė ant jos, tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau nei vieną kartą tempė už plaukų savo mažametei dukrai I. G., taip sukeldamas jai fizinį skausmą;
- 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių neblaivumas), mažametės dukros akivaizdoje įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais ir keikdamas žmoną L. G., bei gąsdindamas peiliu, grasino nužudyti mažametę dukrą I. G. ir jos mamą L. G., suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas;
- 2020 m. lapkričio 24 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, šaukdamas ir pykdamas ant mažametės dukros I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), bei atėmęs iš jos turėtą mobilaus ryšio telefoną, kad negalėtų paskambinti pagalbos, tyčia sugriebęs jai už plaukų pakaušio srityje, juos tempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, dėl ko I. G. pradėjus cypti, įkišo visus vienos rankos pirštus jai į burną, taip sukeldamas I. G. fizinį skausmą ir padarydamas odos įbrėžimą veido dešinėje, ties nosimi, tačiau I. G. nenustojus cypti, sugriebęs ją už vilkėto megztinio rankovės ir kairės rankos, žasto srityje, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, nutempė į kitą, svetainės kambarį, kuriame pasakęs: „būk čia niekur neik“, grasino sakydamas: „jeigu gulėsi išgyvensi“ ir priekaištaudamas, kad sugadino jam gyvenimą, bei neleisdamas išeiti iš kambario ir kartodamas: „tu išgyvensi, o mama tai ne. Gal tave ir verta palikti gyvą, o mamą ne“, kėsinosi nusižudyti mažametės dukros akivaizdoje, bandydamas pasikarti, tokiais ilgalaikiais, sistemingais psichologinio ir fizinio smurto veiksmais piktnaudžiavo tėvo teisėmis ir pareigomis fiziškai ir psichiškai gniuždydamas savo mažametę dukrą I. G..
Teisiamojo posėdžio metu V. G. kaltę pripažino iš dalies ir teismui paaiškino, kad jis su peiliu negrasino nužudyti, dukros atžvilgiu dešimt kartų nesmurtavo, gal kokius du kartus, bei buvo suėmęs dukrai už skruostų, bet pirštų į burną dukrai nekišo. Visiškai pripažino, jog piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis. Nurodė, jog grįžo namo, (duomenys neskelbtini), išgėręs. Namuose buvo dukra. Jis paėmė iš stalčiaus suvenyrinį peilį, kurį sugalvojo suremontuoti. Tada iš darbo grįžo žmona L. G., kuri pradėjo jam priekaištauti, jog jis girtas. Taip jie sukonfliktavo. Jis peilį norėjo įdėti į stalčių ir atsistojo su peiliu prieš žmoną. Tada žmona čiupo už peilio makšties ir ją numovė. Tuo metu dukra atidarė savo kambario duris ir pagalvojo, jog jis puola su peiliu jos mamą. Dukra pradėjo cypti ir iškvietė policiją. Patvirtino, jog buvo sukonfliktavęs su žmona, o kai būna girtas, tai būna piktas ir agresyvesnis. Sutiko, jog sukėlė savo veiksmais išgąstį dukrai ir žmonai. Patvirtino, jog girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Patvirtino, jog yra buvę keletą atvejų, jog jis savo dukrai I. G. buvo suėmęs už galvos ir patempęs už plaukų, tačiau neigė tai galėjęs padaryti dešimt kartų. Tokie atvejai yra buvę, kai dukra jo neklausė, kai jis vertė dukrą pakelti nuo grindų šiukšlę. Taip yra pasielgęs kokius tris – keturis kartus. Tokiais būdais jis auklėdavo dukrą kai ši jo neklausydavo. Patvirtino, jog visi šie įvykiai vyko jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Taip elgdavosi būdamas neblaivus. Būdamas blaivus dukrą tik subardavo. Kai suimdavo dukrą už sprando ir papešdavo plaukus, tai padarydavo neskaudžiai, nors dukra kartais ir verkdavo. Žmona apie tai žinojo, nes liepė „nelįsti“ prie dukros. Dėl tokio savo elgesio būdavo ir atsiprašydavo savo dukros. Suvokia, kad tokiais savo veiksmais galėjo dukrai sukelti fizinį skausmą. Dėl kitos dienos įvykio paaiškino, jog tą dieną jis grįžo namo išgėręs ir susibarė su dukra, nes ši žaidė su telefonu. Jis sukonfliktavo su dukra ir sugriebė dukrai už plaukų, bet tiksliai nepamena. Tada dukra pradėjo cypti, todėl jis suėmė dukrai už skuostų. Tada dukra atsitraukė ir jis su pirštais kliudė dukros burną. Dukra verkė, nebecypė ir nešaukė. Jis liepė dukrai eiti ir atėmė iš dukros telefoną. Suėmęs dukrai už megztinio ir ją patraukęs liepė eiti į kitą kambarį. Kitame kambaryje liepė dukrai užsidėti pagalvę. Tuo metu dukra verkė, todėl jis liepė dukrai nežiūrėti ir tada jis bandė pasikarti. Daugiau neatsimena, nes atsibudo ligoninėje. Mano, jog tokiais veiksmais dukrai skausmo nesukėlė. Mano, jog dukra, kai jis korėsi, turėjo jaustis negerai. Sutinka, jog tuo metu galėjo būti dukrai sukeltas psichologinis smurtas. Tiksliau tos dienos aplinkybių paaiškinti negali, nes buvo neblaivus ir nelabai prisimena. Gailisi, kad neužtikrino savo vaiko teisių ir šią veiką jis pripažįsta padaręs. Pripažįsta padaręs žalą savo dukrai dėl pasirinkto netinkamo dukros auklėjimo būdo ir tiks jo elgesys pakenkė jo dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. G. sutiko duoti parodymus prieš savo buvusį sutuoktinį V. G. ir parodė, jog tai galėjo būti spalio mėnuo, kai ji grįžusi iš darbo rado savo tuo metu dar sutuoktinį V. G., kuris buvo gerokai išgėręs. Ji su vyru susiginčijo. Ji nuėjo pas dukrą ir padėjo dukrai susitvarkyti su plaukais. Būnant dukros kambaryje, atėjo vyras, ji ir dukra liepė jam išeiti. Kitą kartą vyras įėjo į kambarį po kokių 10 minučių su peiliu rankoje. Tuo metu vyras buvo piktas ir agresyvus. Peilis buvo nukreiptas į ją ir kažką pasakė: ar „paskersiu“, ar „jus papjausiu“, ar „nebijok papjausiu“. Ji išsigando. Dukra taip pat išsigando ir pradėjo šaukti, cypti bei iškvietė policiją. Kai vyras į kambarį įėjo su peiliu, ji pagalvojo, kad gali nukentėti. Tuo metu su dukra pasijautė nesaugiai ir bijojo. Po tokio išgąsčio dukra nusiramino po kokios valandos. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nurodė, jog dukra I. G. nelinkusi meluoti ir sako tiesą. Nurodė, jog dukra buvo skundusis, kad tėvas jai tempė už plaukų bei sakė, jog jai skaudėjo. Tačiau tiksliau nieko negali pasakyti. Nurodė, jog sutuoktinis neigė tempęs dukrai už plaukų, tačiau patvirtino, jog buvo suėmęs dukrai už sprando. Nurodė, jog buvęs sutuoktinis būdamas blaivus yra geras, paruošia dukrai maistą, tačiau kai būdavo išgėręs tai būna piktas, agresyvus ieško „priekabių“, jam kildavo noras paauklėti dukrą. Jai dukra buvo sakiusi, jog tėvas pešė už plaukų, kasos ir lenkdavo jos galvą. Ji tiki dukros pasakojimu, jog tėvas ją tampė už plaukų. Dėl įvykio apie buvusio vyro mėginimą pasikarti ji nieko tiksliai nežino, nes tuo metu buvo darbe jai kita dukra S. papasakojo. Pas dukrą I. buvo įbrėžimas ant veido. I. jai sakė, jog tai padarė tėtis kai buvo suėmęs ir sukišęs pirštus į jos burną. I. pasakė, jog jai skauda gerklę. Ji su dukra I. kalbėjosi, ir mergaitė buvo labai išsigandusi. Dukra sakė, jog tėvas ją išsivedė iš jos kambario į svetainę ir pasodino ant sofos bei bandė pasikarti. Pirmą naktį po šio įvykio dukra miegojo neramiai, ji miegojo kartu su dukra. Pavirtino, jog dukra I. lankėsi pas psichologą, dabar dukros savijauta gera. Patvirtino, jog nei ji, nei dukra nenori teikti jokio ieškinio ir nori atsiriboti nuo buvusio sutuoktinio.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad dirba VTAS 2020 m. spalio 2 d. buvo gautas pirmas pranešimas apie 2020 m. spalio 1 d. įvykį. Atvykusi pabendravo su vaiku (I. G.), tėčio nebuvo. Vaikas pasakė, jog tėtis laikė peilį. Tada mergaitė papasakojo, jog ją girtas tėvas kolioja ir tampo už plaukų, trenkia jai. Tėtis jos neatsiprašo ir būdamas blaivus su ja nebendrauja. Mergaitei buvo paskirta psichologinė pagalba, o šeimai skirta atvejo vadyba. Pokalbio metu vyras, V. G., gailėjosi dėl situacijos ir sutiko priimti pagalbą, stengėsi dėl dukros ir šeimos. Antras iškvietimas buvo 2020 m. lapkričio 27 d., tada kreipėsi atvejo vadybininkė apie įvykį šeimoje 2020 m. lapkričio 24 d. L. G. leido savo vyrui V. G. grįžti į šeimą. V. G. buvo namuose girtas ir įvyko vaiką traumuojantys įvykiai, todėl ji kreipėsi dėl greitos psichologinės pagalbos mergaitei suteikimo. Pokalbio metu mergaitė viską norėjo papasakoti. Mergaitė greitakalbe viską papasakojo, jog 2020 m. lapkričio 24 d. tėtis buvo girtas, šaukė, tąsė už plaukų, atėmė telefoną ir pradėjo grūsti ranką jai į gerklę. Tada atsivedė ją į kambarį paguldė į sofą ir tėvas bandė pasikarti. Mergaitė paskambino sesei. L. G. teigė, jog apie įvykį sužinojo vėliau ir ji buvo šokiruota. Dėl patirto smurto mergaitei buvo paskirta psichologo konsultacija, nes jai buvo padaryta psichologinė žala. Pokalbio su mergaite metu, jai neatrodė, jog mergaitė meluoja. Patvirtino, jog mergaitė skundėsi, jog jai skaudėjo, todėl mergaitė buvo patyrusi ir fizinį smurtą, nes jai keletą dienų skaudėjo gerklę. Taip pat mergaitė patyrė didelę psichologinę traumą, nes tėvas jos akivaizdoje norėjo pasikarti. Mergaitė namuose nuolat patyrė nesaugumo jausmą. Pokalbio su tėvu metu, pastarasis savo veiksmus teisino dėl dukros neklausymo.