- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-203/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00741-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Civilinis ieškovas
- VšĮ „V“
- Nuteistasis
- I. Š.
- Advokatai
- Vladimiras Kononenka
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu septyneriems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš I. Š. , iš dalies tenkinant VšĮ „V“ (duomenys pakeisti) civilinį ieškinį, D. J. naudai priteista 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. nuteista už tai, kad 2013 m. gegužės 2 d., apie 17.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, tyčia ne mažiau 11 kartų dūrė peiliu A. D. į pilvo, krūtinės ir nugaros sritis, padarydama jai durtinę–pjautinę žaizdą krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, durtines– pjautines žaizdas juosmens srityje dešinėje pusėje ir pilvo priekinėje sienelėje dešinėje pusėje su kepenų sužalojimais, durtinę–pjautinę žaizdą juosmens srityje kairėje pusėje su storosios žarnos nusileidžiančios dalies įpjovimu, durtinę–pjautinę žaizdą dešinio peties nugariniame paviršiuje su minkštųjų audinių sužalojimu, paviršines pjautines žaizdas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje ir juosmens srityje dešinėje pusėje, šešias durtines–pjautines žaizdas krūtinės ląstos ir juosmens srityje be vidaus organų sužalojimo, t.y. visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamus sužalojimus, kurie komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo ko nukentėjusioji mirė, ir taip tyčia nužudė A. D. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji I. Š. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir sumažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Nuteistoji I. Š. nurodo, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pilnai pripažino, labai gailisi dėl savo elgesio, taip pat įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Ji sutinka su apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau mano, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis. Apeliantė pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos žalos dydis turi būti realus ir teisingas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis bei 6.250 straipsnis taip pat reikalauja, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, taip pat ir spręsdamas dėl sumų, priteistinų už neturtinę žalą, vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vienas iš teisingumo principo aspektų yra asmenų lygybės paisymas ir iš to išplaukiantis reikalavimas teismams analogiškas bylas spręsti analogiškai. Taigi, svarbus kriterijus sprendžiant dėl priteistinos sumos už neturtinę žalą yra teismų praktikoje nusistovėję dydžiai analogiškose bylose. Kitas teismų praktikoje minimas teisingumo principo aspektas – sprendimą byloje būtina priimti atsižvelgiant į visas reikšmingas byloje aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-511/2004, 3K-7-255/2005, 3K-3-398/2008). Be to, kaip teisingumo principo aspektai teisės teorijoje išskiriami ir proporcingumo principas bei būtinybė užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Pasak Konstitucinio Teismo, konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, reikalaujančiais, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas). Be to, pasak Konstitucinio Teismo, teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų: (...) jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrų interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimas). Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios A. D. elgesys, taigi, ši aplinkybė turėjo būti įvertinta ir sprendžiant klausimą dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Be to, apygardos teismas, skirdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę ir priteisdamas 150 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, pažeidė teisingumo (proporcingumo) principą. Akivaizdu, kad turėdama prievolę išmokėti tokią didelę pinigų sumą, ji lieka be minimalių socialiai ir ekonomiškai oraus gyvenimo perspektyvų, neišvengiamai bus įstumta į ekonomiškai beviltišką situaciją. Nuteistosios manymu, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, ar ji realiai bus pajėgi išmokėti priteistą neturtinę žalą. Vertinant jos turimą išsilavinimą ir profesiją, turtinę padėtį, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, akivaizdu, kad ji nebegalės pilnai atlyginti priteistos sumos. Taigi, nors apygardos teismas pažymėjo, kad pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, šiuo atveju priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis iš esmės laikytinas nubaudimu.
Teismo posėdžio metu nuteistosios I. Š. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė nuteistosios I. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios I. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajai I. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jos kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei už šią veiką skirtinos bausmės pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pati nuteistoji.
Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas žuvusiosios A. D. mažametės dukros D. J. globėjas VšĮ „V“ (duomenys pakeisti) pareiškė 300 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo D. J. (t. 1, b.l. 74-75). Apygardos teismas VšĮ „V“ (duomenys pakeisti) pareikštą civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš nuteistosios I. Š. D. J. naudai priteisė 150 000 Lt patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliaciniame skunde nuteistoji I. Š. teigia, jog priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis ir prašo jį sumažinti. Toks nuteistosios prašymas yra nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis tokiais atvejais negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, priešingu atveju būtų pažeistos nukentėjusių asmenų teisės bei interesai, o kartu ir teisingumo principas (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2009 ir kt.).
Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktų faktinių duomenų visetu nustatyta, kad nuteistoji I. Š. , veikdama tiesiogine tyčia, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ne mažiau kaip vienuolika kartų durdama peiliu nukentėjusiajai į pilvo, krūtinės ir nugaros sritis, nužudė A. D. , kuri iki įvykio viena augino mažametę dukrą D. J. . Natūralu, kad staiga ir netikėtai žuvus motinai, su kuria kartu gyveno ir kuri buvo vienintelis jai artimas žmogus, mažametė D. J. patyrė itin stiprų dvasinį sukrėtimą, skaudžius dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Tai patvirtina ir VšĮ „V“ (duomenys pakeisti), kuriame D. J. netekus motinos ir neturint jokių artimų giminaičių teko apsigyventi, pateikti duomenys apie tai, kad mergaitė skausmingai ir labai stipriai išgyvena mamos netektį, aktyviai liūdi ir gedi: dažnai verkia, ieško prarasto asmens, pažymi, jog pasiilgo mamos, nori grįžti į savo namus. Psichologinė jos būsena pasižymi aukštu nerimo ir nesaugumo lygiu, veiksmingumu. Įtempta emocinė būsena daro įtaką D. J. gebėjimui susikaupti, išlaikyti dėmesį, atlikti pradėtą veiklą iki galo. Palietus skausmingą netekties temą mergaitei būdinga ryškiai pažeminta nuotaika, įtampa, užsisklendimas, baimingumas arba mirties fakto neigimas, kompensacinis fantazavimas, kaip kartu su mama gyvens savo namuose. VšĮ „V“ (duomenys pakeisti) mergaitei nuolat teikiama psichologinė pagalba, orientuota į traumuojančios patirties integraciją išgyvenant mamos netektį, savivertės stiprinimą bei emocinį palaikymą, pasitikėjimo ir prieraišumo santykiuose kūrimą (t. 1, b.l. 74-75). Kaip matyti iš civilinio ieškovo VšĮ „V“ (duomenys pakeisti) atstovės J. P. paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, intensyvi psichologų pagalba D. J. reikalinga ir yra teikiama iki šiol. Neabejotina, kad motinos mirtis, esant nustatytoms aplinkybėms, neigiamai paveiks ir tolesnį mažametės D. J. gyvenimą, įtakos jos psichinę raidą, asmenybės formavimąsi. Taigi, nuteistoji I. Š. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, sukėlusias mažametei D. J. itin skaudžius išgyvenimus, neigiamai įtakojusias jos gyvenimą tiek šiuo metu, tiek ir ateityje, ir tai turi būti tinkamai kompensuota.
Nuteistoji I. Š. apeliaciniame skunde akcentuoja savo turtinę padėtį, tačiau, kaip jau buvo minėta, kaltininko turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį gyvybės atėmimo atveju. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio turinio, tą aplinkybę, kad nuteistosios I. Š. turtinė padėtis nėra gera, apygardos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertino, tai buvo vienas iš kriterijų sumažinant prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistoji I. Š. yra jauno, 28 metų amžiaus, darbinga, turi virėjos specialybę bei darbo patirties, darbovietėse charakterizuojama kaip gera savo srities specialistė (t. 2, b.l. 18-20). Taip pat nuteistoji turi nekilnojamojo turto (t. 2, b.l. 25-27), neturi išlaikytinių. Taigi, visos šios aplinkybės rodo, jog apeliantė, nepaistant jai paskirtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, turės galimybę, nors ir per ilgesnį laiką, atlyginti padarytą žalą. Nors įtakos I. Š. nusikalstamiems veiksmams turėjo provokuojantis žuvusiosios A. D. elgesys, ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, negali turėti esminės įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui, kadangi žala šiuo atveju padaryta ne A. D. , bet jos mažametei dukrai, dėl šios veikos praradusiai artimiausią žmogų bei maitintoją (CK 6.282 straipsnio 2 dalis).
Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tinkamai įvertino visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 150 000 Lt yra proporcingas nuteistosios padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir teismų praktikai, kuomet iš ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis už kito žmogaus gyvybės atėmimą nuteistų asmenų žuvusiųjų vaikams, kurie, priešingai nei D. J. , neliko našlaičiais, buvo priteistos 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2011, 2K-148/2011, 2K-118/2013 ir kt.).
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistosios I. Š. apeliacinį skundą atmesti.