Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-5346-1172/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01478-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2; 3.2.6.1 (S) (N)

2023 m. rugsėjo 14 d.

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui A. P. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė teismo prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo 3 punktą ir priteisti iš atsakovo A. P. nepilnamečiui sūnui U. P. išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti V. L., priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1–3).

Ieškovės atstovas ieškinyje nurodė, kad šalys yra nepilnamečio U. P., gimusio (duomenys neskelbtini) , tėvai. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimu buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečiui sūnui teikti išlaikymą po 300,00 litų (86,88 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir LRV) nustatyta tvarka. Nuo teismo sprendimo praėjo beveik 13 metų, sūnus išaugo, lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, pasikeitė jo poreikiai, ekonominė situacija, pabrango prekės ir paslaugos. Todėl sūnaus išlaikymui yra didesnės išlaidos. Sūnus nori lankyti būrelius, tam nėra lėšų, todėl būtina pakeisti išlaikymo dydį. Sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 500,00 Eur. Kiekvienam iš tėvų vaiko išlaikymui tenka po 250,00 Eur per mėnesį. Atsakovas atsisako mokėti pasikeitusią sūnaus išlaikymui reikalingą sumą (e. b. l. 1–3).

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad šiuo metu skiria sūnui 500,00 Eur, tačiau to pakanka tik būtiniems poreikiams tenkinti. Sūnus jokių būrelių nelanko, jei lankytų – reikėtų didesnės sumos nei 500,00 Eur. Sūnus šiuo metu mokosi gimnazijos II klasėje. Sūnus sveikatos problemų neturi. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna vaiko pinigus, turi du išlaikytinius. Atsakovas dirba užsienyje, yra darbingas, turi du išlaikytinius (2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir sudarytų galimybę tenkinti vaiko poreikius (e. b. l. 81–82).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. L. ir atsakovas A. P. yra U. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 7–9). (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sprendimas) nutraukta V. L. (tuo metu pavardė – P.) ir A. P. santuoka bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – sutartis). Sutarties 3 punkte (pažymėtina, kad sutartyje ir sprendime dviem punktams suteiktas Nr. 3: pirmame punkte Nr. 3 nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, antrame punkte Nr. 3 nustatyta atsakovo pareiga teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui; toliau sprendime naudojama sąvoka „sutarties 3 punktas“ reiškia sutarties antrą punktą Nr. 3, nustatantį atsakovo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui) nustatyta atsakovo A. P. pareiga teikti U. P. išlaikymą, mokant kas mėnesį po 300,00 Lt (86,89 Eur) (e. b. l. 8–9).

Ieškovė prašo pakeisti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį – jį padidinti nuo 86,89 Eur iki 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Nurodo, jog atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka, vaikas pradėjo lankyti gimnaziją, jo poreikiai išaugo, pasikeitė ekonominė situacija, dėl ko padidėjo prekių ir paslaugų kainos. Atsakovo pozicija šiuo klausimu teismui nėra žinoma.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad, visų pirma, užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties

Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Bylos duomenimis, ieškovė nedirba (e. b. l. 57). Ieškovė kiekvieną mėnesį gauna po 85,00 Eur išmoką už kiekvieną vaiką, kurių turi du, iš valstybės (e. b. l. 10; 2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, kurio vidutinė rinkos vertė 12 589,00 Eur (vidutinė rinkos vertė nustatyta 2007 m. lapkričio 16 d.), 125/2 000 dalys ūkinio pastato, kurio vidutinė rinkos vertė 2 530,00 Eur (vidutinė rinkos vertė nustatyta 2021 m. sausio 6 d.), žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 432,00 Eur (vidutinė rinkos vertė nustatyta 2008 m. gruodžio 19 d.) (e. b. l. 12–23, 62–76, 78–80). Ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – 2006 m. gamybos automobilis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 58–59). Ieškovė be sūnaus U. P. turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų N. L. (e. b. l. 10).

Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba (e. b. l. 37, 60). Atsakovas dirba užsienyje (2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovo darbo užmokesčio dydis nėra žinomas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, kurio vidutinė rinkos vertė 12 589,00 Eur (vidutinė rinkos vertė nustatyta 2007 m. lapkričio 16 d.), 125/2 000 dalys ūkinio pastato, kurio vidutinė rinkos vertė 2 530,00 Eur (vidutinė rinkos vertė nustatyta 2021 m. sausio 6 d.), žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 432,00 Eur (vidutinė rinkos vertė nustatyta 2008 m. gruodžio 19 d.) (e. b. l. 12–23, 63–80). Atsakovas registruoto kilnojamojo turto neturi (e. b. l. 61). Atsakovas be sūnaus U. P. turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką (2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad jų vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie kliūtis, trukdančias šiems asmenims susirasti jų išsilavinimą ir turimą kvalifikaciją atitinkantį darbą. Ieškovė pagal išgales prisideda prie vaiko išlaikymo. Vaikas gyvena su motina, jai tenka visa kasdienė priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, tuo tarpu atsakovas prie vaiko išlaikymo išlaidų neprisideda. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovas, būdamas darbingas, dirbdamas užsienyje, negalėtų teikti sūnaus poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą sūnui, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po sprendimo, kuriame patvirtinta ieškovės ir atsakovo pasirašyta sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo sūnui teikti po 300,00 Lt (86,89 Eur) išlaikymą, iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai. Vaikas iš ikimokyklinio amžiaus vaiko tapo paaugliu, mokosi gimnazijoje (e. b. l. 11). Šio teismo sprendimo priėmimo metu U. P. yra (duomenys neskelbtini) metų, nepilnamečio vaiko poreikiai paprastai didėja vaikui augant. Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijos II klasę, todėl jam reikalingos ugdymo priemonės. Teismas sprendžia, jog per daugiau nei 12 metų, kai buvo priimtas teismo sprendimas, vaiko poreikiai objektyviai padidėjo maistui, laisvalaikiui, aprangai, higienos priemonėms, sveikatos priežiūrai, lavinimui. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį yra apie 500,00 Eur. Šią sumą ieškovė pagrindė savo paaiškinimais. Šioms išlaidoms nuginčyti atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog sūnus nori lankyti neformalųjį ugdymą (būrelius), tačiau šiuo metu negali tam skirti lėšų. Teismas, nagrinėjamu atveju vertindamas tėvų turtinę padėtį, atsižvelgia į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, todėl laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui, laisvalaikiui, aprangai, higienos priemonėms, sveikatos priežiūrai, lavinimui vaiko poreikiams yra protingos ir realios, jų dydis atitinka vaiko interesus. Be to, įvertintina tai, kad ieškovė neišgali sūnaus leisti į būrelius, nes tam nėra lėšų. Todėl darytina išvada, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga suma, didesnė nei 500,00 Eur.

Todėl, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškinys tenkinamas, pakeistinas sprendimu priteistas nepilnamečiui vaikui U. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymas ir priteistinas iš atsakovo A. P. išlaikymas nepilnamečiui vaikui U. P., mokant periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LRV nustatyta tvarka.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Bylinėjimosi išlaidas valstybei byloje sudaro: 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 44,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ((250,00 Eur – 86,89 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir 320,00 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, teiktos ieškovei, išlaidų (DOK-106865). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, visos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui U. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus U. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimui teismui dienos (2023 m. vasario 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nepilnamečio vaiko motiną V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,56 Eur (septyniasdešimt eurų 56 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir žyminį mokestį (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 ir įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 78) bylinėjimosi išlaidų valstybei, - antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.