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. parodė, jog sutinka duoti parodymus prieš savo tėvą V. G.. 2020 m. lapkričio mėnesį buvo namuose su savo šeima. Gavo iš tėčio žinutę „sese gelbėk, ateik“. Ji paskambino ir kalbėjosi su sese, I. G., kuri pasakė, jog tėtis mirė, kad pasikorė. Tada ji perskambino sesei ir liepė nukirpti virvę. Atvykus į vietą, tėtis gulėjo ant grindų, o I. lovoje apsiverkusi. Atvažiavo policija, greitoji pagalba ir išsivežė tėtį, o ji sesę į savo namus. Jai I. pasakojo, jog tėtis užgėręs lindo į jos kambarį, tėtis pradėjo pulti ant I.. I. pradėjo šaukti, cypti. Tėtis nusivedė I. į savo kambarį, kai jis išėjo parūkyti, tada I. jai parašė žinutę. Tada tėtis grįžęs korėsi ant durų staktos. Ant I. veido žemiau lūpos buvo įbrėžimas. I. buvo apsiverkusi ir išsigandusi, pasimetusi, stresuojanti. I. jai sakė, jog tėtis jai liepė užsičiaupti ir kišo pirštus į jos burną. I. sakė, jog jai skaudėjo dėl į burną kištų pirštų. Ji mano, jog sužalojimas ant I. veido galėjo atsirasti nuo įbrėžimo su nagu, kad tėtis įbrėžė. Tėtis buvo prigėręs ir sukonfliktavo su I. dėl kambarių tvarkymosi. Jos ir sesers bendravimas labai artimas, nors I. yra užsidariusi. Mano, jog I. sako tiesą. Tėčio ir I. santykiai blogi, nes tėtis mažai dėmesio skiria I., dažnai gerdavo, I. drausmindavo, o būdamas blaivus iš viso nebendrauja. 2020 m. spalio mėnesį jai paskambino mama ir pasakė, jog tėtį išsivežė policija. Mama papasakojo, jog girtas tėtis su peiliu grasino, o I. išsigandusi iškvietė policiją. Viskas įvyko, todėl, kad tėtis buvo girtas. I. jai buvo sakiusi, kad tėtis ją tampo už plaukų, liepdamas eiti tvarkytis. Ji apie tai sakė savo mamai bei kalbėjosi su tėčiu, tačiau tėtis neigė tampęs I. už plaukų. I. buvo sakiusi, jog jai skaudėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, jog 2020 m. lapkričio 25 d. buvo kreiptasi dėl psichologinės pagalbos I. G.. Mergaitė pasisakė dėl fizinio ir psichologinio smurto. Teikiama psichologinė pagalba mergaitei tęsiama iki šiol. Mergaitei suteikta 12 kontaktinių konsultacijų ir 1 nuotolinė konsultacija per savaitę. Mergaitė papasakojo apie savijautą, tačiau vėliau keitėsi savijautos vertinimas. Mergaitė yra patyrusi skaudžius išgyvenimus. Vengdavo kalbėti apie tėtį. Mergaitė jaučia pyktį, tai yra emociniai ir socialiniai sunkumai, trauminė patirtis mergaitės neigiama. Mergaitei yra padaryta emocinė ir psichologinė žala, dėl traumuojančio tėčio poveikio. 2020 m. lapkričio 24 d. įvykio metu mergaitė patyrė fizinį ir emocinį smurtą. Vaiką sukrėtė, kai tėtis korėsi jos akivaizdoje. Mergaitė pasakojo dienos įvykius, jog tėtis gąsdino, grasino, tampė už plaukų, kišo pirštus į burną ir jos akivaizdoje korėsi. Mergaitė patvirtino, jog tėvo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą: tampymas už plaukų ir pirštų kišimas į burną. Mergaitė buvo baimėje ir šoke. Mergaitė sakė, jog girtas tėtis agresyviai elgiasi. Mergaitę lydėjo nuolatinis psichologinis smurtas. Nurodė, jog mergaitei vis dar reikia tvarkytis su patirtomis traumomis ir konsultacijos reikalingos.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. G. parodė, jog 2020 m. spalio 6 d. buvo paskirta darbui su G. šeima dėl gauto pranešimo iš VTAS, nes tėvas girtas su peiliu grasino žmonai ir dukrai. Vėliau buvo nesilaikoma kardomosios priemonės ir L. G. leido savo vyrui V. G. grįžti į šeimą. Tėvas buvo girtas ir bandė nusižudyti. Vienbalsiai komisijos buvo nutarta, jog I. G. reikalinga psichologo pagalba. Nuo 2020 m. spalio 6 d. buvo paskirta psichologo pagalba I. G. ir tas poreikis išlikęs iki šiol. Psichologinė pagalba buvo reikalinga ir L. G.. Pokalbio su mergaite metu ji įvardijo, jog tėtis geria ir prie jos kabinėjasi, o ji jo bijo. Mergaitė neišsakė fizinės prievartos. Mergaitė sakė, jog tėvas su peiliu grasino jas papjauti. Mergaitė išsakė, jog nenori su tėčiu gyventi.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. V. parodė, kad ji dirba Mažeikių šeimos ir vaiko gerovės centre. Su L. ir V. G. šeima susipažino 2020 m. spalio mėnesį. Šeimai buvo pradėta atvejo vadyba dėl girtavimo ir smurto šeimoje, dėl galimo smurto prieš nepilnametę I. G.. Buvo bendrauta su šeimos nariais ir V. G. stengėsi laikytis bei vykdyti įsipareigojimus dėl šeimos. Lapkričio mėnesį pasikartojo atvejis, jog V. G. galimai smurtavo prieš I. G.. Kitą dieną mergaitei buvo suteikta psichologo pagalba. Psichologo konsultacijos mergaitei tęsėsi iki 2021 m. birželio mėnesio, dėl galimai patirtos prievartos ir smurto. Mergaitė pokalbio su ja metu santykius su tėvu įvardindavo, jog bijo tėčio. Dėl lapkričio mėnesio įvykio viską papasakojo mama, jog prieš mergaitę vėl buvo naudotas smurtas. V. G. pripažino smurtavęs prieš savo dukrą.
Be teisiamojo posėdžio metu duotų paties kaltinamojo V. G., nukentėjusios ir liudytojų parodymų, V. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 163 straipsnyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais, o būtent:
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate registruotu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0120000543633, kuriame informuojama, kad tėtis grasina peiliu, yra agresyvus. Vėliau telefoną perėmė mama ir pranešė, kad vyras iš namų bando šalintis. Puolė ant vaiko ir mamos (t. 1, b. l. 47-48);
- 2020 m. spalio 1 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėja L. G. nurodė, jog 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val., ji grįžo iš darbo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo dukra I. G., gim. (duomenys neskelbtini), bei neblaivus vyras V. G.. Vyras iš karto be priežasties pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, viskas vyko dukros akivaizdoje. Nuėjus su dukra į kitą kambarį pradėjo jai džiovinti plaukus. Šukuojant dukros plaukus į kambarį įėjo vyras, kuris vėl ją pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ji jam pasakė, kad išeitų lauk iš dukros kambario. Jis išėjo trumpam ir už poros minučių grįžo su peiliu rankoje, kurį nukreipė į ją ir į dukrą, pradėjo sakyti, kad jas papjaus. Dukra išsigando, pradėjo šaukti ir pasiėmusi savo telefoną paskambino į BPC numerį (t. 1, b. l. 3-9);
- 2020 m. spalio 15 d. specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad tirti pateiktas pramoniniu būdu pagamintas suvenyrinis peilis (išimtas 2020 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu adresu, (duomenys neskelbtini)) prie šaunamųjų ginklų nepriskiriamas (t. 1, b. l. 156-159);
- 2020 m. spalio 21 d. objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad padarytas garso įrašo stenograma pateikta iš BPC 2020 m. spalio 1 d. 20.59 val., iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), stenogramoje raide „O“ žymimas operatorės balsas, raide „V“ žymimas vaiko girdimas balsas, raide „M“ žymimas moters girdimas balsas. Garso įrašo trukmė 1 min. 54 sek. Garso įraše girdimas vaiko ir moters balsas yra susijaudinęs.
„V- alio
O- 112
V- policija
O- 112, alio klausom
V- galit atvažiuoti (duomenys neskelbtini) butas
O- kokia gatvė?
Žemesnės instancijos teismas
V- (duomenys neskelbtini) butas
O- (duomenys neskelbtini)?
V- taip
O- o kas nutiko? Kas nutiko?
V- su peiliu grasino
O- kas čia jums grasino?
V- tėtis
O- tėtis? Kiek metų yra jums?
V- (duomenys neskelbtini)
O- Jums (duomenys neskelbtini) metai?
V- jo
O- greitoji reikalinga kam nors?
V- Ne.
O- nepilnamečių vaikų yra namuose?
V- jo
O- kiek?
V- vienas, aš.
O- o tai kiek metų, o tai ant ko tas tėtis puola?
V- aš nežinau, ans yra prigėręs.
O- o tai ant ko jisai puola su tuo peiliu?
V- aš nežinau ans yra ....(nesigirdi ką pasako).... bėga.
O- tai jis tiesiog agresyvus? agresyvus jisai namuose?
V- jo, labai.
O- o tai prie jūsų yra koksai suaugęs asmuo?
V- jo.
O- galit telefoną duoti?
M- klausau.
O- Laba diena, žiūrėkit ant ko ten puola tas tėtis?
M- nu čia vot parėjau aš dabar iš darbo, čia uns kambary esam pas vaiką, pasiėmęs laiko vaiks ir aš (sunkiai suprantama ką sako).
O- tai ant Jūsų puolė su peiliu?
M- nu jo ant mūsų abiejų no.
O- aha gerai sakykit čia (duomenys neskelbtini)
M- (duomenys neskelbtini)
O- durų kodas yra?
M- palaukit ans dabar bieg.
O- durų kodas yra įeiti į laiptinę?
M- yra, yra.
O- sakykit.
M- palaukit, durų kodą pasakyk aš pasimečiau
V- (duomenys neskelbtini)
M- (duomenys neskelbtini)
O- tai tas vyras pasišalino jau iš namų?
M- no no šitas nuor išeit.
O- bando šalintis, Jūsų vardas, pavardė?
M- L. G..
O- gerai, mes informuojam pareigūnus laukit atvyks. Greitoji nereikalinga, nesužeidė?
M- ne, ne, ne, ne, ne nieka.
O- turi jis dar peilį su savimi?
M- o nežinau kur ans padėjo, tik makštelė paliko.
