- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2-2280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00232-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „Swedbank“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Obelynė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3757-881/2013, kuria iš dalies patenkintas kreditoriaus akcinės bendrovės „Swedbank“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir atmestas prašymas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo uždarosios akcinės bendrovės „Obelynė“ restruktūrizavimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Obelynė“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Obelynė“ restruktūrizavimo planas, o 2011 m. gegužės 18 d. ir 2012 m. sausio 11 d. nutartimis patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimai. Teismo 2011 m. gegužės 8 d., 2012 m. sausio 11 d. ir 2012 m. birželio 22 d. nutartimis patikslintas kreditorių sąrašas. Didžiausias įmonės kreditorius – jos akcininkas ir vadovas V. J. su patvirtintu 3 156 068 Lt dydžio finansiniu reikalavimu (reikalavimo dydis ginčijamo kreditorių susirinkimo dieną sudarė 54,17 proc. bendros reikalavimų sumos).
Šalies argumentai
RUAB ,,Obelynė“ kreditorius ,,Swedbank“, AB kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiais restruktūrizuojamos bendrovės 2012-07-30 kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, kuriais buvo nutarta patvirtinti RUAB ,,Obelynė“ restruktūrizavimo plano pakeitimus ir leista RUAB ,,Obelynė“ pasiskolinti 2 000 000 Lt bei kreiptis į ,,Swedbank“, AB su prašymu atsisakyti dalies įkeisto turto.
Nurodė, kad minėti kreditorių susirinkimo nutarimai yra nepagrįsti, prieštarauja RUAB ,,Obelynė“ restruktūrizavimo planui ir kreditorių interesams, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais. Pažymėjo, jog kreditoriai nepagrįstai nusprendė pratęsti RUAB ,,Obelynė“ restruktūrizavimo terminą iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pakeisti restruktūrizavimo plano 3.2 dalies paskutiniąją pastraipą. RUAB ,,Obelynė“ nuo pat restruktūrizavimo bylos pradžios pažeidinėjo plane nustatytus terminus, neatsiskaitinėjo nei su hipotekos, nei su kitais kreditoriais, taigi nuo pat pradžių neturėjo faktinių galimybių įvykdyti restruktūrizavimo planą. RUAB ,,Obelynė“ iš esmės pažeidus restruktūrizavimo planą, restruktūrizavimo byla apskritai turi būti nutraukta.
Teigė, jog restruktūrizavimo termino pratęsimas nepagrįstai siejamas su aplinkybėmis, kurios negali būti įgyvendintos, o būtent su faktu, kad ,,Swedbank“, AB refinansuos RUAB ,,Obelynė“ kreditą, su tuo, kad ,,Swedbank“, AB atsisakys dalies įkeitimo, tuo tarpu pareiškėjas neketina to daryti. Taip pat abejotina, ar RUAB ,,Obelynė“ gaus iki 2 000 000 Lt naują kreditą.
Be to, nurodė, kad RUAB ,,Obelynė“ kreditorių susirinkime nepagrįstai buvo nuspręsta pakeisti RUAB ,,Obelynė“ restruktūrizavimo plano 3.3.2 dalies pirmą pastraipą ir 3 skirsnį. Iš esmės kreditoriai nutarė priverstine tvarka iš ,,Swedbank“, AB, kaip įkaito turėtojo, pervesti jam priklausančių 50 procentų lėšų RUAB ,,Obelynė“ rezervui. Tokie kreditorių susirinkimai yra neteisėti, nes pažeidžia ,,Swedbank“, AB teises ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas. Nusprendęs pakeisti restruktūrizavimo plano 3.5 dalies pirmą pastraipą, 4.2 dalies antrą pastraipą, 4.3 dalies trečią pastraipą, ketvirtą ir penktą pastraipą ir 4.3 dalies paskutiniąją pastraipą kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą, kuris yra neteisėtas, nes tokiu būdu buvo pažeista hipotekos kreditoriaus reikalavimų tenkinimo eilė, įtvirtinta Įmonių restruktūrizavimo įstatyme. Kadangi patys kreditoriai balsuodami konstatavo, jog RUAB ,,Obelynė“ restruktūrizavimo planas buvo iš esmės pažeistas, restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta. Kadangi RUAB ,,Obelynė“ kreditoriai pritarė papildomam iki 2 000 000 Lt papildomų įsipareigojimų prisiėmimui, o papildomų tokios didelės apimties įsipareigojimų priėmimas nėra numatytas restruktūrizavimo plane, skundžiamas 2012 m. liepos 30 d. nutarimas trečiu klausimu turi būti pripažintas negaliojančiu.
Restruktūrizavimo byloje RUAB „Obelynė“ administracijos vadovas kreipėsi į teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo. Nurodė, kad ginčijamame 2012-07-30 RUAB „Obelynė“ kreditorių susirinkime buvo pateiktas RUAB „Obelynė“ restruktūrizavimo plano pakeitimų projektas tvirtinimui. Bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma 2012 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo dieną sudarė 5 826 200 Lt, o susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma yra 5 825 018 Lt. (t. y. 99,98 proc. bendros kreditorių reikalavimų sumos). Teigė, kad RUAB „Obelynė“ restruktūrizavimo plano pakeitimams pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra 4 580 173 Lt, o tai sudaro daugiau nei ¾, t. y. 75,21 proc. nuo bendros kreditorių reikalavimų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Obelynė“ 2012 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo pritartam restruktūrizavimo plano pakeitimui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi klausimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi minėtos civilinės bylos sujungtos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 31 d. nutartimi kreditoriaus ,,Swedbank“, AB skundą dėl 2012-07-30 RUAB “Obelynė” kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu ,,Dėl restruktūrizavimo plano keitimo“, o kitoje dalyje skundą atmetė. Teismas taip pat atmetė RUAB „Obelynė“ vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo.
