Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Katela“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“, ieškinį atsakovui P. G. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė atsakovui P. G., kaip buvusiam UAB „Katela“ vadovui, reikalavimą dėl 247 358,00 Eur žalos atlyginimo. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovas neteisėtais savo veiksmais (neveikimu), t. y. nevykdydamas savo pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą, padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą, kadangi neperduotas įmonės turtas negali būti realizuotas bankroto procese, o iš jo realizavimo gautos lėšos negali būti panaudotos kreditorių finansinių reikalavimų bei bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246 –6.249 straipsniai). Šiuo atveju įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1381-773/2018, ieškovei UAB „Katela“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Verslo konsultantai“, įmonės vadovas įpareigotas per 15 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtai administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 23 d. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „Katela“ vadovu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo P. G.. UAB „Katela“ bankroto bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi nustatytų įpareigojimų nevykdė. Paskutiniai viešame registre įregistruoti UAB „Katela“ finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2016 m. UAB „Katela“ 2016 metais turėjo turto už 237 358,00 Eur (ilgalaikis turtas – 11 104,00 Eur, trumpalaikis turtas 226 254,00 Eur, iš kurio vien 186 114,00 Eur sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai), tačiau duomenų apie tai, jog buvęs įmonės vadovas bankroto administratorei būtų perdavęs įmonės turtą, byloje nėra. Ieškovės teigimu, dėl tokio atsakovo neveikimo įmonė patyrė žalą, kurią sudaro paskutiniame Juridinių asmenų registrui teiktame UAB „Katela“ 2016 m. balanse apskaityto 237 358,00 Eur dydžio turto praradimas ir 10 000,00 Eur UAB „Katela“ bankroto byloje patvirtintos administravimo išlaidos.

Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Toks pats įpareigojimas atsakovei nustatytas ir Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartyje, tačiau, kaip minėta, atsakovas šios savo pareigos įvykdęs nėra, taip pat UAB „Katela“ turto nėra perdavęs ir bankroto administratorei. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. neperdavus bankroto administratorei įmonės turto, jis negali būti realizuotas bankroto procese, o iš jo pardavimo gautos lėšos panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais ir bankroto išlaidų apmokėjimui.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtą neveikimą (būdamas atsakingu už įmonės turtą, jo apskaitą ir perdavimą bankroto administratorei, atsakovas šių pareigų neįvykdė); dėl netinkamo atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigų vykdymo ieškovei padarytą žalą; priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 247 358,00 Eur žalą, kurią sudaro pagal paskutinį pateiktą įmonės balansą (2016 m.) neperduotas įmonės turtas už 237 358,00 Eur ir UAB „Katela“ bankroto byloje patvirtintos 10 000,00 Eur administravimo išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar pasirašytame balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog balanso duomenys yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys, kurie yra išvestiniai iš kitų dokumentų. Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Taigi, vien balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurį įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015).

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d., 2018 m. balandžio 27 d., 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimis, priimtomis UAB „Katela“ bankroto byloje Nr. eB2-1381-773/2018, patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 34 064,91 Eur sumai. Iš 2018 m. gegužės 23 d. pakartotinio UAB „Katela“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 taip pat matyti, jog antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyta ir patvirtinta 10 000,00 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmata, skirta visam UAB „Katela“ bankroto procesui, įskaitant ir administravimo išlaidas už laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas sprendžia, kad atsižvelgus į aukščiau nurodytą teismų praktiką, atlygintinos žalos dydis mažintinas iki teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų ir bankroto administravimo išlaidų sumos, t. y. iki 44 064,91 Eur (10 000,00+34 064,91) (CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 2.87 straipsnis, 6.245-6.249 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovei priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 830,00 Eur, todėl, tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies (17,81 procentais), iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintai ieškinio daliai priteistinas 504,02 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė šioje byloje turėjo 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau ieškinį tenkinus iš dalies (17,81 procentais), šios išlaidos sudarytų mažesnę nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44 064,91 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius šešiasdešimt keturis eurus 91 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 5 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Katela“, juridinio asmens kodas 303808367.

Priteisti iš atsakovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 504,02 Eur (penkis šimtus keturis eurus 02 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5660.

Per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo atsakovas turi teisę paduoti teismui CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimą per 20 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali apskųsti ieškovė.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.