Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-555-502/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-26
Bylos Nr.: eA-555-502/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04639-2021-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas: viešosios įstaigos Kauno miesto, VšĮ Kauno miesto poliklinika
Atsakovas: Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo: N. V.

Kategorijos

6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-555-502/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04639-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.2.; 6.6. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – N. V.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Kauno miesto poliklinika (toliau – ir pareiškėjas, Įstaiga) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2021 m. lapkričio 3 d. įsakymą Nr. T4-242-(1.34) „Dėl pacientui A. V. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Tarnyba, atlikusi tyrimą pagal trečiojo suinteresuoto asmens N. V. skundą, 2021 m. spalio 29 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) pagrindu priėmė Įsakymą, kuriuo įspėjo pareiškėją dėl nustatytų teisės aktų ir Įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų. Įsakyme Tarnyba konstatavo, kad gydytojas P. K. nesilaikė 2005 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas“ (toliau – ir MN 14:2005) nuostatų, Įstaigos patvirtintų šeimos gydytojo pareiginių nuostatų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas paciento teises gauti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ataskaitoje nurodoma, kad šeimos gydytojas P. K. netinkamai diagnozavo ir gydė (duomenys neskelbtini) ir laiku nerekomendavo pacientui A. V. (toliau – ir Pacientas) gydytis stacionariai.

2.2. Pareiškėjo teigimu, priimdama ginčijamą Įsakymą, Tarnyba nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų. Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų, t. y. Įsakyme nenurodytas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas ir kitos Įsakymo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, Įsakymo motyvai.

2.3. Tarnyba ištyrė tik šeimos gydytojo P. K. veiksmus (neveikimą) ir įvertino jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, reglamentuojantiems šeimos gydytojo kompetenciją bei paciento teises, tačiau Tarnyba netyrė Įstaigos, kaip asmens sveikatos priežiūros paslaugas organizuojančio ir teikiančio subjekto, priimtų sprendimų visumos asmens priežiūros paslaugų kokybės kontekste, visiškai nevertino kitų įstaigos darbuotojų pacientui suteiktų paslaugų kokybės ir jos ryšio su paciento mirties priežastimi, nevertino paties paciento pareigų, apibrėžtų įstatymuose, vykdymo.

2.4. Pacientui (duomenys neskelbtini) nustatytas 2018 metais, 2019 m. kovo 15 d. jam Įstaigoje suteikta šeimos gydytojo konsultacija, išrašyti vaistai (duomenys neskelbtini), paskirti tyrimai. Pacientas 2019 m. kovo 20 d. supažindintas su tyrimų rezultatais, (duomenys neskelbtini) rodiklis normos ribose, nurodyta kontroliuoti ligos eigą. Pacientas kitai šeimos gydytojo konsultacijai užsiregistravo tik po 18 mėnesių, tuo metu jo šeimos gydytoju buvo P. K. (paskirtas paciento šeimos gydytoju 2019 m. spalio 8 d.). Šeimos gydytojo P. K. 2020 m. rugsėjo 15 d. nuotolinės konsultacijos metu Pacientas neišsakė jokių su (duomenys neskelbtini) susijusių nusiskundimų bei teigė, kad vaistų nevartoja. Duomenų, ar Pacientas įsigijo ir vartojo vaistus pagal 2019 m. kovo 15 d. išrašytus šeimos gydytojo receptus, Įstaiga neturi. Jei pacientas įsigijo ir vartojo paskirtus vaistus pagal gydytojo rekomendacijas, jie turėjo pasibaigti daug anksčiau, nei Pacientas užsirašė 2020 m. rugsėjo 15 d. nuotolinei gydytojo konsultacijai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Tarnybos tirtu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. Pacientas neturėjo nusiskundimų dėl (duomenys neskelbtini) ligos, neišsakė jų šeimos gydytojui, o šeimos gydytojas, vadovaudamasis MN14-2005 13.3. punktu negalėjo dėl to tinkamai konsultuoti pacientą ir gydyti Paciento sveikatos sutrikimus dėl (duomenys neskelbtini).

2.5. Lietuvos Respublikoje galiojant ekstremalios situacijos režimui Įstaiga koncentravosi į nuotolinių paslaugų teikimą asmenims, neturintiems ūmių indikacijų ar turintiems Covid-19 ligos požymių. Pacientas rinkosi tik nuotolines konsultacijas. Tarnyba turėjo pareigą ištirti, kokią įtaką ambulatorinių paslaugų teikimo kokybei turėjo ekstremalios situacijos režimas.

2.6. Paciento lėtinės ligos – (duomenys neskelbtini) nėra pažymėtos jo mirties liudijime, kaip turėjusios įtaką Paciento mirčiai, o Pacientas dėl šių ligų apskritai nesikreipė pagalbos nuo 2019 m. kovo mėnesio.

