- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-284/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gertauta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Imparatas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-920-436/2007 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Imparatas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Gertauta“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Gertauta“ kreipėsi ieškovas BUAB „Imparatas“ ir prašė pripažinti negaliojančiais pasirašytos tarp UAB „Imparatas“ ir UAB „Gertauta“ 2006 m. balandžio 5 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktą bei 2006 m. liepos 5 d. susitarimo 4 punktą ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „Gertauta“ ieškovui bankrutuojančiai UAB „Imparatas“ 503 923,99 Lt.
Ieškinyje nurodė, kad prašomos panaikinti sutartinės nuostatos yra priešingos UAB „Imparatas“ veiklos tikslams ir pažeidžia įmonės kreditorių teises. Pagal 2006 m. balandžio 5 d. preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K/2006/26 2.1 ir 3.1 punktus UAB „Gertauta“ ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 1 d. įsipareigojo parduoti UAB „Imparatas“ nuosavybėn 0,0882 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0174-5033, ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1993-9011-9018, esančius Studentų g. 35, Kaune, už 2 006 000 Lt. Tuo atveju, jeigu pirkėjas neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų, šalys minėtos sutarties 4.2 punkto pagrindu sutarė, kad UAB „Imparatas“ nebus grąžintas sutarties 2.4 punkte numatytas 103 923,99 Lt dydžio avansas, kadangi jis bus laikytinas baudinio pobūdžio netesybomis, taip pat UAB „Imparatas“ privalės sumokėti UAB „Gertauta“ 400 000 Lt dydžio baudą. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad 503 923,99 Lt baudinio pobūdžio netesybų dydis, kurį UAB „Imparatas“ faktiškai sumokėjo (įskaitymo būdu) atsakovui, neatliko CK 6.71, 6.75 straipsniuose numatytos netesybų kompensuojamosios funkcijos, leido nepagrįstai praturtėti UAB „Imparatas“ sąskaita ir laikytinas kaip neatitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Be to, kaip patvirtina Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartyje dėl bankroto bylos UAB „Imparatas“ iškėlimo nurodyti faktiniai duomenys, įsipareigojimą dėl netesybų sumokėjimo UAB „Imparatas“ prisiėmė ir jį įvykdė būdama nemokumo būsenoje, tuo dar labiau pablogindama įmonės turtinę padėtį bei neteisėtai suvaržydama galimybę patenkinti kitų įmonės kreditorių finansinius reikalavimus iš turimo turto. Šiuo atveju UAB „Imparatas“ buvę valdymo organai ginčo sandorio sudarymo metu elgėsi nerūpestingai, neapdairiai bei veikė prieš nemokios įmonės interesus, siekiant atsiskaityti su kreditoriais (ABĮ 19 str. 8 d.). Be to, UAB „Imparatas“ administratorius, tikrindamas įmonės sudarytus sandorius, nustatė, kad UAB „Imparatas“ ir UAB „Gertauta“ 2006 m. gegužės 2 d. buvo sudarę finansinės atskaitomybės vedimo sutartį Nr. 06/05/02, kuria UAB „Gertauta“ įsipareigojo tvarkyti UAB „Imparatas“ finansinę atskaitomybę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. UAB ,,Imparatas“ bankroto byloje pateikė savo balansą, iš kurio matyti, kad bendrovė jau yra nemoki. Šį balansą sudarė UAB ,,Gertauta“. Šis faktas patvirtina ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą, nes jau nuo 2006 m. gegužės 2 d. atsakovui buvo žinoma sunki UAB „Imparatas“ finansinė būklė bei dideli jos įsipareigojimai kreditoriams. Šalių nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad piniginių prievolių vykdymas ginčo sandorio sudarymo metu buvo atliktas pažeidžiant 1999 m. gruodžio 2 d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Kadangi UAB „Imparatas“ prievolė mokėti 503 923,99 Lt dydžio netesybas kilo iš 2006 m. balandžio 5 d. preliminarios sutarties 4.2 punkto ir ši prievolė, nepaisant jos įvykdymo būdo (CK 6.123 straipsnis), buvo pilnai įvykdyta ginčijamo 2006 m. liepos 5 d. susitarimo pagrindu, todėl, ginčo sandorius pripažinus