Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Linai Dabulskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baustam administracine tvarka, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2016-10-18, apie 18.14 val., Taikos pr. Debreceno g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „BMW725“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė antrojoje eismo juostoje važiavusią transporto priemonę ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiu būdu, T. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

T. V. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis nenuvažiavo iš įvykio vietos, o sustojo už perėjos A juostoje. Kai įvyko eismo įvykis, jis važiavo antra eismo juosta nuo prekybos centro Big pusės link prekybos centro Akropolis Taikos prospektu. Iš apsisukimo, esančio ties Debreceno ir Naikupės gatvėmis apsisukinėjo nukentėjusiosios vairuojamas automobilis. Jo vairuojamas automobilis tuo metu važiavo antra juosta, o nukentėjusioji sukdamasi išvažiavo į antrą juostą prieš pat jį. Kad išvengti susidūrimo, jis pradėjo trauktis į pirmą juostą, tačiau automobiliai susilietė. Po ko jis sustojo už perėjos. Jis matė kaip nukentėjusioji vėl grįžo į trečią eismo juostą, apsisuko ir nuvažiavo. Tada jis išlipo iš savo automobilio ir jį apžiūrėjo. Apžiūrėjęs rado tik nedidelį įbrėžimą, todėl nusprendė, kad nuostolių nėra padaryta. Dėl šios priežasties jis apie įvykį ir neinformavo policijos pareigūnų. Kitą dieną gavo pranešimą iš policijos. Atvykęs kalbėjosi su tyrėju. Jo mašiną nufotografavo, o po to jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Motyvuojamoji dalis

Nors T. V. ir neigia savo kaltę, administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas ir T. V. kaltė įrodyta šiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl eismo įvykio; eismo įvykio vietos schema; papildomais duomenimis apie eismo įvykį; automobilio „MB A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės I. O. paaiškinimu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus; fotolentelėmis, kuriose užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai.

Liudytoja I. O., teismo posėdžio metu parodė, kad jai važiuojant iš „Eglės“ turgaus Raudonės gatve, ten esančioje sankryžoje su Taikos pr. ji norėjo apsisukti, nes jai reikėjo grįžti link Akropolio. Prie apsisukimo ji stabtelėjo, pastebėjo, kad atvažiuoja automobilis, kuris buvo tolokai, todėl ji įsuko į antrą eismo juostą, o po to važiavo tiesiai link Akropolio. Jai iš galo važiavęs automobilis persirikiavo į kitą eismo juostą, susilygino su ja ir kurį tai laiką važiavo lygiagrečiai. Ji atsisuko pasižiūrėti, kodėl tas automobilis važiuoja taip arti jos automobilio. Tada ji pamatė kaip vairuotojas pasuko vairą ir šonu trenkėsi į jos automobilį. Po to šis automobilis aplenkė ją, persirikiavo ir nuvažiavo tiesiai. Ji sustojo, išsitraukė telefoną, užsirašė įvykį padariusio automobilio valstybinį numerį. Kadangi Taikos prospekte intensyvus eismas, pravažiuojantys vairuotojai jai stovinčiai signalizavo, ji, pamačiusi, kad kitas vairuotojas nuvažiavo, nusprendė netrukdyti eismui ir patraukti savo automobilį. Tai ji padarė pamačiusi artimiausią automobilių stovėjimo aikštelę prie bažnyčios. Ten sustojusi ji paskambino į Pagalbos centrą, o po kurio tai laiko atvykę policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykį. Jos automobilis buvo apgadintas. Kai automobiliai susilietė, garsas buvo labai stiprus, todėl ji iš pradžių net manė, kad automobilio sugadinimas bus kur kas rimtesnis.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad savo tarnybiniame pranešime jis nurodė visas aplinkybes. Jis buvo atvykęs į iškvietimą ir kalbėjo su nukentėjusiąja. Jos automobilis stovėjo aikštelėje prie bažnyčios, esančios Naikupės gatvėje. Jis apžiūrėjo jos automobilį, jo įbrėžimus, nufotografavo. Po to medžiagą perdavė kelių policijai. Kaip paaiškino nukentėjusioji, įvykus įvykiui, ji sustojo, o T. V. nuvažiavo toliau. Tada moteris irgi nuvažiavo į aikštelę. Moters automobilio priekio šonas buvo sugadintas. Buvo nubrėžtas moters automobilio keleivio pusės sparnas.

