- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 1-383-387/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00741-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- I. Š.
- Civilinis ieškovas
- VšĮ Vaikų
- Advokatai
- Vladimiras Kononenka
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Š., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini) virėja, gyv. (duomenys neskelbtini), (dekl. gyv. vieta - (duomenys neskelbtini)), anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Š. nužudė kitą žmogų, nusikalstamą veiką padarydama tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis. 2013-05-02 apie 17.00 val., I. Š. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, namo, esančio (duomenys neskelbtini)., bendro naudojimo koridoriuje, tyčia, ne mažiau 11 kartų dūrė peiliu A. D. į pilvo, krūtinės ir nugaros sritis, padarydama jai durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu, durtines - pjautines žaizdas juosmens srityje dešinėje pusėje ir pilvo priekinėje sienelėje dešinėje pusėje su kepenų sužalojimais, durtinę – pjautinę žaizdą juosmens srityje kairėje pusėje su storosios žarnos nusileidžiančios dalies įpjovimu, durtinę – pjautinę žaizdą dešinio peties nugariniame paviršiuje su minkštųjų audinių sužalojimu, paviršines pjautines žaizdas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje ir juosmens srityje dešinėje pusėje, šešias durtines – pjautines žaizdas krūtinės ląstos ir juosmens srityje be vidaus organų sužalojimo, t.y. visumoje kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu sužalojimus, kurie komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, nuo ko nukentėjusioji mirė, ir taip tyčia nužudė A. D..
Apklausta kaltinamąja I. Š. savo kaltę pripažino, nurodydama, kad ji A. D. pažįsta jau apie 10 metų. Ši visada gyveno kaimynystėje, kur gyvena I. Š. mama G. Š., sesuo R. Š. ir anksčiau gyveno tėtis, kuris yra jau miręs. Su A. D. jie anksčiau sutarė labai gerai. Vėliau, po jos skyrybų su vyru, santykiai pablogėjo. A. D. pradėjo labai keistai elgtis, pasidarė labai irzli ir pastoviai juos erzindavo, kabinėdavosi dėl įvairių dalykų. I. Š. šeima gyvena su ja vienoje laiptinėje, t.y. tarp jų yra bendras koridorius, ir iš jo yra įėjimai į atskirus kambarius. I. Š. jau apie 2 metus gyvena atskirai. Jai mama su seserimi ne kartą skundėsi, kad A. D. prie jų kabinėjasi ir erzinasi, todėl, kai ji su A. D. susitikdavo, tarp jų kildavo konfliktai. 2013-05-02 I. Š. ir jos sesuo buvo minėtame bute, kur pastaroji gyvena su savo mama. Pakeliui jos užėjo į parduotuvę ir nusipirko šampano, kurį atėjusios į namus gėrė. Namuose seserys išgėrė 5-6 butelius šampano. Po to I. Š. su seserimi išeidamos į koridorių vis susitikdavo A. D., kuri jas užgaliodavo. Vaikščiodama pirmyn atgal, A. D. pastoviai jas įžeidinėdavo. Tada I. Š. paskambino apylinkės įgaliotiniui S. S., paaiškino susiklosčiusią situaciją ir paklausė, ką daryti, prašė jo pagalbos. Klausė kaip elgtis dėl A. D. veiksmų, kur galėtų parašyti pareiškimą. Jis pasakė, kad dabar atvažiuoti negali, kad atvažiuos po valandos arba siūlė kreiptis su pareiškimu į Vilniaus rajono policijos komisariatą. I. Š. jam pasakė, kad jis gali nevažiuoti, kad jos pačios išspręs ką daryti. Po to, apie 16.40 val., I. Š. susiruošė gaminti valgyti ir pasiėmė į rankas peilį. Laikydama rankose peilį, ji nutarė išeiti į koridorių ir žvilgtelti ar kartais negrįžta mama. Išėjusi ji sutiko kaimynę A. D., kuri vėl pradėjo įžeidžiamai kabinėtis, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. A. D. pasakė, kad