Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. V. įgaliotojo atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo, kuriuo T. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 30 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 870 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 870 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. 2016-10-23 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-10-18 18.14 val. Taikos pr.–Debreceno g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį BMW 725, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo ir kliudė antroje eismo juostoje važiavusią transporto priemonę bei nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokie T. V. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Byloje pateiktos fotonuotraukos mažai informatyvios, nes negalima įžiūrėti transporto priemonių apgadinimų, kurie yra nežymūs, ir tai neleidžia objektyviai nustatyti transporto priemonių susidūrimo mechanizmo, jų judėjimo viena kitos atžvilgiu krypties. Teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių dėl skaitmeninių fotonuotraukų išreikalavimo, o institucija, atsakinga už eismo įvykio įforminimą bei daiktinių įrodymų išsaugojimą, nesugebėjo užtikrinti skaitmeninių fotonuotraukų išsaugojimo, todėl su jomis nebuvo galima susipažinti teismo posėdyje. Tokiu būdu buvo pažeista T. V. teisė į gynybą, t. y. pasinaudoti kruopščiu įrodymų, kuriais grindžiama jo kaltė, tyrimu, teise prašyti skirti ekspertizę, siekiant nustatyti transporto priemonių susidūrimo pobūdį bei mechanizmą.

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma,– policijai. Iš šio KET punkto nuostatų matyti, kad reikalavimas pranešti policijai taikytinas tik eismo įvykio kaltininkui arba esant eismo įvykyje dalyvavusių asmenų nesutarimui dėl kaltės. Todėl šio KET punkto reikalavimų pažeidimas T. V. gali būti inkriminuotas tik nustačius, kad eismo įvykio kaltininkas buvo T. V.. T. V. taip pat inkriminuota ATPK 130 straipsnio 1 dalis. Eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui reglamentuoja KET XXIX skyrius, turintis daug atskirų punktų bei papunkčių, tačiau T. V. buvo inkriminuota tik KET 222 punkto dalis, kad jis apie įvykį nepranešė policijai. T. V. dėl susidūrimo kalta laikė automobilio „Mercedes-Benz 140A“ vairuotoją. Iš karto po susidūrimo jis persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir, kiek pavažiavęs, kad netrukdytų eismui, sustojo prie pėsčiųjų perėjos. I. O. automobilio, sustojusio įvykio vietoje, nematė, matė jį nuvažiuojant iš įvykio vietos, apsisukant skiriamojoje juostoje ir įsukant į Naikupės g. Apžiūrėjęs savo automobilį, aptiko tik mažareikšmį apgadinimą. Todėl pats būdamas nukentėjusiuoju, matydamas tik mažareikšmį savo automobilio apgadinimą, nespėjęs įsidėmėti kito automobilio valstybinių numerių bei būdamas įsitikinęs, kad autoįvykio kaltininkas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nematė prasmės informuoti policiją apie autoįvykį.

Jeigu teismas pripažins, kad eismo įvykio kaltininkas buvo T. V., atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra pagrindas teigti, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos ir nesilaikyti KET nustatytų reikalavimų. Subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės nebuvimą T. V. veiksmuose patvirtina aplinkybės: 1. Automobilių apgadinimai mažareikšmiai. 2. Kitas eismo įvykio dalyvis – I. O. – pasitraukė iš eismo įvykio vietos. 3. Buvo įsitikinęs, kad dėl susidūrimo kalta kito automobilio vairuotoja. 4. Nespėjo įsidėmėti kito automobilio valstybinių numerių. 5. Jo vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Byloje apklausta liudytoja I. O. paaiškino, kad sustojusi stovėjimo aikštelėje Naikupės g. ir apžiūrėjusi savo automobilį, buvo labai nustebusi dėl nedidelio automobilio apgadinimo, nes jai atrodė, kad turėjo būti žymiai didesni apgadinimai. Tai parodo, kad ji ne visai adekvačiai vertino patį susidūrimą. Be to, I. O. aiškino, kad buvo didelis ir intensyvus eismas, dėl to ji neliko laukti policijos įvykio vietoje, o nuvažiavo į stovėjimo aikštelę. Galima daryti prielaidą, kad ji galėjo nepastebėti T. V. automobilio sustojimo po eismo įvykio. I. O. pati nesilaikė KET XXIX skyriaus nuostatų, reglamentuojančių eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui.

