Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims A. R. (A. R.), V. R. ir antstolei Svajonei Žukaitienei dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų asmeninį turtą, į jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0076/12/01827 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. A2.6-1162-537/2012 dėl 1303,29 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. R. Lietuvos valstybės naudai (vykdomosios b. l. 1). Antstolė Svajonė Žukaitienė 2012 m. spalio 1 d. Turto arešto aktu areštavo sutuoktinių A. R. ir V. R. vardu registruotą santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b. l. 69-70, 78-80). 2017 m. balandžio 25 d. antstolė Svajonė Žukaitienė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (vykdomosios b. l. 71).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas A. R. ir V. R. yra sutuoktiniai. Vykdymo procese antstolės areštuotas turtas (žemės sklypas) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų A. R. ir V. R. teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp A. R. ir V. R. nėra nutraukta. Vedybų sutarties jie nėra sudarę. Todėl, esant šioms nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkui A. R. priklauso ½ dalis prašyme nurodyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis).

Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Pareiškėjas savo prašyme nepateikė siūlytinos skolininkui priklausančios nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarkos. Naudojimosi tvarkos taip pat nepasiūlė nei skolininkas nei suinteresuotas asmuo V. R..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 straipsnis, 6.306 straipsnio 1 dalis).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Kaip minėta, išieškojimo vykdymui užtenka nustatyti idealiąją turto dalį, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies. Pažymėtina, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas, siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis su bendrosios nuosavybės dalyviais dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.