O- laukit tada gerai, vyksta pareigūnai, viso gero“ (t. 1, b. l. 165-168);
- asmens blaivumo testo rezultatu, kuriame užfiksuota, jog 2020 m. spalio 1 d. 22.12 val., atlikus asmens blaivumo testą V. G. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZE-0228 nustatytas 1,68 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 169);
- asmens blaivumo testo rezultatu, kuriame užfiksuota, jog 2020 m. spalio 1 d. 21.13 val., L. G. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZE-0228 nustatyta 0.00 promilių (t. 1, b. l. 169);
- 2020 m. spalio 6 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje užfiksuota, kad bendraujant su I. G., jos gyvenamojoje vietoje, pastaroji nurodė, kad ji paskambino į policiją, kai tėtis prigėręs ėmė kolioti mamą negražiais žodžiais. Pasak mergaitės, tai vyksta nuolatos, nes tėvas geria kiekvieną savaitę, po 2–3 dienas ir tuomet būna labai piktas. Kai mama būna darbe, o tėvas neblaivus, tai atėjęs pas ją į kambarį negražiai ją vadina, kolioja, tampo ją už plaukų ar trenkia jai. Apie tai mamai iš karto nepasako (t. 1, b. l. 186-194);
- 2020 m. gruodžio 28 d. Mažeikių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos pateikta informacija, kurioje užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 25 d. į tarnybą kreipėsi socialinė darbuotoja, dėl I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), (po 2020 m. lapkričio 24 d. galimo smurto prieš ją). I. G. buvo suteikta individuali psichologinė pagalba dėl patirtos psichoemocinės traumos. Mergaitė teigė, kad bijo tėvo ir jaučiasi nesaugi dėl nenuspėjamo smurtinio jo elgesio. Rekomenduoja tęsti psichologinę pagalbą I. G. (t. 2, b. l. 41);
- 2020 m. gruodžio 1 d. VTAS pranešimu apie smurtą prieš mažametę I. G., kuriame užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 27 d. 11.21 val., telefonu iš atvejo vadybininkės buvo gauta informacija, kad 2020 m. lapkričio 24 d. L. G. nesilaikė kardomosios priemonės draudžiančios sutuoktiniui V. G. artintis prie jos ir nepilnametės dukros I. G., įsileido vyrą į namus, o pati išėjo į darbą. V. G. likęs namuose su dukra vartojo alkoholinius gėrimus, priekabiavo prie mergaitės, atėmė iš jos telefoną, o vėliau pakėlė ranką prieš save. Mergaitė pati skambino sesei ir kvietė pagalbą (t. 1, b. l. 13-20);
- 2021 m. sausio 26 d. VšĮ „Mažeikių ligoninė“ pranešimu, kuriame užfiksuota, kad V. G., kai jis 2020 m. lapkričio 24 d. buvo pristatytas į Mažeikių ligoninę, girtumas nustatinėjamas nebuvo, t. y. kraujas dėl alkoholio kiekio jame netirtas (t. 1, b. l. 172);
- 2020 m. gruodžio 8 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. P. savanoriškai pateikė savo mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), Imei 1 Nr. (duomenys neskelbtini); Imei 2 Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros grąžintas S. P. (t. 1, b. l. 143-144);
- 2020 m. gruodžio 8 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas telefonas (duomenys neskelbtini), Imei 1 Nr. (duomenys neskelbtini); Imei 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrint žinutes matyti, kad iš asmens užvadintu „Tetis tele2“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (kaip pakomentavo S. P., tai jos tėvo V. G. telefono numeris) 2020 m. lapkričio 24 d. gautos SMS žinutės 13:54 „SES GELBEK ATEIK PRAŠAU“; 13:57 „SESE PRAŠAU“; 13:57 „I.“. Peržiūrint Skambučių istorija su asmeniu „Tetis tele2“ matyti, kad 2020 m. lapkričio 24 d. 13:59 buvo skambinama šiam numeriui, pokalbio trukmė 35 s. Toliau žiūrima skambučių sąrašas su asmeniu „I.“ (kaip pakomentavo liudytoja S. P., tai jos sesuo I. G.) stebimas 2020 m. lapkričio 24 d. 13:57 išeinantis skambutis I., bet jis neatsilieptas. Toliau stebimi skambučiai tos pačios dienos 14:03 val., skambučio trukmė 29 s.; 14:04 val., skambučio trukmė 9 s. ir 6 s. Nuotraukų galerijoje matoma nuotrauka padaryta 2020 m. lapkričio 24 d. 21.03 val., kaip pakomentavo liudytoja S. P., kad tai yra jos sesuo I. G., nuotraukoje matomas po jos nosimi esantis įbrėžimas. Daugiau bylai reikšmingos informacijos nestebima (t. 1, b. l. 145-151);
- 2020 m. lapkričio 30 d. VTAS informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame užfiksuota, kad į Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistę kreipėsi 2020 m. lapkričio 27 d. 11.21 val., Mažeikių rajono atvejo vadybininkė pranešdama, kad 2020 m. lapkričio 24 d. L. G. nesilaikė kardomosios priemonės draudžiančios sutuoktiniui V. G. artintis prie jos ir nepilnametės dukros I. G., įsileido vyrą į namus, o pati išėjo į darbą. V. G. likęs namuose su dukra vartojo alkoholinius gėrimus, priekabiavo prie mergaitės, atėmė iš jos telefoną, o vėliau pakėlė ranką prieš save. Mergaitė pati skambino sesei kvietė pagalbą. Mergaitės pasakojimu 2020 m. lapkričio 24 d. V. G. grįžęs neblaivus ėmė šūkauti ir tąsyti ją už plaukų, sakydamas, kad ji jam gyvenimą sugadino, o kai norėjo paskambinti sesei ir pasikviesti pagalbą, atėmė jos telefoną ir pradėjo grūsti ranką į gerklę. Po to atsivedęs I. į kambarį paguldė ant lovos ir liepė gulėti, sakydamas „jei gulėsi išgyvensi“ ir pasakęs „aš noriu, kad tu matytum“, bet mergaitei pradėjus verkti liepė nusisukti ir bandė pasikarti ant durų staktos (t. 1, b. l. 14-20);
- 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. lapkričio 24 d. 14.17 val., gautas informacinis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), esančiame bute bandė kartis G. V.. Kadangi V. G. niekas nekurstė ir nevedė prie savižudybės, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 179-181);
- ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 13 d. duotais nukentėjusios I. G. parodymais, kur ji apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jai yra 11 metų, V. G. yra jos tėvas ir sutinka duoti parodymus. Čia atvyko papasakoti apie tėtį. Kada įvyko įvykis neprisimena ir prieš kiek laiko neprisimena, dar mėnuo nepraėjo. Savaitės diena kokia buvo neprisimena. Buvo vakaras. Viskas įvyko jų namuose. Gyvena (duomenys neskelbtini). Namuose buvo mama L. G., ji ir tėtis. Jos tėtis įėjo į kambarį su peiliu, o mama tuo metu jai šukavo plaukus. Jis pradėjo rėkauti ir grasinti. Ką sakė neprisimena. Tėtis buvo prigėręs, nes matėsi. Tėtis buvo normaliai girtas. Paskui mama irgi pradėjo stipriai rėkti, nes buvo išsigandusi. Tada ji pradėjo verkti ir iškvietė policiją. Ji pati sugalvojo iškviesti policiją. Peilis, kurį laikė tėtis buvo riestas, geležinė dalis buvo riesta. Peilis buvo auksinės spalvos. To peilio anksčiau nematė, gal ir matė, bet labai retai jį matydavo. Tėtis įėjęs į kambarį tik grasino, daugiau nieko nedarė. Tėtis sakė, kad nužudys jas abi. Daugiau neprisimena, ką sakė tėtis. Tėčio ranka buvo sulenkta ir laikė peilį dešinėje rankoje, o peilio geležtė buvo atsukta į jų pusę. Ji patikėjo tėčio žodžiais Ji pasijuto blogai ir apsiverkė. Ji pajuto pyktį ant tėčio ir bijojo. Bijojo, kad jas papjaus. Į klausimą: „kiek kartų tėtis kartojo, kad abi nužudys?“ atsakė, kad vieną ar du kartus. Kai tėtis įėjo į kambarį ji iškart paskambino policijai. Tada tėtis paslėpė peilį savo spintelėje, bet ji to nematė, bet paskui ji jį ten rado. Tada jis bandė pabėgti. Jis apsimovė batus ir bandė išeiti. Ji užstojo duris ir neleido jam išeiti iš namų. Paskui atėjo ir mama. Tėtis bandė ją pastumti, jis tempė ją už abiejų rankų, bet daugiau už dešinės rankos. Jis tempė su abiem rankomis. Jai labai skaudėjo ranką, ypač dešinę. Skausmas gal buvo kokių 4 balų iš dešimties. Jai skaudėjo nuo alkūnės iki riešo ir paraudusi jai buvo ranka dešinė, nuo alkūnės iki riešo. Pas gydytoją dėl rankos nesikreipė. Kai atvažiavo policija tėtis tik tada išėjo. Tą vakarą daugiau nieko nebevyko. Apie tą įvykį ji papasakojo savo seseriai S., jai (duomenys neskelbtini) metai. Jai papasakojo viską kitą dieną. Tėtis, kai jam neleido išeiti, pradėjo mamą visaip vadinti, keiksmažodžiais. Tada tėtis tempė mamai už plaukų, ji neprisimena už kurios vietos tempė. Mama verkė. Tada paskambino policija ir prašė durų kodo, tada ji nuėjo į kitą kambarį pasiimti telefono ir sugrįžo prie durų. Ji atrakino duris, bet tėtis niekur nepabėgo, nes policija jau buvo laiptinėje. Paskui tėtį išvežė į policiją. Tą vakarą ji buvo liūdna, nes tėtį išvežė. Tėtis blogai elgdavosi su ja ir anksčiau, yra tempęs už plaukų kokį 10 kartų. Kada taip buvo paskutinį kartą neprisimena, bet ji jau ėjo į (duomenys neskelbtini) klasę, šiais mokslo metais. Ji parėjo namo iš mokyklos, jis jau buvo labai piktas, tada ji nuėjo į savo kambarį. Ji matė iš veido, kad jis yra piktas. Ji paprašė, kad tėtis padarytų valgyti, jis padarė, kai ji pavalgė nunešė lėkštę ir nuėjo į kambarį daryti namų darbus. Tėtis atėjo į kambarį ir pradėjo ant jos puldinėti, rėkė ant jos, ką rėkė nepamena. Tada ji atsisėdo ant lovos ir tėtis pradėjo tempti ją už plaukų. Plaukai buvo palaidi, tai tėtis tempė už plaukų prie kaklo (rodo, kad plaukus tempė iš nugaros pusės ties kaklu). Tėtis, kai ėmė už plaukų truputį paėmė ir už kaklo, bet tik truputį už kaklo paėmė. Tada ji pajuto skausmą, jai skaudėjo galvą, jis tempė neilgai ir skausmas buvo neilgai. Už plaukų tą dieną tėtis patempė vieną kartą, tempė kelias sekundes. O skausmą juto ilgai, kelias sekundes. Skausmas buvo trijų balų iš dešimties balų. Kai vyko tas įvykis tada buvo diena, kai ji buvo parėjusi iš mokyklos, gal kokia puse trijų. Namuose buvo tik ji su tėčiu. Nežino, kodėl tėtis taip pasielgė. Tada tėtis išėjo iš jos kambario, o ji paskambino sesei ir pasakė, kad ateitų. Tada atėjo sesė ir ji išėjo su sese. Daugiau tą dieną nieko nebevyko su tėčiu. Į klausimą: „ar po šio įvykio buvai su tėčiu susitikusi?