Byloje surinkti duomenys verčia abejoti I. O. paaiškinimų tikrumu, o policijos pareigūnai bei teismas neužtikrino atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybės realiai įgyvendinti savo teisių į gynybą. Nesuprantamas ir nelogiškas atrodo I. O. priimtas sprendimas sustoti ir laukti policijos ne tos pačios judėjimo krypties gatvėje, pvz., pavažiavus kiek į priekį ir, persirikiavus į pirmą juostą, sustoti už pėsčiųjų perėjos ar net stovėjimo aikštelėje prie Pempininkų prekybos centro, kuri ir yra artimiausia įvykio vietai, o vietoje to – apsisukti skiriamojoje juostoje, grįžti atgal, įsukti į kitą gatvę ir įvažiuoti į joje esančią stovėjimo aikštelę. Taip pat gana dideli laiko neatitikimai. T. V. inkriminuotas eismo įvykio pažeidimo laikas – 18 val. 14 min. I. O. paaiškinime nurodytas eismo įvykio laikas – 17 val. 39 min. Policijos pareigūno E. J. paaiškinime nurodyta, kad jis su porininku iškvietimą į įvykio vietą gavo 18 val. 14 min. Jeigu 17 val. 39 min. yra laikas, kai I. O. teigia skambinusi Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC), tai nėra aišku, kodėl toks didelis laiko tarpas iki 18 val. 14 min., kai pranešimą gavo patruliuojantys policijos pareigūnai. Nebuvo suteikta galimybė susipažinti su BPC garso įrašu, kad būtų galima patikrinti jame nurodytų aplinkybių atitiktį I. O. paaiškinimui. Teismas, vertindamas bylos įrodymus, rėmėsi tik I. O. parodymais vien todėl, kad ji pranešė policijai (BPC) apie eismo įvykį, o T. V. – ne. Tačiau pats pranešimas savaime nereiškia, kad pranešęs asmuo yra teisus dėl eismo įvykio, o nepranešęs – kaltas.

T. V. skirta nuobauda yra aiškiai neadekvati atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, kurios nėra vienareikšmiškai nustatytos, pasekmes – transporto priemonių apgadinimo mažareikšmiškumą, į T. V. asmenybę ir darbo pobūdį. Jis dirba profesionaliu vairuotoju, todėl teisės vairuoti atėmimas tokiam ilgam laikui reiškia darbo ir kvalifikacijos praradimą. Todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti T. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba pakeisti ją pinigine bauda, nes ir teismas pasisakė, kad daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti T. V. paskyrus ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas nuobaudas – baudas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl T. V. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas T. V. kaltės klausimu, o tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

T. V. nuosekliai laikėsi savo pozicijos, kad jis I. O. automobilio eismo įvykio metu neapgadino ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino, kaltina I. O. padarius jam inkriminuotus pažeidimus, tačiau tokią jo versiją apylinkės teismas pagrįstai atmetė, pripažino gynybine pozicija, siekiant išvengti itin griežtos atsakomybės. Apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, nenustatė pagrindų, kurie duotų pagrindą netikėti ar kritiškai vertinti liudytojos I. O. parodymus. Ši liudytoja nuosekliai viso tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiek pareigūnams, tiek teismui tvirtino, kad T. V., važiuodamas lygiagrečiai jos automobiliui, atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį (b. l. 5, 6, 16, 48–49). Tokius liudytojos parodymus patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 13, 14), kuriose, priešingai negu teigia apeliantas, aiškiai matosi, kad abu automobiliai kontaktavo šonu. Negalima sutikti su skundo argumentu, kad teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių dėl skaitmeninių fotonuotraukų išreikalavimo, byloje yra teismui adresuotas Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus raštas (b. l. 52), kuriame nurodyta, kad pateikti spalvotas fotolenteles nėra galimybės, nes šie duomenys skaitmeniniame formate nebuvo išsaugoti. Kad automobiliai buvo apgadinti jiems važiuojant lygiagrečiai, patvirtina I. O. bei paties T. V. paaiškinimai, jog I. O. automobiliui apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, T. V. automobiliui – kairės pusės galinis sparnas ir buferis (b. l. 5, 12, 13, 14, 16, 17). Liudytojas policijos pareigūnas E. J. teismo posėdyje (b. l. 41) taip pat parodė, kad buvo nubrėžtas moters vairuoto automobilio keleivio pusės sparnas. Tyrėjo M. J. tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, jog papildomai apžiūrint BMW automobilį (eismo įvykio metu vairuotą T. V.) nustatyta, kad nežymiai apgadintos kairės pusės priekinės durys ir sparnas (taip pat apgadintas kairės pusės veidrodėlis, tačiau automobilio savininkas G. V. paaiškino, kad veidrodėlis apgadintas prieš dvejus metus, b. l. 49). Liudytojas policijos pareigūnas M. J. teismo posėdyje (b. l. 41–42) parodė, kad pagal padarytus apgadinimus buvo lygiagretus susidūrimas. Šie įrodymai paneigia T. V. versiją, kad I. O. atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį išvažiuodama iš apsisukimo, kadangi tokioje situacijoje būtų buvusi apgadinta ir I. O. automobilio dešinės pusės priekinė dalis, o ne vien dešinės pusės sparno šonas. Paneigęs T. V. versiją, apygardos teismas vadovaujasi liudytojos I. O. parodymais.

