Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovui D. Ž. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo, tretieji asmenys T. V., D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui D. Ž. procesiniai dokumentai įteikti per darbovietę, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės.

I. Ž. ir D. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) I. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

Ieškovė 2019 m. kovo 4 d. kreipėsi į Klaipėdos m. 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusiosios I. Ž. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir kilnojamąjį turtą (4 automobilius ir AB „Swedbank“ mirusiosios vardu atidarytas sąskaitas). 2019 m. kovo 28 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į mirusiajai priklausantį nekilnojamąjį turtą, o kilnojamąjį turtą (automobilius ir sąskaitas) mirusioji įgijo būdamas santuokoje su D. Ž., todėl Klaipėdos m. 1-asis biuras informavo, kad nėra aišku į kokią turto dalį išduotinas paveldėjimo teisės liudijimas. Klaipėdos m. 1-asis notarų biuras 2019 m. kovo 28 d. raštu atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą į kilnojamąjį turtą: 1) pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); 2) automobilius BMW 525; Ford Mondeo; Toyota Corolla; Nissan Primera.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, I. Ž. vardu registruotos transporto priemonės: BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Corolla, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Nissan Primera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Integruotos kliento informacijos iš mokesčių administravimo informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad I. Ž. vardu atidarytos sąskaitos, esančio AB „Swedbank“: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Įvertinus tai, kad po I. Ž. mirties niekas nesikreipė dėl likusio turto paveldėjimo ir įstatyminiai įpėdiniai nepageidauja priimti palikimo, testamentinių palikėjo įpėdinių nėra, pripažintina, kad yra pagrindas mirusiosios turtą paveldėjimo teise perimti valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo įgytas santuokos metu, yra pagrindas laikyti sutuoktinių turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Siekiant valstybei paveldėti turtą, likusį po I. Ž. mirties, būtina nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė lygių dalių prezumpcijos, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir nustatyti, jog santuokos metu įgytą turtą I. Ž. ir D. Ž. įgijo lygiomis dalimis ir tai, jog I. Ž. dalis minėtame turte sudaro ½ dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 7 dalį už ieškinį turi būti sumokėtas 110 Eur žyminis mokestis. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 110 Eur žyminio mokesčio.

Byloje susidarė 46,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise iki I. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė: 1) pinigines lėšas, esančias „Swedbank“ AB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); 2) automobilius BMW 525, Ford Mondeo, Toyota Corolla, Nissan Primera.

Priteisti iš atsakovo D. Ž. 110 Eur (šimtas dešimt eurų) žyminį mokestį ir 46,48 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.