- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1-174-898/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00778-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Advokatai
- Saulius Staškus, Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turintis neįgalumą, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. 2013 m. balandžio 23 d., apie 06.30 val., Šiauliuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sugriebęs už pečių pastūmė nukentėjusiąją J. G. bei vieną kartą spyrė jai į nugarą, dėl ko griūdama J. G. susižalojo kairią koją, kuriai padaryti priekinio kryžminio raiščio I laipsnio plyšimas, medialinio kolateralinio raiščio proksimalinio trečdalio I laipsnio plyšimas sukėlė nukentėjusiajai J. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. G., apklaustas teisme dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kaltu neprisipažino ir parodė, kad su J. G. apie metus laiko buvo sugyventiniai. Kartu su ja nebegyveno nuo 2013-02-02. Su nukentėjusiąja išsiskyrė dėl jos sūnaus. Santykius nutraukti norėjo J. G., nes jai pasakė, kad nori gyventi tik su ja, o ne kartu ir su jos suaugusiu sūnumi. J. G. nuo vasario mėnesio pas jį ateidavo kiekvieną dieną išgerti šampano. Nors ir buvo išsiskyrę, tačiau kiekvieną dieną bendraudavo. Dabar su J. G. nebebendrauja. 2013-04-22 su J. G. buvo susipykę, apsibarė. 2013-04-23, apie 5.20 val. ryte gavo SMS žinutę iš J. G., kad ji ateina atsiimti užuolaidų. Gavęs minėtą SMS žinutę, paėmė jos užuolaidas ir jos chalatą, sudėjo viską į tašę, kurią pastatė laiptinėje, už buto durų. Po dešimties minučių J. G. pradėjo daužyti durų rankeną ir spardyti duris. Jis atidarė duris, J. G. liepė atiduoti dar vieną chalatą. Jis nuėjo paimti prašomo chalato ir tuomet J. G. pradėjo veržtis į jo butą. Jis J. G. laikė, kad ji neįeitų į butą. Prie durų buvo kilimėlis. J. G. padėjo vieną koją ant kilimėlio, slydo ir suklupo, t. y. kai jis laikė J. G., kad ji nesiveržtų į butą, tada ji ant kilimėlio ir paslydo. Nemanė, kad tokiu būdu ji galėjo susižeisti. Nelaikė J. G. už pečių, ir už plaukų netampė. Buvo įrėmęs rankas J. G. į krūtinę, kad ji neįeitų į butą. Su J. G. susistumdė tarpduryje, bet ji negalėjo trenktis su galva į duris. J. G. nemušė ir nežalojo, nieko jai nepadarė. Įvykio metu pats buvo blaivus, kadangi iki ateinant J. G. miegojo. Po to abu nuėjo į virtuvę parūkyti, taip pat gėrė šampaną. J. G. pasiėmė savo daiktus ir išėjo namo. Tuo metu nematė, kad J. G. raišuotų ar šlubuotų. Jokių sužeidimo požymių nematė. Pats gyvena penktame namo aukšte. Name lifto nėra. Po tariamo nukentėjusiosios sužalojimo, iš jo namų nukentėjusioji išėjo normaliai, jokių sužalojimų nepastebėjo, nes pats tai matė, kuomet ją palydėjo iki laiptų. J. G. gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, o jis pats gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo jo iki jos namo yra dešimties minučių kelio einant pėstute. Nežino, ar nukentėjusioji kvietėsi taksi. J. G. pas jį dar buvo atėjusi ir balandžio 26 d., ir balandžio 28 d., balandžio 29 d. Po įvykio J. G. ateidavo pas jį, tačiau apie jos sužalojimą nekalbėdavo. Su nukentėjusiąją po įvykio palaikė intymius santykius, tačiau ji apie sužalojimą nekalbėjo. Tuomet J. G. jau ateidavo su kojos įtvaru. Sakė, kad plyšo raištis, kuomet pas jį eidama į butą paslydo. J. G. pasakė, kad kreipėsi į policiją. Vėliau pas jį atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė į apklausą. J. G. nori jo sąskaita pasipelnyti, nes žino, kad jis turėjo pinigų už parduotą automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skiriasi dėl to, kad nepagalvojo, jog viskas taip rimta. Su nukentėjusiąja išgėrę šampano butelį, susiskambino su tyrėja ir nuvažiavo su J. G. pas tyrėją taikytis, tačiau tyrėja to padaryta nebeleido. Manė, kad atsiprašys nukentėjusiosios, tuo viskas ir baigsis. Tyrėja paaiškino, kaip galima nutraukti bylą. Ji sakė jiems kartu daryti taikos sutartį. Tyrėja nesakė ką turi sakyti apklausos metu. Jis nevertė J. G. per prievartą rašyti prašymo nutraukti bylą. Buvo kalba, kad mainais už filmuotą medžiagą J. G. atsiimtų pareiškimą. Pagarsinus A. G. 2013-04-30 papildomos apklausos protokolą (71-72 b. l.), kaltinamasis teigė, kad negalėjo tokių žodžių sakyti, nesuprato tų žodžių esmės. Tyrėja perskaitė apklausos protokolą, tačiau jis nekreipė dėmesio į tai ką ji skaitė, o apklausos protokolą pasirašė. Kai buvo reiškiamas įtarimas, gynėjo neturėjo. Pačiam yra nustatytas neįgalumas dėl to, kad nevaldo rankos, protinės negalios neturi. Nei turtinės, nei neturtinės žalos nepripažįsta, kadangi nieko nepadarė. Iš pat pradžių nukentėjusioji jo paprašė dvidešimties tūkstančių litų. Vėliau nebebuvo jokių kalbų apie žalos atlyginimą. Taip pat nepripažįsta ir ligonių kasos ieškinio.