2.7. Karščiavimo klinikos šeimos gydytoja, 2020 m. lapkričio 25 d. 11 val. 39 min. užpildžiusi Ambulatorinio apsilankymo aprašymą (forma E025) nurodė: „Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: Pacientui skambinta gavus tyrimų rezultatus ir rekomenduotas stacionarinis gydymas, siūliau parašyti f027/a į SPS, kviesti GMP, tačiau pacientas atsisako. Teigia, kad nori pasitarti su savo šeimos gydytoju. Pageidauja geriamų a/b“. Šeimos gydytojas P. K. Ambulatorinio apsilankymo aprašymą (forma E025) užpildė 2020 m. lapkričio 25 d. 14 val. 13 min., žinodamas, kad pacientas stacionarinio gydymo atsisakė, todėl Tarnybos išvada, kad Įstaiga Paciento teises į kokybiškas paslaugas pažeidė būtent gydytojui P. K. nerekomendavus stacionarinio gydymo pacientui yra nepagrįsta, priimta neįvertinus, kad Įstaiga per savo darbuotojus rekomendavo Pacientui gydytis stacionariai ir net siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o šeimos gydytojo veiksmai buvo atliekami žinant Paciento valią.

2.8. Šeimos gydytojas P. K. 2020 m. lapkričio 26 d. užpildė Ambulatorinio apsilankymo aprašymą (forma E025), reaguodamas į gautą ir e. sveikata sistemoje esančią Paciento PGR testo rezultatą ir vykdydamas pareigą informuoti Pacientą apie saviizoliacijos tvarką. Paciento savijauta nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. nepablogėjo, t. y. neatsirado jokie papildomi sveikatos būklės veiksniai, kurie indikuotų papildomą pareigą šeimos gydytojui įkalbinėti pacientą hospitalizuotis. Ligos kontrolė buvo paskirta 2020 m. lapkričio 30 d., t. y. pirmadienį, tačiau Paciento būklei pablogėjus savaitgalį, 2020 m. lapkričio 30 d. paryčiais jis buvo hospitalizuotas reanimacijos skyriuje. Šeimos gydytojas neturi priemonių įsakmiai nurodyti pacientui hospitalizuotis. MN14:2005 10.2 punktas, be kita ko, reglamentuoja šeimos gydytojo pareigą rekomenduoti ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktines priemones, tačiau rekomendacija priimti sprendimą hospitalizuotis nėra rekomendacija dėl profilaktinių priemonių pasirinkimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba pažymėjo, kad atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo priežiūrą, turi teisę kviesti dalyvauti tinkamos kompetencijos asmens sveikatos priežiūros medicinos specialistus-konsultantus (toliau – ir konsultantas), prašyti jų pateikti klinikines išvadas. Šios išvados tampa neatskiriama kontrolės ataskaitos dalimi, kurios pagrindu priimamas atitinkamo turinio įsakymas. Konsultanto išvada nėra individualus administracinis aktas, o profesinės kompetencijos pagrindu sudarytas dokumentas, kuriame pateikiamos minėta kvalifikacija pagrįstos išvados dėl konkretaus klinikinio atvejo (įskaitant, gydymo taktikos) ekspertinio vertinimo. Atitinkamai, tokiam dokumentui taikomi ne motyvuotumo reikalavimai, nurodyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, o profesionalumo, kompetentingumo, išvadų aiškumo ir atitikties užduotiems klausimams reikalavimai. Akreditavimo tarnyba, atsižvelgdama į konsultanto išvadas bei vadovaudamasi atitinkamais teisės aktais, priima individualų administracinį aktą.

