Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam E. V., jo gynėjui advokatui Antanui Vitlipui, nukentėjusiajai I. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, bedarbis, teistas 1) 1996-09-18 Jonavos r.apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d. laisvės atėmimu 2 m.; 2) 2000-10-30 Jonavos r.apyl. teismo pagal LR BK 271 str.3 d. laisvės atėmimu 2 m. su ¼ turto konfiskavimu; 3) 2003-10-29 Jonavos r.apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.; 4) 2004-03-03 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1 d., 63 str. 4 d. 8 d. laisvės atėmimu 3 m.; 5) 2006-06-21 Jonavos r.apyl. teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. , 64 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 mėn. 15 d.; 6) 2008-01-25 Jonavos r.apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėn.; 7) 2011-09-15 Jonavos r.apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 50 parų areštu ;8) 2012-08-27 Jonavos r.apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 20 parų areštu; 9) 2013-04-11 Jonavos r.apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.;10) 2016-07-04 Jonavos r.apyl. teismo pagal BK 140 str. 2d. 60 parų areštu; 11) 2016-10-06 Jonavos r.apyl. teismo pagal BK 140 str. 2d. 50 parų areštu, 12) 2017-11-07 Jonavos r. apyl. teismo pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimas 6 mėn., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. vasario 11 d., apie 21.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - sugyventine I. V. metu, tyčia rankoje laikytu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai I. V. į galvą, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą viršugalvio-pakaušio riboje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamasis E. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su buvusia žmona I. V., (duomenys neskelbtini). 2019 vasario 11 d. jis, I. V. ir G. B. namuose. Visi trys gėrė stiprų alų. Vakare I. V. nieko nesakiusi, išėjo iš namų. Grįžo maždaug po valandos. Jai buvo praskelta galva. Paaiškino, kad krito, bet nežinojo ar taip nukrito, ar ją ištiko epilepsijos priepuolis. Maždaug po penkiolikos minučių atvažiavo pareigūnai ir jį išsivežė. Prieš I. išeinant iš namų, jokių konfliktų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo nes taip patarė tyrėja, kad tai yra lengvinanti aplinkybė.

Nukentėjusioji I. V., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad gyvena kartu su buvusiu vyru socialiniame būste (duomenys neskelbtini). 2019 vasario 11 d. gėrė ji kaltinamasis ir G. B. Kaip ji išėjo iš namų, neprisimena, priežasties - neprisimena. Kad ėjo pas kaimynę – neprisimena, kad skambino į BPC – neprisimena. Atsipeikėjo, kai gulėjo lovoje, kiek laiko buvo neorientuota – nežino. Bendravimo su pareigūnais – neprisimena. Mano, kad E. V. jos nesumušė, ji pati nukrito ištikta priepuolio. Tyrėjai davė parodymus, apkaltinančius E. V., nes prisitaikė prie jo parodymų. Kad ji išbėgo iš namų, patvirtino G. B..

Pagarsinus nukentėjusiajai BPC išklotinę, ji prisiminė, kad nuo kaltinamojo „gavo“ į antakį ir pabėgo pas kaimynę.

Liudytoja A. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad datos neprisimena, vakare, pas ją atbėgo I. V. Prašė iškviesti Policiją. Jai davė savo telefoną ir I. V. išsikvietė pareigūnus. Sakėsi, kad ją sumušė E. V., o B. jos negynė.

Liudytoja G. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad įvykio metu buvo Kuigalių km. Ir nieko nežino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu liudytojai buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio trimo metu. Liudytoja nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji melavo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2019 m. vasario 11 d., apie 11 val. svečiuojantis pas sūnėną E. V. bute adresu (duomenys neskelbtini) ji, E. ir I. vartojo alkoholį, jo išgėrė nemažai, todėl daug ko nepamena dėl girtumo, bet jokių muštynių bute nematė. Atsimena kad buvo atvykusi policija, kuri išsivežė E. V. Matė, kad pas I. galvoje buvo kruvina, kaip šis sužalojimas atsirado, nematė, bet I. paaiškino, kad jai E. sudavė per galvą su kažkokiu daiktu ( b.l. 56-57).