Nukentėjusioji J. G. apklausta teisme parodė, kad 2013-04-22, su A. G. buvo kartu. A. G. turi liguistą maniakinį pavydą. A. G. pradėjo prikaišioti jos buvusį sutuoktinį. Nebenorėjo gilintis į jo kaltinimus, todėl pasakė, kad išeina ir, kad susitiks rytoj. Grįžusi namo iš A. G. gavo šlykščių SMS žinučių. Paskutinėje SMS žinutėje jis parašė, kad ateitų pasiimti savo daiktų. Nusprendė palaukti iki ryto, prieš tai jam pasiskambinti, bei nueiti pasiimti savo daiktų. 2013-04-23 atėjo pas A. G. šeštą valandą ryto atsiimti užuolaidų, nemano, kad tai labai anksti. Atėjo pasiimti savo daiktų, o ne patikrinti ar pas A. G. yra kita moteris, ir nebuvo tikslo išgerti šampano. Vos tik įėjus pro duris, A. G. uždarė buto duris, griebė jai už pečių. Tokio veiksmo ji nesitikėjo. Kaltinamasis pradėjo ją purtyti taip, kad net plyšo jos striukės rankovė. Pats įvykis buvo buto koridoriuje. Tuo metu pati negalėjo atsiginti. Po purtymo A. G. griebė ją už plaukų ir jos galvą trenkė į duris. Po to vėl purtė. Tuomet ji nebeišlaikė lygsvaros, pargriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į duris. Dar buvo spyris į nugarą ir į koją, t. y. viso spyrė du kartus. Kai A. G. paprašė padėti jai atsikelti, jis paprasčiausiai nuėjo į virtuvę, palikęs ją raudančią. Įvykis truko apie tris minutes. Po to pati šiaip ne taip atsikėlė ir nušlubavo iki virtuvės. A. G. virtuvėje nusisukęs nuo jos plovėsi stiklines. Ten parūkė, šampano tuomet negėrė ir pasiėmusi maišelį išėjo. Dar klausė A. G., kodėl jis taip pasielgė, pastarasis atsakė, kad nereikėjo jai veržtis, tačiau jokio veržimosi nebuvo. Ji į virtuvę ėjo, kad atsigautų, nes buvo apsvaigusi ir šoko būsenoje. Koją pradėjo skaudėti iš karto, nes griūdama išgirdo trakštelėjimą. Kadangi skaudėjo koją, todėl namo išėjo šlubuodama. Nuo A. G. smūgio į galvą kraujosruvų neatsirado. Nuo spyrio į nugarą kraujosruvų taip pat nebuvo. Skaudėjo tik koją. Kaltinamojo neprašė, kad jai iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Iki savo namų nenuėjo, paprašė taksi vairuotojo, kad ją parvežtų į namus. Nors su savimi pinigų neturėjo, tačiau taksi vairuotojas ją parvežė. Namuose bandė gelbėtis ledukais. Skausmas aštrėjo. Iš karto greitosios medicinos pagalbos nekvietė, nes bandė gelbėtis ledukais, galvojo, kad tai padės. Vėliau pakalbėjo su sūnumi, ir nusprendė, kad reikia išsikviesti greitąją pagalbą. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, ją išvežė į ligoninę nuvyko. Nuvykus į ligoninę priimamajam buvo gėda pasakyti, kad ją sužalojo jos draugas, todėl pasakė, kad pati paslydo. Vėliau chirurgui pasakė, kas ją sužalojo. Taip pat ir traumatologui pasakė, kad buvo sumušta. Apžiūrėjęs traumatologas įtarė, kad yra plyšę raiščiai, pasakė, kad apie tris mėnesius turės vaikščioti gipse, su įtvaru, vėliau bus daroma operacija meniskui. Pas A. G. vėliau ėjo, nes norėjo žmogui duoti šansą, nes žinojo, kad jis ankščiau buvo teistas, buvo gavęs lygtinai. Pagalvojo, kad jam gali blogai baigtis. Laukė jo atsiprašymo, tačiau neišgirdo. Po šio įvykio pas kaltinamąją buvo nuėjusi į namus balandžio 28 dieną. Tą dieną tikėjosi jo atsiprašymo, tačiau jis jos neatsiprašė. 2013-04-28 kuomet buvo pas A. G. namuose turėjo su juo intymių santykių. Būdama pas A. G. išgerdavo šampano. Prievartos iš jo pusės nebuvo, tik neleido išeiti, buvo filmuojama. Buvo labai šlykštu, kai A. G. pradėjo ją filmuoti ir šnekėti, todėl ir norėjo eiti į namus. Blogai, kad patyrusi traumą, su žmogumi, kuris jos neatsiprašė, pati po kiek laiko su tuo pačiu žmogumi turėjo intymių santykių. Pačiai nebuvo gerai, nenorėjo pasilikti, norėjo išvažiuoti į namus. Tos dienos naktį sėdėjo kaltinamojo virtuvėje, o ryte kartu su juo taksi nuvažiavo pas tyrėją. Tą naktį A. G. jos į namus neišleido. Buto durys yra atrakintos, galima išeiti, tačiau pati negalvojo išeiti iš jo buto, kadangi jai buvo grasinta. Jai buvo liepta pasirašyti, kad ji pati pasižada iš ryto atsiimti kaltinimus. Nuvyko į policiją. Tyrėjai pasakė, kad nori atsiimti kaltinimus. Mano, kad gal būt tyrėjai ji pasirodė įtartina, nes visą naktį buvo nemiegojusi ir nusiverkusi, todėl tyrėja pasakė, kad jau per vėlu atsiimti kaltinimus, kadangi jau visos pažymos baigia sueiti. Tyrėjai balandžio 29 dieną nesakė, kad jai darė poveikį, spaudimą. Šito nesakė, nes pabijojo. Apie tai tyrėjai pasakė sekančią dieną kai jai paskambino telefonu. Pareigūnams apie suplėšytą striukę nieko nesakė. Sunku prisiminti kiekvieną smulkmeną. Striukę nunešė susiūti siuvėjai. Buvo nuplėšta striukės rankovė. A. G. kalbėjo nesąmones, kad pati paslydo, kad pati nuvirto, kad pati veržėsi, o jis gynėsi. Kaltinamasis sakė, kad jis samdysis advokatą. Paskutinis skambutis buvo gegužės 12 d., buvo išvadinta valkata, šiukšle. Tuomet ji ir buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos ir nutarė, kad tegul jis atlygina žalą, nes labai kentėjo. Nėra galimybės susitaikyti su kaltinamuoju, nes jis neatsiprašė. Nebuvo nuoširdaus gailėjimosi ir žodžio „atleisk“. Dabar taikytis per vėlu. Jei kaltinamasis dabar atsiprašytų, vis tiek jam neatleistų, per vėlu.