negaliojančiais, atsakovas privalo grąžinti neteisėtai gautus 503 923,99 Lt ieškovui (CK 1.80 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendime nurodė, kad ieškovo prašomu pripažinti negaliojančiu ginčo šalių sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktu nėra nustatyta atsakovo teisė tuo pat metu reikalauti ir nuostolių, ir netesybų, todėl negalima sutikti su ieškovu, jog šiame sutarties punkte nustatytos baudinės netesybos. Teismo teigimu, šalių susitarimas dėl netesybų (baudos) neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. CK 6.73 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę sumažinti aiškiai per dideles netesybas, tačiau nenumato galimybės šiuo pagrindu pripažinti susitarimą dėl netesybų negaliojančiu. Be to, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Ieškovas neginčija visos sutarties, todėl negalima pripažinti, jog susitarimas dėl netesybų pagal preliminarią sutartį, atskirai paėmus, turėjo įtakos atsakovo nemokumui ar pažeidė kreditorių teises. Susitarimu dėl netesybų nebuvo suteikta pirmenybė kitam kreditoriui, nes atsakovas ieškovo kreditoriumi tapo tik ieškovui pažeidus preliminarios sutarties sąlygas, t.y. atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį. Neįrodyta ir trečioji Pauliano ieškinio patenkinimo sąlyga – atsakovo nesąžiningumas. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas, sudarydamas susitarimą dėl netesybų, žinojo arba turėjo žinoti, kad ieškovas nemokus. Jeigu nežinojo, tai dėl to, kad nebuvo pakankamai aktyvus ir nevykdė pareigos pasidomėti, kokia ieškovo turtinė padėtis. Preliminari sutartis tarp šalių sudaryta 2006 m. balandžio 5 d., t.y. iki sutarties dėl finansinės atskaitomybės vedimo sudarymo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo vadovas, sudarydamas sutartį, pateikė atsakovui duomenis apie realią UAB ,,Imparatas“ turtinę padėtį ir atsakovas žinojo, kad ieškovas nemokus. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo nemokumą patvirtinantys objektyvūs duomenys iki 2006 m. gegužės 31 d. balanso sudarymo egzistavo ir buvo prieinami atsakovui, taip pat nėra. CK 6.140 straipsnis leidžia kreditoriui įskaityti savo reikalavimą nemokiam skolininkui, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, įskaityti negalima. Šalys susitarimą dėl vienarūšių reikalavimų įskaitymo pasirašė iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo. Šalių susitarimas dėl įskaitymo Civilinio kodekso ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms neprieštarauja. Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas reglamentuoja tik mokėjimo eiles ir nedraudžia kreditoriui su skolininku susitarti dėl CK numatytų prievolių pabaigos būdų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Imparatas“ prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas, vertindamas preliminarios sutarties 4.2 punkte įtvirtintų netesybų pobūdį, jas nepagrįstai laikė ne baudinėmis, o kompensacinio pobūdžio ir taip pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, CK 1.5 straipsnį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2003 m. vasario 5 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-218/2003), pažeidė ir LR Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo 8 straipsnio nuostatas dėl teismų precedentų.
2. Preliminarios sutarties 4.2 punkte įtvirtintą netesybų dydį - 503 923,99 Lt - teismas nepagrįstai pripažino protingu dydžiu. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl UAB „Imparatas“ atsisakymo pirkti minėtą nekilnojamąjį turtą UAB „Gertauta“ būtų patyrusi faktinius nuostolius. Priešingai, tarp UAB „Gertauta“ ir UAB „Haupas“ 2006 m. spalio 31 d. sudaryta sutartis patvirtina, kad atsakovas gavo 295 000 Lt daugiau, nei būtų gavęs iš UAB „Imparatas“. Atsakovas nepagrįstai praturtėjo UAB „Imparatas“ sąskaita. Teismas neteisingai įvertino ir suabsoliutino ikisutartiniuose santykiuose galiojantį šalių susitarimo laisvės principą, tuo pažeisdamas CK 1.5, 6.71 straipsnius bei CPK 185 straipsnį.