5. Atsakovo teigimu, Paciento klinikinį atvejį vertino Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vidaus ligų gydytoja S. N., kuri nurodė, jog 2020 metų lapkričio 20 ir 23 dienų konsultacijų metu, gydytojas galėjo detaliau pasidomėti dėl paciento lėtinių ligų paūmėjimo ((duomenys neskelbtini) kontrolės), tačiau konsultantė esminių klaidų tuo metu pagrindinės gydytos ligos diagnostikoje ir gydymo taktikoje neįžvelgė. Konsultantė nurodė, kad 2020 metų lapkričio 25 d. gydytojas P. K. įvertino karščiavimo klinikos gydytojo pateiktų tyrimų išvadas, nurodė, kad pacientui nustatyti aukšti uždegiminiai kraujo rodikliai, rentgenologiškai stebima (duomenys neskelbtini), pagrindė tinkamą klinikinę diagnozę. Vertinant pateiktą karščiavimo klinikos ambulatorinio apsilankymo aprašymą, pacientui buvo reikalingas stacionarinis gydymas. Karščiavimo klinikos gydytojo įraše nurodyta, kad pacientas stacionarinio gydymo atsisakė. Kadangi šeimos gydytojo lapkričio 25 dienos ambulatoriniame įraše nenurodyta, kad pacientas vykti į stacionarą atsisakė, konsultanto nuomone, šeimos gydytojas turėjo Pacientą pakartotinai nukreipti stacionariniam gydymui. Tarnybos konsultantė nurodė, kad paciento mirtį sukėlė sunki (duomenys neskelbtini) forma, ligos sąlygotos komplikacijos. Paciento lėtinės ligos, tai yra (duomenys neskelbtini) (nurodomi ambulatorinės kortelės įrašuose) turėjo įtakos sunkesnei ligos eigai, komplikacijų atsiradimui. Akivaizdaus neveiksnumo ir aplaidumo medicinos darbuotojų veiksmuose iš pateiktos dokumentacijos konsultantė neįžvelgė.

6. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu pagal Tarnybos kompetenciją buvo tirti ir vertinti visų Įstaigos darbuotojų, teikusių asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, veiksmai, tačiau detalizuoti buvo tik pažeidimai, kurie ir sudaro galutines patikrinimo išvadas. Tarnyba vertino ir tyrė visas Pacientui Įstaigoje teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau tai nereiškia, kad Tarnyba turėjo atskirai pasisakyti dėl kiekvieno atskiros paslaugos epizodo ir atskirai įvertinti kiekvieno asmens sveikatos priežiūros specialisto veiksmus. Įsakymo 1.1.1 ir 1.2.1 papunkčiuose konstatuoti pažeidimai už Įsakymo 1.1. ir 1.2. papunkčiuose nurodytas netinkamai suteiktas paslaugas ir nereiškia, jog visos Pacientui Įstaigoje visais atvejais teiktos paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai. Ataskaitoje buvo vertinta ir daugiau pacientui Įstaigoje teiktų konsultacijų, kurios buvo įvertintos kaip suteiktos tinkamai. Tačiau tai, kad kitos paslaugos Įstaigoje buvo teiktos tinkamai neeliminuoja Įsakymo 1.1.1 ir 1.2.1 papunkčiuose konstatuotų pažeidimų fakto, kurie yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, Tarnybos konsultantės išvadomis ir už kuriuos privalo būti pritaikyta atsakomybė.

7. Akreditavimo tarnyba nagrinėja skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, vadinasi, nėra kompetentinga, atlikdama kokybės patikrinimus, vertinti ir pasisakyti dėl gydytojų kaltės klausimų, nustyti priežastinį ryšį tarp asmens sveikatos priežiūros specialisto atliktų ar neatliktų veiksmų medicinos srityje ir konkretaus paciento sveikatos būklės rezultatų, sukėlusių vienokias ar kitokias pasekmes, ir tuo grįsti atitinkamas išvadas, tačiau gali tik konstatuoti, jog vadovaujantis atitinkamais norminiais teisės aktais nagrinėjamu atveju, įvertinus žinomas faktines aplinkybes, atitinkami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir jos specialistų veiksmai buvo tinkami ir adekvatūs, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslauga suteikta laikantis ar nesilaikant teisės aktų ir įstaigos veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų reikalavimų. Akreditavimo tarnyba kiekvieno patikrinimo metu įvertina, kokias ir kokios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugas konkrečiam pacientui privalėjo suteikti atitinkami asmens sveikatos priežiūros specialistai.

Atsiliepimas

8. Atsakovo teigimu, pareiškėjui skirta sankcija – įspėjimas yra švelniausia iš Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatytų galimų sankcijų ir atitinkamai proporcinga nagrinėjamu atveju.

Šalies argumentai

9. Trečiasis suinteresuotas N. V. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Ataskaita, kurios pagrindu Tarnyba 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė įsakymą Nr. T4-242-(1.34) „Dėl pacientui A. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ ir įspėjo VšĮ Kauno miesto polikliniką dėl Įsakymo 1 punkte nustatytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų, yra pateikta ir surašyta kompetentingos institucijos, kuriai ši funkcija yra deleguota valstybės. Tarnyba, atlikdama tyrimą pagal suinteresuoto asmens N. V. skundą, pasitelkė į pagalbą nepriklausomą konsultantą, kuris kompleksiškai vertino paciento A. V. klinikinį atvejį bei pateikė Tarnybai savo išvadas.

