- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-04
- Bylos Nr.
- I-1368-331/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04287-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. N. pateikė teismui skundą (1 t., b. l. 1–3), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 1 600 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų, atlyginti.
2. Paaiškino, kad buvo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2018 m. spalio 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis kalinimo sąlygomis. Pasivaikščioti kiemelyje ir mankštintis lauke buvo leidžiama tik vieną valandą per parą, kas prieštarauja tiek nacionalinės teisės, tiek tarptautinės teisės reikalavimams. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neveikė ventiliacija, tokios išvis nėra, vėdinama tik per langą, kamerose buvo drėgna ir tamsu, neužtikrintas apšvietimas (natūrali šviesa per silpna, o dirbtinis apšvietimas per stiprus), langai užtverti grotomis. Kamerose esančios metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose įtaisytos elektros lemputės be gaubtų, tai neatitinka higienos reikalavimų, kad įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi. Nuo pareigūnų durų trankymo elektros lemputės iškrenta ir sudūžta. Kamerose, kurios buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra (žiemos laikotarpiu ji buvo mažesnė nei nustatyta, siekdavo 12,3 °C). Kameros nebuvo suremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios vizualiai matomu pelėsiu (kamerose Nr. 312, 289, 282). Nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu. Sanitarinis mazgas nėra atskiras nuo gyvenamojo ploto, sklisdavo nemalonus kvapas. Pažeidimas, susijęs su sanitarinius mazgu, tęsėsi laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. spalio 10 d. Šios kalinimo sąlygos sukėlė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, kurie sąlygoja prašomos neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
2.1. Ruošiantis bylos nagrinėjimui pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus (2 t., b. l. 167–168), kuriais nesutiko su Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktais argumentais.
Šalies argumentai
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K su skundu nesutinka, prašo administracinę bylą laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2017 m. sausio 26 d. palikti nenagrinėtą, o likusiais laikotarpiais nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d., nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. spalio 4 d. nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime (1 t., b. l. 58–66) paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Patys nuteistieji ir suimtieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus. Todėl suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų angose įrengtos grotos ir tai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teisės aktai grotų skaičiaus, nei kurioje lango angos dalyje grotos turi būti montuojamos nenustatyta, todėl grotų įrengimas ir iš vidinės, ir iš išorinės langų pusės yra tinkamas. Kamerose yra įrengtos sanitarinius mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis, o kitose kamerose – užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Suimtieji ir nuteistieji yra stebimi per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant palaikyti nuolatinę elgesio kontrolę. Lukiškių TI-K kamerose yra pritaikytos vėdinimui per langus, kaip numatyta teisės aktuose. Kamerose yra užtikrinamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerose naudojamos lemputės atitinka teisės aktuose nustatytus standartus, todėl jos nekenksmingos sveikatai. Lukiškių TI-K įrengti dviejų tipų šviestuvai, t. y. šviestuvai su gaubtais ir šviestuvai, kurių konstrukcijoje gaubtas nenumatytas. Temperatūra kamerose yra tinkama, atitinka teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, visose kamerose yra palaikoma optimali temperatūra. Pasivaikščiojimas kiemelyje yra vykdomas griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kiekvienas suimtasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti, ar eiti pasivaikščioti, ar ne. Pareiškėjo skunde nurodoma Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendro pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatų 47 punkte kalbama ne apie pasivaikščiojimui skirtą laiką, o apie laiką, skiriamą įvairiai kalinimo mety vykdomai veiklai. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Kadangi pareiškėjas neįrodė visų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti jo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K.
5. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
6. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
7. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
7.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą iš esmės grindžia tokiomis aplinkybėmis: laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. spalio 10 d. neužtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, ir netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas; laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2018 m. spalio 10 d. kamerose higienos normų reikalavimų neatitiko temperatūra, drėgmė, apšvietimas (elektros lemputės įrengtos be gaubtų), neužtikrinta pareiškėjo teisė būti gryname ore ir mankštintis pasivaikščiojimo kiemelyje, netinkamas kamerų vėdinimas, ant langų įrengiamos grotos, vizualiai matomas pelėsis, kameros nesuremontuotos.
