- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- A-822-2547-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01991-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litavaravas“
- Atsakovas
- Narkotikų, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininko), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litavaravas“ atstovui Romaldui Tamašauskui, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litavaravas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litavaravas“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (teisių perėmėjas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Litavaravas“ (toliau – ir UAB „Litavaravas“, pareiškėjas, bendrovė) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovas, VTAKT) 2010 m. birželio 3 d. nutarimą Nr. 3K10/78 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Nutarime išdėstyti motyvai neatitinka tikrovės. Tikrinimo metu kavinė iš tiesų nedirbo, kadangi ji faktiškai nedirba nuo 2010 m. balandžio mėn. pradžios. Šią aplinkybę nesudėtingai VTAKT darbuotojai galėjo patikrinti, nes visos pardavimo operacijos yra vykdomos per kasos aparatą. Kasos aparato kontrolinėje juostoje užfiksuotas paskutinis prekių pardavimas daugiau kaip prieš mėnesį iki patikrinimo. Kasos aparato kontrolinė juosta buvo pateikta tikrinimo metu VTAKT darbuotojams, tačiau ši aplinkybė nebuvo pažymėta nei Operatyvaus tikrinimo protokole, apie ją neužsiminta ir priimtame Nutarime. Pareiškėjas teigia, kad tai, jog nurodytuose dokumentuose neužsiminta apie gana svarbią aplinkybę, leidžia manyti, kad tikrinimas nebuvo objektyvus ir tuo buvo pažeistos bendrovės teisės. Be to, barmenė Operatyvaus tikrinimo protokole, grafoje „Operatyvaus tikrinimo metu dalyvavusio įmonės darbuotojo paaiškinimas“, įrašė pastabą, kad baras nedirba, todėl Nutarime nurodyta aplinkybė, kad barmenė nepareiškė jokių pastabų dėl tikrinimo, neatitinka tikrovės ir įrodo, kad atsakovas net nenorėjo išsiaiškinti visų aplinkybių, o tik konstatavo, kad buvo padarytas AKĮ pažeidimas.
Pareiškėjas nurodo, kad VTAKT, priimdama Nutarimą, privalėjo kaip liudytoją apklausti J. V.. Be kita ko, VTAKT nesiaiškino ir kitos aplinkybės, t. y. be jokių įrodymų atmetė pareiškėjo motyvą, kad rastas skystis iš viso gali būti ne alkoholinis gėrimas. Kad būtų patvirtinta ar paneigta ši aplinkybė, pareiškėjas prašė atsakovo atlikti išimto skysčio ekspertizę arba nagrinėjant bylą VTAKT nuimti plombas ir įsitikinti, ar šis skystis skleidžia alkoholio kvapą, tačiau plombos nebuvo nuimtos, nebuvo leista net įsitikinti, ar iš tiesų skystis skleidžia alkoholio kvapą. Nagrinėjant bylą VTAKT buvo rašomas protokolas, tačiau protokole nebuvo pažymėtas pareiškėjo atstovo prašymas nuimti plombas ir įsitikinti, kad skystis skleidžia alkoholio kvapą ir tada apsispręsti dėl ekspertizės. Pareiškėjas teigia, kad protokole užfiksuoti VTAKT direktoriaus žodžiai įrodo, kad atsakovas atlieka ir ekspertų darbą, iš anksto žino, kokios bus ekspertizės išvados, skystį įvardija alkoholiniu gėrimu, o tai nepaneigiamai įrodo, kad šiurkščiai pažeidžiamas teisinės valstybės principas, administracinės teisenos keliami tikslai ir net Lietuvos Respublikos konstitucija, nes, VTAKT neturėdama pakankamai įrodymų subjektą pripažįsta kaltu, atmeta bet kokius prašymus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti pažeidimą.