Byloje reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Prašo priteisti 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šią žalą sudaro jos patirti dideli pergyvenimai, nes buvo uždaryta namuose, negalėjo bendrauti su žmonėmis. Ankščiau nėra turėjusi nei kojos traumų, nei operacijų. Dėl įvykio buvo sugipsuota koja, buvo sunku judėti. Nors koja buvo sužalota, bet pas kaltinamąjį į namus nuėjo klibinkščiuodama, tuo metu koja buvo įtvare. Buvo apribotas judėjimas, apribotas bendravimas, buvo be galo dideli išgyvenimai. Neaišku kokios prognozės jos laukia dėl kojos. Dar bus reikalinga viena operacija. Trauma trukdys susirasti darbą, suprastėjo gyvenimo kokybė, dar ir dabar jaučia diskomfortą vaikštant. Šeimos gydytojas norėjo duoti siuntimą pas neurologus. Siuntimo atsisakė, pasakė, kad gal pati susitvarkys. Gėrė raminančius vaistus. Turtinę žalą sudaro 300,49 Lt pirminiame ieškinyje ir papildomi 369 Lt. Gėrė širdies lašus „Valentis“, Ca, magnį, kurie yra papildai širdžiai. Šiuos papildus pasiūlė vartoti kardiologai. „Corvitol“ yra nuo širdies permušimų. „Bromazepamas“ yra raminantis, receptinis vaistas. Šiuos vaistus gėrė kiekvieną dieną. Iki to įvykio šiuos vaistus vartodavo retai, ir tik tuo atveju, jei patirdavo stresą. Šis vaistas jau buvo išrašomas ir ankščiau. Lapkričio 29 ir gruodžio 2 dienomis naudojosi taksi paslaugomis, kai reikėdavo vykti arba pas traumatologą arba pas kardiologą. Tuomet už taklsi paslaugas taip pat mokėjo. Dar tardavosi su savo šeimos gydytoju, kuris rekomenduodavo vartoti „Nefrocar“, t. y. arbatą nuo nervų. „Oculoheel“ yra lašai akims, jie yra išminusuoti. Gudobelių skystis, ekstraktas yra skirtas širdžiai stiprinti. Dėl vaistų skirtų širdžiai, pati tarėsi su šeimos gydytoja ir kardiologu. Salicilo rūgšties tirpalas, „Neurorubin“ skirtas nervams, stiprinti, tai B grupės vitaminai. Juos rekomendavo šeimos gydytoja. Dėl kojos buvo išrašomi vaistai nuo skausmo. „Bromazepam“ pakuotėje yra trisdešimt tablečių. Per dieną gerdavo po vieną-dvi tabletes per dieną. Ant recepto parašytas vartoti po vieną tabletę tris kartus per dieną, o kartais po vieną-du kartus per dieną, tai priklausė pagal savijautą. Operacija buvo atliekama 2013-07-10, tai planinė operacija. Kadangi buvo pirmo laipsnio plyšimai, jie sugyja savaime, todėl tris savaites vaikščiojo su įtvaru, po to tris savaites buvo gipse, po to vėl įtvare. Kuomet sugijo raiščiai, tuomet operavo meniską. Operacija buvo daroma dėl patirtos traumos. Sakė, kad meniskas visiškai nebuvo plyšęs, bet buvo atplyšęs. Gydytojas apkarpė tą meniską. Po šios operacijos buvo skirta reabilitacija. 34 autobuso bilietai yra tuomet, kai važiavo į reabilitacijos centrą. 2013 lapkričio 5 d. trys kvitai už taksi paslaugas yra dėl to, kad reikėjo važiuoti pas traumatologą L.. Su taksi važiavo vien pas gydytojus. 2012-04-20 dienos čekis iš kur atsirado nežino, gal pridėjo per klaidą. Jaučia skausmą, reikia vengti atsitūpimų, vengti ilgo stovėjimo. „Estazolan“ yra migdomieji vaistai, nes neužmigdavo. Šiuos vaistus išrašė šeimos gydytoja. Šių vaistų iki įvykio nevartojo. „Oxytocin grindeks“ vaistus pirko dėl to, kad po reabilitacinių pratimų, prasidėjo kraujavimas, nes turėjo ginekologinę bėdą. Buvo skirtos per stiprios mankštos, dėl to prasidėjo kraujavimas. „Mastu žvakutės“ pirko dėl to, kad nerviniu pagrindu prasidėjo visokie žarnyno sutrikimai. „Piascledine“ vaistai nuo skausmo. Neprisimena tepalų nuo skausmo pavadinimų. Buvo išrašyta keletas tepalų. Šis vaistas buvo išrašytas gydytojo. „Jonsons baby bedine“ aliejus buvo reikalingas reabilitacijai, masažams. Buvo liepta nusipirkti būtent minimą aliejų. „Life well ferrum + B12“ tai vitaminai stiprinantys nervų sistemą. Šiuos vaistus išrašė šeimos gydytoja. Už apatinės galūnės masažą papildomai sumokėjo 37,60 Lt reabilitacijos centrui. „Trental“ vaistai nuo skausmo. Išrašė šeimos gydytojas arba traumatologas. „Neurorubin“ yra vaistas nuo skausmo. „Tinidazol“ vaistus nusipirko dėl to, kad A. G. artimas žmogus pasakė apie tai, kad A. G. buvo neištikimas. Šiuos vaistus pirko norėdama išsivalyti organizmą. Šie vaistai nėra susiję su kojos trauma. „Nalgesin forte“, „Ibupromas“ , „Ibumetin“ - vaistai nuo skausmo. Šie vaistai buvo išrašyti. „Slonazepamas“ yra tas pats vaistas kaip ir „Promozepamas“. „Hugies drėgnos servetėlės“ nebuvo būtinos dėl kojos traumos. Pleistras buvo reikalingas kojai. Vidurių lašus reikia išminusuoti. „Neocitramonas“ vaistas nuo galvos skausmo. Po atliktos operacijos užsiiminėjo prekyba Mažeikiuose ir Šiauliuose, nes kažkaip pragyventi reikėjo.