7.2. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis nustatyta, kad: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 13 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 15 d., išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, be kita ko, ir dėl apšvietimo, pelėsio, ventiliacijos bei pasivaikščiojimų kiemelyje tvarkos laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., nusprendė priteisti pareiškėjui 110 Eur neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. sausio 5 d., dalyje dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl apšvietimo, ventiliacijos, drėgmės, kamerų remonto ir pasivaikščiojimų kiemelyje tvarkos laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. kovo 25 d., išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, be kita ko, ir dėl drėgmės, apšvietimo, remonto ir pasivaikščiojimų kiemelyje tvarkos laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. nusprendė pareiškėjui priteisti 150 Eur neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 27 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. balandžio 28 d., išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, be kita ko, ir dėl apšvietimo, pasivaikščiojimų kiemelyje tvarkos, ventiliacijos ir drėgmės laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. nusprendė priteisti pareiškėjui 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. spalio 24 d., dalyje dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl apšvietimo, drėgmės, remonto, ventiliacijos ir temperatūros laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 26 d. pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7.3. Matyti, kad yra įsiteisėję Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, ši administracinė byla: dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl apšvietimo laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 26 d.; dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl pasivaikščiojimų kiemelyje tvarkos laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d.; dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl pelėsio laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d.; dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl ventiliacijos laikotarpiais 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 26 d.; dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl drėgmės laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 26 d.; dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl remonto laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 26 d.; dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl temperatūros laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 26 d. nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu.
8. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų (1 t., b. l. 67) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiais laikotarpiais: nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. balandžio 18 d., nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 22 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 5 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. sausio 26 d., 2018 m. gegužės 28 d., nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. Pagrindų abejoti šiais duomenimis teismas nenustatė.
8.1. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėtina pareiškėjo skundo dalis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiais: nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl temperatūros; nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl apšvietimo; nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl pelėsio; nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl ventiliacijos; nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl drėgmės; nuo 2016 m. rugsėjo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d., nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl pasivaikščiojimų kiemelyje tvarkos; nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl elektros lempučių, grotų; nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, ir sanitarinio mazgo įrengimo.
9. Pareiškėjo teigimu, jam neturtinė žala kilo dėl to, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusio kameros gyvenamojo ploto.
9.1. Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
9.2. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą (akutę) (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas, 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 punktas). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktai). Į šią praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K administracija nepateikė duomenų, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas, ploto dalies būtų atskirtas papildoma priemone. Priešingai, rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad sanitarinis mazgas kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nėra įrengtas kaip atskira kabina su durimis (1 t., b. l. 63). Savo ruožtu Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumą grindė tik ta aplinkybe, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo orumas naudojantis sanitariniu mazgu galėjo būti pažeistas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d., t. y. viso 5 paras.
10. Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, kad Lukiškių TI-K yra neužtikrinama tinkama temperatūra (siekia tik 12,3 °C), vizualiai matomas pelėsis, kameros nėra suremontuotos, nėra ventiliacijos, languose įrengtos grotos, netinkamas apšvietimas, elektros lemputės buvo įrengtos be gaubtų.
10.1. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Pagal HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas ir gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. HN 134:2015 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 papunktyje nustatyta, kad: kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus; įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis). Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 15 punktą, elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.).
10.2. Rašytiniai bylos duomenys ir paties pareiškėjo skundas patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus. Tai atitinka ir aptartą teisinį reglamentavimą, pagal kurį Lukiškių TI-K nėra numatyta pareiga įrengti atskiras ventiliacijos sistemas kiekvienoje kameroje. Todėl, šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nėra nustatyti. Lukiškių TI-K administracijai taip pat HN 134:2015 nenustatyta pareiga suimtiesiems (nuteistiesiems) užtikrinti natūralų apšvietimą. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie natūralaus apšvietimo trūkumą. Todėl darytina išvada, kad ši pareiškėjo pretenzija yra grindžiama tik subjektyviu jo paties vertinimu, todėl atmetama. Kaip nurodo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, tokiu atveju natūralaus apšvietimo trūkumą pareiškėjui galėjo kompensuoti dirbtinė apšvieta (žr. 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2088-492/2018). Pareiškėjo argumentai dėl natūralaus apšvietimo trūkumo yra nevertinami. Be to, iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad kamerose yra galimas vidinių grotų įrengimas, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad įrengdama vidines grotas Lukiškių TI-K administracija pažeidžia teisės aktų reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K elektros lemputės (šviestuvai) įrengiamos be gaubtų, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl to, jog jos buvo be gautų ir dėl pareigūnų durų trankymo elektros lemputės krisdavo ir dužo ant valgomo stalo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, apie kokius nors sužalojimus nėra duomenų ir pareiškėjo pateiktoje asmens sveikatos istorijoje (1 t., b. l. 12–57). Teisės aktuose Lukiškių TI-K administracijai nėra nustatyta pareiga įrengti šviestuvus tik su gaubtais, užtenka, kad elektros lemputės būtų aptraukiamos metaliniu tinklu. Kad tai nebuvo padaryta pareiškėjas skunde nenurodo, todėl aptartais pareiškėjo skundo argumentais vertinti Lukiškių TI-K veiksmus kaip neteisėtus nėra pagrindo. Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 58–66) teigiama, kad Lukiškių TI-K kameros yra remontuojamos pakartotinai, dėl pačių nuteistųjų ir suimtųjų veiksmų. Pareiškėjas iš esmės argumento, jog Lukiškių TI-K kameros yra nesuremontuotos, nepagrindžia jokiomis reikšmingomis aplinkybėmis, nenurodo, kaip ši aplinkybė pažeidė jo teises ir teisėtus interesus, apie kokius kamerų pažeidimus pareiškėjas turėjo omenyje, teigdamas, kad jos nėra suremontuotas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad šis argumentas yra abstraktus ir deklaratyvus, kurio pagrindu vertinti Lukiškių TI-K veiksmų nėra pagrindo.