I. Š. jos eidama neaplenktų, nes tik ji koridoriumi gali eiti pirma. Koridorius yra kažkur 3 m. pločio, todėl I. Š., bandydama aplenkti A. D. kažkaip savo kūnu ją pastūmė. Pastaroji įsikabino jai į plaukus ir pradėjo už jų laikydama ją tampyti po visą koridorių. A. D. ją tempė link laiptų, turbūt norėdama nuo jų nuversti, todėl taip besistumdant I. Š. jai dūrė su peiliu. Ji net nejautė, kad jai dūrė peiliu. Kiek atsimena ji A. D. galėjo sužaloti nugaros sritį, nes ji stovėjo į ją šonu, tačiau kiek kartų dūrė, neprisimena, kadangi tuo metu buvo šoko būsenoje. I. Š. atsimena tik tai, kad jai sugrįžus į namus, jos sesuo pasakė, ką ši padarė. Tada I. Š. išėjo į lauką. Prie A. D. buvo susirinkę žmonės. I. Š. dar norėjo prieiti prie jos ir jai įspirti, tačiau žmonės jos neprileido, o vėliau jai pasakė, kad ji nebegyva. Kur I. Š. padėjo peilį, su kuriuo sužalojo A. D., bei kokiu būdu buvo sulaužytas peilis, kuriuo buvo sužalota A. D., I. Š. neprisimena. Vėliau ji sugrįžo į namus ir laukė kol atvažiuos policija. Įvykio metu ji buvo apsirengusi tamsiais džinsais, rožinės spalvos maikute. I. Š. pažymėjo, kad labai gailisi dėl savo poelgio, sutinka atlyginti civilinį ieškinį, tik prašo sumažinti jo dydį.
Savo parodymus I. Š. visiškai patvirtino 2013-05-07 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu.
Motyvuojamoji dalis
I. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis įrodyta liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu surašytais protokolais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo veiksmais, objektų apžiūra.
Apklausta liudytoja R. Š. parodė, kad ji gyvena kartu su mama. Kartu su jomis gyveno jos jaunesnioji sesuo I. Š., kuri prieš du metus persikraustė gyventi kitur. Kaimynystėje su jomis gyveno A. D.. Anksčiau R. Š. šeimos narių santykiai su A. D. buvo labai geri. Po to ji išsiskyrė su vyru, ir labai pasikeitė, tapo pikta, irzli, pradėjo kabinėtis prie jos šeimos narių, pastoviai juos erzino, mėgdžiojo, provokavo konfliktus. Jų butai yra vienas šalia kito, turi bendrus du koridorius, namo išėjimą ir kiemą. Abudu koridoriai yra maži, siauri. Konfliktai tarp jų vyksta apie 6 metus. Konfliktai dažnėjo. Visą laiką jie buvo dėl buitinių priežasčių, susijusių su bendromis patalpomis, arba dėl beprasmiškų patyčių. A. D. visada pati inicijuodavo konfliktus. 2013-05-02 I. Š. atvažiavo pas R. Š. į svečius. Jos nusipirko 6 butelius šampano ir bute jį gėrė dviese. Kelis kartus, išėjusios į koridorių, buvo sutikusios A. D., kuri elgėsi provokuojančiai. Po to I. išėjo iš kambario į lauką, o R. Š. liko kambaryje. Pas R. Š. garsiai grojo muzika, visi langai buvo uždaryti ir ji visiškai negirdėjo, kas vyksta kieme, lauke. Po kažkurio laiko į kambarį įbėgo I. Š. ir kažką pasakė. R. Š. blogai prisimena, ką ji pasakė, tačiau greičiausiai, - kad ji peiliu papjovė A.. R. Š. išbėgo į kiemą ir pamatė ant prieangio kraują, ir kažkodėl nubėgo įpylė į kibirą name vandens ir pradėjo pilti ant prieangio bei šluota valyti. R. Š. negali paaiškinti, kam tai darė, matyt ją išgąsdino kraujo vaizdas. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jas abi atvežė į policijos komisariatą. Paties įvykio ji nematė ir, kaip kas įvyko, nežino. Liudytoja nurodė, kad po įvykio apsirengė rožinės spalvos bliuzonu, kuris kabėjo prie durų. Nežinojo, kad sesė buvo apsirengusi juo įvykio metu. Ant bluzono buvusį kraują (porą taškučių), pastebėjo tik vėliau. Praėjus porai dienų po įvykio bluzoną sudegino, kadangi pagalvojo, jog jis yra niekam nereikalingas, jei policija jo iš karto nepaėmė.