3. Teismas neapgrįstai taikė ir netinkamai aiškino CK 6.73 straipsnio 2 dalį. Ieškovas ieškiniu neprašė sumažinti ginčo preliminarioje sutartyje įtvirtintų netesybų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl kreditorių teisių pažeidimo. Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartis, UAB „Imparatas“ 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. liepos 17 d. balansas patvirtina, kad UAB „Imparatas“, būdamas nemokiu, sulygo dėl preliminarios sutarties 4.2 punkto ir susitarimo 4 punkto ir dėl to dar labiau padidino UAB „Imparatas“ nemokumą, suvaržant kitų bendrovės kreditorių galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės turimo turto. Remiantis susitarimo 4 punktu, buvo suteikta pirmenybė trečios eilės kreditoriui UAB „Gertauta“ gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Teismas nevertino ir nepateikė argumentų dėl tos aplinkybės, kad ne tik preliminarios sutarties 4.2 punktas, bet ir susitarimo 4 punktas turėjo esminės įtakos UAB „Imparatas“ nemokumui ir kreditorių teisių pažeidimui.
5. Teismas neteisingai įvertino faktą dėl atsakovo nesąžiningumo, pažeidė CPK 185 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2006 m. sausio 11 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-l7/2006). Atsakovo nesąžiningumas buvo įrodinėjamas 2006 m. gegužės 2 d. finansinės atskaitomybės vedimo sutartimi Nr.06/05/02, LAT 2007 m. balandžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-3-168/2007 pateiktais išaiškinimais. Teismas nepagrįstai nevertino UAB „Imparatas“ bei UAB „Gertauta“ nesąžiningumo 2006 m. liepos 5 d. susitarimo sudarymo metu.
6. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.140 straipsnį bei Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas. CK nedetalizuoja prievolių įvykdymo (nepaisant pasirinkto įvykdymo būdo) kreditoriams eiliškumo tvarkos tuo atveju, kai įmonė jau yra nemoki ir neturi pakankamai piniginių lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Tuomet nemokus skolininkas savo prievoles kreditoriams privalo vykdyti, laikydamasis Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos kreditorių eiliškumo tvarkos, kuri turi būti taikoma ir atliekant vienarūšių reikalavimų įskaitymą skolininko nemokumo atveju. VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. rugpjūčio 23 d. finansinė pretenzija Nr.(10.1) 10.V-7523 patvirtina, kad susitarimo 4 punktu buvo pažeistos UAB „Imparatas“ kreditorių teisės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Gertauta“ prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius gali pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu nustatyta, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Todėl iškėlus bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Imparatas“, teismo paskirtas įmonės bankroto administratorius turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį (CK 6.66 str.) dėl iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytų sandorių teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje pagal pobūdį ir turinį yra pareikštas actio Pauliana ieškinys, siekiant apginti bankrutuojančios UAB „Imparatas“ kreditorių interesus.
Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriai turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nurodytoje teisės normoje nustatytos sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieškinys. Iš CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų matyti, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnį yra būtinos trys sąlygos: 1) ginčijamo sandorio skolininkas sudaryti neprivalėjo; 2) dėl tokio sandorio skolininkas tapo nemokus arba būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, arba buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės; 3) skolininkas apie kreditoriaus teisių pažeidimą žinojo ar turėjo žinoti. Nustačius, kad yra šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.
Byloje nėra jokių duomenų ir šalys neteigia, kad UAB ,,Imparatas“ privalėjo sudaryti preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su UAB ,,Gertauta“ dėl būsimos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei susitarimą, kuriuo šalys atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Tokios aplinkybės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pagal savo pobūdį minėta preliminari sutartis negali būti priskiriama kategorijai sutarčių, kurias įmonė pagal savo veiklos pobūdį privalėtų sudaryti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas UAB ,,Imparatas“, kaip skolininkas, preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, kuria nustatytas šioje byloje ginčijamas įsipareigojimas mokėti baudinio pobūdžio netesybos, o taip pat ir susitarimo, kuriuo šios baudinio pobūdžio netesybos įskaitytos į UAB ,,Imparatas“ turimą kreditorinį reikalavimą UAB ,,Gertauta“, sudaryti neprivalėjo ir byloje yra nustatyta pirmoji sąlyga, leidžianti įmonės kreditoriams, o šiuo atveju ir bankrutuojančios įmonės administratoriui ginčyti minėtus sandorius arba kreditorių teises pažeidusias atskiras šių sandorių sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant, ar yra kitos dvi įstatymo nustatytos sąlygos pripažinti ginčijamas sandorių dalis negaliojančiomis pagal CK 6.66 straipsnį, būtina abu šalių sudarytus sandorius vertinti ne atsietai, kaip tai darė pirmosios instancijos teismas, o kartu, nes šie sandoriai yra tarpusavyje susiję ir iš esmės sąlygoję vienas kitą, t.y. 2006 m. liepos 5 d. susitarimu įvykdytas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas kilo iš 2006 m. balandžio 5 d. pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, o šios sutarties 4.2 punktu nustatytas baudines netesybas šalys įskaitė 2006 m. liepos 5 d. susitarimu. Be to, vertinant ginčijamų sandorių sąlygų teisėtumą, turi būti vertinamos ir kitos šių sandorių sąlygos, nepriklausomai nuo to, kad šioje byloje jos nėra ginčijamos, nes ši byla kilo iš bankroto teisnių santykių, todėl yra susijusi su viešojo intereso gynimu.