T. V. taip pat teigia po eismo įvykio sustojęs už 50 m, tačiau ši jo versija paneigta I. O. parodymais, kad pažeidėjas padidino greitį ir nesustojęs nuvažiavo (b. l. 5, 16, 48–49). Ji nurodė, kad po eismo įvykio iš karto sustojo, spėjo užsirašyti pažeidėjo numerius, o kadangi buvo intensyvus eismas ir kiti automobiliai pradėjo signalizuoti, nuvažiavo į jai žinomą artimiausią stovėjimo aikštelę ir paskambimo bendruoju pagalbos telefonu. Apygardos teismas neturi pagrindo netikėti šia I. O. versija. Tuo tarpu T. V. versija, kad I. O. po susidūrimo iš karto pasišalino, neįtikinama. Pagal šią T. V. versiją išeina, kad jis pasiliko už I. O. automobilio, tik kitoje eismo juostoje, tačiau tokiu atveju I. O. nebūtų užfiksavusi jo automobilio numerių, tokiu atveju T. V. turėjo įsidėmėti I. O. automobilio valstybinius numerius, tačiau jis to nepadarė. Byloje nenustatyta, kad liudytoja I. O. turėtų asmeninį suinteresuotumą melagingai apkalbėti T. V..

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). T. V. neginčija pajutęs susidūrimą su I. O. automobiliu, tačiau, kaip nustatyta remiantis patikimais liudytojos I. O. parodymais, nesustojęs nuvažiavo. Teismas daro išvadą, kad T. V. suvokė, jog, būdamas susijęs su eismo įvykiu, pasišalindamas elgiasi neteisėtai, suprato tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms ir norėjo taip pasielgti.

Abejoti liudytojos I. O. parodymais neduoda pagrindo ir apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai dėl neva neaiškaus eismo įvykio laiko, I. O. skambinimo bendruoju pagalbos telefonu aplinkybių. Iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto (b. l. 55), su kuriuo teismo posėdžio metu susipažino pažeidėjo atstovas, matyti, jog Centro informacinėje sistemoje I. O. pranešimas apie eismo įvykį buvo užfiksuotas 2016-10-18 17.42 val. I. O. pranešimas policijos budėtojams perduotas 17.53 val. Iš Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus pateiktų „Policijos registruojamų įvykių registro“ duomenų (b. l. 52, 53–54), su kuriais teismo posėdžio metu susipažino pažeidėjo atstovas, matyti, jog informacija apie įvykį gauta 2016-10-18 17.53 val., pajėgos išsiųstos 18.14 val., atvyko į įvykio vietą 18.17 val. Taigi liudytojos I. O. parodymai iš esmės atitinka byloje esančius objektyvius įrodymus, su kuriais pažeidėjo įgaliotasis atstovas susipažino teismo posėdyje (b. l. 57) ir jam šie duomenys buvo žinomi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad liudytojos I. O. paaiškinimai prieštaringi ir kad buvo apribotos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų.