“ atsakė, kad ne, tik telefonu kalbėjo du kartus. Abu kartus tėtis skambino. Apie tą įvykį su tėčiu telefonu nekalbėjo, tik tėtis atsiprašinėjo. Daugiau nieko nekalbėjo. Tėtis neprašė jos, kai kalbėjo telefonu, kad ji apie tą įvykį niekam nepasakotų. Į klausimą: „ar kas nors sakė, ką šiandien čia atėjus reikės kalbėti?“ atsakė, kad taip, mama sakė, kad čia eis ir reikės papasakoti apie tą dieną, kai su peiliu tėtis buvo atėjęs. Bet ką sakyti mama jai nenurodė. Į klausimą: „dėl kokių priežasčių tėtis taip elgėsi?“ atsakė, kad nežino dėl kokių priežasčių tėtis taip elgėsi. Viskas buvo gerai tą dieną, kol mama neparėjo. Tėtis iš karto buvo supykęs, kai tik mama grįžo iš darbo, nes jis su ja nekalbėjo, matėsi iš tėčio veido. Į klausimą: „kaip tu radai tą peilį?“ atsakė, kad mama su policija rašė pareiškimą, ji pradėjo ieškoti to peilio, kad būtų įrodymai, kad grasino tuo peiliu ir tada prisiminė, kad jis galėjo įdėti tą peilį į spintelę. Ta spintelė yra mamos ir tėčio miegamajame. Į klausimą: „kaip tas peilis buvo padėtas?“ atsakė, kad toje spintelėje būna rūbai, tai tas peilis buvo spintelės kampe ant rūbų. Peilis buvo be dėklo, nes dėklą turėjo policija. Į klausimą: „kaip tėtis tempė už plaukų, ar lenkė žemyn, ar tempė į viršų?“ atsakė, kad tempė į šoną, bet palietė ir kaklą. Į klausimą „kodėl tėtis tempė už plaukų?“ atsakė, nežino jis nieko jai neliepė daryti. Į klausimą „kiek kartų tėtis yra tempęs už plaukų?“ atsakė, kad be šito karto gal kokius 9 kartus ar mažiau. Į klausimą „ar tik už plaukų tempė ar dar kažką darė?“ atsakė, kad tik už plaukų. Neprisimena kas kiek tai laiko buvo. Kai būna tėtis prigėręs tada ir tempia. Į klausimą „ar kitais kartais kai tėtis tempdavo už plaukų, ar būdavo kas nors namie ir tai matydavo?“, atsakė, kad ne, niekas nematė. Apie tai ji niekam nesakė, nes bijodavo, kad dar blogiau bus, kad dar skaudžiau padarys jai. Tėtis paskui visada jos atsiprašinėjo ir sakė tik niekam nesakyk. Tėtis po kiekvieno karto jos atsiprašinėja ir prašo, kad niekam nesakytų. Nežino, kodėl taip galvoja, kad gali kas nors dar blogiau atsitikti. Į klausimą „ar mamai papasakojai apie tą įvykį, kai tėtis tempė už plaukų?“, atsakė, kad papasakojo po kokio mėnesio mamai. Į klausimą „dėl kokių priežasčių tėtis tempė už plaukų?“ atsakė, kad ji nežino. Į klausimą, „kodėl skambinai sesei, o ne mamai?“, atsakė, kad mama buvo darbe ir nebūtų galėjusi atsiliepti. Į klausimą „kitais kartais, kai tėtis tempdavo už plaukų, ką tu jusdavai?“, atsakė, kad būdavo liūdna ir skausmą jusdavo. Skausmą jusdavo neilgai, gal kokią vieną minutę (t. 1, b. l. 63-67). 2021 m. sausio 14 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotais parodymais, kur I. G. parodė, kad nelabai nori pasakoti apie tai kas atsitiko, nes nelabai nori prisiminti visko. Sutinka atsakyti į klausimus. Viskas prasidėjo po pamokų, kai parėjo namo, jis (tėtis) atėjo pas ją į kambarį, jis buvo prigėręs ir parūkęs cigarečių ir pradėjo ant jos šūkauti. Ji pasakė, kad jis išeitų, jis supyko ir išėjo. Tada jis sugrįžo į jos kambarį ir pradėjo ją tampyti už plaukų. Jis ją visaip vadino, bet tų žodžių neprisimena. Tada ji atsisėdo ant lovos ir jis pasakė, kad tik juokavo. Ji norėjo pasiimti telefoną ir paskambinti sesei, o jis iš jos atėmė telefoną, ir pradėjo ją tampyti už plaukų. Ir paskui jis pradėjo jai kišti pirštus į gerklę. Neprisimena kurios rankos pirštus kišo jai į burną, bet jis kišo visus penkis pirštus. Jai pasidarė labai bloga ir ji bandė cypti, bet jai nelabai pavyko. Ji burnoje pajuto cigarečių skonį, nes tėtis buvo ką tik parūkęs. Ją pykino ir skaudėjo gerklę tuo metu. Skausmą juto gerklėje. Tą skausmą įvertina šešiais balais iš dešimties balų. Jai pradėjo skaudėti tik po dienos ar dviejų dienų. Gerklės negydė. Žymių gerklėje nebuvo likę. Paskui jis ją nutempė į svetainę, už megztinio tempė ją, su viena ranka tempė. Kai tėtis tempė už plaukų ji buvo palaidais plaukais, pešė už pakaušio. Tas pešimas truko apie pusė minutės. Ji pajuto skausmą septynių balų ir dešimties. Jai skaudėjo kokią minutę. Į klausimą: „ar specialiai už plaukų sugriebė, ar norėjo už kur kitur paimti?“, atsakė, kad tėtis norėjo jai papešti plaukus, o ne už galvos paimti. Į klausimą: „dėl ko tėtis taip darė, ką sakė tuo metu, kokiu tonu kalbėjo?“, atsakė, kad nežino kodėl jis jai pešė plaukus, jis tuo metu rėkavo ant jos ir visaip ją vadino. Kai tėtis jai tempė už plaukų ji buvo palaidais plaukais, pešė už pakaušio. Tas pešimas truko kokia pusė minutės. Ji pajuto skausmą septynių balų ir dešimties. Jai skaudėjo kokią minutę. Į klausimą: „ar specialiai už plaukų sugriebė, ar norėjo už kur kitur paimti?“, atsakė, kad tėtis norėjo jai papešti plaukus, o ne už galvos paimti. Svetainėje jis pasakė jai „būk čia ir niekur neik“ ir tada išėjo parūkyti į virtuvę. Paskui jis parėjo ir pasakė: „ jeigu gulėsi išgyvensi“, ji turėjo gulėti lovoje svetainėje, kur miega mama. Ji pradėjo verkti, ji tuo metu sėdėjo ant lovos ir neatsigulė. Tada jis pasiėmė „šniūrą“ iš stalčiaus svetainėje esančios komodos. Buvo surišti batų „šniūrai“. Tą „šniūrą“ jis užrišo ant jos kambario durų. Tą „šniūrą“ užrišo ant durų tarp jos kambario ir svetainės. Jis į ją žvilgčiojo, bet jai neleido niekur išeiti, nes ji norėjo išeiti į savo kambarį ir paskambinti sesei S. P.. Jis jai sakė, kad niekur neisi. Ji tada vėl atsisėdo ant lovos, jis tai padarė. Vėliau ji nubėgo greit į savo kambarį pasiėmė telefoną savo ir paskambino sesei. Sesei pasakė, kad tėtis mirė ir, kad greičiau atvažiuotų. Dar prieš tai nepaminėjo, kad kai tėtis buvo išėjęs į virtuvę, ji parašė sesei iš tėčio telefono, kad ji ateitų, bet sesė nieko neatrašė. Ji pasakė sesei, kad tėtis pasikorė, tada sesė jai perskambino ir pasakė, kad ji nukirptų „šniūrą“. Tada ji iš stalčiaus paėmė žirkles ir nukirpo tą „šniūrą“. Kai tėtis jai tempė už plaukų ji buvo palaidais plaukais, pešė už pakaušio. Tas pešimas truko kokia pusė minutės. Ji pajuto skausmą septynių balų ir dešimties. Jai skaudėjo kokią minutę. Į klausimą: „ar specialiai už plaukų sugriebė, ar norėjo už kur kitur paimti?“, atsakė, kad tėtis norėjo jai papešti plaukus, o ne už galvos paimti. Į klausimą: „dėl ko tėtis grūdo tuos pirštus į burną?“, atsakė, kad nežino kodėl, gal, kad ji necyptų. Į klausimą: „ar priekaištavo tau?“, atsakė, kad jis sakė, kad jam gyvenimą sugadino, ji nesuprato jo tokio pasakymo. Į klausimą: „ar įvykio metu tėtis tau grasino?“, atsakė, kad jis sakė, kad ji gal išgyvens, o mama tai ne. Ji nesuprato kodėl jis taip sakė. Ji galvojo, kad mirs, nes jis taip pasakė. Į klausimą: „kokiu metu jis grasino, prieš tempiant už plaukų, ar po to?“ atsakė, kad kai nusitempė ją į tą kambarį ir ji atsisėdo ant lovos. Tai buvo pasakyta po plaukų tempimo. Plaukus jis tempė būnant jos kambaryje. Pirštus į burną tėtis irgi sukišo būnant jos kambaryje. Į klausimą: „tas grasinimas, kad tu išgyvensi, o mama tai ne, buvo vieną kartą pasakytas, ar kelis kartus?‘, atsakė, kad du kartus taip pasakė tėtis. Į klausimą: „kai tempė tėtis iš kambario, ar tau skaudėjo?“ atsakė, kad neskaudėjo, nes tempė už megztinio. Truputį buvo ir už rankos paėmęs, tada truputį skaudėjo, įvertintų penkiais balais, bet skaudėjo ranką neilgai. Tėtis buvo paėmęs už kairės rankos, tarp peties ir alkūnės. Ta vieta buvo truputį paraudonavus, bet praėjo po dienos. Į klausimą: „ar to įvykio metu namuose viena su tėčiu?“, atsakė, kad tik ji ir tėtis buvo namuose. Į klausimą: „kada tas įvykis įvyko?“, atsakė, kad praėjusių metų rudenį, tuo metu buvo diena. Tą dieną buvo nuotolinės pamokos ir jos jau buvo pasibaigusios. Po to įvykio su tėčiu nebebendravo. Įvykio metu buvo liūdna. O dabar, kai prisimena viską niekaip nesijaučia (t. 1, b. l. 72-75);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios L. G. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. apie 21 val., grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžus namo jos vyras V. G. sėdėjo virtuvėje, buvo girtas, ji taip pat įėjo į virtuvę, maisto produktus parsineštus dėjosi į šaldytuvą. Tik jai grįžus namo vyras pradėjo ją kolioti, vadinti necenzūriniais žodžiais, jie apsižodžiavo, ji jam pasakė lai jis eina miegoti, o pati nuėjo pas dukrą I. į kambarį. Jų butas yra dviejų kambarių, vienas kambarys yra dukros. Dukros kambaryje jos buvo užsidariusios duris. V. atidarė I. kambario duris, kažką suburbėjo, bet ji nesuprato ką, tiek ji, tiek dukra sakė, kad jis neitų į kambarį, ji jam sakė, kad jis eitų miegoti, o dukra sakė, kad jis neitų į kambarį. V. uždarė kambario duris. I. buvo išsiplovusi galvą, ji nuėjo pasiimti plaukų džiovintuvo iš koridoriaus ir grįžo pas dukrą į kambarį, džiovino jai plakus ir tada į kambarį įėjo V., tiek ji, tiek dukra, kai buvo jai džiovinami plaukai, buvo atsisukusios į duris ir matė, kad į kambarį įėjo V., jis rankoje laikė peilį, peilį laikė ties savo krūtinės sritimi atstatęs į priekį, peilis buvo su makštimi, vyras įėjęs į kambarį pasakė ar tai: „aš jus papjausiu“, ar tai „aš jus paskersiu“, tiksliai nebepamena kokius tiksliai žodžius pavartojo, bet jų prasmė buvo tokia, kad papjaus, dėl to ji iš jo norėjo paimti peilį ir sakydama: „ko tu čia blūdiji“, ėmė jam už peilio, bet pačio peilio nepaėmė, tik nuėmė peilio makštį (nors norėjo paimti peilį), peilio makštis liko pas ją rankoje, V. dar rankoje laikydamas peilį priešais jas juo pamosikavo, keikė ją su dukra. Tiek ji, tiek dukra išsigando. I. pradėjo verkti ir pasakė, kad skambina seseriai (ji turi vyresnę dukrą, kuri yra suaugusi ir gyvena atskirai), bet ji paskambino 112, bendrajam pagalbos centrui. I. pati