Apklaustas liudytoju S. S. teisme parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Nemenčinės policijos nuovados tyrėju. (duomenys neskelbtini) kaimas priklauso jo aptarnaujamai teritorijai. Jis gerai pažįsta Š. šeimą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kadangi yra turėjęs pareiškimų susijusių su šia šeima. S. S. yra davęs savo tarnybinį telefono numerį, todėl I. Š. jam kartais paskambindavo ir šiaip pasitarti, kaip jai elgtis vienu ar kitu atveju, kai įvyksta konfliktinė situacija. 2013-05-02 į A. S. tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną paskambino I. Š., kuri papasakojo, kad prie jos kabinėjasi kaimynė A. D.. I. Š. klausė, ką jai daryti ir kur ji galėtų parašyti pareiškimą. Ji sakė, kad A. D. ją vadina necenzūriniais žodžiais. S. S. jai pasakė, kad ji gali parašyti pareiškimą komisariate, gali atvažiuoti pats ir jį priimti arba ji gali parašyti pareiškimą ir išsiųsti jį paštu, nes ji gyvena šalia pašto. I. Š. pasakė, kad S. S. nevažiuotų pas ją. I. Š. telefonu kalbėjo normaliu tonu, jokios pagalbos neprašė, apie jokį smurtą nekalbėjo.
Apklaustas liudytoju V. D. parodė, kad A. D., I. Š. ir R. Š. jis pažįsta tik iš matymo, kadangi gyvena šalia jų už kelio esančiame name. Jokių jų konfliktų anksčiau, nematė. 2013-05-02 jis ėjo namo ir gatvėje ant važiuojamosios dalies, šalia šaligatvio iš kairės pusės nuo minėtos sankryžos pamatė gulinčią moterį. V. D. priėjęs pamatė, kad tai yra A.. Šalia jos ir ant moters drabužių buvo daug kraujo, ji gulėjo ant nugaros, apie 2 metrų atstumu nuo jos gulėjo peilio rankena, o per kelią priešingoje pusėje į žemę buvo įsmeigtos peilio ašmenys. Netrukus priėjo gyvenantys netoliese G. M. ir R. P.. G. paskambino 112, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai V. D. prie jos priėjo, moteris buvo nesąmoninga, nejudėjo, bet iš jos gerklės buvo sunkus kvėpavimas, atrodė, kad ji dūsta. Jie apvirto ją ant šono ir taip laikė, tačiau netrukus ji nustojo kvėpuoti, o po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir konstatavo jos mirtį. Šalia jos buvo I. Š.. Ji buvo labai susijaudinusi, šaukė, kad ji neslepia, kad tai ji A. D. taip padarė, kad taip jai ir reikia, kad greičiau padvėstų, kad tai jai už I. Š. tėvą, Ji vis bandė prie gulinčios moters priartėti ir jai suduoti koja, bet jie jai priėję vyrai to neleido ir neprileido prie šios.