UAB „Litavaravas“ nurodė, kad Nutarime faktiškai neanalizuojama pažeidimo sudėtis, būtini elementai, o pateikiami kaltinimai, jog 2009 m. bauda iš pareiškėjo buvo išieškota per antstolius ir tai neva įrodo, kad jis vengė sumokėti šią baudą. Tai akivaizdžiai įrodo atsakovo neobjektyvumą pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjas paaiškino, kad Nutarime pateikiamos tikrovės neatitinkančios žinios, neva tai pareiškėjo direktorius elgėsi netaktiškai, įžeidinėjo valstybės pareigūnus, bandė suplėšyti valstybės pareigūnų oficialius dokumentus, naudojo psichologinį smurtą. Pareiškėjas mano, kad nurodyti ir nepagrįsti kaltinimai šioje byloje privalo būti paneigti, nes jų pagrindu skirta 10 000 litų bauda akivaizdžiai yra neadekvati ir nepagrįsta. Nutarime dėl baudos skyrimo pateikiamos deklaratyvios frazės, pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovės ir yra įžeidžiančios pareiškėją, kaip subjektą, tačiau nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo padarytas ar nepadarytas AKĮ pažeidimas buvo atliktas bendrovės vardu ir jos interesais. Be to, neišsiaiškintos bylai svarbios aplinkybės, pareiškėjo prašymai atmesti be jokių motyvų.
UAB „Litavaravas“ teigia, kad išimto skysčio 200 mililitrų kaina 10 litų, o skirta bauda tūkstantį kartų didesnė nei nurodyta skysčio kaina, Be to, baudos dydis yra neadekvatus, nelogiškas ir faktiškai visiškai sužlugdantis bendrovės veiklą ir finansiškai nepakeliamas. Pareiškėjas mano, kad tokį baudos dydį lėmė pareiškėjo prašymas nuimti plombas, skirti ekspertizę, t. y. pareiškėjo teisėti reikalavimai ginant savo teises.
Atsakovas VTAKT su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo UAB „Litavaravas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 34-39) nurodė, kad VTAKT, priimdama Nutarimą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės pažeidimų nepadarė. Tvirtino, kad 2010 m. gegužės 17 d. tikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, nurodyti 2010 m. gegužės 17 d. Prekių atsakingo saugojimo akte prie 2010 m. gegužės 17 d. Operatyvaus tikrinimo protokolo Nr. 39, neturint juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Atsakovas nurodė, kad įėjus į minėtą kavinę, kavinė dirbo, joje dirbo barmenė R. N., tačiau įpusėjus VTAKT darbuotojų patikrinimui, tikrinant alkoholinius gėrimus ir atsirinktam asortimentui paprašius pateikti įsigijimo dokumentus, patikrinime dalyvavusi pareiškėjo darbuotoja R. N. ir pareiškėjo vadovas, kuris ant dokumentų pasirašyti atsisakė, nurodė, kad šiai dienai jie nedirba.
Atsakovas VTAKT teigia, kad pastabų dėl 2010 m. gegužės 17d. Operatyvaus tikrinimo protokole Nr. 39 nurodytų faktų bendrovės atstovė barmenė R. N. nepareiškė, t. y. nenurodė, kad neva buvo pateiktos kasos juostos, įrodančios, kad kavinė nedirba, nebuvo nurodyta, kad neva patikrinimo metu dalyvavo liudytojai ir kitų vėliau atsiradusių versijų bei išgalvotų aplinkybių. Jeigu visos šios aplinkybės būtų buvusios, pareiškėjo atstovė turėjo teisę dėl jų pareikšti pastabas. Pažymėjo, kad patikrinimo metu VTAKT darbuotojams vykdant savo funkcijas nebuvo pateiktos minimos kasos juostos, vykdant patikrinimą buvo pateikta tik dalis įsigijimo dokumentų atsirinktiems alkoholiniams gėrimams. Kai daliai alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentai neatsirado ir pareiškėjas suprato, kad už tai gali kilti administracinė atsakomybė, pareiškėjo atstovai pareiškė, kad jie apskritai nedirba, kad VTAKT darbuotojai gali nešdintis. VTAKT nurodo, kad kavinės klientų, kurie yra suinteresuoti pareiškėjo veikla, vėliau parašyti ir pareiškėjo VTAKT pristatyti paaiškinimai nevertintini visų pirma todėl, kad šie tretieji asmenys VTAKT patikrinime nedalyvavo, nėra susiję su nagrinėjama byla, nes, kaip minėta, tikrinimo metu pastabų ir papildomų paaiškinimų pareiškėjo atstovė dėl šių asmenų nenurodė, jie taip pat nebuvo įtraukti į 2010 m. gegužės 17 d. Operatyvaus tikrinimo protokolą Nr. 39 kaip liudytojai. VTAKT nėra praktikos kiekvieną klientą ir lankytoją patikrinimo metu įtraukti į patikrinimo protokolą, kaip liudytoją, nes liudytojas, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 60 straipsnį, gali paliudyti vienas ar kitas aplinkybes turinčias reikšmės bylai. Ginčijamu atveju trečiųjų asmenų vėliau atsiradę paaiškinimai negali būti vertinami kaip įrodymai, paneigiantys AKĮ pažeidimus.