Liudytojas M. G. apklaustas teisme parodė, kad tiksliai nepamena, bet atrodo, kad 2013-04-23 ryte mama namo grįžo su taksi. Jis išgirdo, kad namuose kažkas šokinėja. Atsikėlė pažiūrėti, kas atsitiko ir pamatė, kad mama šokinėja. Ji pasakė, kad draugas A. G. jai sutraumavo koją. Mama sakė, kad ji pas A. G. ėjo pasiimti daiktų. Sakė, kad jis ją netikėtai stūmė. Mama nepasakojo, kad ją tampė už plaukų, kad jai spyrė, kad daužė, mušė, kad suplėšė striukę. Pats nežiūrėjo, ar mamai buvo suplėšyta striukė ir nežino, ar ji nešė siuvėjai tvarkyti striukę. Po to, kai mama grįžo sužalota, pats A. G. parašė SMS žinutę, kad jis dabar yra skolingas už įtvarus. A. G. užsipuolė necenzūriniais žodžiais. Tiesiogiai su A. G. nekalbėjo. Iki įvykio mama problemų su kojomis neturėjo. Nežino, ar dėl nervinės įtampos mama yra pirkusi vaistus. Pats mamai nėra pirkęs vaistų pagal receptus. Mama išsikvietė greitąją pagalbą ir ją išvežė į ligininę. Nežino ar mama po šio įvykio buvo nuėjusi pas A. G. į namus. Gyvena kartu su mama. Būtų pastebėjęs, jei mama naktį negrįžtų namo. Nežino ar 2013-04-28 mama negrįžo naktį namo. Mama nepasakojo, kad po įvykio ji dar nakvojo pas A. G..
Liudytoja R. L., apklausta teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją J. G., yra jos šeimos gydytoja. Nukentėjusioji kreipėsi dėl kojos sužalojimo. Iš pradžių ji kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kuriame ji nurodė, kad susižalojo pati kai krito plaudama grindis. Priėmimo kortelėje nebuvo nurodyta, kad J. G. kas nors būtų sužalojęs. Kuomet J. G. dėl sužalojimo kreipėsi pas ją, nukentėjusioji nurodė, kad tai buitinė trauma atsiradusi plaunant grindis. Praėjus maždaug vienam mėnesiui laiko, kai prasidėjo teismai, ji pasakė, kad ją sužalojo A. G., kad jis ją pastūmė. Nukentėjusioji lankėsi kas septynias dienas, nes buvo tęsiamas nedarbingumo pažymėjimas. Kadangi nukentėjusioji J. G. sakė, kad jai skaudėjo koją, ji sunkiai vaikščiojo, todėl jai ir davė siuntimą pas traumatologą. Nukentėjusioji negavo neįgalumo grupės, kadangi ji praėjo visą reabilitacijos kursą. Ankščiau dėl kojos skausmo nukentėjusioji nesikreipė. Ankščiau nukentėjusiajai buvo skirti viešieji darbai. Kadangi buvo žiema, buvo slidu, reikėjo kasti sniegą, o ji buvo po kojos operacijos, todėl išrašė pažymą dėl atleidimo nuo darbo. Sunku pasakyti, ar šiai dienai yra liekamieji reiškiniai. J. G. nesakė, kad jai dabar būtų sunku vaikščioti. Receptinių vaistų dėl kojos skausmo nukentėjusiajai nerašė. Nuskausminamieji vaistai yra nereceptiniai. Gali būti, kad dabar raminamuosius vaistus J. G. vartoja dažniau dėl nerimo. Vėliau ji apsirgo ir gydėsi pas Z., todėl buvo išduota pažyma. Dėl kojos traumos nukentėjusiajai buvo skirti vaistai nuo skausmo kaip „Ibuprofenas“. Tas vaistas yra nereceptinis. Raminamieji receptiniai vaistai „Bromazepamas“ jai buvo skiriami dar iki kojos sužalojimo. Po kojos traumos šio vaisto dozės jai nebuvo padidintos. Šie vaistai yra skirti nuo nerimo, nuo nemigos.
Teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas teisme paaiškino, kad byloje yra pateikęs specialisto išvadą dėl J. G. nesunkaus kūno sužalojimo. Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti esant griuviminei traumai, kuomet pėda yra fiksuotoje padėtyje esant staigiam kelio pasukimui į šoną. Tokio pobūdžio trauma gali atsirasti ir tiesioginio spyrio į kelio sąnarį metu, tačiau iš praktikos gali pasakyti, kad tokie atvejai būna labai reti. Užduotyje nurodytose aplinkybėse nurodyta, kad nukentėjusioji buvo pargriauta ant žemės, tuomet ji pajuto trakštelėjimą ir skausmą. Tai ir atitinka sužalojimo aplinkybes. Buvo nustatyta dviejų raiščių pirmo laipsnio plyšimas. Tai yra daliniai mikro įplyšimai. Ši diagnozė nustatyta magnetinio rezonanso tyrimo metu. Išoriškai tokių sužalojimų nesimato. Padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2013-04-26 apžiūrėjo nukentėjusiąją, jai buvo uždėtas įtvaras. Įvykio aplinkybių nukentėjusioji neaiškino. Ekspertizės metu buvo pateikta ligoninės priėmimo skyriaus kortelė, kurioje buvo užfiksuota, kad traumą patyrė kai paslydusi griuvo ir pasuko kairio kelio sąnarį. Pagal griuvimo mechanizmą galėjo atsirasti tokie sužalojimai. „Vienmomentiškai“ reiškia, kad dviejų raiščių plyšimas atsirado vienu metu. Patyrus tokio pobūdžio traumą, kuomet yra pirmo laipsnio raiščių plyšimas, atsiranda mikro įplyšimai, daliniai įplyšimai. Po tokios traumos žmogus gali judėti, tačiau jaučia skausmą. Tokia diagnozė buvo nustatyta atlikus magnetinį rezonansą, tomografinį tyrimą, kuomet buvo nustatyta dviejų raiščių pirmo laipsnio plyšimai. Jei plyšimai matėsi tyrimo metu, reiškia negalėjo būti praėję daug laiko nuo traumos. Tai negalėjo būti liekamieji reiškiniai ankstesnės, senesnės traumos. Reikia vadovautis magnetinio rezonanso rezultatais. Traumatologai sprendžia, ar žmogui reikalinga operacija. Jei asmuo skundėsi skausmu, tuomet ir buvo atliekama operacija.
Iš 2013-04-23 protokolo – pareiškimo matyti, kad J. G. pranešė apie tai, kad 2013-04-23 apie 7.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sugyventinis A. G. suduodamas vieną smūgį į galvą ir vieną kartą koja spyrė į nugarą ir griūdama susižalojo koją 3 b. l.).
Iš 2013-04-24 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (5-7 b. l.).
Iš 2013-07-29 dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog J. G. savo iniciatyva pateikė epikrizę iš ligos istorijos Nr. XIII-14018, kurioje nurodyta, kad atliktame BMR tyrime PKR I laipsnio plyšimas, medialinio, kolateralinio raiščio proksimalinio trečdalio I laipsnio plyšimas, infiltruoti aplinkiniai audiniai (19-20 b. l.).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2013-04-26 specialisto išvados Nr. G 561/13(04) matyti, kad J. G. padaryti sužalojimai: priekinio kryžminio raiščio I laipsnio plyšimas, medialinio kolateralinio raiščio proksimalinio trečdalio I laipsnio plyšimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo gautis griuviminės traumos metu vienmomentiškai. J. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl priekinio kryžminio raiščio I laipsnio plyšimas, medialinio kolateralinio raiščio proksimalinio trečdalio I laipsnio plyšimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (15 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis rankomis sugriebęs už pečių pastūmė nukentėjusiąją J. G., kuri griūdama susižalojo kairiąją koją ir dėl kojos patirtų sužalojimų jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Nors kaltinamasis A. G. neigia savo kaltę, teigdamas, kad jis nukentėjusiosios nemušė ir nežalojo, nieko jai nepadarė, nelaikė J. G. už pečių ir už plaukų netampė, kad J. G. pati padėjo vieną koją ant kilimėlio, slydo ir suklupo, tačiau tokią kaltinamojo versiją paneigia nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad A. G. sugriebęs už pečių ją pargriovė, kuriuos patvirtina ir papildo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. G., R. L. parodymai ir eksperto H. Daujoto paaiškinimai bei posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai – protokolo - pareiškimo, įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojos, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. G. parodė, kad A. G. uždarė buto duris, griebė jai už pečių abiem rankomis, labai smarkiai purtė, po purtymo A. G. griebė ją už plaukų ir jos galvą trenkė į duris, po to vėl purtė, tuomet ji nebeišlaikė lygsvaros, ir ją pargriovė ant žemės, ji galva trenkėsi į duris, dar buvo spyris į nugarą ir į koją, t. y. viso spyrė du kartus, teismas laiko įrodyta, kad A. G. sugriebęs už pečių pastūmė J. G. bei vieną kartą spyrė jai į nugarą, kuri griūdama susižalojo koją. Nukentėjusiosios J. G. posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad A. G. ją sugriebęs už pečių purtė, kad ji atsitrenkė galvą į sieną, kad spyrė jai į koją, išskyrus jos pačios parodymus, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai. Įvykio dieną rašytame protokole pareiškime (3 b.l.) J. G. parodė, kad 2013-04-23, apie 7.00 val. A. G. ją sumušė suduodamas vieną smūgį kumščiu į galvą bei vieną kartą koja spyrė į nugarą ir ji griūdama susižalojo koją. Tos pačios dienos apklausos protokole J. G. nurodė, kad A. G. ranka trenkė jai į galvą ir ji griūdama susižalojo koją bei dar spyrė koja į nugarą bei paėmęs už plaukų tampė po grindis, jam paleidus ji pabėgo iš buto (8 b.l.), Tai yra, jau tos pačios dienos rašytame apklausos protokole J. G. nurodė papildomas aplinkybes, kad ją A. G. tampė už plaukų, o apie tai, kad A. G. būtų purtęs ją už pečių ir spyręs į koją nei protokole pareiškime, nei apklausos protokole J. G. nenurodė, to ji nepasakė ir grįžusi iš A. G. savo sūnui M. G., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad grįžusi mama sakė, jog A. G. ją netikėtai