paskambino, jai nesakė, kad skambintų 112. Kai V. išgirdo, kad kalba dukra telefonu, galimai iš pokalbio suprato, kad skambina policijai, jis iš kambario išėjo. Tuomet ji perėmė telefono ragelį ir pati kalbėjo, pasakė, kad vyras prigėręs kelia triukšmą, dukra paskambinusi pasakė, kad tėvas su peiliu mosikuojasi. Dukra skambino iš savo mobilaus ryšio telefono. Po pokalbio telefonu tiek ji, tiek dukra išėjo iš jos kambario, V. jau peilio rankose nebeturėjo, jis rengėsi ir kaip suprato ruošėsi išeiti iš namų, kadangi, jau buvo iškviesta policija, jos su dukra užsistojo namų duris ir pasakė, kad jis niekur neišeis. Atvykusi policija iškarto paklausė kur peilis, bet V. su savimi peilio neturėjo. V. policija išsivedė į automobilį, kur jis peilį padėjo nesakė. Jos namuose ieškojo peilio, bet iškart jo nerado, policijos pareigūnei pildant dokumentus, dukra atnešė peilį, pasakė, kad jį rado svetainės kambaryje spintelėje po televizoriumi, ten V. laiko savo drabužius. Policijos pareigūnai paėmė šį peilį. Peilis spintelėje buvo padėtas be makšties, nes peilio makštis buvo likusi I. kambaryje. Ji šio peilio anksčiau nėra mačiusi, nežino iš kur jį gavo V., šis peilis ne virtuvinis, jis kaip suvenyrinis. Kai ji tą vakarą parėjo iš darbo namo, jis to peilio su savimi neturėjo, sėdėjo virtuvėje ir to peilio šalia jo nebuvo. V. namuose turi savo spintelę, kur laiko savo įvairius daiktus, ji į jo spintelę nelenda ir nežiūri kokie ten jo daiktai, gal jis ten tą peilį ir laikė. Nežino, tą vakarą ji peilį matė pirmą kartą. V. savo tokiu elgesiu tiek ją, tiek I. išgąsdino, tikrai bijojo, kad jis jų nepapjautų, nes jis buvo girtas, jau trečia diena iš eilės vartojo alkoholį. Anksčiau niekada į policiją nėra buvusi kreipusis dėl V. elgesio. V. jaunystėje yra buvęs ją sumušęs, bet tai buvo prieš daug metų, bet dėl to policijai nebuvo pranešusi. Pastaraisiais metais, jis pastoviai ją kolioja, t. y. vadina necenzūriniais žodžiais, fizinio smurto nenaudoja. Maždaug prieš kokį mėnesį laiko I. buvo sakiusi, kad tėtis jai tempė už plaukų. Po to, kai tėtis jai tempė už plaukų I. ne iš karto jai pasakė, tik po kelių dienų, ji vyro paklausė, kodėl jis tempė I. už plaukų, jis pasakė, kad netempė jai už plaukų, o buvo paėmęs už sprando, nes neklausė, bet I. sako, kad tempė už plaukų, I. sakė, kad tempė už plaukų jos kambaryje, kai įėjęs į kambarį ant žemės pamatė kažkokią šiukšlę ir sakė ją paimti, o ji atsakė, kad ją pasiims kada reikės. Bet ji pati šios situacijos nematė, apie tai sužinojo tik po kelių dienų, kiek žino, jis jau buvo I. atsiprašęs. I. sakė, kad kai tėtis jai patempė už plaukų, jai tuo metu skaudėjo. Dėl to I. jokių sužalojimų nebuvo, ji nesakė, kad jai būtų išpešęs plaukų. Šiaip I. tėvo klauso, jis ją ir rūpinasi (kadangi ji dažniausiai yra darbe, tai maistą po mokyklos I. ruošia V.), bet kai yra V. girtas I. nervinasi, nes V. girtas kalba visokias nesąmones, dukrai nepatinka, kai tėvas yra girtas. Ji dažnai eina pas savo seserį, jai ten patinka, nes yra jos dukros sūnus (duomenys neskelbtini) metų, jie beveik bendraamžiai gerai sutaria, eina ne vien todėl, kad išeitų iš namų, nes namuose būna girtas tėvas, bet tiesiog jai patinka nueiti pas savo seserį, ji gyvena netoli jų. Ji šiuo metu yra apsisprendusi skirtis su vyrų, bet dar dokumentų skyryboms į teismą nėra padavusi (t. 1, b. l. 3-9; 49-51). 2020 m. gruodžio 16 d. papildomos apklausos metu L. G. parodė, kad V. G. po paskirtos kardomosios priemonės - gyventi skyriumi nuo jos ir dukros jų namuose, jis gyveno pas savo brolį. Kadangi V. nustojo vartoti alkoholį, rodė pastangas pasikeisti, patikėjo juo, kad gali nebevartoti alkoholio ir įsileido jį gyventi į namus, jos susitaikė, jai jo pasidarė gaila, nes jis neturėjo kur gyventi. Kada tiksliai jis parėjo gyventi į jų namus ji nepamina, bet iki 2020 m. lapkričio 24 d. įvykusio įvykio jis namuose pagyveno apie dvi savaites laiko. 2020 m. lapkričio 23 d., kai ji grįžo iš darbo namo apie 22 val., į namus, V. buvo girtas, ji jį perspėjo, jei jis ir toliau vartos alkoholį jam čia gyventi nebeleis, bet jis „piktybinis“ nebuvo, nesibarė. I. paklausė ar tą dieną tėtis namuose vartojo alkoholį, ji pasakė, kad pas jį kažkas buvo atėję ir jis išėjo, namuose negėrė alkoholio. 2020 m. lapkričio 24 d. ryte apie 8 val., išėjo į darbą, namuose liko dukra I. ir V.. I. vyko pamokos nuotoliniu būdu. Ji I. pasakė, kad kai baigsis pamokos, kad nueitų pas seserį, o ji ją po darbo parsives iš sesers. Kadangi išėjo į darbą, negalėjo likti namie, dėl to ir pasakė, kad I. po pamokų eitų pas seserį, nenorėjo, kad ji liktų namuose, jei V. vėl gertų. Ji su S. susiskambino ir pasakė, kad I. ateis pas ją, nes ji ir šiaip dažnai eina pas S. pabūti. 2020 m. lapkričio 24 d. po darbo apie 21 val. ji nuėjo pas S., ji jai papasakojo, kad V. ligoninėje, kad jis bandė pasikarti, sakė, kad jai skambino I., prašė gelbėti, pasakė, kad tėtis miręs, pasakė, kad jo lūpos jau mėlynos, kad jis pasikorė. S. jai pasakė, kad ji tuoj pat iškvietė greitąją pagalbą, dar pasakė I., kad nukirptų virvę ir pati nuvažiavo pas ją į namus, sakė, kad V. gaivino, kad greitoji pagalba jį išsivežė, jis išgyveno, sakė, kad jis buvo reanimacijoje. Kai ji kalbėjosi su S. I. buvo kitame kambaryje žaidė su S. vaiku, jų pokalbio negirdėjo. Po tokios žinios ji buvo labai nustebusi, išsigandusi, smulkiau papasakoti ką kalbėjosi su S. negali, nes nepamena, dėl išgąsčio. Tą vakarą S. I. siūlė pasilikti pas ją miegoti, bet ji nenorėjo, sakė, kad nori eiti namo. Tą vakarą ji su I. apie tos dienos įvykį nekalbėjo, matė, kad ji buvo nusiminusi. Tą naktį ji miegojo pas I. kambaryje, kartu su ja, kad jai būtų saugiau, nors ji pati jos neprašė, kad ji miegotų su ja, bet ji matė, kad ji yra nusiminusi ir kad jaustųsi saugesnė po tokio įvykio miegojo kartu su ja. Tą naktį I. miegojo labai neramiai, dažnai pabusdavo, kai sukrebždėdavo katinas (jos laiko katiną) ji prabusdavo ir klausdavo ar tėtis parėjo. Kitomis naktimis jau miegojo ramiai, ji jai pasakė, kad tėtis dabar tikrai nepareis, kad jis yra ligoninėje ir, be to, jis net namų raktų neturi. Klausė jos ar ji nebijo būti namie viena, bet ji pasakė, kad nebijo būti. Pas I. ant veido (kažkur prie nosies, tiksliai kur nepamena) buvo įbrėžimas, jai S. pasakė, kad I. tėtis įbrėžė. Po kiek laiko po šio įvykio ji su I. kalbėjo kas tą dieną įvyko, ji pasakė, kad tėtis iš kažkur parėjo, buvo girtas, atėjo į jos kambarį, kaip visada liepė jai tvarkytis, ar ji atsikalbinėjo ar ne, ji nežino, jai ji nesakė. Sakė, kad tėtis jai tempė už plaukų, tada ji jam pasakė, kad paskambins seseriai, jis iš jos atėmė telefoną ir ją nusivedė į kitą kambarį, dar minėjo, kad kažkaip jai suėmė už burnos (ji suprato, galbūt ji verkė ar šaukė, dėl to jai suėmė, bet ji jai to nesakė, ji taip suprato iš jos pasakojimo). Kai I. buvo kitame kambaryje V. išėjo į virtuvę parūkyti, tada ji iš jo telefono parašė žinutę S., kad ją gelbėtų, po to V. parėjęs pamatė, kad ji turi telefoną, jis pradėjo po stalčius kažko ieškoti ir pasiėmė batų užvarsčius ir pradėjo juos rišti, sakė, kad pasidarė kilpą. I. sakė, kad tada ji labai išsigando pagalvojo, kad jai ką nors blogo gali padaryti pagalvojo, kad ją gali pasmaugti. V. jai pasakė, kad eina surūkyti paskutinę cigaretę ir parėjęs iš virtuvės sakė, jai nusisukti ir nežiūrėti. I. sakė, kad tada gulėjo lovoje, buvo labai išsigandusi, sakė, net drebėjo iš išgąsčio, ji nusisuko ir nežiūrėjo, po to išgirdo garsą (ji jai parodė „sukrenkšdama“ kokį garsą išgirdo, tą garsą apibūdino sakydama „tokį šlykštų“) tada atsisukusi pamatė, kad tėvas kariasi. Tada ji paskambino I. ir pasakė, kad tėtis mirė, kad pasikorė. I. jai daugiau apie tą įvykį nieko nepasakojo. Apie tai, kad I. nukirpo batų užvarsčius, su kuriais V. korėsi, jai pasakė S.. Ji pačios I. daugiau apie tą įvykį nieko klausinėti nenorėjo. Nori, kad vaikas greičiau užsimirštų, kad jai tokių prisiminimų nebūtų. 2020 m. lapkričio 26 ar 27 dieną, tiksliai neprisimena, telefonu kalbėjosi su darbuotoja iš vaiko ir šeimos gerovės centro, kuriai viską papasakojo kas įvyko 2020 m. lapkričio 24 d., kaip suprato ji pranešė apie tai vaikų teisėms, nes po to atvažiavo iš vaikų teisių darbuotoja E., jai pasakojo kiek žinojo, taip pat ji kalbėjosi su jos dukra I.. Iš vaiko ir šeimos gerovės centro paskyrė nemokamą psichologą I., ji su psichologu bendravo du kartus telefonu, kai ji buvo darbe, su ja buvo S.. Po šių dviejų pokalbių sakė, kad I. daugiau nebeskambins, bet jei reikės pagalbos, gali jai paskambinti. Bet I. jai daugiau neskambino. I. elgesyje jokių pokyčių nepastebėjo, iš karto po įvykio matėsi, kad vaikas buvo išsigandęs, bet tai buvo tik po įvykio, dabar viskas tvarkoje. Dėl to, kad jai buvo įbrėžtas veidas ji į gydymo įstaigą jos nevežė. Taip pat I. pasakė tą vakarą, kad jai skauda gerklė, ji jos paklausė, kodėl ji skauda, ji pasakė: „tėtis mane norėjo užčiaupti, įkišo ranką“ ji suprato, kad norėdamas jai uždengti burną, nes tikriausiai ji verkė, jis jai bandė uždengti ranka burną, dėl to galėjo įbrėžti ir tikriausiai kaip ji sakė, kad įkišo ranką į burną, pasiekė gerklę. Gerklės ji jai neapžiūrėjo. Daugiau skausmu nesiskundė, tik pasakė, kad tėtis pešė už plaukų, bet ar jai skaudėjo nesakė, ji jos to nepaklausė, pasisakė, tik dėl gerklės skausmo. Po 2020 m. lapkričio 24 d. pas jokius medikus I. nevyko, tik bendravo du kartus telefonu su psichologu, jai joks gydymas nepaskirtas. Po 2020 m. spalio 1 d. įvykių jai siūlė bendrauti su psichologu, bet ji atsisakė. Dabar ji jai taip pat siūlė, gal nori pabendrauti su psichologu, bet ji nenori. I. pati