Be to, VTAKT 2010 m. gegužės 17 d. Operatyvaus tikrinimo protokole Nr. 39 nurodė pareiškėjui alkoholinių gėrimų juridinę galią turinčius įsigijimo dokumentus pateikti iki 2010 m. gegužės 20 d. Kadangi pareiškėjas alkoholiniams gėrimams įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė nei iki nurodytos datos, nei bylos nagrinėjimo metu, taip pat jų nepateikė ir teismui su skundu, todėl VTAKT konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, draudžiančius įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
Pareiškėjo poziciją, kad kavinė patikrinimo metu nedirbo, atsakovas vertina kaip gynybinę poziciją siekiant bet kokiais būdais ir priemonėmis išvengti administracinės atsakomybės ir ši versija atsirado tik po to, kai pareiškėjo atstovai nesugebėjo pateikti daliai tikrinamų alkoholinių gėrimų privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
VTAKT nurodo, kad pareiškėjas sistemingai stengiasi realizuoti alkoholinius gėrimus be privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja bendrovę, todėl ekonominė sankcija buvo skirta tik įvertinus minėtas aplinkybes ir jų visumą. Be to, VTAKT, skirdama ekonominę sankciją, atsižvelgė ne tik į piktybišką ir link sukčiavimo krypstančią pareiškėjo charakteristiką, bet ir tai, kad ginčo atveju pareiškėjas vėl bandė slėpti teisei priešingus veiksmus, trukdė pažeidimo nustatymui bei tyrimui. Pareiškėjas bet kokiais būdais ir bet kokiomis priemonėmis bandė sukliudyti valstybės pareigūnams vykdyti teisėtas įstatymais deleguotas funkcijas t.y. plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais VTAKT darbuotojus, bandė atimti ir plėšyti VTAKT darbuotojų pildomus dokumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu nutarė patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir pakeisti VTAKT Nutarimą, kuriuo UAB „Litavaravas“ buvo paskirta 10 000 litų dydžio bauda, ir UAB „Litavaravas“ paskirti 1 000 litų dydžio baudą. Teismas konstatavo, kad ištirti bylos rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi pareiškėjas nei patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant VTAKT, nei teismui nepateikė privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų rastiems alkoholiniams gėrimams (dviem buteliams). Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčo atveju nesvarbu, kokiu būdu tie alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti ir po to laikomi bei parduodami bendrovės kavinėje. Nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingos aplinkybės, kur pareiškėjas laikė alkoholinius gėrimus: ar veikiančioje kavinėje, ar pagalbinėse patalpose, ar kitur. Patikrinimo metu patalpos dar nebuvo perduotos, todėl minėtose patalpose alkoholių gėrimų laikymas turėjo būti pagrįstas jų įsigijimo dokumentais. Pareiškėjas turėjo licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, todėl privalėjo laikytis visų AKĮ nuostatų.
Teisėjų kolegija įvertinusi teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą (rasti tik 2 buteliai po 0,1 litro), pareiškėjo teisinę padėtį, taip pat tai, kad pareiškėjas po atlikto patikrinimo 2010 m. gegužės 31 d. Aktu perdavė ginčo patalpas Trakų rajono savivaldybei (b. l. 84), o tai atitinka pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms, kad bendrovė jau kraustėsi iš minimų patalpų, į bendrą neordinarinę ekonominę situaciją šalyje, padarė išvadą, kad paskirta sankcija neadekvati padarytam pažeidimui, yra per griežta, todėl ją sumažino iki sankcijoje numatytos minimalios.
III.