Sprendžiant, ar ginčijamos šalių sudarytų sandorių sąlygos nepažeidė UAB ,,Imparatas“ kreditorių teisių, būtina įvertinti, kokia buvo šios bendrovės finansinė padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu. Kauno apygardos teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartimi (b.l. 12), kuria UAB ,,Imparatas“ buvo iškelta bankroto byla, yra nustatyta, kad 2006 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis UAB ,,Imparatas“ turto vertė buvo 9 193 463 Lt, o įsipareigojimai – 8 562 689 Lt. Iš byloje esančio UAB ,,Imparatas“ 2006 m. sausio 1 d. - 2006 m. liepos 17 d. balanso nuorašo matyti, kad praėjusių finansinių metų (2005 m.) duomenimis UAB ,,Imparatas“ turto vertė buvo 9 611 460 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 578 632 Lt. Taigi, tiek sudarant 2006 m. balandžio 5 d. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, tiek ir 2006 m. liepos 5 d. susitarimą, kuriuo buvo atliktas įskaitymas, UAB ,,Imaparatas“ buvo nemoki. Įmonei esant nemokiai, jos prisiimti įsipareigojimai sudaryti didelės vertės turto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip pirkėjui, yra sunkiai įgyvendinami ir rizikingi. Esant tokiems rizikingiems įsipareigojimams, įsipareigojimas mokėti baudines netesybas, viršijančias 0,5 mln. litų tuo atveju, jeigu įmonė, kaip pirkėjas (UAB ,,Imparatas“), priims sprendimą nesudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, bei vėlesnis šių netesybų įskaitymas į turimą kreditorinį reikalavimą bei atsakovo UAB ,,Gertauta“ įsiskolinimo UAB ,,Imparatas“ sumažinimas netesybų dydžio suma akivaizdžiai prieštarauja šios bendrovės pagrindiniam tikslui siekti pelno bei pažeidžia kreditorių teises: dėl tokių sandorių sudarymo atsirado naujas UAB ,,Imparatas“ kreditorius (UAB ,,Gertauta“) su 503 923,99 Lt kreditoriniu reikalavimu, o UAB ,,Gertauta“, ginčijamų sandorių pagrindu įgijusi kreditorinį reikalavimą bei būdama ir UAB ,,Imparatas“ skolininkė, šiais sandoriais žymiai sumažino savo įsipareigojimus UAB ,,Imparatas“. Tuo tarpu UAB ,,Imparatas“ dėl šių sandorių žymiai sumažino savo turtą - turtinę teisę reikalauti iš UAB ,,Gertauta“ 503 923,99 Lt įsiskolinimo apmokėjimo. Baudinių netesybų sąskaita atlikus įskaitymą ir taip sumažinus nemokios įmonės turtą (turtines teises), buvo suteikta pirmenybė naujai atsiradusiam kreditoriui atsakovui UAB ,,Gertauta“, o ieškovas, būdamas nemokus, iš šių sandorių jokios naudos negavo. Sumažėjus nemokios įmonės turtui, dar labiau padidėjo jos nemokumas, o jos kreditoriams sumažėjo galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto.
Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, neginčijant pačios preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, susitarimas dėl netesybų negali būti pripažįstamas įtakojusiu nemokumą ar kitaip pažeidusiu kreditorių teises. Kaip jau minėta, sprendžiant, ar ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kreditorių teisės, būtina vertinti tiek ginčijamas abiejų sutarčių sąlygas, tiek ir šioje byloje neginčijamas minėtų sutarčių dalis neatsietai, nes abu sandoriai yra susiję ir vienas kitą sąlygoję, o visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str.). Aplinkybė, jog atsakovas tapo kreditoriumi, pažeidus preliminarios sutarties sąlygas, nepašalina ginčijamų sutarčių sąlygų neteisėtumo, nes kreditorių teisių pažeidimo esmę atskleidžia būtent abiejų sutarčių sąlygų vertinimas.