jai sakė, kad nenori bendrauti su tėčiu. Ji pati su juo kalbėjosi tik telefonu (t. 1, b. l. 52-54);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos S. P. parodymais, kur ji parodė, kad tėvas mamai ir sesei grasino peiliu sužinojo iš mamos, ji jai paskambino vakare ir pasakė. Kokia buvo diena nepamena, mėnesio taip pat pasakyti negali, bet žino, kad ji jai paskambino tą pačią dieną, kai tai įvyko. Paskambinusi mama sakė, kad tėvą išvežė policija, pasakė, kad policiją iškvietė I., kad tėvas buvo girtas ir turėjo didelį peilį. Kaip konkrečiai tuo peiliu buvo grasinta ir ką su juo darė nedetalizavo, o ji mamos smulkiai apie tai neklausinėjo. Pasakė, kad tėvas buvo girtas ir „blūdijo“ tai suprato, kad mamą jis iškoliojo, nes žino, kad visada, kai būna girtas kolioja mamą (išvadina necenzūriniais žodžiais), fiziškai nesmurtauja. Daugiau apie to vakaro įvykį nieko pasakyti negali, nes jos ten nebuvo, sužinojo tokį faktą iš pačios mamos. I. jai apie šį įvykį pati nepasakojo, ji I. pasakė, kad ji šaunuolė, kad išdrįso paskambinti policijai. Apie tai ji kalbėjosi su mama, mama minėjo, kad kažkoks peilis buvo panašus kaip kokia „mečetė“. Ji tėvų namuose tokio peilio nėra mačiusi, nežino iš kur tėtis jį turėjo. I., gal prieš kokius tris ar keturis mėnesius (nuo apklausos dienos) tikslesnio laiko pasakyti negali, žino, kad tai buvo vasara, ji dar į mokyklą nėjo, dienos metu paskambino, ji buvo nusiminusi, mano ir apsiverkusi, sprendė iš balso, ir pasakė, kad tėtis piktas, girtas, jai liepia tvarkytis, kad tempė už plaukų. Ji I. pasakė, kad ateina jos pasiimti. Nors I. jau ir pati gali ateiti iki jos namų viena, bet tada pagalvojo, kad nueis pati pas juos, dar pakalbės su tėvu, bet nuėjusi iki tėvų namų ji į namus nebėjo, buvo susinervinusi ir nebenorėjo sutikti tėvo, dėl to paskambino I. ir pasakė, kad ji išeitų, kad jos laukia. Tada einant namo I. pasakė, kad tėtis jai liepė tvarkytis savo kambarį, o ji pasakė, kad susitvarkys vėliau ir jis jai patempė už plaukų, ji nesakė, kad tėtis tempdamas už plaukų būtų jai išpešęs plaukų, tiesiog paminėjo, kad tempė už plaukų. Ant I. jokių sužalojimų nematė, kad būtų išpešti plaukai taip pat neatrodė. Kai susitiko su I. matėsi iš jos veido, kad ji buvo verkusi, bet kai jos susitiko ji neverkė, bet sakė, kad skauda galvą, kur tėtis papešė, konkrečiai kurią vietą neįvardijo. Ar I. tuo metu buvo surištais plaukais, ar palaidais, neprisimena, bet ji dažniausiai vaikšto palaidais plaukais. Kai ji tą dieną ėjo pasiimti I., jai einant paskambino tėtis ir jos paklausė, ar ji ateina pasitikti I., ji atsakė, kad taip, ateina pasiimti I. su policija, kad jis vaikui plaukų netampys ir padėjo ragelį. Bet ji jokios policijos nekvietė, tiesiog jam taip pasakė. Taip pat apie tai buvo pasakiusi mamai, kad I. sakė, kad tėtis tempė jai už plaukų. Daugiau I. nėra skundusis, kad tėtis ką nors blogo jai padarė. I. dažnai ateina pas ją į namus, bet tikrai ne dėl to, kad bijo namuose būti, kad bijo tėvo. Kartais taip, ji nenori būti namuose, nes tėtis būna girtas ir kai jis būna girtas pradeda kabinėtis, liepia tvarkytis kambarį, bet ji namuose būti nebijo. Pas ją namuose jai patinka, ji gerai sutaria su jos sūnumi N. P., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, jie gyvena netoli vienas kitų (t. 1, b. l. 126-127). 2020 m. gruodžio 8 d. apklausos metui S. P. parodė, kad 2020 m. lapkričio 24 d. 13.54 val., į savo mobilaus ryšio telefoną gavo SMS žinutę iš tėčio telefono, kurioje buvo parašyta: „sese gelbėk, ateik prašau, sesę prašau“. 13.57 val., iš tėčio telefono gavo žinutę: „I.“. Ji šių žinučių iškarto neperskaitė, perskaitė po kelių minučių, ir iš karto nepastebėjo, kad I. siųstos žinutės yra ne iš jos telefono, o iš tėčio. Ji perskaičiusi žinutes skambino I., bet ji neatsiliepė, tada paskambino tėčiui, jam skambino 2020 m. lapkričio 24 d. 13.59 val., telefonu atsiliepė I., ji verkė ir prašė, ateiti, I. paklausė kas yra, ji pasakė, kad tėtis mirė, pasikorė. Ji pasakė, kad tuoj atvažiuos. I. neklausinėjo kur viskas ir kaip įvyko, suprato, kad pas juos namuose. Važiuodama paskambino I. ir pasakė, kad ji nupjautų virvę ant kurios tėtis pasikorė, I. pasakė: „gerai“. Ji paskambino greitajai medicinos pagalbai ir apie tai pranešė. Nuvykus pas tėvus į namus pamatė, kad tėtis guli kambaryje ant grindų (labiau I. kambaryje, ten bute tėvų kambarys yra pereinamas, iš jų kambario yra durys į I. kambarį), batų užvarstis, kuriuo jis korėsi buvo nukirptas (arba nupjautas), o I. sėdėjo tėvų kambaryje ant lovos ir verkė. Ji pribėgusi prie tėvo jam pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą, nes jo veidas buvo pamėlęs ir jis labai sunkiai kvėpavo (jo kvėpavimas buvo labai lėtas) pasakė, I., kad eitų į virtuvę, kad nežiūrėtų, bet ji liko kambaryje, tik nusisuko į lango pusę. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba jam suleido kažkokius vaistus ir jį išsivežė. Tėvas bandė pasikarti ant I. kambario durų vyrių užsirišęs batų užvarsčius. Ji I. parsivežė namo, jos iš karto nieko neklausinėjo, nes ji vaikas ir taip patyrė daug streso. Su mama jau anksčiau buvo sutarusios, kad ji po darbo ateis pas ją, jos buvo sutarusios, kad I. vakare bus pas ją ir ji po darbo užeis ir parsives I.. Apie tai kas įvyko ji pas mamą į darbą nėjo ir jai nepranešė, nenorėjo jaudinti, nutarė palaukti, kol jai baigsis darbas ir ji ateis pas ją, nes kaip ir minėjo, jos anksčiau buvo sutarusios, kad tą vakarą pas ją bus I., o ji ateis jos pasiimti baigus darbus. Jos buvo sutarusios, kad I. vakare bus pas ją ne dėl to, kad tėvas namuose, o šiaip. Kai atėjo mama ji jai pasakė, kas atsitiko. Ji po keleto valandų, po to, kai I. parsivežė namo su ja pakalbėjo ir I. jai papasakojo, kad tą dieną tėvas buvo girtas, mama buvo darbe, jis pradėjo ant I. šaukti (ką šaukė nesakė) buvo atėjęs į jos kambarį, tada I. jam pasakė, kad eitų lauk iš jos kambario, kad nesmardintų jai kambario, tada jis jai ranka suėmė už plaukų ir pešė, ji pradėjo šaukti, tada jis jai savo rankos pirštus sugrūdo (kišo) į burną ir liepė užsičiaupti (kaip suprato, tėvas jai pirštus giliai sugrūdo į gerklę, nes sakė, kad jai skauda gerklė). I. nesakė kokios rankos pirštus kišo tėtis į burną, o pati I. to neklausė. Tada I. sakė, kad pradėjo dar garsiau cypti ir jis ją nusitempė į savo kambarį (kaip nusitempė nesakė). Kažkuriuo metu I. sakė, kad tėtis pasakė: „gal tave ir verta gyvą palikti, bet mamą ne“, bet kuriuo metu nepasakė. Tėtis nuėjo į virtuvę parūkyti, sakė: „einu surūkysiu paskutinę cigaretę“. Tada I. jai iš tėčio telefono ir parašė SMS žinutę, nes jo telefonas buvo jo kambaryje prie lovos, o I. telefonas buvo likęs jos kambaryje. Tėtis parėjęs iš virtuvės iš spintelės pasiėmė batų užvarsčius, ji išsigando pagalvojo, kad jis jai ką nors gali padaryti su tais batų užvarsčiais, bet tėtis pasakė, kad jai dabar reikia nusisukti ir nieko nedaryti. Ar ji matė, kaip tėvas rišosi batų užvarsčius ant durų vyrių ir korėsi nežino, ji jai to nesakė, bet sakė, kad ji tuoj pat paskambino ir ji jai pasakė, kad tėvas pasikorė. Kaip I. nukirpo (ar nupjovė) batų užvarsčius, su kuriais tėvas bandė pasikarti, I. nepaklausė, bet mano, kad su žirklėmis, nes ji peilių prisibijo, atvykusi ji nepastebėjo netoliese kokių žirklių ar peilio. Tėvas niekada anksčiau nėra bandęs prieš save pakelti rankos ir nėra girdėjusi, kad jis žadėtų taip pasielgti. Mano, kad jis išsigando, dėl to, kad I. pešė už plaukų ir kišo pirštus į gerklę, galimai suprato, kad I. pasakys jai, be to, jam nebuvo galima būti namuose, nes jam paskirta kardomoji priemonė gyventi atskirai nuo I. ir mamos, todėl galimai ir sugalvojo pasikarti. Tėvas į namus sugrįžo maždaug prieš dvi savaites laiko iki šio įvykio, jie su mama susitaikė, jis alkoholio nebevartojo ir mama jam atleido, pasitikėjo. Po to, kai I. pasakojo, kad jai tėtis kišo pirštus į gerklę, ji pasakė, kad jai ir dabar (kalbantis su ja) truputį skauda gerklytę, bet daugiau gerklės skausmu nesiskundė, jos pas medikus nevežė, pati jai gerklės nežiūrėjo. Daugiau I. dėl gerklės skausmo nesiskundė, tik tuo metu, kai kalbėjosi pasakė, kad truputį skauda. Taip pat I. veide žemiau dešinės nosies snapelio buvo įbrėžimas, I. sakė, kad čia įbrėžė tėtis, kai kišo jai pirštus į burną ir jos veidą nufotografavo (t. 1, b. l. 129-130);
- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos E. B. parodymais, kur ji parodė, kad nuo 2020 metų rudens, spalio mėnesio, V. G. ir L. G. šeimai taikoma atvejo vadyba, iki tol ši šeima vaiko teisių apsaugos tarnybai nebuvo žinoma. 2020 m. lapkričio 27 d. iš atvejo vadybos gavo žinią, kad Linos ir V. šeimoje buvo smurtas prieš mažametę dukrą I. G., pranešė, kad V. G. smurtavo prieš savo mažametę dukrą ir korėsi. Tokios informacijos nebuvo gavę, dėl to tą pačią dieną nuvyko pas šią šeimą. Namuose buvo L. G. ir dukra I. G.. Ji bendravo su jomis jų namuose ir surašė vaiko situacijos vertinimo anketą. Kai bendravo su I., pastaroji pasakė, kad su ja jau bendravo psichologė, ji savanoriškai sutiko papasakoti, kas neseniai buvo įvykę su tėčiu. Kai bendravo su mergaite, matėsi, kad mergaitė jaudinosi, virpino kojytes, pati sėdėjo ramiai, kalbėjo greitakalbe. Mergaitė papasakojo, kad tėtis į namus buvo grįžęs gyventi apie dvi savaites laiko, tuo metu jis alkoholio nevartojo, prie jos nelindo ir nieko nesakydavo. 2020 m. lapkričio 24 d. apie 10.00 val., jos mama išėjo į darbą, tėtis taip pat išėjo iš namų ir grįžo girtas. Kai jai baigėsi nuotolinės pamokos, tėtis pradėjo šūkauti ir tąsyti ją už plaukų, sakydamas, kad ji jam gyvenimą sugadino, kai ji norėjo paskambinti sesei ir pasikviesti pagalbą jis atėmė telefoną ir pradėjo grūsti ranką į gerklę. Jis I. atsivedė į kambarį ir paguldė į lovą, liepė gulėti sakydamas: „jei gulėsi išgyvensi“, o pats išėjo parūkyti į virtuvę, parėjęs tėvas pasakė: „aš noriu, kad tu matytum“, bet jai pradėjus verkti liepė nusisukti. Jai gulint ant lovos tėvas bandė pasikarti ant durų staktos. Ji pamačiusi tėvo elgesį paėmė jo telefoną ir paskambino sesei. Sesuo iškvietė pagalbą ir pati greit atvažiavo. Mergaitė pasakė, kad tėtis išgyveno, jį išsivežė greitoji pagalbą, o ji išėjo pas seserį. Viską ką mergaitė papasakojo surašė rašydama vaiko situacijos vertinimą. Papildomai mergaitės neklausinėjo smulkiau apie šį įvykį. Bendraujant su mergaite, ji sakė, kad jai dvi dienas skaudėjo gerklę, gerklę skaudėjo dėl to, kad jai tėtis grūdo ranką į gerklę, taip kalbantis ji užsiminė lyg tarp kitko, lyg sakydama savo mamai, daugiau apie jai sukeltą fizinį skausmą nesakė. Taip pat mergaitė pasakė, kad niekad nebenori matyti savo tėčio ir nenori su juo bendrauti (t. 1, b. l. 132-133).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad jų pakanka kaltinamojo V. G. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, dėl nukentėjusiajai I. G. sukelto fizinio skausmo, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, dėl grasinimų nužudyti nukentėjusiąsias L. G. ir I. G. ir buvus pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas bei kaltinimo pagal BK 163 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 163 straipsnį, todėl jis baustinas už šių veikų padarymą.
Teisminio nagrinėjimo metu patikslinta kaltinamojo V. G. veika padaryta ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 1 d., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, tampė savo mažametei dukrai I. G. už plaukų, tiksliai nenustatytą kiekį kartų. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu besąlygiškai nustatytas vienas kartas, kai V. G. tampė savo mažametei dukrai I. G. už plaukų, tai patvirtino L. G. ir S. P., teigusios, jog I. G. joms skundėsi dėl netinkamo jos tėvo, V. G., elgesio jos atžvilgiu, taip pat ir pati mažametė I. G. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino šią aplinkybę bei nurodė, jog be šio karto dar taip tėtis yra daręs devynis kartus ar mažiau. Akivaizdu, jog negalima teigti bei nėra nustatyta, jog V. G. ne mažiau kaip dešimt kartų tempė I. G. už plaukų, todėl šioje dalyje patikslinta kaltinamojo V. G. veika, ją tikslinant ir veikoje pagal BK 163 straipsnį.
Dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tas, kas padarė minėtus veiksmus savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį, o jeigu veika padaryta mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį, atsakomybė kyla pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir šiuo atveju kvalifikuojantis veiką požymis „mažametis“ teisiškai reikšmingas kvalifikuojant veikas nepriklausomai nuo to, ar veika padaroma prieš mažametį šeimos ar ne šeimos narį. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kitokiu smurtavimu padarytu mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).
Byloje besąlygiškai nustatyta, jog V. G. tiksliai ikiteisminio tyrime metu nenustatytu metu ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 1 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau nei vieną kartą tempė mažametei I. G. už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta I. G., kuri nurodė, kaip tėvas jai vieną kartą tempė už plaukų būdamas girtas, taip ją auklėjo bei nurodė, jog tempė už plaukų ir daugiau kartų devynis ar mažiau, tačiau nepatikslino kur, kaip ir kada. Taip pat liudytojomis apklaustos L. G., S. P. bei E. B., kurios patvirtino, jog I. G., joms pasakojo apie tai, kaip tėvas V. G. ją tempė už plaukų. Taip pat ir pats kaltinamasis V. G. teisme patvirtino, jog buvo suėmęs savo dukrai už sprando, galėjo papešti už plaukų bei teigė, jog norėjo paauklėti dukrą, kai ši jo neklausė. Pripažino, jog pasirinko netinkamą dukros auklėjimo būdą, jog taip elgtis „šiais laikais“ nebegalima. Teisme nustatyta, jog tokiais veiksmais, t. y. tempdamas mažametei nukentėjusiajai už plaukų, kaltinamasis V. G. sukėlė savo dukrai fizinį skausmą, nes po tokių jo veiksmų dukra verkė.
Taip pat byloje ištyrus visus įrodymus besąlygiškai pasitvirtino, jog kaltinamasis V. G. 2020 m. lapkričio 24 d. apie 14.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), tempė savo dukrai mažametei I. G. už plaukų pakaušio srityje, įkišo vienos rankos pirštus nukentėjusiajai į gerklę bei sugriebęs už kairės rankos žasto, taip smurtaudamas sukėlė mažametei nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė odos įbrėžimą nukentėjusios veido dešinėje pusėje ties nosimi. Šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta I. G., kuri nurodė, kaip tėvas jai priekaištavo, atėmė iš jos telefoną, tempė už plaukų, ir jai skaudėjo, taip pat jai pradėjus cypti, sukišo vienos rankos pirštus jai į burną, dėl ko ji jautė skausmą gerklėje, bei suėmęs jai už megztinio ir kairės rankos viršutinę dalį suspaudė ir ją tempė, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys, jog mergaitės pasakojimai buvo nuoseklūs ir atitinkantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojomis apklaustos liudytojos L. G., S. P., E. B., D. V. ir I. B., kurios nurodė, jog I. G. joms pasakojo, kaip tėvas smurtavo jos atžvilgiu ir, jog jai skaudėjo. Pats kaltinamasis patvirtino buvusį įvykį, tačiau interpretavo savaip, kaip norą paauklėti ar užčiaupti dukrą, kad ši nešauktų. Tokie tyčiniai kaltinamojo V. G. veiksmai vertintini kaip tyčinis smurtas prieš mažametę, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą. Apie nukentėjusiajai I. G. padarytą sužalojimą, dėl kištų jai į burną pirštų, patvirtina ir foto nuotrauka, kuri buvo apžiūrėta, kurioje matosi I. G. padarytas sužalojimas po jos nosimi esantis įbrėžimas. Taip pat šias aplinkybes patvirtina daiktų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybes apie I. G. rašytas žinutes jos sesei S. P., kur ji prašosi pagalbos. Nukentėjusioji mažametė I. G. yra gimusi (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 11 metų amžiaus.
Kadangi teisminio nagrinėjimo metu teismo buvo patvirtintos V. G. padarytos veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, jis baustinas už šių veikų padarymą.
Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-139-511/2020).
Teisiamojo posėdžio metu besąlygiškai nustatyta, jog kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąsias L. G. ir mažametę I. G.. Grasinimas nagrinėjamu atveju buvo išreikštas poelgiu – peilio nukreipimu į žmogų, nukentėjusias L. G. ir mažametę I. G., t. y. konkliudentiniais veiksmais. Pačios įvykio aplinkybės buvo bauginančios, nes kaltinamasis buvo neblaivus bei agresyvus ir jau prieš šiuos savo veiksmus konfliktavo su nukentėjusiąja L. G., t. y. koneveikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Be to, su peiliu rankose įėjęs į kambarį, kuriame buvo nukentėjusios jis išsakė grasinančius žodžius, jog jas nužudys. Tokio kaltinamojo elgesio išsigando abi nukentėjusios, t. y. L. G., puolė gintis, varydama kaltinamąjį iš kambario, o tuo tarpu mažametė I. G. išsigandusi pradėjo verkti ir paskambino bendrosios pagalbos numeriu 112. Šias aplinkybes patvirtino abi nukentėjusios, taip pat apie nukentėjusiųjų būseną, jog jos buvo išsigandusios patvirtina ir garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro ir jo stenograma, kur užfiksuotas mažametės pranešimas bei L. G. paaiškinamos aplinkybės. Garso įraše girdimas vaiko ir moters balsas yra susijaudinęs. Taip pat šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytos S. P., E. B., D. G. ir D. V.. Kurios atpasakojo nukentėjusiųjų papasakotas įvykių aplinkybes, kurios sutampa su byloje nustatytomis aplinkybėmis. Taip pat minėtas aplinkybes patvirtina informacinis pranešimas apie įvykį, kuriame užfiksuotas nukentėjusiųjų pranešimas, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusios L. G. parodymai, apžiūros protokolai ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog peilis nepriskiriamas prie šaunamųjų ginklų. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. G. patvirtino, jog grasinančių V. G. veiksmų ir pačios situacijos išsigando ir ji, ir I. G.. Pats kaltinamasis teigė, jog negrasino nukentėjusioms jų nužudyti, priešingai neva sakęs, jog jų nežudys, tačiau pripažino, jog tokie jo veiksmai su peiliu sukėlė išgąsti nukentėjusioms, taip pat patvirtino, jog jis tuo metu būdamas girtas buvo piktas ir agresyvus ir prieš šiuos veiksmus barėsi su L. G..
Kadangi teisminio nagrinėjimo metu teismo buvo patvirtinta V. G. padaryta veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, jis baustinas už šios veikos padarymą.
Dėl BK 163 straipsnyje numatytos veikos kvalifikavimo
Pagal BK 163 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Ši norma vertinama kaip speciali kitų normų, numatančių atsakomybę dėl netinkamo elgesio su vaikais, kontekste, ji suformuluota specifiniais teisiniais požymiais, pabrėžiančiais jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553-942/2015). Būtent šiuos požymius įrodinėjant įmanoma atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad fizinis vaiko gniuždymas apima tokius padarinius kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, o nustačius didesnį sveikatos sutrikdymo mastą vaikui sukelti neigiami padariniai atskirai kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius taikant nusikalstamų veikų sutapties taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).