UAB „Litavaravas“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 103-105), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VTAKT Nutarimą. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad atsakovas neįrašė Operatyvaus patikrinimo protokole liudytojų parodymų, dėl to, kad neteisingai nurodė, kad liudytojų parodymai nėra susiję su nagrinėjama byla, dėl pažeidimo nagrinėjimo objektyvumo, šiurkščių procesinės teisės normų pažeidimo, dėl to, kad VTAKT be jokių motyvų atmetė pareiškėjo nurodymą, kad rastas skystis gali būti ne alkoholinis gėrimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi nustatytos plombavimo tvarkos nėra teisinio pagrindo vertinti, ar buvo padaryti plombavimo tvarkos pažeidimai. Tačiau pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu ir nurodo, kad plombų, kaip specialių ženklų, registravimo tvarka turi būti visose kontrolės institucijose, nes priešingu atveju specialūs ženklai prarastų jų naudojimo prasmę. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas plombas pakeitė nuo Nutarimo priėmimo dienos iki teismo posėdžio, kuriame buvo apžiūrėti daiktiniai įrodymai.
Atsiliepimas
VTAKT atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 111-117) prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl pažeidimų faktų nustatymo palikti galioti, o dalį dėl ekonominės sankcijos sumažinimo nuo 10 000 litų iki 1 000 litų pakeisti, t.y. palikti galioti VTAKT Nutarimą visa apimtimi. Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodoma, kad VTAKT darbuotojų darytos nuotraukos patvirtina, kad patikrinimo metu kavinė dirbo, taip pat nurodoma, kad pareiškėjas keičia savo paaiškinimus, nepagrįstai nurodo, kad VTAKT bylos nagrinėjimo metu VTAKT taisė procesinius dokumentus, t.y. posėdžio protokolą. Nurodo, kad teisės aktai neįpareigoja VTAKT turėti plombų registracijos žurnalą ir tvarką.
VTAKT teigia, kad skiriant baudą už padarytą pažeidimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas jau nebe pirmą kartą padaro AKĮ pažeidimus ir toliau sistemingai realizuoja alkoholinius gėrimus be privalomų juridinių galią turinčių įsigijimo dokumentų, taip pat į tai, kad pareiškėjas bandė nuslėpti pažeidimą, trukdė tyrimui. VTAKT vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui skyrė neproporcingai minimalią 1 000 litų baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl VTAKT Nutarimo, kuriame numatyta taikyti ekonomines sankcijas už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus pareiškėjui UAB „Litavaravas“, teisėtumo (t.y. pareiškėjas ginčija pažeidimo padarymo faktą). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu nutarė pakeisti VTAKT Nutarimą, kuriuo UAB „Litavaravas“ buvo paskirta 10 000 litų dydžio bauda už AKĮ įstatymo pažeidimus, ir UAB „Litavaravas“ paskirti 1 000 litų dydžio baudą. VTAKT atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skiriant baudą už padarytą pažeidimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas jau nebe pirmą kartą padaro AKĮ pažeidimus ir toliau sistemingai realizuoja alkoholinius gėrimus be privalomų juridinių galią turinčių įsigijimo dokumentų, taip pat į tai, kad pareiškėjas bandė nuslėpti pažeidimą, trukdė tyrimui. VTAKT vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui skyrė neproporcingai minimalią 1 000 litų baudą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Kolegija pažymi, kad pareiškėjas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už nurodytų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip atitinkamo ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie minėtos kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl atitinkami nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 678/2009).