11. N. V. vertinimu, Tarnyba Ataskaitą surašė, ištyrusi tik vieno Įstaigos darbuotojo – šeimos gydytojo P. K. veiksmus (neveikimą), ir įvertinusi šių veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams, reglamentuojantiems šeimos gydytojo kompetenciją bei paciento teises. Tarnyba ištyrė visą paciento A. V. Įstaigoje gydymo periodą bei šiuo pagrindu pateikė išvadą, kad gydytojas P. K. paskyrė pacientui vartoti (duomenys neskelbtini) du kartus per dieną, (duomenys neskelbtini) tyrimą ir kontrolę po atlikto tyrimo, tačiau nevertino, kad pacientui vaistai buvo išrašyti prieš 18 mėnesių, ir, nors 2021 m. kovo 15 d. paaiškinime dėl A. V. mirties atvejo nurodė, kad pacientas vaistų dar turėjo, sveikatos istorijoje apie tai neįrašė, nenurodė, kokių vaistų pacientas turėjo, netikslino, ar pacientas turėjo savikontrolei reikalingą (duomenys neskelbtini), jų neišrašė, nerekomendavo (duomenys neskelbtini) savikontrolės. Šiuo atveju įvertinti ir šeimos gydytojos, kuri stebėjo bei gydė Pacientą iki gydytojo P. K. veiksmų (neveikimo), nes pastaroji 2019 m. kovo 15 d. išrašė vaistus dviem mėnesiams, t. y. iki 2019 m. gegužės 15 d.

II.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

13.1. N. V. 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi su skundu į VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktorių dėl šeimos gydytojo P. K. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui A. V. kokybės įvertinimo

13.2. VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktorius N. V. atsakymą pateikė 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-633 (1.14). VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktorius minėtame rašte nurodė, kad šeimos gydytojas P. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui A. V. teikė šeimos gydytojo kompetencijos ribose, laikydamasis teisė aktų reikalavimų.

Šalies argumentai

13.3. N. V., nesutikdamas su VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktoriaus atsakymu, pateiktu 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-633 (1.14), 2021 m. gegužės 10 d. pateikė skundą Tarnybai. N. V. prašė ištirti, ar laiku buvo suteiktos gydymo paslaugos, ar buvo atsižvelgta į paciento gretutines ligas (sirgo (duomenys neskelbtini)). N. V. nurodė, kad Pacientas sukarščiavo 2020 m. lapkričio 11 d., kūno temperatūrai nekrentant, kreipėsi į šeimos gydytoją P. K., savijautai negerėjant, paciento prašymu 2020 m. lapkričio 25 d. buvo užregistruotas į karščiavimo kliniką, atliktuose tyrimuose buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Karščiavimo klinikoje pacientui buvo rekomenduota vykti į gydymo įstaigą, tačiau pacientas atsisakė ir skubiai susisiekė su savo šeimos gydytoju, kuris pacientui patarė gydytis namuose, nes, pasak jo, tyrimai buvo ne tokie jau blogi, paskyrė medikamentinį gydymą. Atsiradus (duomenys neskelbtini), pacientas 2020 m. lapkričio 29 d. buvo paguldytas į VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos), kuriose buvo taikyta (duomenys neskelbtini), tačiau paciento gyvybės išgelbėti nepavyko.