Vaiko teisės, jų apsaugos ir gynimo garantijos, vaiko elgesio kontrolės, tėvų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas Lietuvos Respublikoje nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – VTAPĮ). Šio įstatymo nuostatos pagrįstos Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pabrėžti, kad už vaiko teisių užtikrinimą atsakingi tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, turėdami teisę vienaip ar kitaip drausminti vaiką, neturi teisės naudoti prieš jį fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto (VTAPĮ 49 straipsnis). Fizinė bausmė suprantama kaip bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti. Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai (VTAPĮ 2 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi fizinis vaikų baudimas, žeminimas ir nepriežiūra Lietuvoje yra uždrausti ir užtraukia teisinę atsakomybę (baudžiamąją, administracinę, civilinę). Pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 12 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nustato, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Baudžiamosios atsakomybės taikymas tėvams ar kitiems vaiko teisėtiems atstovams už įvairias pavojingas elgesio su vaiku formas priklauso nuo konkrečių BK normų turinio. Atsižvelgiant į pavojingo elgesio prieš vaiką pasireiškimo formą ir padarinius, toks veikimas ar neveikimas gali būti kvalifikuojamas tiek taikant specialią piktnaudžiavimo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis normą (BK 163 straipsnis), tiek ir bendras normas, numatančias atsakomybę už įvairius kėsinimusis į asmens gyvybę, sveikatą, seksualinį neliečiamumą ir pan. Kvalifikuojant tokias nusikalstamas veikas turi būti paisoma ir normų konkurencijos įveikimo taisyklių (bendrosios ir specialiosios, visumos ir dalies).
Kalbant apie tėvų ir kitų vaiko teisėtų atstovų baudžiamąją atsakomybę, pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatoma vaiko fizinio ar psichinio gniuždymo, jo palikimo ilgą laiką be priežiūros ar kitų žiauraus elgesio su vaiku požymių, nusikalstama veika pirmiausia kvalifikuojama pagal specialią BK 163 straipsnyje numatytą normą. Šioje normoje nurodyti specifiniai teisiniai požymiai, pabrėžiantys jos paskirtį: jos apsaugos objektas yra vaikas ir šeima; atsakyti už šią nusikalstamą veiką gali tik specialus subjektas – tėvas, motina, globėjas, rūpintojas arba kitas teisėtas vaiko atstovas; veika įvardyta kaip piktnaudžiavimas turimomis teisėmis (pareigomis) fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką, paliekant jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgiantis su vaiku; kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, kuri suponuoja savo elgesio su vaiku pavojingo pobūdžio suvokimą ir norą taip veikti. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu paprastai pripažintini nevienkartinio pobūdžio tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016). Įrodinėjant šioje specialioje normoje nurodytus nusikalstamos veikos sudėties požymius, svarbu atsižvelgti į socialinę tikrovę, t. y. kad kaltinamieji dažniausiai gyvena kartu su vaikais, juos sieja ypatingas žmogiškasis ryšys, jie atsakingi ne tik už vaikų gerovę, bet ir už poelgius, tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį ir pan. Šių aplinkybių vertinimas padeda atsakyti į klausimą, ar tėvų vaikui taikytos poveikio priemonės pasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu. Kita vertus, vaiko mušimas ar kitokie tikslingi veiksmai, sukeliantys jam fizinį skausmą, patys savaime rodo nusikalstamą jų pobūdį. Tokiais atvejais, net ir nenustačius BK 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, pvz., nesant tokių veiksmų tęstinumo, svarstytinas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už fizinio skausmo ar sunkesnių padarinių sveikatai sukėlimą. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai tėvo ar motinos pavojingu elgesiu ne įgyvendinamos teisės ir pareigos vaikams, o tiesiog terorizuojama visa šeima, pvz., grasinant padegti namus, sugadinant turtą, kaltinant nebūtais nusikaltimais, tiesiog kenkiant ir pan., tokie veiksmai gali būti kvalifikuojami ir kaip žmogaus terorizavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2014, 2K-553-942/2015).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, tai yra jis pripažino netinkamai auklėjęs savo dukra, t. y. naudodamas smurtą, suimdamas už sprando, taip pat ją koneveikdamas ir kaltindamas. Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis V. G. savo mažametės dukros atžvilgiu naudojo ne tik fizinį smurtą, tačiau prieš ją smurtavo ir psichologiškai, t. y. ją keikdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais, užsipuldamas ją, prie jos „besikabinėdamas“ (būdamas girtas ieškodamas priežasčių dėl ko „užsipulti“ dukrą), kaltindamas ją be jokios pateisinamos priežasties, taip pat mažametės akivaizdoje pasikėsindamas nusižudyti (mažametės akivaizdoje korėsi) psichiškai gniuždė savo mažametę dukrą. Šias aplinkybes patvirtino ir pati nukentėjusioji mažametė I. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, taip pat pokalbių su mama L. G., seserimi S. P. ir specialistėmis E. B., I. B., D. G. bei D. V., kurios papasakojo apie netinkamą tėvo elgesį jos atžvilgiu, kai jis būna girtas ir apie tai, jog būdamas blaivus tėvas būna jos atsiprašo, tačiau dažniausiai su ja iš viso nebendrauja. Taip pat I. G. išsakė savo nenorą bendrauti su tėvu, nes jo bijo. Apie smurtinį kaltinamojo elgesį savo mažametės dukros atžvilgiu V. G. yra pripažinęs ir pokalbių metu su specialistėmis ir šias aplinkybes liudytojos patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Apie psichologinio gniuždymo aplinkybes byloje patvirtina informacija iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VšĮ „Mažeikių ligoninė“ pateiktos informacija, apžiūros protokolas, kur užfiksuotos I. G. rašytos SMS žinutės sesei S. P., kur ji prašosi pagalbos. 2020 m. lapkričio 24 d. įvykis ypatingai psichologiškai pakenkė I. G., tai ją sukrėtė, nes ji patyrė ne tik fizinį smurtą, tačiau ir psichologinį, kai buvo tėvo kaltinama, koneveikiama, jai buvo grasinama bei ji buvo priversta stebėti, kaip tėvas kėsinasi atimti sau gyvybę (tik nukentėjusios dėka, V. G. liko gyvas, nes nukentėjusioji nukirpo virvę, ant kurios V. G. korėsi). Teisiamojo nagrinėjimo metu liudytoja apklausta I. B., patvirtino teismui, jog I. G. dėl netinkamo tėvo elgesio patyrė ne tik fizinę bei emocinę žalą. Nurodė, jog psichologinis smurtas dėl tėvo elgesio jos namuose buvo nuolatinis. Dėl to mergaitė yra patyrusi skaudžius išgyvenimus, ir ją lydi emociniai ir socialiniai sunkumai, todėl I. G. reikalinga psichologinė pagalba (psichologo konsultacijos). Visa šių aplinkybių visuma patvirtina V. G. nusikalstamą veiką, pagal BK 163 straipsnį ir jis baustinas už šios veikos padarymą.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis V. G. padarė keturis tyčinius nusikaltimus, kuriais pasikėsinta į sutuoktinės ir vaiko teisę būti apsaugotiems nuo smurto. Trys iš padarytų nusikaltimų, t. y. BK 140 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalis ir 140 straipsnio 3 dalis, pagal pavojingumą priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), o vienas nusikaltimas, numatytas BK 163 straipsnyje, kvalifikuojamas kaip apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis). V. G. teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 63-64), administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (t. 2, b. l. 66-67), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbantis (t. 2, b. l. 77), šiuo metu dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 36), nusikalstamos veikos padarymo metu vedęs (t. 2, b. l. 60), šiuo metu išsituokęs, iki nusikalstamų veikų padarymo psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 70), po 2020 m. lapkričio 24 d. pasikėsinimo nusižudyti, 2020 m. lapkričio 26 d. pristatytas į VšĮ „Respublikinė Šiaulių ligoninė“, psichiatrijos kliniką dgn. F43.2 adaptacijos sutrikimai, Z91.5 buvęs savęs žalojimas (t. 2, b. l. 44), 2021 m. kovo 5 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio psichiatrijos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 97TPK-49/2021 nurodyta, kad V. G. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (t. 2, b. l. 76).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo girtas ir girtumas turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. G. bausmę, nesusijusią su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu, todėl skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta baudos bausmė bei BK 163 straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 48 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, nustatant atitinkamus draudimus bei įpareigojimus. Pagal BK 47 straipsnio 2 ir 3 dalis bauda yra skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais ir už nesunkų nusikaltimą nustatyta bauda nuo 50 iki 2000 MGL dydžio (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2018 m. sausio 1 d. yra 50 Eur). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. G. asmenybę, jo turtinę ir šeiminę padėtį, taip pat į byloje esančias atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, skirtina bauda artima minimaliam jos dydžiui ir laisvės apribojimo bausmė, artima įstatymo nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrintinos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir BK 145 straipsnio 1 dalį jas iš dalies sudedant ir BK 163 straipsnį esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir V. G. skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra, paskiriant įpareigojimus bei draudimus, o būtent įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad V. G. smurtavo prieš savo šeimos narius, t. y. sutuoktinę bei dukrą, ir siekiant keisti V. G. smurtinį elgesį, skirtina V. G. baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas V. G. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 2 d. (t. 2, b. l. 108, 109) ir laikytina, jog jis yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. G. paliktinos galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 2020 m. spalio 2 d. rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 118-119) bei gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų L. G. ir I. G., gyv. (duomenys neskelbtini), įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiųjų L. G. ir I. G. arčiau nei 100 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis L. G. ir I. G., nesilankyti nukentėjusiųjų L. G. ir I. G. gyvenamojoje vietoje (t. 2, b. l. 113-114) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateikė 2021 m. birželio 21 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-4514 dėl 673,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokato A. R. suteiktos antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai I. G., Valstybės naudai iš kaltinamojo V. G. priteistina 673,56 Eur dydžio išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (t. 3, b. l. 75, 76-77).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas peilis, kuris perdavimo-priėmimo aktu perduotas saugojimui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui pagal kvitą B Nr. 0003582 (t. 1, b. l. 160-161), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu – sunaikintinas, naikinimo darbus pavedant atlikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui; 3 CD laikmenos su mažametės I. G. apklausų įrašais bei BPC pateiktu pranešimo garso įrašu, kurie saugomi baudžiamojoje byloje vokuose prisegtuose prie bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie bylos.
Išaiškintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) MGL (2750,00 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl veikos padarytos I. G. atžvilgiu iki 2020 m. spalio 1 d.) ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) MGL (3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl veikos padarytos I. G. atžvilgiu 2020 m. lapkričio 24 d.) ir paskirti jam 65 (šešiasdešimt penkių) MGL (3250,00 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir apimant, ir V. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.
Išaiškinti V. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę V. G. įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio 2 d. ir laikyti, jog jis yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.
V. G. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.
Priteisti Valstybei iš V. G. 673,56 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus 56 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, skirtų nukentėjusiosios atstovui advokatui apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188659752), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- peilį, kuris perdavimo–priėmimo aktu perduotas saugojimui Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui pagal kvitą B Nr. 0003582, sunaikinti;
- 3 (tris) CD laikmenas su mažametės I. G. apklausų įrašais bei BPC pateiktu pranešimo garso įrašu, kurie saugomi baudžiamojoje byloje, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.