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Pareiškėjas nurodo, kad VTAKT patikrinimo metu pareiškėjui priklausanti kavinė, esanti Vytauto g. 69, Trakai, nedirbo (b. l. 7-8, 54), taip pat jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo J. V. parodymus, patvirtinančius šį faktą (b. l. 10, 103-105). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad J. Vercinkevičius kavinės patikrinimo metu nedalyvavo, patikrinimo metu pastabų ar papildomų paaiškinimų pareiškėjo darbuotoja R. N. dėl šio asmens parodymų įtraukimo į 2010 m. gegužės 17 d. Operatyvaus tikrinimo protokolą Nr. 39 nenurodė (b. l. 42-49) ir šio liudytojo paaiškinimai VTAKT buvo pateikti tik vėliau (b. l. 55, 91-92), J. V. parodymus vertina kaip nepatikimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė ir pagrįstai vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, VTAKT pareigūnų parodymais, kitais įrodymais ir pagrįstai konstatavo, kad patikrinimo metu kavinė dirbo. Be to, pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, leidžiančių teigti priešingai.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad kavinėje rastas skystis gali būti ne alkoholinis gėrimas, o vanduo (b. l. 68, 74). Teisėjų kolegija pažymi, kad patikrinimo metu tokia versija nebuvo keliama (b. l.41-49, 54, 92). Dėl šių priežasčių VTAKT neturėjo pagrindo atidaryti butelius ar daryti ekspertizę (b. l. 90), be to liudytoja M. P. nurodė, kad buteliuose esantis skystis skleidžia alkoholio kvapą (b. l. 92). Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų, leidžiančių teigti, kad buteliuose esantis skystis yra ne alkoholinis gėrimas ar leidžiančių manyti, kad yra būtina atlikti buteliuose esančio skysčio ekspertizę.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu dėl butelių pagal Prekių atsakingi saugojimo aktą prie 2010 m. gegužės 17 d. Operatyvaus tikrinimo protokolo Nr. 39 plombavimo teisėtumo ir jo nekartoja. Taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad butelių plomba buvo pakeista ir kartu pakeistas buteliuose esantis turinys, kadangi būtent pareiškėjui buvo palikti atsakingam saugojimui užplombuoti buteliai pagal 2008 m. gruodžio 31 d. Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės direktoriaus įsakymo Nr. 1S-307 „Dėl įmonių operatyvių tikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo taisyklių patvirtinimo“ 12 punktą, kuris numato, kad patikrinimo metu pareigūnas gali daryti dokumentų kopijas arba išrašus, paimti produkcijos (prekių) pavyzdžius, išimti reikiamus dokumentus, plombuoti atsakingam saugojimui paliekamą produkciją (prekes) (b. l. 82, 91).
Pareiškėjas nei patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant VTAKT, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų rastiems alkoholiniams gėrimams (t.y. dviem buteliams alkoholinių gėrimų). Teisėjų kolegija nurodo, kad ginčo atveju nesvarbu, kokiu būdu tie alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti ir po to laikomi bei parduodami bendrovės kavinėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 559 patvirtintų „Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių“ 8. 1 punkte numatyta, kad draudžiama parduoti, laikyti prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose, eksponuoti, taip pat gabenti alkoholinius gėrimus be Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingos aplinkybės, kur pareiškėjas laikė alkoholinius gėrimus: ar veikiančioje kavinėje, ar pagalbinėse patalpose, ar kitur. Teisėjų kolegija pažymi, kad patikrinimo metu patalpos dar nebuvo perduotos, todėl minėtose patalpose alkoholių gėrimų laikymas turėjo būti pagrįstas jų įsigijimo dokumentais.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Todėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojo atsakomybei už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą. Į AKĮ pažeidimo priežastis, jei yra pagrindas, gali būti atsižvelgiama, skiriant tik ekonominę sankciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-159/2008). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai, leidžia teigti, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir todėl pirmosios instancijos nutarimo dalies, VTAKT Nutarimo dalies, kuriose yra konstatuojamas AKĮ pažeidimas, pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas po atlikto patikrinimo 2010 m. gegužės 31 d. aktu perdavė ginčo patalpas Trakų rajono savivaldybei (b. l. 84), o tai atitinka pareiškėjo nurodymą, kad kraustėsi iš patalpų, pažeidimo pobūdį (nedidelis pažeidimo objekto – alkoholinių gėrimų – kiekis (b. l. 44)), taip pat į visuotinai žinomą aplinkybę – šiuo metu šalyje vyraujančią ekonominę krizę – bei jos pasekmes smulkiajam verslui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-972/2010), pripažįsta, kad VTAKT skirta 10 000 litų dydžio bauda, esant tokioms aplinkybėms, buvo akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam nusižengimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimas, kuriuo paskirta bauda pareiškėjui buvo pakeista ir paskirta 1 000 litų bauda, yra teisėtas ir pagrįstas. Be to pastebi, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas apeliacinės instancijos teisme turi būti laikomasi non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principo, kuris reiškia, kad skundą padavusio asmens padėtis negali būti bloginama, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litavaravas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.