Liudytojas M. J. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog Taikos – Debreceno gatvių sankryžoje eismo įvykis, iš kurio vienas dalyvis pasišalino. Pranešėja paaiškino, kad jos automobilį kliudė kitas automobilis ir nuvažiavo. O kad netrukdytų po to kitiems eismo dalyviams moteris nuvažiavo į aikštelę. Protokolą T. V. surašė jis. Šią išvadą jis padarė atsižvelgiant į rastus ant automobilių apgadinimus, kurie galėjo atsirasti tik esant susidūrimui, kai transporto priemonės buvo lygiagrečiai viena kitai. T. V. nurodo, kad moteris išsukdama sudarė jam avarinę situaciją, tada jis traukėsi į pirmą eismo juostą ir apvažiuodamas kliudė nukentėjusiąją. Tokiu atveju automobiliai patirtų kitokio pobūdžio apgadinimus. Abu eismo dalyviai jam apie įvykį pasakojo priešingas versijas. Nukentėjusioji tiksliai apibūdino pažeidėją ir jo automobilį. Ji paaiškino, kad buvo lygiagretus susilietimas, o įvykis įvyko neprivažiavus Debreceno gatvės sankryžos. O vyriškis aiškino, kad nukentėjusioji išsuko iš Naikupės gatvės apsisukimo ir ten įvyko susidūrimas.

Liudytojas G. V. paaiškino, jis yra T. V. tėvas ir automobilio savininkas. Jis buvo perdavęs automobilį savo sūnui, kad pastarasis galėtų važinėtis. Apie patį eismo įvykį sužinojo, kai jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad buvo eismo įvykis ir automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paklausus kada buvo įvykis, suprato, kad šiame eismo įvykyje dalyvavo jo sūnus. Apžiūrėjęs savo automobilį, rado vienintelį apgadinimą, atsiradusį po eismo įvykio, - tai kairės pusės dešinio rato arkos įbrėžimas. Automobilio veidrodėlis apgadintas buvo prieš du metus – ne šiame eismo įvykyje.

Nors T. V. ir neigia savo kaltę, jis pripažįsta tą aplinkybę, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu įvyko eismo įvykis, kurio metu kontaktavo ir patyrė tam tikrus pažeidimus jo bei nukentėjusiosios vairuojami automobiliai. Aplinkybę, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti abu automobiliai, patvirtina ir I. O., kiti byloje apklausti liudytojai, fotolentelės bei byloje esanti rašytinė medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas teisės pažeidimas pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuotas teisingai, nes T. V. 2016-10-18, apie 18.14 val., Taikos pr. Debreceno g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „BMW725“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė antrojoje eismo juostoje važiavusią transporto priemonę „MB A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors T. V. nurodė, kad jis po įvykio buvo sustojęs, jo parodymus paneigia I. O. paaiškinimas, kad po įvykio ji sustojo, išsitraukusi mobiliojo ryšio telefoną, užsirašė pažeidėjo automobilio numerį, o kadangi pažeidėjas nuvažiavo nesustodamas, ji patraukė savo automobilį iš judrios gatvės į šalia esančią aikštelę, kur apie įvykį iš karto pranešė pareigūnams. Netikėti šiais liudytojos parodymais nėra pagrindo, nes jie nuoseklūs, logiški, o šiuos parodymus patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės. Kaip matyti iš T. V. paaiškinimų, jis sustojo, tačiau tai padarė ne įvykio vietoje, o gerokai pavažiavęs į priekį. Be to T. V. pripažino, kad policijos pareigūnams apie eismo įvykį jis nepranešė, o nuvažiavo, tuo pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus. Darytina išvada, kad padarytas teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., nes T. V. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus.

Byloje atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybes, pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu yra galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią aplinkybę, jų kiekį ir reikšmingumą, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti T. V. paskyrus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas – baudas. Paskirtinos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiąja apimant švelnesnes (ATPK 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 30, 30² straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

- už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą,

- už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, griežčiausia nuobauda apėmus švelnesnę, galutinę administracinę nuobaudą T. V. skirti 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems (3) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) - 16062680653, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.