Tai, kad 2006 m. balandžio 5 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi (jos 4.2 punktu) nustatytas UAB ,,Imparatas“ įsipareigojimas mokėti baudą (baudinio pobūdžio netesybas) iš esmės pažeidė ieškovo kreditorių teises, rodo ir šių netesybų dydis bei paskirtis. Susiformavusioje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.71 – 6.75 straipsniai, reglamentuojantys netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenumato, kad netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau jokiu būdu netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kaip matyti iš preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkto turinio, būsimos pirkimo-pardavimo sutarties, dėl kurios sudarymo buvo susitarta, kaina buvo nustatyta 2 006 000 Lt. Tuo tarpu šia sutartimi nustatytos netesybos, kurias įsipareigojo mokėti UAB ,,Imparatas“ - 503 923,99 Lt, kas sudaro 25 % sutarties kainos. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl to, jog tarp šalių nebuvo sudaryta preliminaria sutartimi aptarta pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas būtų turėjęs kokius nors nuostolius. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančios 2006 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB ,,Gertauta“ ir UAB ,,Haupas“ nuorašo (b.l. 58), praėjus ketveriems mėnesiams po termino, kada pagal preliminarios sutarties sąlygas turėjo būti sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp šios bylos šalių, tą patį turtą atsakovas pardavė UAB ,,Haupas“ už 2 301 000 Lt. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, už turtą, kurį turėjo nupirkti ieškovas pagal preliminarią sutartį, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu, atsakovas gavo 295 000 Lt daugiau, nei būtų gavęs iš UAB „Imparatas“, jeigu preliminari sutartis būtų įvykdyta. Tai reiškia, kad preliminaria sutartimi nustatytos netesybos atliko ne kompensuojamąją funkciją (nes pagal bylos duomenis atsakovas jokių nuostolių nepatyrė), o, atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, faktiškai leido atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad preliminaria sutartimi nustatytos netesybos yra įskaitinės, tuo labiau, kad ir pačios šalys, nustatydamos šias netesybas, jas pavadino baudinio pobūdžio netesybomis, o nepagrįstai didelė šių netesybų suma bei tolesni šalių veiksmai, netesybas įskaitant į egzistuojantį ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovui, leidžia daryti išvadą apie atsakovo nesąžiningumą.
Tai, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningas, įrodo ir ta aplinkybė, kad tarp jo ir ieškovo 2006 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta finansinės atskaitomybės vedimo sutartis (b.l. 18), kuria atsakovas įsipareigojo tvarkyti ieškovo finansinę atskaitomybę. Atsakovas neneigia, kad ši sutartis buvo vykdoma ir jis tvarkė ieškovo finansinę atskaitomybę. Atsakovas taip pat neneigia ieškovo teiginio, kad jis sudarė UAB ,,Imparatas“ 2006 m. gegužės 31 d. balansą, kurio duomenimis remdamasis teismas nustatė ieškovo nemokumą ir iškėlė jam bankroto bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad susitarimas dėl įskaitymo tarp šios bylos šalių buvo pasirašytas tą pačią dieną, kai ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Tokiu būdu, sudarant 2006 m. liepos 5 d. susitarimą, kuriuo buvo atliktas 2006 m. balandžio 5 d. preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi nustatytos baudos įskaitymas, atsakovui buvo žinoma apie ieškovo nemokumą ir tai, kad, atliekant baudos įskaitymą, ieškovo nemokumas dar labiau didinamas, o atsakovas įgyja pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius, kurių galimybė gauti anksčiau už ieškovą įgytų savo reikalavimų patenkinimą dėl tokio sandorio sumažėja. O tai reiškia, kad atsakovui buvo žinoma, jog ginčijama 2006 m. liepos 5 d. susitarimo 4 punktu nustatyta sąlyga pažeidžia ieškovo kreditorių teises. Įvertinus ir kitas aukščiau nustatytas aplinkybes, šalių veiksmus, sudarant abu sandorius, darytina išvada, kad atsakovas taip pat privalėjo žinoti, jog abiejų sutarčių sąlygos, kuriomis ieškovui buvo nustatytos didelės baudinio pobūdžio netesybos ir šios netesybos įskaitytos į ieškovo turimą kreditorinį reikalavimą atsakovui, pažeidžia kreditorių teises, tad atsakovas buvo nesąžiningas, sudarydamas abu ginčijamus sandorius. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodyta ir trečioji sąlyga, būtina tenkinti actio Pauliana ieškinį, yra nepagrįsta.