Remdamasi aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. V. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, kad T. V. nepasirinko saugaus šoninio atstumo ir kliudė antroje eismo juostoje važiavusią transporto priemonę bei nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai, tokiais savo veiksmais pažeisdamas KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokie T. V. veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal eismo įvykio metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

T. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016-10-18 18.14 val. Taikos pr.–Debreceno g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį BMW 725, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio atstumo ir kliudė antroje eismo juostoje važiavusią transporto priemonę. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9, 126 punktus. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Pastebėtina, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti, blaivaus ir neapsvaigusio asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ANK yra įtvirtintas 423 straipsnis, kuris, be kita ko, reglamentuoja, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia <...> (1 dalis); neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia <...> (3 dalis). Minėtas straipsnis neapima situacijos, kai KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), padaro asmuo, turintis teisę vairuoti transporto priemones, blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir nevengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nevartojęs alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. T. V. teisę vairuoti transporto priemones įvykio metu turėjo, nenustatyta, kad jis būtų neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar atitiktų kitas ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatytas aplinkybes, todėl šiuo atveju veikos perkvalifikavimas pagal ANK 423 straipsnį negalimas. Kita vertus, ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse (ANK 417 straipsnio 8 dalis). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Atsižvelgiant į tai, kad T. V. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai neidentifikuoti atskiruose ANK straipsniuose, jo veika atitinka ir kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur. ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 417 straipsnio 8 dalyje mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis, be to, nenumatyta galimybė skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, T. V. veiksmai iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1158 Eur, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų, arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje (apeliacinės instancijos teismas mano, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi bylos medžiagoje nėra nustatytas konkretus padarytos žalos dydis, ir taikyti sunkesnę atsakomybę nustatančią ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo) nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 Eur iki 850 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, lyginant su ATPK 130 straipsnio 1 dalimi, nebegalima skirti administracinio arešto, mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis, taip pat vairuoti transporto priemones atėmimo termino minimali ir maksimali riba mažėja ir ši administracinio poveikio priemonė nėra privaloma, T. V. veiksmai iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Perkvalifikavus T. V. padarytus nusižengimus pagal švelnesnę administracinę atsakomybę numatančius ANK straipsnius, turi būti iš naujo išspręstas nuobaudos skyrimo klausimas.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuobaudų už pažeidimus T. V. skyrimo klausimą, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Įvertino pažeidėjo asmenybę, kad administracine tvarka baustas, turi galiojančių tos pačios rūšies nuobaudų, tai laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skyrė T. V. nuobaudas – baudas, kurių dydžiai labai artimi sankcijose numatytam jų minimui (skyrė vos 2 Eur didesnes už minimumą). Teisę vairuoti transporto priemones atėmė taip pat minimaliam terminui. Šią papildomą nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį buvo privaloma skirti, kadangi pasirinkimo teisė skirti ar ne šią papildomą nuobaudą minėtame straipsnyje nenumatyta. Apylinkės teismas, nustatęs tik neigiamai T. V. charakterizuojančius duomenis, paskyrė jam labai švelnią nuobaudą. Atsižvelgiant į pasikeitusį T. V. veiksmų kvalifikavimą, kai ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijos yra švelnesnės, T. V. skirtinos taip pat minimalios ANK 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos. Administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas už T. V. inkriminuotą pažeidimą – numatyta tik kaip alternatyvi. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad T. V. savo kaltės nepripažino, ne kartą baustas administracine tvarka, daugelis nuobaudų skirtų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš ankstesnių baustumų išvadų nedaro, mano, jog administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti jam paskiriant ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Aplinkybė, kad T. V. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, neduoda pagrindo dar labiau švelninti T. V. skiriamą nuobaudą, nes priešingu atveju nebus pasiekti nuobaudai keliami tikslai.

ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, todėl šiuo atveju galutinė administracinė nuobauda T. V. skirtina neperžengiant ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos ribų.

Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo netenkina, pripažįsta, kad apylinkės teismas tiek T. V. kaltės klausimu, tiek bausmės jam individualizavimo klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kita vertus, dėl pasikeitusio įstatymo, kuris švelnina pažeidėjo atsakomybę, skundžiamas nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu,

nutaria:

T. V. įgaliotojo atstovo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą pakeisti:

T. V. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir paskirti jam 10 Eur baudą.

T. V. veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 600 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti T. V. galutinę subendrintą nuobaudą – 600 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.