Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 34-39) nurodė, kad Tarnyba, priimdama Nutarimą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės pažeidimų nepadarė. Tvirtino, kad 2010-05-17 tikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Trakai, parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, nurodyti 2010-05-17 Prekių atsakingo saugojimo akte prie 2010-05-17 Operatyvaus tikrinimo protokolo Nr. 39, neturint juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad įėjus į minėtą kavinę, kavinė dirbo, joje buvo aptarnaujantis personalas: dirbo barmenė R. N., tačiau įpusėjus Tarnybos darbuotojų patikrinimui, tikrinant alkoholinius gėrimus ir atsirinktam asortimentui paprašius pateikti įsigijimo dokumentus, patikrinime dalyvavusi pareiškėjos atstovė barmenė R. N. ir pareiškėjos įmonės vadovas, kuris ant dokumentų pasirašyti atsisakė, nurodė, kad šiai dienai jie nedirba. Pastabų dėl 2010-05-17 Operatyvaus tikrinimo protokole Nr. 39 nurodytų faktų įmonės atstovė barmenė R. N. nepareiškė, t. y. nenurodė, kad neva buvo pateiktos kasos juostos, įrodančios, kad kavinė nedirba, nebuvo nurodyta, kad neva patikrinimo metu dalyvavo liudytojai ir kitų vėliau atsiradusių versijų bei išgalvotų aplinkybių. Jeigu visos šios aplinkybės būtų buvusios, pareiškėjos atstovė turėjo teisę dėl jų pareikšti pastabas. Pažymėjo, kad patikrinimo metu Tarnybos darbuotojams vykdant savo funkcijas nebuvo pateiktos minimos kasos juostos, vykdant patikrinimą buvo pateikta tik dalis įsigijimo dokumentų, atsirinktiems alkoholiniams gėrimams. Kai daliai alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai neatsirado ir pareiškėja suprato, kad už tai gali kilti administracinė atsakomybė, pareiškėjos atstovai pareiškė, kad jie apskritai nedirba, kad Tarnybos darbuotojai gali nešdintis. Tarnybos darbuotojų tikrinimo metu trumpam buvo užėję keli klientai (iš kalbos buvo galima suprasti, kad pareiškėjos įmonės direktoriaus pažįstami), kurie iškart paprašė pietų, ir liko nustebę, kai pastarasis pradėjo kalbėti neva nedirba ir, kad pietų nebus. Daro išvadą, kad šių klientų, kurie yra suinteresuoti pareiškėjos veikla, vėliau parašyti ir pareiškėjos Tarnybai pristatyti paaiškinimai nevertintini visų pirma todėl, kad šie tretieji asmenys Tarnybos patikrinime nedalyvavo, nėra susiję su nagrinėjama byla, nes, kaip minėta, tikrinimo metu pastabų ir papildomų paaiškinimų pareiškėjos atstovė dėl šių asmenų nenurodė, jie taip pat nebuvo įtraukti į 2010-05-17 Operatyvaus tikrinimo protokolą Nr. 39 kaip liudytojai. Tarnyboje nėra praktikos kiekvieną klientą ir lankytoją patikrinimo metu įtraukti į patikrinimo protokolą, kaip liudytoją, nes liudytojas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 str., gali paliudyti vienas ar kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai. Ginčijamu atveju, trečiųjų asmenų vėliau atsiradę paaiškinimai negali būti vertinami kaip įrodymai paneigiantys Įstatymo pažeidimus. Tarnyba 2010-05-17 Operatyvaus tikrinimo protokole Nr. 39 nurodė pareiškėjai alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus pateikti iki 2010-05-20. Kadangi pareiškėja alkoholiniams gėrimams, nurodytiems 2010-05-17 Prekių atsakingo saugojimo akte prie 2010-05-17 Operatyvaus tikrinimo protokolo Nr. 39, įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė nei iki nurodytos datos, nei bylos nagrinėjimo metu, taip pat jų nepateikė ir teismui su skundu, todėl konstatuoja, jog pažeidė Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p., draudžiančius įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pareiškėjos poziciją, kad kavinė patikrinimo metu nedirbo, vertina kaip gynybinę poziciją siekiant bet kokiais būdais ir priemonėmis išvengti administracinės atsakomybės ir ši versija atsirado tik po to, kai pareiškėjos atstovai nesugebėjo pateikti daliai tikrinimų alkoholinių gėrimų privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja skunde, o prieš tai Tarnybai, pateikdama vienokias ar kitokias aplinkybių versijas bando sudaryti įspūdį, kad Tarnybos darbuotojų atliktas patikrinimas dėl pareiškėjos išgalvotų aplinkybių buvo neteisėtas, todėl ir Nutarimas neteisėtas bei nepagrįstas. Teigė, kad iš pradžių neradus dalies įsigijimo dokumentų pareiškėjos atstovai nurodė, kad visus dokumentus laiko kitoje kavinėje, Lentvaryje, Tarnybos darbuotojams paaiškinus, kad dokumentai privalo būti prekybos vietoje, nes kitu atveju jau fiksuojamas pažeidimas, įmonės vadovas pasiuto ir prasidėjo versija apie kavinės užsidarymą. Vadovas pradėjo pakuoti stalus, kėdes, kad sudarytų įspūdį, kad kavinė tikrai uždaroma, pamatęs, kad Tarnybos darbuotojams tokie veiksmai įtakos nedaro, pradėjo plūstis įvairiais necenzūriniais žodžiais, Tarnybos darbuotojas išvadino rusiškais necenzūriniais žodžiais, bandė atimti ir plėšyti Tarnybos darbuotojų pildomus dokumentus, išmesti daiktus iš kavinės, už pečių sugriebęs išvaryti. Po tokių įmonės vadovo atakų, Tarnybos darbuotojos paskambino policijai ir išsikvietė pareigūnus. Kadangi pareigūnai operatyviai neatvažiavo, o vadovas po iškvietimo šiek tiek apsiramino, viena iš Tarnybos darbuotojų iškvietimą atšaukė. 2010-05-17 Operatyvaus tikrinimo protokolą Nr. 39 ir jo priedus vadovas pasirašyti atsisakė ir nurodė barmenei parašyti, kad jie nedirba, bei pasirašyti visus dokumentus savo vardu. Pabrėžė, kad įėjus į kavinę, barmenė stovėjo už baro ir buvo pasiruošusi priimti užsakymą, nes pagalvojo, kad Tarnybos darbuotojos yra kavinės lankytojos, vėliau barmenė teigė, kad ji neva nedirbančioje kavinėje būna tik todėl, kad ruošia maistą virtuvėje. Atsižvelgiant į visą šių aplinkybių visumą, daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos argumentai dažnai prieštarauja vienas kitam. Tarnybos darbuotojų padarytos nuotraukos taip pat įrodo, kad patikrinimo metu kavinė dirbo, nes lauke buvo išneštas nešiojamas stendas, kavinėje pateiktas dienos meniu. Pareiškėja savo poziciją keičia jau trečią kartą. Tikrinimo metu teigė, kad dalis dokumentų laikoma kitoje pareiškėjos kavinėje, Tarnybos posėdžio metu ir barmenės paaiškinime nurodyta, kad neva alkoholinius gėrimus paliko kavinės lankytojai, ir galiausiai, kad neva patalpos buvo nuomojamos religinei bendruomenei, kuri į gamyklinę alkoholinių gėrimų tarą supilstė vandenį ar kitus nealkoholinius gėrimus. Pareiškėjos pateiktos versijos pranoksta viena kitą ir yra absurdiškos, neparemtos jokiais objektyviais kriterijais ar duomenimis, todėl atmestinos. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai, taip pat teismui pateikti dokumentai ir skundo motyvai nepanaikina Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimo sudėties, o tik įrodo pažeidimo faktą, nes įmonė neturi privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų aptariamiems alkoholiniams gėrimams. Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. tokį draudimą nustato nesiedamas jo su nuosavybės teisėmis į turtą (alkoholinius gėrimus), todėl nėra svarbu, kokiu būdu tie alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti ir po to laikomi bei parduodami kavinėje. Pateiktas barmenės Rimos Narkevičienės paaiškinimas, įmonės vadovo paaiškinimai, kad alkoholiniai gėrimai buvo atsinešti įmonės klientų, ar kad tai religinės bendruomenės apeigų „vanduo“, atsirado jau po patikrinimo, nes pati barmenė ir vadovas tikrinimo metu nenurodė fakto, kad dokumentų alkoholiniams gėrimams neturi dėl ankščiau minėtų priežasčių. Tarnyba pareiškėją neigiamai charakterizuojančiu požymiu pripažino tai, kad ji nebe pirmą kartą padarė Įstatymo pažeidimą: 2009-04-09 Tarnybos nutarimas Nr. 3K09/74, 2000-12-21 Tarnybos nutarimas Nr. 103. Priimant 2009-04-09 Nutarimą Nr. 3K09/74 UAB „Litavaravas“ kliudė Tarnybai nustatyti Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimus, pateikdama klaidinančias, jau po patikrinimo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat vengė sumokėti jai paskirtą ekonominę sankciją, ji buvo išieškota perdavus bylos vykdymą antstoliams. Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėja nenutraukė vykdomų pažeidimų ir toliau sistemingai stengėsi realizuoti alkoholinius gėrimus be privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja įmonę, todėl ekonominė sankcija buvo skiriama tik įvertinus minėtas aplinkybes ir jų visumą. Be to, Tarnyba, skirdama ekonominę sankciją, atsižvelgė ne tik į piktybišką ir link sukčiavimo krypstančią pareiškėjos charakteristiką, bet ir tai, kad ginčo atveju pareiškėja vėl bandė slėpti teisei priešingus veiksmus, trukdė pažeidimo nustatymui bei tyrimui ir kt. Pareiškėja bet kokiais būdais ir bet kokiomis priemonėmis bandė sukliudyti valstybės pareigūnams vykdyti teisėtas įstatymais deleguotas funkcijas. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-06-15 „Dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ įsakymu Nr. P2-435 pareiškėjai jau buvo panaikintas licencijos Nr. 318 vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas. Šis faktas įrodo, kad pareiškėja nepaisydama bet kokių jai taikomų poveikio priemonių, ekonominių sankcijų, sistemingai ir toliau užsiima neteisėta veikla. Paskirta ekonominė sankcija pareiškėjai yra teisėta ir pagrįsta. Neatmeta galimybės, kad pareiškėja iki Tarnybos atlikto patikrinimo spėjo realizuoti ir daugiau alkoholinių gėrimų, kuriuos įsigijo be privalomų juridinę galią turinčių dokumentų. Ūkio subjektas, įsigydamas alkoholinius gėrimus be juridinę galią turinčių įsigijimo ir gabenimo dokumentų sukuria nesąžiningos konkurencijos rinkoje sąlygas ir tokiu būdu, nemokėdamas mokesčių valstybei, pastato save į pranašesnę padėtį palyginti su sąžiningai ir teisėtai rinkoje veikiančiais subjektais. Alkoholio prekybos reikalavimų pažeidimai, jeigu į juos deramai nereaguojama, gali sudaryti prielaidas pakenkti valstybės ekonominiams interesams. Vertinant Tarnybai ir skunde pateiktus pareiškėjos argumentus, kad ginčijami alkoholiniai gėrimai yra palikti kavinės lankytojų ar religinės bendruomenės, atkreiptinas dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad net ir įrodžius, kad toks faktas iš tikrųjų buvo, jis nepašalina bendrovės atsakomybės už Įstatymo 17 str. 1 d 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-13 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-830-04 konstatavo, kad pagal Alkoholio produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo taisykles, licencijų turėtojai privalo laikytis Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių alkoholio produktų verslą, reikalavimų. Licencijos turėtojas yra pareiškėjas, todėl jis turėjo užtikrinti, kad nebūtų pažeistas draudimas prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose laikyti alkoholinius gėrimus be alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų. Šio reikalavimo pažeidimas nagrinėjamoje byloje įrodytas, todėl pagrįstai pareiškėjai skirta Įstatyme numatyta ekonominė sankcija – bauda. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės normos nustato tokį draudimą nesiedamos jo su nuosavybės teisėmis į turtą (alkoholinius gėrimus). Pareiškėja yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtoja ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių reikalavimų. Prekybą vykdantys pareiškėjos darbuotojai veikia bendrovės vardu. Todėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimų pažeidimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje faktą. Į Įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-14 administracinėje byloje Nr. A-20-l59/2008). Taigi, Pareiškėja pažeidė Įstatymo nustatytą draudimą, nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti sankcijas. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė. Pareiškėja yra licencijos turėtoja ir jos pareiga yra užtikrinti, kad darbuotojai (šiuo atveju barmenė, kuri pati dalyvavo patikrinime, o vėliau patelkė paaiškinimą, kad dėl jos kaltės lankytojų alkoholiniai gėrimai atsirado lentynose) laikytųsi atitinkamų taisyklių. Pareiškėja pažeidė teisingumo, teisėtumo, sąžiningos konkurencijos principus, nes ne tik pažeidė ne tik įstatymų leidėjo nustatytas teisės normas, bet ir bando išvengti atsakomybės apgaulės, teisės aktų reikalavimų iškraipymo būdu. Nutarimu pareiškėjai skirta ekonominė sankcija nėra subjektyvaus pobūdžio, atitinka visus objektyvumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtumo principus, ypač atsižvelgus į visus veiksmus, kokių ėmėsi ir kokius įgyvendino pati pareiškėja. Tarnyba neturi tikslo iškreipti bylos aplinkybių ir bet kokiu atveju inkriminuoti Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 2 d. 2 p. pažeidimo Tarnybos tikslas nėra kiekybinis pažeidimų konstatavimas, o atvirkščiai – prevencinis, tačiau ginčo atveju, pati pareiškėja pastatė save į tokią teisės aktams prieštaraujančią padėtį, dėl kurios ir buvo paskirta visų veiksmų pobūdį atitinkanti 10 000 Lt bauda. Tarnyba, įvertinusi byloje esančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą, atsižvelgusi į tai, kad privalomi įsigijimo dokumentai ginčijamiems alkoholiniams gėrimams nebuvo patelkti nei patikrinimo metu, nei Tarnybai pažeidimo nagrinėjimo metu, o pareiškėja lyg ir pripažįsta faktą, kad alkoholiniai gėrimai buvo pareiškėjos atstovės barmenės veiksmais tarp laikomų ir parduodamų alkoholinių gėrimų, tačiau vis vien vienodai realizuojami kavinėje, konstatavo, kad pareiškėja laiko ir parduoda alkoholinius gėrimus be privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų ir už tai paskirta 10 000 Lt bauda. Be kita ko, pažymėjo, kad patikrinimo metu užfiksavus galimą pažeidimą pradėti pilstyti alkoholiniai gėrimai yra plombuojami iki vienokio ar kitokio Tarnybos sprendimo. Pareiškėja per nustatytą laiką po patikrinimo nepateikė privalomų juridinę galią turinčių dokumentų, todėl minėti alkoholiniai gėrimai Įstatymo 33 str. 2 d. tvarka buvo konfiskuoti. Visi pareiškėjos skunde išvardinti motyvai, argumentai ir reikalavimai yra pasirinkti kaip įmonės gynybinė pozicija, todėl atmestini.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).