13.4. Tarnyba Ataskaitoje konstatavo, kad A. V. laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus: 1) Šeimos gydytojas P. K., turėdamas išmanyti ligų epidemiologiją, etiologiją, patogenezę, diagnostiką ir gydymą bei jų profilaktikos principus, kaip numato sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas“ 13.3 papunktis, turėdamas gebėti konsultuoti pacientą ūminių ir lėtinių ligų ir sveikatos sutrikimų bei profilaktikos klausimais, racionalaus vaistų vartojimo, suderinamumo ir pacientų atsakomybės, laikantis rekomenduojamo gydymo plano, klausimais, įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti šiuos sveikatos sutrikimus, būkles ir ligas, prireikus pasitelkdamas kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus: (duomenys neskelbtini), paskirti tyrimus, reikalingus šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamoms ligoms, būklėms ir sveikatos sutrikimams diagnozuoti, bei vertinti jų rezultatus: (duomenys neskelbtini), kaip numatyta MN 14:2005 14.1.1,14.1.5, 14.10.75, 14.11.3, 14.11.26 papunkčiuose, 2020 m. rugsėjo 15 d. konsultacijos metu sveikatos istorijoje įrašė, kad pacientas (duomenys neskelbtini) vaistų nevartojo, ir, nors 2021 m. kovo 15 d. paaiškinime dėl A. V. mirties atvejo nurodė, kad pacientas vaistų dar turėjo, sveikatos istorijoje apie tai neįrašė, nenurodė kokių vaistų pacientas turėjo, netikslino ar pacientas turėjo savikontrolei reikalingą (duomenys neskelbtini), jų neišrašė, nerekomendavo (duomenys neskelbtini) savikontrolės, vėlesnių A. V. nuotolinių, konsultacijų metu – laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. neišsiaiškino paciento (duomenys neskelbtini) vaistų vartojimo fakto (kiek ir kokių vaistų dar turėjo po paskutinio jų išrašymo 2019 m. kovo 15 d., ar vartojo vaistus po 2020 m. rugsėjo 15 d. vykusios konsultacijos), neišrašė šiems vaistams recepto, nesiaiškino ar pacientas turėjo savikontrolei reikalingą (duomenys neskelbtini), jų neišrašė, nerekomendavo ir neprašė (duomenys neskelbtini) duomenų, ir tuo pažeidė: a) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį; b) MN 14:2005 10.2 papunktį; c) VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktoriaus 2018 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. (2.1)P-499 patvirtintų Šeimos sveikatos skyriaus šeimos gydytojo pareiginių nuostatų 11.1 papunktį; 2) Šeimos gydytojas P. K., turėdamas gebėti įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti šiuos sveikatos sutrikimus, būkles ir ligas, prireikus pasitelkdamas kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus: (duomenys neskelbtini) <...> ir kitas per orą plintančias infekcijas, kaip numatyta MN 14:2005 14.10.4 papunktyje, 2020 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) sirgusiam pacientui, kuriam Karščiavimo klinikoje buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), nerekomendavo stacionarinio gydymo, paaiškinant pacientui galimas pasekmes dėl gretutinio susirgimo, atsisakius hospitalizacijos, ir tuo pažeidė: 1) Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį; b) MN 14:2005 10.2 papunktį; 3) VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktoriaus 2018 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. (2.1)P-499 patvirtintų Šeimos sveikatos skyriaus šeimos gydytojo pareiginių nuostatų 11.1 papunktį.

13.5. Tarnybos direktorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 11-137 „Dėl pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 32 punktu bei 33.4 papunkčiu ir atsižvelgdama į Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus atliktą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą N. V. skundo pagrindu dėl jo sūnui A. V. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, 2021 m. spalio 29 d. parengtą patikrinimo Nr. T3-161/2021 ataskaitą Nr. D17-183-(1.27), Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymo „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimo projekto“ 2021 m. spalio 28 d. svarstymo protokolą Nr. D3-130-(1.9.) bei į tai, kad nėra pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 33.1, 32.2 ir 33.3 papunkčiuose nurodytų poveikio priemonių (patikrinimo metu nėra nustatyta, jog nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su asmens sveikatos priežiūros specialisto kompetencija ir galimai padaryta praktikos klaida arba grubia praktikos klaida, ar su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu neturint licencijos ar su asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimu, neužtikrinant asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui būtinų sveikatos apsaugos ministro įsakymais reglamentuotų reikalavimų, keliamų medicinos priemonėms (prietaisams), personalui, higienai), 2021 m. lapkričio 3 d. priėmė įsakymą Nr. T4-242-(1.34) „Dėl pacientui A. V. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, kurio 1 punkte nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. A. V. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus. Tarnybos direktorė Įsakymo 2 punktu įspėjo VŠĮ Kauno miesto polikliniką dėl nustatytų pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymėjo, kad Medicinos normos 10.2 punkte nustatyta, jog šeimos gydytojas privalo pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, asmens sveikatos priežiūros licenciją tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant ligų ir sveikatos sutrikimų profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktorius 2018 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. (2.1)P-499 patvirtino Šeimos sveikatos skyriaus šeimos gydytojo pareiginius nuostatus, kurių 11.1 papunktyje nustatyta, kad šeimos gydytojas privalo vykdyti medicinos normoje MN14:2005 nurodytas pareigas, o 11.4 papunktyje šeimos gydytojui įtvirtinta pareiga savarankiškai diagnozuoti ligas, gydyti pacientus bei rekomenduoti profilaktikos priemones jam priskirtos kompetencijos ribose.

15. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad Tarnyba skundžiamo Įsakymo 1 punkte pagrįstai konstatavo Įsakyme nurodytų teisės aktų pažeidimą ir VšĮ Kauno miesto poliklinikos direktoriaus įsakymu nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

16. Teismas vertino, kad byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. A. V. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Ataskaitoje nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių VšĮ Kauno miesto poliklinikos veiklą, reikalavimus (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagrįstai įspėjo pareiškėją dėl jo veiklos trūkumų ir nustatytų pažeidimų.