Tokiu būdu byloje yra nustatytos visos trys sąlygos, kurioms esant sandoris kreditoriaus (kreditorių) ar bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimu pripažįstamas negaliojančiu CK 6.66 straipsniu nustatytu pagrindu, t.y. kaip sandoris, pažeidžiantis kreditorių teises. Todėl yra pakankamas pagrindas tenkinti šioje byloje administratoriaus pareikšto ieškinio dalį, kuria reikalaujama pripažinti negaliojančiais tarp UAB „Imparatas“ ir UAB „Gertauta“ 2006 m. balandžio 5 d. pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktą bei 2006 m. liepos 5 d. susitarimo 4 punktą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šis reikalavimas atmestas, naikinama, nes teismas, spręsdamas ginčijamų sandorių galiojimo klausimą, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė teisės normomis bei bylos duomenimis nepagrįstas išvadas ir bylą šioje dalyje išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Be reikalavimo pripažinti negaliojančiais tarp UAB „Imparatas“ ir UAB „Gertauta“ 2006 m. balandžio 5 d. pasirašytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktą bei 2006 m. liepos 5 d. susitarimo 4 punktą, ieškovas šioje byloje taip pat pareiškė reikalavimą taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovo UAB „Gertauta“ ieškovui bankrutuojančiai UAB „Imparatas“ 503 923,99 Lt, t.y. sumą, kuri 2006 m. balandžio 5 d. preliminaria sutartimi buvo nustatyta kaip ieškovo baudinės netesybos ir 2006 m. liepos 5 d. susitarimu įskaityta į ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovui.
Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalies nuostatą restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu. Ginčijamais sandoriais (sutarčių dalimis) atsakovui pinigai nebuvo išmokėti, t.y. šios pinigų sumos atsakovas faktiškai negavo, o tik buvo nustatytos netesybos ir atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Įskaitymą pripažinus negaliojančiu, atsakovo įsiskolinimas ieškovui lieka nesumažėjęs buvusio atlikto įskaitymo suma, t.y. šalys grąžinamos į ankstesnę padėtį. Todėl reikalavimas priteisti 503 923,99 Lt pinigų sumą, kuri buvo įskaityta negaliojančiu sandoriu, negali būti laikomas restitucija ir todėl negali būti tenkinamas. Tuo tarpu atsakovo įsiskolinimo ieškovui priteisimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 503 923,99 Lt pinigų sumą, taikant restituciją, paliekama nepakeista.
Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisiamos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme - 4 000 Lt ir 2 400 Lt apeliacinės instancijos teisme, iš viso 6 400 Lt (CPK 93 str. 3 d., 4 d., 98 str., b.l. 35, 145-147). Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.9 punktais, bei atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į advokato darbo ir laiko faktines sąnaudas, į tai, kad nėra pagrindo nukrypti nuo rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, ieškovui priteistinos atstovavimo išlaidos, lyginant su reikalaujama suma, mažinamos. Iš atsakovo taip pat priteisiamas žyminis mokestis už ieškinį ir apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, valstybei (CPK 96 str. 1 d., b.l. 2, 139).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą.
Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, kuria prašoma pripažinti negaliojančiais tarp UAB „Imparatas“ ir UAB „Gertauta“ 2006 m. balandžio 5 d. sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punktą bei 2006 m. liepos 5 d. susitarimo 4 punktą, ir šią ieškinio dalį patenkinti.
Pripažinti negaliojančiais tarp uždarosios akcinės bendrovės ,,Imparatas“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gertauta“ 2006 m. balandžio 5 d. sudarytos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K/2006/26 4.2 punktą ir 2006 m. liepos 5 d. sudaryto susitarimo 4 punktą.
Kitą Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Imparatas“ 6 400 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ 18 078 Lt žyminio mokesčio ir 11,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.