Apklaustas liudytoju G. M. parodė, kad jis pažįsta Š. šeimą, gerai pažinojo jų jau mirusį tėvą, o pačias jų dukteris jis pažįsta blogai, jų vardų nežino, tik skiria kaip vyresniąją ir jaunesniąją. A. D. jis pažinojo tik iš matymo. 2013-05-02 apie 16.50 val. jis su savo draugu R. P. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) Kai jie pamatė ant važiuojamosios dalies ant nugaros gulinčią moterį, sustojo, ir G. M. priėjo prie jos, o vėliau, pastatęs mašiną, priėjo ir R.. Jie pamatė aplink ją daug kraujo, taip pat ir ant jos rūbų, ir paskambino telefonu 112. Moteris buvo pageltonavusi ir dar šiek tiek kvėpavo, dūsavo. Atvykus greitajai med. pagalbai, buvo diagnozuota jos mirtis. Laukiant medikų iš savo namų vis išeidavo į gatvę I. Š.. Ji buvo labai susijaudinusi, agresyviai nusiteikusi, rūkė ir šaukė, kad tai A. už jos tėvą, kurį ji nužudė. Ji bandė prie jos prieiti ir suduoti koja į jos kūną, bet jie jos neprileido. G. M. taip pat pastebėjo, kad šalia A. yra peilio rankena, o priešingoje kelio pusėje yra įsmeigtos į žemę peilio ašmenys.
Apklaustas liudytoju R. P. parodė, kad jis su savo kaimynu G. M. važiavo vienu automobiliu. Važiuodamas jis pamatė ant kelio gulinčią kaimynę A. D., kuri buvo jų kaimyno (duomenys neskelbtini)sugyventinė. R. P. suprato, kad atsitiko kažkas negero, todėl išlaipino G., kad šis išsiaiškintų, o pats nuvažiavo namo pastatyti automobilio ir maždaug po 3 minučių atėjo prie gulinčios A. D. ir pamatė, jog ši kruvina. Tada R. P. pamatė Nepilnamečių socializacijos centre stovintį policijos automobilį ir nubėgo pakviesti pareigūno. Netrukus atvyko greitoji med. pagalba, kuri konstatavo A. D. mirtį. Tada atvyko dar vienas policijos ekipažas.
Apklaustas liudytoju E. M. parodė, kad 2013-05-02 jis dirbo (duomenys neskelbtini), vaikų socializacijos centre. Apie 17.00 val. Išvažiuojant iš jo ir pravažiavus nuo vartų apie 10 metrų, jį sustabdė vyriškis, kuris paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. E. M. pamatė ant kelio važiuojamosios dalies gulinčią kraujuotą moterį. Šalia jos gulėjo nulaužta peilio geležtė. Apžiūrėjus matėsi, kad moteris jau yra be gyvybės ženklų. Apie tai E. M. iš karto informavo Vilniaus rajono PK budėtojų dalį ir pradėjo aiškintis kas čia įvyko. Iš aplinkui gulinčią moterį buvusių kaimo gyventojų, E. M. sužinojo, kad gretimame name gyvena vyriškis, kuris su ja bendraudavo, ir kai reikdavo prižiūrėdavo mirusiosios vaiką. Mirusioji buvo A. D.. Nuėjęs pas vyriškį E. M. pamatė, kad pastarasis yra neblaivus, su juo sunku buvo susikalbėti, namuose buvo A. D. dukra. Pamatęs, kad jis nieko nežino, pareigūnas pradėjo aiškintis toliau ir E. M., išėjęs į kiemą, iš tų pačių kaimo gyventojų sužinojo, kad galimai konfliktas galėjo būti tarp A. D. ir jos kaimynių. E. M. užėjus į kambarį, esantį gretimai mirusios kambario, jame rado dvi merginas ir jų motiną. Pradėjus klausinėti, kas čia nutiko, moterys atsakė neaiškiai, jų atsakymai skyrėsi, painiojosi ir pokalbio metu jaunesnioji mergina pasakė, kad tai ji sužalojo kaimynę, tačiau vyresnioji pasakė, kad tai ji sužalojo A. D.. E. M. suprato, kad jaunesnė mergina bandė prisiimti kaltę sau, o vyresnė tuo metu tylėjo. Tada jis pamatė, kad vyresnės marškinėliai yra sutepti krauju ir paklausė kodėl tada jos marškinėliai kruvini, o ne sesers, kuri nori prisiimti sau kaltę ir jaunesnioji pasakė, kad spėjo persirengti ir susikeisti. Viena iš jų vėliau buvo sulaikyta. Prisimena, kad šviesi mergina ( R. Š.) buvo su kruvinais marškinėliais, o vėliau per televiziją pamatė, kad buvo sulaikyta tamsiais plaukais mergina (I. Š.). Tuo metu mergina su tamsiais plaukais labiau orientavosi kas vyksta, liepė sesei nenusišnekėti, sakė, kad ji nelįstų, nes tai ji padarė nusikaltimą. Iš tamsios merginos kalbos E. M. suprato, kad jos vaikinas šiuo metu įkalinimo įstaigoje. Atvykus operatyvinei grupei tolimesnį darbą perdavė jiems ir atvykusiems patruliams, kurie apsaugojo įvykio vietą, o pats E. M. toliau rūpinosi nužudytosios vaiko perdavimu globos įstaigai. Pokalbis su minėtomis moterimis buvo įrašytas į telefono diktofoną.