17. Teismas, įvertinęs N. V. skundą, Ataskaitoje konstatuotus faktus ir bylos duomenis, darė išvadą, jog Tarnyba tinkamai vertino faktus ir duomenis, susijusius su N. V. skundo nagrinėjimu. Tarnyba N. V. skundą išnagrinėjo neviršydama jai suteiktos kompetencijos ribų, tinkamai atliko pacientui A. V. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir įvertinimą, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tarnyba, nagrinėdama N. V. skundą, nepažeidė Tvarkos aprašo nuostatų.

III.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

19.1. Teismas pažeidė pareigą pagrįsti savo sprendimą ir užtikrinti jo teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1 d.), kadangi motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepasisakė, kokios tiksliai sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo teikiamos pažeidžiant paciento teises, tik lakoniškai paminėjo tokį pažeidimą. Teismas nemotyvavo, kaip konkrečiai pasireiškė paciento teisių pažeidimas, t. y. nenustatė, nenagrinėjo priežasčių, kodėl pacientui nebuvo teikiamos (duomenys neskelbtini) gydymo paslaugos arba jis nebuvo tinkamu laiku hospitalizuotas. Teismas visiškai nenagrinėjo, nemotyvavo ir nepasisakė dėl nesavalaikio paciento rekomendavimo hospitalizuotis.

Šalies argumentai

19.2. Šeimos gydytojo medicinos normoje MN 14:2005 įtvirtinta paciento teisė pateikti savo nusiskundimus dėl sveikatos būklės bei gauti profesionalią pagalbą, patarimus, rekomendacijas ir nurodymus taikant profilaktikos, gydymo priemones bei metodus bei kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kodėl atmetė pareiškėjo argumentus, kad konsultavimo pareigos įgyvendinimas yra neįmanomas be aktyvios paciento pareigos šeimos gydytojui pranešti savo negalavimus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pacientas nesikreipė į savo šeimos gydytoją 18 mėnesių, nors per 18 mėnesių laikotarpį, jei būtų gydęsis nuo (duomenys neskelbtini), būtų sunaudojęs visus išrašytus vaistus. Visos šeimos gydytojo konsultacijos pacientui buvo teiktos nuotoliniu būdu, konsultuojant telefonu, nors pareiškėjas turėjo teisę gauti kontaktines paslaugas, tačiau joms nesiregistravo.

19.3. Įstaigos pareigų užtikrinti paslaugų pacientui kokybę suabsoliutinimas paciento pareigos rūpintis savo sveikata ir informuoti savo gydytoją (Pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatymo 12 str. 2 d.) sąskaita, išbalansuoja paciento – gydytojo abipuse pagarba ir pasitikėjimu grįstus santykius ir yra netinkamas bei nepagrįstas šių santykių formalizavimas. Skundžiamas sprendimas formuoja pavojingą precedentą, kai dėl bet kokios ligos ar sutrikimo, įrašyto medicinos dokumentuose, bet dėl kurio pacientas neišsako jokių nusiskundimų, formalaus negydymo (nepasidomėjimo, nerekomendavimo ir pan.), sveikatos priežiūros įstaigai būtų taikoma atsakomybė dėl nekokybiškų paslaugų suteikimo pacientui. Neaišku, kokiu pagrindu Įsakymo 1.1. papunktyje padaryta išvada, kad šeimos gydytojas, gydydamas (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą teirautis, ar pacientas turi (duomenys neskelbtini), skirti biocheminius kraujo tyrimus (MN 14:2019 14.11.3 papunktis), paskirti (duomenys neskelbtini) (MN 14:2019, 14.11.26 papunktis). Tarnybą konsultavusi vidaus ligų gydytoja S. N. pateikė savo nuomonę apie šeimos gydytojos veiklos epizodus nuo 2020 m. lapkričio 18 d. konsultacijos, todėl manytina, kad Tarnyba pateikė ne profesine patirtimi paremtą išvadą apie būtinas (duomenys neskelbtini) ligos gydymo priemones ir būdus 2020 m. rugsėjo 15 d. konsultacijos metu. Byloje nebuvo atskleistas svarbus klausimas, kokių profesionalių konsultacijų pagrindu Tarnyba pateikė išvadas, kokias konkrečiai funkcijas 2020 m. rugsėjo 15 d. nuotolinės konsultacijos metu turėjo atlikti šeimos gydytojas. Ekspertė, nebūdama šeimos gydytoja ir niekada šia praktika pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nesivertusi, iš esmės nevertino pacientui teiktų (duomenys neskelbtini) ligos gydymo veiksmų. Teismas sprendime neatskleidė, kaip įsitikimo Ataskaitoje ir Įsakyme surašytų teiginių dėl šeimos gydytojo kompetencijos ir pareigų pažeidimo teisingumu, nors pareiškėjas šiuos klausimus kėlė.