stūmė. Pažymėtina ir tai, kad specialisto išvadoje neužfiksuoti jokie sužalojimai J. G. pečių srityje. Šeimos gydytoja R. L., kuri nukentėjusiąją gydė, teisme taip pat parodė, kad kuomet J. G. dėl sužalojimo kreipėsi pas ją, nurodė, kad tai buitinė trauma atsiradusi plaunant grindis, praėjus maždaug vienam mėnesiui laiko, kai prasidėjo teismai, ji pasakė, kad ją sužalojo A. G. ją pastumdamas. Nukentėjusioji teisme paaiškino, kodėl ji ne iškarto medikams nurodė tikrosios kojos susižalojimo priežasties, t. y. ji teigė, kad jai buvo gėda pasakyti, kad ją sužalojo jos draugas, todėl pasakė, kad pati paslydo, vėliau persigalvojusi ir chirurgui, ir traumatologui pasakė, kas ją sužalojo. Šios priežastys atskleidžia ir pateisina nukentėjusiosios nurodytas kojos susižalojimo aplinkybes. Pastebėtina, kad pats kaltinamasis A. G. teisme neneigė, kad su J. G. buvo sąlytyje, t. y. su ja susistumdė tarpduryje, buvo įrėmęs rankas J. G. į krūtinę, kad ji neįeitų į butą. Pažymėtina ir tai, kad vienos iš ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu A. G. pripažino savo kaltę, t. y. teigė galėjęs nukentėjusiąją patemti už plaukų, gal ir spyrė, matė, kad ji suklupo ir tuo metu susižeidė koją (71-72 b. l.). Teisme dėl šios apklausos kaltinamasis A. G. paaiškino, kad tokių žodžių negalėjo sakyti, nesuprato tų žodžių esmės, tyrėja perskaitė apklausos protokolą, tačiau nekreipė dėmesio į tai ką ji skaitė, o apklausos protokolą pasirašė. Kaltinamajam nėra nusatatytas joks protinis sutrikimas, dėl ko jis nesuprastų savo pasakytų žodžių esmės, todėl tokį kaltinamojo paaiškinimą kaip ir jo poziciją, kad nukentėjusioji jį apkalba, kad ji pati išėjusi iš jo buto susižalojo, nori gauti pinigų, vertina kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir ta parodymų apimtimi kiek ji prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas nesiremia.
Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad po A. G. ir J. G. susistumdymo bei spyrio jai į nugarą nukentėjusioji pargriuvo, susižalojo koją ir jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad kairės kojos sužalojimai galėjo gautis griuviminės traumos metu vienmomentiškai. J. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl priekinio kryžminio raiščio I laipsnio plyšimas, medialinio kolateralinio raiščio proksimalinio trečdalio I laipsnio plyšimo jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (15 b. l.). Teisme apklaustas ekspertas H. Daujotas tik dar kartą patvirtino, kad užduotyje nurodytose aplinkybėse nurodyta, kad nukentėjusioji buvo pargriauta ant žemės, tuomet ji pajuto trakštelėjimą ir skausmą, tai ir atitinka sužalojimo aplinkybes, o tokio pobūdžio trauma nuo tiesioginio spyrio į kelio sąnarį metu gali gautis, tačiau iš praktikos gali pasakyti, kad tokie atvejai būna labai reti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes A. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia, t.y. A. G. stumdamas J. G. ir spirdamas jai į nugarą nesiekė jai padaryti nesunkaus sveikatos sutrikdymo, bet galėjo ir privalėjo numatyti, kad dėl jo tyčinių veiksmų – pastūmimo ir spyrio į nugarą nukentėjusioji gali pargriūti ir patirti įvairaus masto sužalojimus.
Įvertindamas tai, kad byloje neįrodytos aplinkybės, kad A. G. purtė J. G. už pečių, kad ji susitrenkė galvą į duris, kad A. G. spyrė jai į koją bei, kad ne nuo šių aplinkybių kaip ir nuo tampymo už plaukų, atsirado kairės kojos sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas šias aplinkybes šalina iš kaltinimo. Tai nelaikytina kaltinimo keitimu, kaltinimo ribų išplėtimu ir veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 2226, 02 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (34-39 b. l.). 2013-11-29 raštu Šiaulių teritorinė ligonių kasa patikslino savo civilinį ieškinį prašydama priteisti 2407,40 Lt žalą (140 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiosios J. G. sveikatai buvo padaryta A. G. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai J. G. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, UAB „S. b.“ klinikoje ir VšĮ Šiaulių reabilitacijos centre suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma priteistina iš kaltinamojo G. G..
Nukentėjusioji J. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 369,88 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (23-24 b. l.). Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patikslino, prašydama priteisti 369,88 Lt pirminiame ieškinyje nurodytą sumą turtinei žalai ir papildomi turtinei žalai dar 300,49 Lt ieškinį.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
J. G. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo A. G. neteisėtų veiksmų, dėl ko ji daugiau nei 10 dienų buvo nedarbinga, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nes turėjo vaikščioti su įtvaru, dėl patirtos traumos buvo atliekama kojos menisko operacija, kas pripažintina neturtine žala. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo A. G. veiksmai truko gana trumpą laiko tarpą, į pačios nukentėjusiosios veiksmus po įvykio, t.y. kad nors A. G. smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, ji iš buto nepabėgo, o nuėjusi į virtuvę kartu rūkė, bei praėjus kelioms dienoms po įvykio, jie ir toliau susitikinėjo, turėjo lytinius santykius, o tai iš dalies paneigia nukentėjusiosios aplinkybes, kad ji labai pergyveno, visada galvoja apie patirtą smurtą, kad po atliktos operacijos, nukentėjusioji užsiiminėjo prekyba Mažeikiuose ir Šiauliuose, kitų liekamųjų sunkesnių pasekmių J. G. nebuvo padaryta, į tai, kad A. G. yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, siekiant nukentėjusiosios ir kaltininko interesų pusiausvyros, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jai priteistina 3000 litų neturtinė žala.
Dėl patirtos traumos nukentėjusioji J. G. teigė patyrusi turtinę žalą viso už 670, 37 Lt. Pagrįsdama savo patirtą turtinę žalą nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl patirtos traumos turėjo lankytis pas medikus ir reabilitacinėje poliklinikoje, todėl turėjo papildomų kelionės išlaidų. Tuo įrodydama pateikė vienkartinius autobusų važiavimo bilietus, kvitus už mikroautobusų suteiktas paslaugas bei kvitus už pirktus medikamentus. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kurie įrodytų, kad pateikti vienkartiniai autobusų važiavimo bilietai yra panaudoti būtent pačios nukentėjusiosios, ir būtent važiuojant pas medikus, dėl šios priežasties suma už neva patirtas išlaidas naudojantis autobusų paslaugomis, netenkintina. Dėl pateiktų kvitų už mikroautobusų suteiktas paslaugas teismas atkreipia dėmesį, kad yra pateikti kvitai įrodantys, jog nukentėjusioji važiavo ir sumokėjo pinigus: 2013-10-01 12. 10 val. kitas kvitas pateiktas išduotas 2013-10-01 12.11 val., t. y. kas minutę nukentėjusioji naudojosi vis kito mikroautobuso paslaugomis (163 b. l.). Taip pat tarp pateiktų kvitų yra ir kvitas išduotas 2012-04-20 8.27 val. (164 b. l.) (nukentėjusioji sužalota buvo 2013-04-23). Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikdama civilinį ieškinį pateikė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacinės sistemos „S.“ duomenis, iš kurių matyti, kokiomis dienomis J. G. buvo suteiktos medicininės paslaugos, tuo pačiu įrodančiomis, kuriomis konkrečiai dienomis J. G. galėjo naudotis mikroautobusų paslaugomis ir patyrė kelionės išlaidų susijusių su patirtos traumos gydymu. Matyti, kad 2013-07-04 nukentėjusioji lankėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (ortopedo traumotologo ir radiologo paslaugos) (38 b. l.) yra pateiktas ir tos dienos važiavimo kvitas 2013-07-04 8.28 val. (27 b. l.); lankėsi 2013-07-19 VšĮ Šiaulių reabilitacijos centre (38 b. l.) – du kvitai 2013-07-19 11.54 val. ir 13.09 val. (27 b. l.), 2013-08-01 ir 2013-08-26 lankytasis UAB „S. b.“ klinikoje (38 b. l.) - važiavimo kvitai 2013-08-01 14.01 ir 2013-08-26 7.22 val. (27 b. l.; 2013-10-01 ir 2013-10-02 lankytasis VšĮ Šiaulių reabilitacijos centre (143 b. l.) – du kvitai 2013-10-01 10.34 val. ir 2013-10-02 10.51 val. (163-164 b. l.), 2013-11-05 ir 2013-11-18 nukentėjusioji lankėsi VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (143 b. l.) yra pateikti ir tos dienos važiavimo kvitai 2013-11-05 8.35 val. ir 10.10 val. ir 2013-11-18 9.10 val. ir 10.15 val. (27 b. l.). Viso įrodymais pagrindžiančiais duomenimis nukentėjusioji patyrė kelionių išlaidų už 22 Lt. Kiti pateikti mikroautobusų kvitai nesusiję su lankymųsi pas gydytojus, todėl likusi suma šioje dalyje netenkintina.
Dėl patirtų išlaidų perkant vaistus pažymėtina, kad nukentėjusiosios sūnus M. G. teisme parodė, kad nežino, ar dėl nervinės įtampos mama yra pirkusi vaistus, pats mamai pagal receptus vaistų nėra pirkęs. Šios aplinkybės įrodo, kad J. G. pati pirkosi vaistus. Iš pateiktų vaistų čekių matyti, kad Eurovaistinėse vaistai pirkti naudojantis medaus kortelėmis, kurių paskutiniai skaitmenys buvo: 9757, 0412, 6552, 9456, 5712, 7841, 8559, 5132, 1295, 9456, 9314. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai iki patirtos traumos buvo išrašyti receptiniai vaistai „Bromazepamas“, nukentėjusioji teigė, kad jai dėl per sunkių mankštų prasidėjo kraujavimas, todėl teko pirkti vaistus „oxytocin“, šie vaistai pirkti pasinaudojus medaus kortele, kurios paskutiniai skaitmenys yra 9757, teismas daro išvadą, kad kvitai, kuriuose yra medaus kortelės skaitmenys yra 9757 yra būtent nukentėjusiosios ir tuose kvituose nurodytus vaistus nukentėjusioji ir pirko. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad 2013-06-27 pateikti kvitai, kuriuose 14.03 val. ir 14.42 val. toje pačioje vietoje, 2 kasoje, pasinaudodama skirtingomis medaus kortelėmis 5712 ir 7841, neva nukentėjusioji kas kartą pirko „Neocitramoną“ po 20 tablečių; 2013-06-28 pateikti kvitai, kuriuose 13.18 val. ir 13.37val. 2 ir 3 kasose, pasinaudodama skirtingomis medaus kortelėmis 5132 ir 1295, neva nukentėjusioji kas kartą pirko „Nalgesin“, bei 2013-06-28 pirko receptinį vaistą –„Trental“, kuris veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Šeimos gydytoja R. L. teisme pažymėjo, kad dėl kojos traumos nukentėjusiajai buvo skirti vaistai nuo skausmo kaip „Ibuprofenas“, kuris yra nereceptinis. Raminamieji receptiniai vaistai „Bromazepamas“ jai buvo skiriami dar iki kojos sužalojimo, po kojos traumos šio vaisto dozės jai nebuvo padidintos, šie vaistai yra skirti nuo nerimo, nemigos. Iš vaistų pirktų naudojant medaus kortelę , kurios paskutiniai skaitmenys buvo 9757, nepirkti nė vieni vaistai tiesiogai susiję su patirta trauma.