2013-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas daugiabutis vieno aukšto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Abi namo puses per sklypo teritoriją skiria ruda tvora. Apžiūros objektas yra namo kairioji pusė ir aplinka aplink jį. Ši namo dalis aptverta tinkline metaline tvora. Šioje dalyje iš (duomenys neskelbtini) Pusės yra 3 langai. Įėjimas yra iš (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į namą iš (duomenys neskelbtini)gatvės važiuojamosios dalies veda asfaltuotas takelis. Prie įėjimo durų įrengta medinė laiptinė su turėklais ir prieangiu. Ant asfaltuoto kelio, laiptų ir prieangio yra raudonos spalvos lašai, panašūs į kraujo dėmes. Po laiptine ant žolės yra didelė raudona dėmė, panaši į kraują. Ant prieangio grindų raudonos sutrintos dėmės, panašios į kraują. Užėjus pro duris patenkama į namo koridorių, kuriame iš kairės pusės yra medinėmis lentomis užkaltas įėjimas, tiesiai yra medinės rudos durys į butą Nr. 1 su vidine įleidžiamąja spyna. Iš dešinės pusės yra medinės šviesiai rudos durys į butą Nr. 2. Tarp butų kampe yra medinė spintelė, medinės dėžės, ant kurių stovi daiktai. Ant namo įėjimo pagrindinių durų kairiosios varsčios yra raudonos dėmės, panašios į kraują (iš lauko pusės), ant kitų namo durų, grindų, sienų, tokių dėmių nėra. Apie 10 metrų nuo namo (duomenys neskelbtini) yra važiuojamoji dalis, kurios plotas yra 4,5 metrų, ant jos priešingoje pusėje šalia šaligatvio ant dešiniojo šono guli moteriškos lyties lavonas. Prie lavono kojų guli rudos spalvos peilio rankena su nulaužtos geležtės dalimi. Priešingoje kelio pusėje prie šaligatvio yra įsmigusi į žemę 13 cm ilgio peilio geležtė. Prie lavono esančios rankenos ir geležtės dalies bendras ilgis 17,8 cm. Ant važiuojamosios dalies prie lavono yra daug raudonų dėmių, panašių į kraują. Prie lavono ant žemės guli raktų ryšulys. (1 t., b.l. 5-19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. MK 54/13 (01) nurodoma, kad tikėtina, jog A. D. dešinio peties ir krūtinės durtinės – pjautinės žaizdos, padarytos tirti pateikto peilio geležte, kuri buvo paimta įvykio vietos apžiūros metu.
Pateikta peilio rankena su geležtės dalimi ir geležtė yra vieno peilio dalys. Tikėtina, kad jos atidalintos (nulaužtos) po sužalojimų A. D. padarymo (1 t., b.l. 22-27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 616/13 (01) konstatuota, kad A. D. mirė nuo daugybinių durtinių – pjautinių krūtinės ląstos ir pilvo žaizdų su kairio plaučio ir kepenų sužalojimais. Tai komplikavosi išoriniu ir vidiniu nukraujavimu. A. D. mirtis galėjo įvykti prieš 2-3 val. iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje 2013-05-02, 19:15 val. A. D. lavono kraujyje ir smegenų skystyje etilo alkoholio nerasta.