19.4. Teisės aktais nėra konkrečiai reglamentuota šeimos gydytojo pareiga rekomenduoti stacionarinį gydymą pacientui, t. y. šeimos gydytojas 2020 m. lapkričio 25 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. nuotolinių konsultacijų metu negalėjo pažeisti profesinių pareigų, kurios nenustatytos teisės aktu. Stacionarinio gydymo pasirinkimas yra išimtinai paciento valios išraiška (išskyrus atvejus, kai teikiama skubi būtinoji medicinos pagalba), todėl pats savaime, neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, nerekomendavimas pacientui hospitalizuotis, negali būti laikomas reikalavimo teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimu. Nesuprantama, kokių objektyvių duomenų pagrindu padaryta išvada, kad šeimos gydytojas privalėjo rekomenduoti pacientui stacionarinį gydymą. Ataskaitoje ir Įsakyme nepateiktas profesinis paciento medicinos dokumentuose surašytų jo sveikatos būklės duomenų vertinimas. Tarnyba remiasi tik ją konsultavusios vidaus ligų gydytojos S. N. vertinimu. Minėta gydytoja vartoja žodžius „turėjo nukreipti“, tačiau šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą stacionariniam gydymui, o siuntimo įgyvendinimas priklauso nuo paciento valios, todėl Tarnyba savo dokumentuose ekspertės vartojamą išsireiškimą „turėjo nukreipti“ pakeičia į „rekomenduoti stacionarinį gydymą. Toks dviprasmiškas vertinimas atsitiko todėl, kad Tarnybą konsultavusi specialistė yra ne šeimos gydytoja, o stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje dirbanti vidaus ligų gydytoja, neturinti licencijos verstis šeimos gydytojo praktika, o tai reiškia, kad profesiniu - ekspertiniu lygiu neišmananti ambulatorinių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo niuansų.

19.5. Visi medicinos dokumentai ir Tarnybą konsultavusi ekspertė parodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. pacientui paslaugos dėl ligos įtarimo, diagnozavimo buvo teikiamos kokybiškai, t. y. šeimos gydytojas tinkamai įtarė (duomenys neskelbtini) (nes neturėjo priežasčių anksčiau įtarti (duomenys neskelbtini), paciento 2020 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) testas buvo neigiamas), paskyrė tinkamas ambulatorines gydymo priemones, laiku 2020 m. lapkričio 23 d. paskyrė Karščiavimo klinikos konsultaciją, o Karščiavimo klinika 2020 m. lapkričio 25 d. tinkamai ištyrė paciento sveikatos būklę, medicinos dokumentai užpildyti tinkamai.

19.6. Įstaiga iki 2020 m. lapkričio 25 d. imtinai tinkamai ir profesionaliai užtikrino kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientui, 2020 m. lapkričio 25 d. rekomendavo pacientui stacionarinį gydymą, pasiūlė išrašyti siuntimą, iškviesti GMP. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 25 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. pakartotinai, žinant paciento valią, įrašytą paciento medicinos dokumentuose (VšĮ Kauno miesto poliklinikos Ambulatorinio apsilankymo aprašymas, 2020 m. lapkričio 25 d. forma E025, pasirašyta T. S.), nebuvo pasiūlytas stacionarinis gydymas (šeimos gydytojo P. K. pasirašyti 2020 m. lapkričio 25 d. ir 2020 m. lapkričio 26 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymai, forma E025), Tarnybos Įsakymo 1 punkte pateikta išvada, kad „2020 m. rugsėjo 15 d. - 2020 m. lapkričio 26 d. A. V. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus“, konkrečiai pažeidžiant paciento teisę į kokybiškas paslaugas (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 str. 1 d.).

19.7. Net pripažinus rekomendacijos nedavimą paciento teisių pažeidimu, toks pažeidimas įvyko tik vieną kartą – 2020 m. lapkričio 26 d. šeimos gydytojo P. K. nuotolinės konsultacijos metu (2020 m. lapkričio 25 d. rekomendacijos pacientas nevykdė), manytina, kad sprendime teismas privalėjo motyvuoti, kaip konkrečiai vienas šis epizodas paveikė paciento teises, t. y. kokios pacientui teiktų paslaugų dalies jis neteko/negavo.

Atsiliepimas

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, papildomai pažymi, kad nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014, 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2019 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-298-602/2019 ir kt.).

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

22. Administracinis ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. T4-242-(1.34) „Dėl pacientui A. V. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“, kuriuo pareiškėjas įspėtas dėl nustatytų teisės aktų ir Įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nagrinėjamu atveju nenustatė.

24. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindai reglamentuojami Sveikatos sistemos įstatyme, kuriame, be kita ko, yra nurodytas Tarnybos statusas bei apibrėžta šios valstybės institucijos kompetencija, – Tarnyba, be kita ko, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą (Sveikatos sistemos įstatymo 75 str. 2 d. 6 p.). Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme Tarnybai priskiriamos sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinės kontrolės funkcijos, t. y. Tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 2 p.). Tarnyba, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsniais, turi teisę sveikatos priežiūros įstaigoms taikyti šiame įstatyme nurodytas kontrolės priemones bei sankcijas, jeigu šių įstaigų veiklą kontroliuojančioms valstybės institucijoms nepateikta įstaigų veiklos kontrolei atlikti būtina informacija ar dokumentai arba ši informacija ir dokumentai neatitinka tikrovės, arba pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai.

25. Tarnybos kompetencija detalizuojama Tarnybos nuostatuose. Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Tarnybos nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos priemonių atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Tarnybos nuostatuose taip pat apibrėžiami Tarnybos tikslai ir nustatomos konkrečios funkcijos jiems pasiekti, t. y. Tarnyba, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą (11.6 p.). Siekdama šio tikslo, Tarnyba: vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinius ir neplaninius patikrinimus; taiko Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnyje nustatytas poveikio priemones; teikia rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms paslaugų kokybės ir prieinamumo klausimais; renka ir sistemina asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus asmens sveikatos priežiūros paslaugų veiklos kokybės ir veiklos efektyvumo vertinimo rodiklius (Tarnybos nuostatų 17.1–17.4 p.). Vadovaujantis Tarnybos nuostatų 11.7 papunkčiu, Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka vykdo pacientų saugos priežiūrą. Nurodytam veiklos tikslui pasiekti Tarnybai pavedamos šios funkcijos: prižiūrėti, kaip laikomasi teisės aktų, susijusių su pacientų teisėmis, reikalavimų; vykdyti pacientų teisių priežiūrą, nagrinėti pacientų skundus, prašymus, pareiškimus; teikti rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigoms pacientų teisių priežiūros klausimais (Tarnybos nuostatų 18.1–18.3 p.).

26. Sistemiškai vertinant Tarnybos veiklą reglamentuojančias nuostatas, matyti, kad Tarnybai teisės aktais yra suteikta, be kita ko, kompetencija sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės, medicinos priemonių valstybinės priežiūros bei pacientų saugos priežiūros srityse. Aiškinant Tarnybos nuostatus kartu su Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, konstatuotina, kad Tarnybai teisės aktuose priskirta funkcija nagrinėti pacientų skundus dėl jo teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, pažeidimo.

27. Byloje nustatyta, kad N. V. 2021 m. kovo 1 d. su skundu kreipėsi į VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktorių dėl šeimos gydytojo P. K. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų pacientui A. V. kokybės įvertinimo. VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktorius N. V. atsakymą pateikė 2021 m. kovo 30 d. raštu Nr. S-633 (1.14), kuriame nurodė, kad šeimos gydytojas P. K. asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui A. V. teikė šeimos gydytojo kompetencijos ribose, laikydamasis teisės aktų reikalavimų. N. V., nesutikdamas su VŠĮ Kauno miesto poliklinikos direktoriaus atsakymu, 2021 m. gegužės 10 d. pateikė skundą Tarnybai bei prašė ištirti, ar laiku buvo suteiktos gydymo paslaugos, ar buvo atsižvelgta į paciento gretutines ligas.

28. Atlikus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyrius 2021 m. spalio 29 d. surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-161/2021 ataskaitą Nr. D17-183-(1.27), kurios pagrindu atsakovas priėmė ginčijamą Įsakymą.

29. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, detaliai analizavo ir vertino tiek minėtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą, tiek jos pagrindu atsakovo priimtą Įsakymą bei tam reikšmingas faktines aplinkybes ir taikytino reguliavimo aspektu konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. A. V. VšĮ Kauno miesto poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumento reikalavimus. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir plačiau dėl jų nepasisako.

30. Pagal ABTĮ įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (56 straipsnio 1 dalis), o jie nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (56 straipsnio 2 dalis). Įrodymus paprastai teikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, kurie turi pareigą įrodyti teiginius, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis). Specialiųjų žinių reikalaujantys aspektai įrodomi arba paneigiami specialisto ar eksperto pagalba (ABTĮ 60, 61 straipsniai). Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčydamas atsakovo Įsakymo teiginius ir išvadas, kuriems pritarė pirmosios instancijos teismas, leistinų tam įrodymų nepateikė.

31. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas deramai nustačius ir atskleidus bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškinus teisę ir taikius įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str., 80 str.). Todėl, nenustačius pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusAudrius BakaveckasArtūras Drigotas