Kauno apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1268-480/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-29Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2A-1268-480/2012
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-01077-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė (pran.)
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
L. K.
Advokatai
Edvinas Sergaitis
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1268-480/2012(Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01077-2011-2)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkės), Albinos Rimdeikaitės (pranešėjos), Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. atstovo advokato Edvino Sergaičio apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-29-482/2012 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei L. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu (1 t., b.l. 3-8) prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja daline jo ir L. K. nuosavybe, padalinti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant jam ir atsakovei po ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. birželio 14 d. pirkimo - pardavimo sutartimi kartu su atsakove L. K. įsigijo iš ieškovo mamos V. N. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 28500 Lt. Kadangi su atsakove tuo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą vaiką - (duomenys neskelbtini) gimusią E. N., jis sutiko, jog butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), formaliai viešame registre būtų įregistruotas kaip L. K. nuosavybė. Ieškovo mama V. N. didesnę dalį pinigų, gautų už jiems parduotą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), jam padovanojo, pervesdama į jo sąskaitą banke tuo tikslu, kad jis turėtų lėšų to buto remontui. Kaip matyti ieškovo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios banke Swedbank AB, išrašo, V. N. 2006 m. liepos 10 d. į šią sąskaitą pervedė 25 000 Lt. Iš kasos aparatų čekių kopijų matyti, kad jis laikotarpyje nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2007 m. kovo 23 d. išleido 9936,02 Lt statybinių ir kitų buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), remontui reikalingų medžiagų įsigijimui. Be to, ieškovas užsakė 7000 litų vertės virtuvės komplektą su baru ir montuojama technika, 1200 Lt vertės šarvuotas duris, 2360,00 Lt vertės plastikinius langus (su montavimo darbais), 1400 Lt vertės baldus - mažą kampą „Torino“, 2200 Lt dešininį kampą „Grafas 4“, 1200 Lt vertės spintą „Gabija“, kietojo kuro vandens šildymo katilą „Atrama – 13“. Santechnikui už atliktus darbus bei medžiagas ir sumontuotus įrenginius sumokėjo 8260 Lt. Taigi, po to, kai kartu su atsakove ieškovas įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), gyvendamas kartu su atsakove šiame bute ir vesdamas su ja bendrą ūkį, investavo į šį butą ne mažiau kaip 33 556,02 Lt. Ieškovo ir atsakovės santuoka nebuvo sudaryta, tačiau juos siejo artimi tarpusavio santykiai, neįregistravę santuokos jie kartu išgyveno ne vienerius metus, turi dukterį. Tarp jų susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai. Butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), jis kartu su atsakove įgijo iš bendrų lėšų, juo naudojosi ir iki pat šios dienos šiame bute yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Ieškovas savo darbu, gyvenimu drauge, bendro ūkio vedimu prisidėjo prie bendrosios su atsakove nuosavybės sukūrimo, todėl jo reikalavimas pripažinti dalinę nuosavybę į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi preziumuojama, kad bendraturčių dalys yra lygios, jam pripažintina nuosavybė į 1/2 dalį ginčo turto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 29 d. sprendimu (1 t., b.l. 151-158) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. N. ieškovės L. K. naudai 1000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. N. 27,71 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog ieškovo ir atsakovės faktiniai santykiai tęsėsi su pertraukomis apie dešimt metų. Formaliai tai atitiko santuokinius santykius, nors ieškovo ir atsakovės santuoka nebuvo įregistruota. Šalys gyveno ginčo bute ir tvarkė ūkį. Atsakovės vardu įgijus butą už jai lengvatinėmis sąlygomis suteiktą kreditą, buvo atliktas didelės apimties buto remontas, prie kurio darbų prisidėjo ieškovas. 2006-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. N. pardavė L. K. butą su ūkio patalpa, esančius (duomenys neskelbtini), už 25 000,00 Lt. Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad į A. N. sąskaitą pervesta 25 000,00 Lt, jo gaunamas lėšas sudaro VSDFV 369,83 Lt pensija, kas mėnesį išskaitoma po 125 Lt alimentų. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo gaunamų pajamų, o tuo pačiu ir galimybės prisidėti prie bendro ūkio vedimo bei buto vertės pagerinimo. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ją turėjus pastovias pajamas, iš kurių ji išlaikė save, du vaikus, mokėjo kreditą: L. K. 2006-06-22 suteiktas 25 000,00 Lt kreditas, 2008-09-25 - 1000,00 Lt vartojimo kreditas, abu kreditai dengiami iš L. K. sąskaitų esančių banke. Ieškovė deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais M. K. ir E. N.. Už įsigytą butą kreditą mokėjo tik atsakovė, ji neneigė, kad ieškovas savo darbu atliko buto kapitalinį remontą, pirko remontui skirtas prekes. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą įrodo atsakovės gaunamas pajamas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus išduota pažyma įrodo, kad atsakovei paskirta išmokėti už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2007-07-01 1281,50 Lt išmoka, už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki 2008-07-01 - 1558,50 Lt išmoka, už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2009-07-01 - 1756,50 Lt, už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-07-01 - 1517,50 Lt, už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-08-01 - 1517,50 Lt, iš mokėjimo grafiko pagal kreditavimo sutartį Nr.179 seka, kad atsakovei paskirta kas mėnesį mokėti po 141,24 Lt už suteiktą 25 000,00 Lt kreditą iki 2021-05-16. Atsakovės sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovė mokėjo kas mėnesį kreditą, komunalinius mokesčius, atsiskaitė už pirkinius ir prekes, kas patvirtina atsakovės teiginį, kad ji pirko maisto produktus, už dalį čekių, kuriuos pateikė ieškovas, įsigydamas remontui skirtas prekes, sumokėjo ji. Teismo vertinimu, ieškovo pateikti čekiai, baldų užsakymo dokumentai neįrodo, kad būtent jis, vienas ieškovas, sumokėjo už įsigytus pirkinius. Be to, teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad šalims nutarus gyventi atskirai, ieškovas pasiėmė ir išsivežė jam priklausančius baldus. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl komunalinių mokesčių sutarčių sudarymo - atsakovės vardu yra sudarytos 2006-08-02 pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, 2006-09-26 UAB „Vilkaviškio vandenys“ šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis, kurioje atsakovė nurodė, kad gyventojų skaičius bute sutarties pasirašymo dieną yra trys, kas atitinka ir jos parodymus, kad jos šeimą sudaro ji ir du jos vaikai, 2006-08-16 elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktas, gyventojų turto draudimo liudijimas, teismo vertinimu, taip pat įrodo, kad šalys nesiekė sukurti bendrosios dalinės nuosavybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovo atstovas apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 1-6) prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas su atsakove, ilgą laiką gyvendami kartu, siekė susikurti teisines pasekmes, būdingas gyvenantiems santuokoje asmenims, t. y. įgyti kartu bendrą turtą, kurio teisinis režimas būtų panašus į sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs net pačios atsakovės neginčijamo ieškovo atlikto didelės apimties darbo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kaip bendro turto kūrimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Net banko kreditas, kurį atsakovė gavo ginčo buto įsigijimui, buvo dengiamas tuo metu, kai ieškovas su atsakove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie tai, jog ieškovas neįrodė savo gaunamų pajamų, neatsižvelgė į atsakovės sūnaus M. K. parodymus, kad ieškovas dirbo, nenurodydamas žodžio „būdavo“, iškraipė šio liudytojo parodymus, be to, eliminavo parodymų dalį, jog jis nematė, kad jo mama duotų pinigų ieškovui. Skundžiamas sprendimas yra nenuoseklus, jo teiginiai akivaizdžiai ir iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Darydamas išvadą, jog ieškovas neturėjo pajamų ir dėl to negalėjo prisidėti ir neprisidėjo prie ginčo buto vertės pagerinimo, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pripažino, jog remontą bute darė pats ieškovas, jis sumokėjo už virtuvės baldus su įranga, apmokėjo ir dalį čekių (6936,02 Lt), be to, ieškovas savo lėšomis už 8260 Lt pirko ir įrengė kieto vandens šildymo katilą „Atrama – 13“, gegužės mėnesį už plastikinių langų pagaminimą bei montavimą bute sumokėjo 2360 Lt. Atsakovės pripažinta suma, kurią ieškovas, gyvendamas kartu su ja ir vesdamas su ja bendrą ūkį, investavo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sudaro 24 552,02 Lt (7 000 Lt + 6 936,02 Lt + 8 256 Lt + 2 360 Lt), ši suma yra ženkliai didesnė, nei ginčijama suma ir 1/2 dalis buto vertės bei yra beveik lygi viso buto kainai, kuri buvo sumokėta jį įsigyjant. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl laikytina, jog ginčijamą sprendimą priėmė, pagrįstai neatmetęs ieškovo viso proceso metu įrodinėtų aplinkybių, tai yra iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Liudytojo M. K. parodymai patvirtina ieškinio teiginius, jog atsakovė banke paimta paskola atsiskaitė su buto pardavėja - ieškovo mama V. N., o V. N. 2006 m. liepos 10 d. didesnę dalį pinigų - 25 000 Lt padovanojus savo sūnui ir pervedus į ieškovo sąskaitą banke, būtent šios lėšos buvo panaudotos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui ir įrengimui. Iš pridėtų prie ieškovo ieškinio kasos aparatų čekių kopijų matyti, kad statybinės ir kitos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui reikalingos medžiagos buvo perkamos laikotarpyje nuo 2006 m. balandžio 14 d. iki 2007 m. kovo 23 d. Skundžiamą sprendimą teismas motyvavo, byloje surinktus įrodymus išskirtinai interpretuodamas atsakovės naudai, vadovaudamasis prielaidomis, prieštaraujančiomis oficialiems rašytiniams įrodymams, todėl laikytina, jog skundžiamą sprendimą priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas, iš esmės pažeisdamas LR CPK 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Ieškovas šioje byloje pateikė rašytinius įrodymus ne tik apie tai, kokią sumą pinigų jis išleido ginčo buto remontui ir įrengimui, bet ir iš kur (iš savo motinos) jis tas lėšas gavo. Tai, kad būtent ieškovas atliko remonto darbus ginčo bute yra faktinė aplinkybė, kurią patvirtino visi byloje dalyvavę ir apklausti asmenys.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b.l. 18-20) atsakovė nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Šį butą ji įsigijo ir pagerino savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovo kietojo kuro vandens šildymo katilo „Atrama-13“ pirkimą ir įrengimą jo lėšomis už 8260 Lt negalima vertinti kaip atsakovės asmeninio buto pagerinimą iš esmės, kadangi ji apeliantui šį katilą arba įdėtas lėšas gali grąžinti. Buvusios buto savininkės langų pakeitimo išlaidas apeliantas nepagrįstai vertina kaip jo padarytą investiciją į atsakovės asmeninį turtą, kaip ir nepagrįstai virtuvės baldus su įranga priskiria prie buto pagerinimo išlaidų. Ieškovo nurodytus baldus - virtuvės komplektą su baru ir montuojama technika, 7000 Lt vertės, mažą kampą „Torino“, 1400 Lt vertės, dešininį kampą „Grafas 4“, 2200 Lt vertės, spintą „Gabija“, 1200 Lt vertės, atsakovė įsigijo savo lėšomis. Buto remontas buvo atliktas laikotarpiu nuo 2006-07-10 iki 2007-02-26, todėl apelianto prašomas prijungti įrodymas, kad 2008-10-21 A. J. jam bankiniu pavedimu pervedė 4 600 Lt, nesusijęs su buto pagerinimu, be to, apeliantas šį įrodymą turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl turto objekto –buto su ūkio patalpa, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –butas), įregistruoto atsakovės L. K. asmeninės nuosavybės teise, teisinio režimo.

Kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą. Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Įstatymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rūšis ar grupes. Aplinkybė, kad šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas ex-ante bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovo ir atsakovės faktiniai santykiai tęsėsi su pertraukomis apie 10 metų. Formaliai tai atitiko santuokinius santykius, nors ieškovo ir atsakovės santuoka ir nebuvo įregistruota. Šalys gyveno ginčo bute ir tvarkė ūkį. Atsakovės vardu įgijus butą už jai lengvatinėmis sąlygomis suteiktą kreditą, buvo atliktas didelės apimties buto remontas, prie kurio darbų prisidėjo ieškovas. Šių aplinkybių apeliantas neginčija. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad 2006-06-14 pirkimo-pardavimo sutartimi kartu su atsakove įsigijo iš savo motinos V. N. butą už 28500 Lt. Kadangi su atsakove tuo metu kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą vaiką, sutiko, kad butas formaliai viešame registre būtų įregistruotas kaip atsakovės nuosavybė. Taigi bylos nagrinėjimo metu apeliantas turėjo įrodyti, kad šalys buvo susitarę įgyti konkretų turto objektą (butą) bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau šių aplinkybių ieškovas net neįrodinėjo, o dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgijimo ir jo dalies ginčo bute ieškovas savo reikalavimą grindė prisidėjimu asmeninėmis lėšomis ir darbu remontuojant butą (CPK 178 str.). Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė L. K. 2006-06-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise nupirko ginčo butą. Atsakovei buto įsigijimui 2006-06-22 buvo suteiktas 25000,00 Lt lengvatinis kreditas, 2008-09-25 buvo suteiktas 1000,00 Lt vartojimo kreditas, abu kreditai dengiami iš atsakovės asmeninių lėšų, esančių banko sąskaitose. 2006-07-24 Vilkaviškio rajono 2-ojo notarų biuro notarė S. Ū. paliudijo, kad pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2006-06-14 Vilkaviškio 2-ojo biuro notarės, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), visos prievolės pilnai įvykdytos, pirkėja su pardavėja pilnai atsiskaitė (b.l. 14). Iš mokėjimo grafiko pagal kredito sutartį Nr. 179 matyti, kad atsakovei suteikto kredito galutinis grąžinimo terminas 2021-05-16 (b.l. 124). Šalys kartu negyvena nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigos; atsakovė iš asmeninių lėšų ir toliau dengia iš banko paimtą ir butui įsigyti panaudotą kreditą. Taigi aplinkybės, kad pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė pati viena atsakovė, įregistravo ginčo turtą viešame registre taip pat tik savo vardu, buto įsigijimui savo vardu gavo lengvatinį kreditą ir jį dengia iš savo asmeninių lėšų, o ieškovas, perkant butą, nesiekė tapti šio buto bendraturčiu ir tokių ketinimų nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei viešame registre neišviešino, kreditavimo teisinių santykių neginčijo bei pradėjus šalims gyventi atskirai didesnės (palyginus su grąžinta dalimi) kredito dalies grąžinimu nesirūpino, teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalys nebuvo sutarusios įgyti butą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai neįvertino šalių bendro gyvenimo aplinkybių, jo atliko didelės apimties darbo bute ir tam skirtų asmeninių lėšų bei atmetė reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybes dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Šalių pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą nustatyta ir CPK 178 str. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl turimo bendro vaiko, šalių gyvenimo viename bute neįrodo šalių turtinių interesų bendrumo. Apelianto argumentai, kad didelę dalį buto remonto darbų atliko jis pats, nereiškia, kad prie šių darbų neprisidėjo ir ieškovė, kaip kartu gyvenanti sugyventinė, nes namų ruošos darbai, vaiko auginimas taip pat yra prilyginamas darbui. Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų detaliau neanalizuodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei ištirtų įrodymų visetą, pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė savo prisidėjimo asmeninėmis lėšomis sukuriant dalinę nuosavybę. Nors byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad buvo atliktas buto didelės apimties remontas, tačiau aplinkybė, kad buto vertė žymiai padidėjo – liko neįrodyta, duomenų apie esminį buto pagerinimą taip pat nepateikta (CPK 178 str.). Ieškovas plastikinius langus bute pakeitė tuo metu, kai butas nuosavybės teise priklausė jo motinai ir jo į bylą pateikti įrodymai neįrodo aplinkybės dėl bendrosios dalinė nuosavybės sukūrimo (b.l. 41-45). Apelianto pateiktas sąskaitos išrašas ir jo paaiškinimai, kad iš savo motinos V. N. jis 2006-07-10 gavo 25000,00 Lt, patvirtina faktą, kad ieškovas turėjo finansines galimybes prisidėti prie buto remonto, pirkinių apmokėjimo, tačiau neįrodo, kad jo paminėtos turimos lėšos buvo panaudotos tokiam tikslui. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai (b.l. 21-39, 40,46-48,49-51, 52-56) neįrodo, jog ieškovas vienas sumokėjo už įsigytus pirkinius (jų tarpe-baldus) ir atsižvelgė į byloje nustatytą aplinkybę, kad šalims nutarus gyventi atskirai, ieškovas išsivežė jam priklausančius baldus. Tačiau byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieškovas pirko ir įrengė savo lėšomis bute kietojo kuro vandens šildymo katilą „Atrama-13“ už 8260 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti ieškovui A. N. atsakovei L. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butą) bendrąja daline nuosavybe, tačiau pažymi, kad ieškovas turi teisines prielaidas pareiškęs savarankišką reikalavimą tikėtis kompensacijos, atitinkančios panaudotas asmenines lėšas, kuriomis jis prisidėjo prie kitam sugyventiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo.

CPK normos nenumato galimybės pildyti apeliacinį skundą (CPK 323 str.), taip pat pateikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2006-07-10 iki 2007-02-26. Teikdamas apeliacinį skundą ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašą ir už laikotarpį nuo 2007-02-27 iki 2009-02-26. Byloje nėra duomenų apie tai, kad su apeliaciniu skundu teikiamą dokumentą ieškovas teikė pirmosios instancijos teismui ir šis nepagrįstai atsisakė jį priimti, o taip pat įrodymų apie tai, kad minėto dokumento ieškovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsisakytina priimti ieškovo pateiktą banko sąskaitos išrašą (terminas 2007-02-27 – 2009-02-25) ir jis grąžintinas padavusiam asmeniui (CPK 75 str. 1 d.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo (apelianto) atsakovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas)- 400 Lt (CPK 98 str. 1 d., t. 2 b.l. 21-24).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei L. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Grąžinti ieškovui A. N. pateiktą dokumentą –banko sąskaitos išrašą (terminas 2007-02-27 – 2009-02-25).

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėEgidijus Tamašauskas