1. Durtinė – pjautinė žaizda krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimu;
2. Durtinės – pjautinės žaizdos juosmens srityje dešinėje pusėje ir pilvo priekinėje sienelėje dešinėje pusėje su kepenų sužalojimais;
3.Durtinė – pjautinė žaizda juosmens srityje kairėje pusėje su storosios žarnos nusileidžiančios dalies įpjovimu;
4. Durtinė – pjautinė žaizda dešinio peties nugariniame paviršiuje su minkštųjų audinių sužalojimu;
5. Paviršinės pjautinės žaizdos krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje ir juosmens srityje dešinėje pusėje;
6. Šešios durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos ir juosmens srityje be vidaus organų sužalojimo.
7. Odos nubrozdinimai abiejų kelių sąnarių srityse. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje galimai griuvimo metu atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Sužalojimai išvardinti punktuose 1-6 padaryti duriančių – pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį nevienodai išreikštomis briaunomis, aštrius ašmenis, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl daugybinių durtinių – pjautinių žaizdų ir vidaus organų sužalojimų išsivystė nukraujavimas, kuris baigėsi mirtimi.
Visi sužalojimai rasti A. D. lavono kūne padaryti neilgai trukus iki mirties. Pomirtinių sužalojimų lavone nėra. Sužalojimų išsidėstymas leidžia teigti, kad A. D. negalėjo pasidaryti durtinių – pjautinių žaizdų savo ranka. Sužalojimų būdingų kovai ir savigynai A. D. lavone nėra.
Po sužalojimų padarymo, kurį tai laiko tarpą (skaičiuojamą dešimtimis minučių) kol neišsivystė nukraujavimas A. D. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus: judėti, kalbėti, šauktis pagalbos. Sužalojimų padarymo metu A. D. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, asmuo sudavęs smūgius galėjo būti įvairiose vietose nukentėjusiosios kūno atžvilgiu.
Sužalojimai rasti A. D. lavono kūne galėjo būti padaryti nemažiau 13-os trauminių poveikių pasekoje. Durtinės – pjautinės žaizdos padarytos duriančių – pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turinčiu stačiakampio pavidalo pentį nevienodai išreikštomis briaunomis, aštrius ašmenis. Žaizdose užsifiksavo grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai. Sužalojimai rasti A. D. lavono kūne padaryti per trumpą laiko tarpą, todėl nustatyti jų eiliškumą nėra galimybės.
Alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2013-05-02 19.15 val., I. Š. alkoholio kiekis kraujyje sudarė 1,83 promilių etilo alkoholio ( t. 1, b.l. 151 ).
2013-06-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu iš Vilniaus apskr. VPK Vilniaus raj. PK VPS PP specialisto E. M. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas su garso įrašu, kuris buvo įrašytas į laikmeną ir apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės bylos tyrimui ( 1 t., b.l. 103; 104-106).
Iš 2013-06-20 atliktos garso įrašo suvestinės matyti, jog garso įraše buvo užfiksuoti du pokalbiai, vykę tarp I. Š., R. Š., G. Š. ir Nemenčinės PN specialisto E. M.. Išnagrinėjęs pastarųjų pokalbių turinį, teismas konstatuoja, jog jie laikytini I. Š. kaltę patvirtinančiais įrodymais, kadangi juose užfiksuotos aplinkybės atitinka kitus bylos duomenis (kaltinamosios, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotas aplinkybes, kita bylos medžiaga).
Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais daroma išvada, kad I. Š. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jos veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d., nes ji nužudė kitą žmogų.