10.3. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos temperatūros, pelėsio, drėgmės ir apšvietimo yra abstraktaus pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl šių netinkamų kalinimo sąlygų ir į Lukiškių TI-K administraciją. Nors byloje yra pateikti kamerų patikrinimo aktai (1 t., b. l. 74–195; 2 t., b. l. 1–147), tačiau jie yra neaktualūs nagrinėjamu atveju (neatitinka tikrintos kameros, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su higienos normų reikalavimų pažeidimais. Teismo vertinimu, tai, kad institucija negali objektyviai paneigti pareiškėjo nurodytų aplinkybių, negali bloginti pareiškėjo padėties. Todėl darytina išvada, kad atitinkamais laikotarpiais atitinkamai dėl temperatūros, drėgmės, pelėsio ir apšvietimo reikalavimų galimo nesilaikymo pareiškėjo padėtis galėjo būti bloginama. Tačiau vertinant dėl to galimai patirtą neturtinę žalą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę. Iš byloje pateiktos pareiškėjo įskaitos kortelės duomenų (1 t., b. l. 67–68) matyti, kad pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais buvo laikomas skirtingose įkalinimo įstaigose, Lukiškių TI-K buvo laikomas skirtingose kamerose skirtingais laikotarpiais, Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas trumpais laiko intervalais. Savo ruožtu pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų ar reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti nekvestionuojamą išvadą, kad pareiškėjas patyrė tikrai didelius nepatogumus ar kitokius išgyvenimus dėl temperatūros, drėgmės, pelėsio ir apšvietimo neatitikimo higienos normos reikalavimams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kada nėra aišku, kaip pareiškėjas apskaičiavimo 12,3 °C temperatūrą, kai iš patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, higienos patikrinimai aktų nėra pateikta. Atsižvelgus į šias aptartas aplinkybes ir įvertinus tokio pobūdžio bylose nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę nustatytų aplinkybių kontekste, daryti išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl patirtos žalos, kilusios dėl drėgmės, temperatūros, pelėsio ir apšvietimo neatitiko higienos normų reikalavimams pripažintini abstrakčiais ir deklaratyviais. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į išdėstytus argumentus ir į galimo pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl temperatūros, drėgmės, pelėsio ir apšvietimo vertintini kaip nepagrindžiantys patirtos neturtinės žalos, todėl šiuo atveju jos faktas nėra konstatuotinas.
11. Pareiškėjas taip pat nepatenkintas pasivaikščiojimų kiemelyje tvarka ir skiriamu laiku mankštintis gryname ore. Jo teigimu, 1 val. per parą, skiriama pasivaikščiojimui ir mankštinimuisi gryname ore, prieštarauja Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą bendrajame pranešime [CPT/Inf (92)3] nurodytai rekomendacijai. Teismas tokį pareiškėjo argumentą vertina kritiškai, kadangi pareiškėjo skunde nurodytame Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą bendrajame pranešime [CPT/Inf (92)3] minimas 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui tam tikromis veiklomis už kameros ribų. Pareiškėjas nesiskundžia užimtumu Lukiškių TI-K kitomis veiklomis. Be to, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis yra išvedamas į lauką kiekvieną dieną 1 val. trukmės pasivaikščiojimui, suteikiant galimybę mankštintis, tik patvirtina, kad jam tokia teisė yra suteikiama ir nevaržoma, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog jas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo žeminamas, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertinant, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgiama į tai, kad pažeidimas nebuvo nepertraukiamo pobūdžio, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs į kitas įkalinimo įstaigas, pažeidimo trukmė yra neilga. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui būtent šios netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimus (1 t. b. l. 12–57). Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, tai yra, pažeidimo trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-85/2018, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018) teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 30 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma 1 600 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo K. N. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl apšvietimo (laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 26 d.), dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl pasivaikščiojimų kiemelyje tvarkos (laikotarpiais nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d.), dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl pelėsio (laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d.), dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl ventiliacijos (laikotarpiais 2016 m. vasario 8 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 26 d.), dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl drėgmės (laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 26 d.), dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl remonto (laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 26 d.), dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl temperatūros (laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. sausio 26 d.) nutraukti.
Kitą pareiškėjo K. N. skundo dalį tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui K. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 30 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.