Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) išsituokęs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. 2022 m. rugsėjo 20 d., važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio – 2022 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 52 min. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio 3,84 promilės, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol 2022 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

Kaltinamasis V. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su drauge. 2022 m. rugsėjo 20 d. po darbo vakarieniaudamas išgėrė 1 litrą sidro. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholį. Autobusu su pirkiniai į kaimą grįžo jo draugė, o jis automobiliu „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo jos pasitikti. Jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę alkotesteriu nustatė, kad jis neblaivus. Automobilis priklauso mamai Z. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Mama automobilį buvo jam paskolinusi, nes jo turimas automobilis buvo sugedęs. Neigiamai vertina savo poelgį, žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Alkoholį vartojo dėl skyrybų, dabar jau yra išsituokęs, turi 6 metų vaiką, jį lanko, yra priteistas išlaikymas. Jis nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Pažada, kad daugiau nenusikals. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sesę E. B.. Sesuo gyvena kaimynystėje, su ja susitinka pas tėvus. Sesė vyresnė už jį, su ja jis pasitaria.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 52 min. V. B. nustatytas 3,84 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (1 t., b. l. 37).

Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. jis dirbo radijo šaukiniu ,,K1741“ kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyr. patruliu T. B. ir vyr. patruliu M. D.. Apie 16 val. 21 min. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prieš kelias minutes važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pranešėja matė galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį automobiliu, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jis važiavo link maisto prekių parduotuvės, buvo sustojęs kelkraštyje. Pranešėja vairuotojo nebematė. Į įvykio vietą atvykus apie 16 val. 42 min. (duomenys neskelbtini) viešojo transporto sustojimo aikštelėje pastebėjo stovintį pilkos spalvos „Land Rover“, kurio valstybinio numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas akivaizdžiai vengė kontakto su pareigūnais. Pastebėjo, kad automobilis, kuris stovėjo viešojo transporto sustojimo aikštelėje, pradėjo apsisukinėti bei šalinosi, todėl kartu su kolegomis pradėjo važiuoti link jo. Jiems važiuojant link automobilio, jo vairuotojas nusuko į (duomenys neskelbtini) bei greitai šalinosi link (duomenys neskelbtini) Kartu su kolegomis panaudojo mėlynos raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą ir (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį. Išsiaiškino, kad transporto priemonės vairuotojas V. B.. Paprašius asmens, kad šis pateiktų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, šis akivaizdžiai sutriko, nesugebėjo pateikti vairuotojo pažymėjimo. Asmens kalba buvo nerišli, nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus asmens, ar vartojo alkoholinius gėrimus anksčiau nei prieš 15 min., šis teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar, šiandien nevartojo. Kilo įtarimas, jog vairuotojas yra galimai neblaivus. Patikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu jam nustatė 3,84 promilių girtumą, atlikus antrą pūtimą, jam buvo nustatytas 4,16 promilių girtumas. Patikrinus asmenį policijos duomenų bazėse pastebėjo, kad automobilis LAND ROVER nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl asmeniui surašė administracinio nusižengimo protokolą. Apie šį įvykį jiems informavus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją, šie į įvykio vietą tolimesniam įvykio tyrimui iškvietė kolegas ,,K1743“ (1 t., b. l. 68–71).

Iš 2022 m. lapkričio 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūrint garso įrašą užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 14 min. 45 sek. moteris praneša apie galimai neblaivų vairuotoją, nurodo kuria kryptimi juda automobilis ir pasako automobilio valstybinį numerį. Garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t., b. l. 58–60, 61).

Iš 2022 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. Y 469123, automobilis perduotas UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas, tolimesniam saugojimui. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 14–30).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. birželio 15 d. registruotas Z. B. vardu (b. l. 43–44).

Iš Vairuotojų registro duomenų matyti, kad Z. B. vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas (1 t., b. l. 46).

Iš VšĮ „Empreki“ pažymos matyti, kad automobilio „Land Rover Range Rover Sport 2.7 TDV6 S“, 2006 metų, vertė su PVM - 6430 Eur (1 t., b. l. 47).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. B. 2022 m. rugsėjo 20 d., važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, apsvaigęs nuo alkoholio – 2022 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 52 min. nustatytas jo apsvaigimas nuo alkoholio 3,84 promilės, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kol 2022 m. rugsėjo 20 d. 16 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnas.

Kaltinamajame akte nurodyta įvykio data – 2022 m. rugsėjo 22 d. laikytina rašymo apsirikimu ir konstatuojama, kad V. B. nusikaltimą padarė 2022 m. rugsėjo 20 d., ką patvirtina ir visi kiti byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir 2022 m. rugsėjo 20 d. po darbo, o po to, būdamas neblaivus, sėdo prie automobilio „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo. Dėl galimai neblaivaus vairuotojo bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta policijai, po ko policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį. Policijos pareigūnai patvirtino, kad vairuotojo V. B. kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Policijos pareigūnams įtarus, jog vairuotojas yra galimai neblaivus, jis buvo patikrintas alkotesteriu. V. B. pirmu pūtimu jam nustatė 3,84 promilių girtumą, atlikus antrą pūtimą, jam buvo nustatytas 4,16 promilių girtumas, kas nurodyta neblaivumo patikrinimo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo sesers E. B. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. E. B. parodė, kad kaltinamasis V. B. yra jos brolis. Jis 2,5 metų jaunesnis už ją. Jų santykiai puikūs. V. B. buvo sunku dėl šeimos skyrybų, nusiraminimui vartojo svaigalus. V. B. iš karto jai pranešė apie įvykį, jie daug apie tai kalbėjo. Mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką broliui, jie netoli vienas nuo kito gyvena, mano, kad brolis jos klausys. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ji sutinka būti laiduotoja. Automobilis, kuriuo važiavo V. B., registruotas mamos Z. B. vardu, tačiau juo naudojasi tėtis.

Prokuroras siūlė taikyti laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 108–109), pakaltinamas (b. l. 130), registruotas užimtumo tarnyboje. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. B. turi galiojančių administracinių nuobaudų už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 415 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą (b. l. 116–125).

V. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog E. B., kaltinamojo V. B. sesuo, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, charakterizuojama teigiamai. Ji su broliu V. B. sutaria gerai, dažnai bendrauja, gyvena netoliese, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad E. B. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo jaunesniajam broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant E. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 2 metams be užstato sesers E. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad V. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus V. B. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 91–94).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad V. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jo mamos Z. B. vardu registruotą automobilį „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taigi, nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Land Rover Range Rover Sport 2.7 TDV6 S“, 2006 metų, vidutinė kaina su PVM - 6430 Eur (1 t., b. l. 47).

Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 6463 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andrejaus Klimaševskij 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Z. B. priklausančiam automobiliui „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Kaltinamajam V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimas pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“; kompaktinis diskas (b. l. 61), paliktinas saugoti byloje; automobilis „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „Augenas“ aikštelėje, ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas Z. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

V. B. perduoti laiduotojos E. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti V. B. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 27 d.;

– konfiskuoti iš V. B. automobilio „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6430 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) ) paėmimą pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą prie bylos viršelio, perduoti VĮ „Regitra“; kompaktinį diską, saugomą byloje, palikti saugoti byloje; automobilį „Landrover Range Sport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą prie bylos viršelio, grąžinti Z. B..

Išaiškinti V. B., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai E. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.