Teismo nuomone kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Apie kaltininkės tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimo pobūdį, lokalizaciją, kaltininkės ir nužudytosios tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat į kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Š. nusikalstamos veikos metu naudojo pavojingą, sunkiai kūną žalojantį įrankį – peilį. Kaltinamosios tyčią nužudyti A. D. patvirtina ir jos elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Taip liudytojai V. D., G. M. patvirtino, kad I. Š. bandė įspirti jau gulinčiai ir sunkiai sužalotai A. D., kartodama, kad taip pastarajai ir reikia, kad ji to nusipelnė. Toks kaltinamosios elgesys aiškiai rodo, kad ji smūgį peiliu A. D. sudavė tyčia ir siekė atsiradusių padarinių.
Šioje byloje mažametės A. D. dukters D. J. interesus atstovaujanti VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centras pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamosios I. Š. 300 000 Lt mažametės D. J. neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamoji ir jos gynėjas su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas. Prokurorė taip pat nurodė, jog civilinio ieškinio dydis turėtų būti mažinamas.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taigi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismai, nustatydami konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į anksčiau nurodytus kriterijus, bet ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti tokių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti šių kriterijų visumą. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.
Kaip žinia, asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl I. Š. įvykdyto nusikaltimo mažametė D. J. neteko motinos meilės, šilumos, jos globos ir išlaikymo, kas ateityje turės įtakos jos, kaip asmenybės, formavimuisi. Akivaizdu, kad tarp žuvusiosios ir jos dukters buvo susiformavę artimi santykiai, todėl motinos netektis sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinius pergyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad I. Š. įvykdė tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, jog pačios kaltinamosios turtinė padėtis nėra gera. Ji dirbo, tačiau gaunamos pajamos nėra didelės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad 150 000 Lt suma laikytina pakankama mažametės D. J. patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Skiriant kaltinamajai I. Š. bausmę atsižvelgiama, kad ji iki šiol nebuvo teista, bausta administracine tvarka. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę ar psichiatro įskaitą neįrašyta. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad I. Š. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu nurodė, kad labai gailisi dėl savo elgesio. Taip pat, teismo vertinimu, I. Š. atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis pačios nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
Laikoma, kad provokuojančiu reikėtų pripažinti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju I. Š. nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiosios veiksmus, kuriuos ji apibūdino tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu: nukentėjusioji pastoviai užgauliodavo I. Š. ir jos šeimos narius; įvykio dieną įžeidžiančiai kalbėjo apie kaltinamąją ir jos sesę; eidama koridoriumi, neleido kaltinamajai aplenkti jos, čiupo kaltinamąją už plaukų. Pažymėtina, kad šiuos kaltinamosios parodymus patvirtino liudytojai R. Š., S. S..
I. Š. atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pastarosios I. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą patvirtina bylos medžiaga - pačios kaltinamosios, liudytojos R. Š. parodymai, alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2013-05-02, 19.15 val. I. Š. buvo nustatytas 1,83 prom. girtumas (b. t. 1, b. l. 151).
Kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad I. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 str.3d. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas tyčia, panaudotas grėsmingas įrankis – peilis. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniškai. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, I. Š. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, teismas parenka I. Š. minimalią sankcijoje numatytą bausmės trukmę.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką I. Š. įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-05-02 iki 2013-10-02.
I. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, priimant nuosprendį, sprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
I. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nubausti 7 (septyneri) metų laisvės atėmimu.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką I. Š. įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2013-05-02 iki 2013-10-02.
I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinio centras“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti D. J. iš I. Š. 150 000 ( vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių) Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Dvi peilio dalis (metalinę geležtę su medine rankena ir metalinę geležtę), A. D. drabužius, saugomus Vilniaus apskr.. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti;1 nuoplovą su galimais kraujo pėdsakais, saugomą Vilniaus apskr.. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;buto raktų ryšulį, juodos spalvos maišelį su dviem vaikiškais megztukais ir šaliku, saugomus Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti mažametei nukentėjusiajai D. J.. Pastarajai atsisakius juos paimti, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.