Liudytoja I. G., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir apklausiant E. V. dalyvavo gynėjas. Kokius parodymus davė, tokius ji ir užrašė. Nukentėjusioji nurodė, kad tarp jos ir kaltinamojo įvyko konfliktas ir jai buvo suduota. Tyrimo metu, pirma buvo apklausta nukentėjusioji.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G399/2019(02) nustatoma, kad I. V. konstatuota muštinė žaizda viršugalvio-pakaušio riboje padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi vieno trauminio poveikio (kontakto ) pasekoje, Pagal žaizdos pobūdį detalizuoti kieto buko daikto savybių, nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019 vasario 11 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 49).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatoma, kad 2019 vasario 11 d. apie 21 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė pranešėją. Pranešėja I. V. Įvykio vietoje nustatyti smurtą rodantys požymiai - žaizda galvoje ( b.l. 28-32).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kad 2019 vasario 11 d. apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota ( b.l. 34-35).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, patalpintas policijos registruotų įvykių registre. Vaizdo įrašas įrašytas į elektroninę laikmeną ( b.l. 25-27).

Suvestine nustatoma, kad pranešėja (I. V.) bendrauja su 112 operatore. Pranešime nurodoma, kad sugyventinis jai praskėlė galvą ir prašo pagalbos (b.l.146-147)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant ir tai padaroma savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kaltinamasis savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad tarp jo ir nukentėjusios konflikto nebuvo, jos nežalojo, galimai ji pati susižalojo krisdama nuo priepuolio. Nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvadoje Nr. G399/2019(02) (b.l.49).

Nukentėjusioji taip pat parodymus pakeitė - ikiteisminio tyrimo metu teigusi, kad ją sumušė E. V. ir nurodžiusi sužalojimo aplinkybes, teisiamajame posėdyje teigė, kad jai atrodo, jog E. V. jos nemušė, o galvą galėjo prasiskelti pati griūdama epilepsijos priepuolio metu.

Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiosios parodymai - kaip siekis padėti E. V. šios atsakomybės išvengti.

Taip pat kritiškai vertintini ir nukentėjusiosios parodymai, kad tyrėja ją apklausinėjo būnančią be sąmonės, dėl ko neva neprisimena, ką apie sumušimą pasakojo tyrėjai. Be to, tyrėja jai perskaitė E. V. parodymus, kad jis prisipažįsta ją sumušęs.

Apie tai, kas įvyko I. V. išsamiai ir nuosekliai paaiškino apklausiama ikiteisminio tyrimo metu - kitą dieną po įvykio. Jos nurodytas aplinkybes patvirtina ir bendrojo pagalbos centro išsaugotas pagalbos kvietimo įrašas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji I. V. praneša, jog ją sumušė sugyventinis - sudavė jai per galvą. Teisme nukentėjusiojiparodymus du kartus pakeitė. Tokią jos poziciją teismas vertina kaip norą padėti buvusiam sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja A. D. parodė, kad nukentėjusioji jai sakė, jog ją sumušė sugyventinis. O liudytoja su nukentėjusiąja bendravo betarpiškai poįvykio ir jokio suinteresuotumo šioje baudžiamojoje byloje neturi Be to, I. V. apklausa buvo atlikta anksčiau nei E. V., todėl jo apklausos protokolo tyrėja negalėjo I. V. perskaityti ir ji negalėjo prisitaikyti prie kaltinamojo duotų parodymų. Liudytojos G. B. parodymai taip pat nenuoseklūs, nes ją ir kaltinamąjį sieja giminystės ryšiai ir ji taip pat turi suinteresuotumą šioje byloje.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, t.y., kad jis dėl asmeninių nesutarimų, tyčia smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę, šiuo metu kartu gyvenantį asmenį – sugyventinę, kuriai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į E. V. padarytos nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikalstamos veikos padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Teismas konstatuoja, kad E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Vertinant asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas 12 kartų (b.l. 66-78), baustas administracine tvarka (b.l.64-65) VšĮ Jonavos PSPC įskaitoje įrašytas ( b.l.63) Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs E. V. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimus daro sistemingai, baustinas laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant patisos namuose.

Daiktiniai įrodymai kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 vasario 11 d. 21 val. 35 min. iki 2019 vasario 12 d. 13 val. 38 min.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. V. sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomųjų priemonių rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir periodiško registravimosi policijos įstaigoje nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą nebetaikyti.

Daiktinius įrodymus kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.