Iš pateiktų vaistų čekių matyti, kad „Camelia“ vaistinėse beveik visi vaistai pirkti naudojant kortelę, kurios Nr. 2001024105, dar pridėtas čekis, kurios kortelės Nr. buvo 2001022771. Čekiuose, kuriose nurodyta, kad buvo pateikta kortelė Nr. 2001024105,tarp kitų vaistų buvo pirktas vaistas „Bromazepam“, tai įrodo, kad būtent šios kortelės savininkė buvo nukentėjusioji ir kvituose nurodyti vaistai buvo pirkti J. G.. Iš šių kvitų matyti, kad su kojos trauma susiję vaistai buvo pirkti „Piascledine“, kurių kaina 37,10 Lt ir vartojamas klubo ir kelio osteoartrito gydymui (28 b. l.). Kiti čekiuose nurodyti vaistai nėrasusiję su kojos trauma, kaip pvz.: „Mastu žvakutės“ – medicinos priemonė, skirta naudoti esant hemorojui, „Estazolam“ (receptinis) - miego sutrikimai - pabudimas naktį, neramus miegas, ankstyvas pabudimas ir pan.(šeimos gydytoja nenurodė, kad rašė papildomus vaistus, „Tinidazol“ (receptinis) - naerobinių bakterijų sukeltos infekuotos pooperacinės žaizdos, susijusios su skrandžio ir žarnyno, ypač storosios žarnos, bei ginekologinėmis operacijomis, profilaktika (pati nukentėjusioji teisme teigė, kad šiuos vaistus reikia išminusuoti), „Širdies lašai“ – širdies ligų sistemos gydymui, „Neurorubine“ - neuralgijai, ūminiam ir lėtiniam neuritui, kitokiems sutrikimams gydyti, jei jų atsirado dėl B grupės vitaminų trūkumo ir pan. Paskutinai du kvitai pateikti iš Benu vaistinėje pirktas – „Bromazepam“ ir N Vaistinėje pirkti „Širdies lašai“, UAB „Jautros“ vaistinėje 2013-3-10-10 pirkti „Širdies lašai“ (tą pačią dieną ir Camelija vaistinėje pirkti tie patys lašai) ir arbata „Nefrokar“, taip pat vaistai, kurie nesusiję su patirta kojos trauma.
Nukentėjusioji yra pateikusi kvitą įrodantį, kad ji 2013-06-25 mokėjo 37,6 Lt už 5 vnt. apatinės galūnės masažą, atsižvelgiant į tai, kad VšĮ Šiaulių reabilitacijos centre nukentėjusioji lankėsi 2013-06-17, 2013-07-19, turėtos traumos lokalizacijos vietą tikėtina, kad papildomai už suteiktas paslaugas galėjo sumokėti kvite nurodytą sumą.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies ir priteistina 96,7 litų turtinė žala.
Kaip matyti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2000-00-00 pažymos Nr. VI-486(7.0506), nukentėjusiajai J. G. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal tarnybos 2013-05-31 sprendimą Nr. SP-1834 (7.1665). Nukentėjusiajai J. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 500 Lt ir antrinė teisinė pagalba buvo teikiama dėl kaltinamojo A. G. nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 1 d.) ir priteistina iš kaltinamojo A. G..
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltininko A. G. asmenybę - tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė turėdamas išnykusį teistumą (85 b. l.), būdamas baustas administracine tvarka, bet neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (89-92 b. l.), Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas teigiamai (88 b. l.), nedirbantis (97 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (97 b. l.), pasak kaltinamojo, turintis nustatytą neįgalumą, į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, rūšį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais mano, kad A. G. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, su atitinkamu įpareigojimu.
A. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registrutotis policijos įstaigoje (59, 67-68), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Šioje byloje kaltinamasis A. G. 2013-04-24 (44 b.l.) pateikė ginklą – 6mm revolverį „ALFA-PROJ BRNO“ 75J, kuris pagal pateiktą specialisto išvadą byloje yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro C kategorijos šaunamasis ginklas (47-48 b.l.) ir leidimą šį ginklą laikyti ar nešioti A. G. turėjo teisę įgyti iki 2014-01-01 (52 b.l.). Šis ginklas nebuvo A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrankis, tačiau tai nereiškia, kad jis turi būti grąžintas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Teismų praktikoje tokiu atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2007). Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte išaiškinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar pramoninės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba subjektus, turinčius teisę prekiauti tokių rūšių ginklais, o per 10 dienų nuo jų realizavimo savininkui pranešama apie realizuotą ginklą ir jam atvykus sumokama gauta pinigų suma, atskaičius realizavimo išlaidas (minėto įstatymo 41 straipsnio 3 ir 4 dalys). Kadangi A. G. padarė jam inkriminuotą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir turėti šaunamųjų ginklų ar šaudmenų, todėl A. G. pateiktas šaunamasis ginklas perduotinas Lietuvos ginklų fondui realizavimui ir gauta pinigų suma, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokėtina savininkui A. G..
Daiktiniai įrodymai - J. G. asmens sveikatos istorija, asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė (originalas) (185-186 b. l.) - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini juos pateikusioms įstaigoms.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. G. 2407,4 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septynis litus ir 40 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) sumą neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios J. G. naudai.
Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. 96,7 Lt sumą (devyniasdešimt šešis litus ir 70 ct) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. G. naudai.
Priteisti valstybės naudai iš A. G. 500 Lt (penkis šimtus litų) proceso išlaidų už J. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
A. G. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistomis.
Šaunamąjį ginklą - revolverį „Alfa model 620“ Nr.4620050651, kurį 2013-04-24 ikiteisminio tyrimo metu pateikė A. G. ir kuris šiuo metu yra saugomas Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate - perduoti Lietuvos ginklų fondui realizuoti ir gautą pinigų sumą, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokėti savininkui A. G.
Daiktinius įrodymus - J. G. asmens sveikatos istoriją, asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti juos pateikusioms įstaigoms.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.