Spręsdamas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teismas nustatė, kad kreditoriaus ,,Swedbank“, AB finansinis reikalavimas buvo patvirtintas restruktūrizavimo plane 2010 m. liepos 10 d. nutartimi ir sudarė 2 772 410 Lt (iš 7 196 064 Lt). Iki ginčijamo kreditorių susirinkimo paskutinį kartą RUAB ,,Obelynė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo patikslintas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi, kuria buvo sumažintas kreditoriaus ,,Swedbank“, AB finansinis reikalavimas iki 1 763 338 Lt (bendra finansinių reikalavimų suma – 6 186 992 Lt), todėl RUAB ,,Obelynė“ kreditorių susirinkimo dieną pareiškėjo finansinis reikalavimas sudarė 28,50 proc. visų patvirtintų RUAB ,,Obelynė“ finansinių reikalavimų.
Teismas nurodė, kad nors atsakovas tvirtino, jog susirinkimo dieną su kreditoriumi ,,Swedbank“, AB buvo iš dalies atsiskaityta, todėl jo finansinis reikalavimas sudarė ne 1 763 338 Lt, o 1 402 606 Lt, t. y. 24,07 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (iš 5 826 261 Lt), tačiau, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą nagrinėjamu klausimu, sprendė, kad 2012-07-30 kreditorių susirinkimo nutarimams priimti nepakako kreditorių balsų, nes jų pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Teismas minėtą išvadą padarė remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimais, taip pat šiuo metu galiojančio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, kad jeigu restruktūrizavimo metu kreditorių sąrašas ir (ar) jų reikalavimai tikslinami (išmokėtos tam tikros sumos, reikalavimai padidinami ir kt.), kreditorių susirinkimas negali įvykti anksčiau negu įsiteisės teismo nutartis, kuria patvirtinti atitinkamai patikslinti kreditorių sąrašas ir (ar) jų reikalavimai. Dėl nurodytų priežasčių minėtą nutarimą pripažino negaliojančiu.
Teismas netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti priimtą nutarimą ,,Dėl bendrovės skolinimosi“, nes už jo priėmimą balsavo 71,5 procentus balsų nuo bendros kreditorių reikalavimų sumos turintys kreditoriai. Be to, nurodė, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokiu būdu sprendimas skolintis lėšas projektų vykdymui ir veiklos tęsimui pažeidžia jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog kreditorių susirinkimas nusprendė kreiptis dėl galimo finansavimo į kredito įstaigas įmonės veiklos tęsimui, neįpareigoja kreditoriaus ,,Swedbank“, AB priimti atsakovui RUAB ,,Obelynė“ palankius sprendimus dėl šio projekto įgyvendinimo priemonių ir refinansuoti atsakovo skolas, duoti sutikimą sumažinti įkeistos žemės sklypo plotą ar kitaip elgtis priešingais jo interesams.
Teismas atskirai nepasisakė dėl kreditoriaus ,,Swedbank“, AB išdėstytų argumentų, susijusių su restruktūrizavimo plano netinkamu vykdymu, galimu atsakovo RUAB ,,Obelynė“ nemokumu, taip pat būtinumu spręsti RUAB ,,Obelynė“ restruktūrizavimo proceso nutraukimo klausimą, nurodydamas, kad šie argumentai nėra susiję su nagrinėjamu klausimu, ir kreditoriui ,,Swedbank“, AB turint pagrįstų abejonių, gali būti inicijuojami RUAB ,,Obelynė“ restruktūrizavimo byloje.
Spręsdamas dėl bendrovės vadovo prašymo pakeisti restruktūrizavimo planą, teismas pažymėjo, kad konstatavus, jog RUAB ,,Obelynė“ 2012 m. liepos 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas trečiuoju darbotvarkės klausimu ,,Dėl restruktūrizavimo plano keitimo“ yra negaliojantis, minėtas prašymas netenkinamas, nes tam nepritarė kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu RUAB „Obelynė“ prašo pakeisti teismo nutartį – pareiškėjo „Swedbank“, AB skundą atmesti visiškai bei patvirtinti RUAB „Obelynė“ restruktūrizavimo plano pakeitimus. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimui priimti yra visiškai nereikšmingas faktinis kreditoriaus finansinio reikalavimo dydis susirinkimo dieną, o svarbi tik teismo patvirtinta kreditorinio reikalavimo suma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prieš 2013-07-30 kreditorių susirinkimą su pareiškėju „Swedbank“, AB buvo atsiskaityta, be to, pareiškėjo atstovė susirinkime nereiškė jokių pretenzijų, kad registracijos žurnale įrašytas per mažas suteikiamų balsų skaičius.
2. Teismas, vertindamas kreditoriaus finansinio reikalavimo faktinį dydį bei jo suteikiamas teises kreditorių susirinkime be pagrindo pagal analogiją netaikė Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nurodo, kad teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtu sumų dydžiu.
3. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartyje netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su bendrovės atsiskaitymu su pareiškėju iki 2012-07-30 susirinkimo, ir nepadarė išvados, kad faktinis pareiškėjo finansinio reikalavimo dydis susirinkimo metu nėra reikšmingas ir neturi būti vertinamas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas „Swedbank“, AB atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad:
1. Teismas teisingai konstatavo, kad nepakako kreditorių balsų priimti siūlomus restruktūrizavimo plano pakeitimus RUAB „Obelynė“ 2012-07-30 kreditorių susirinkime. Pareiškėjui buvo mokama trimis pavedimais – 2012-02-28, 2012-03-05 ir prieš pat susirinkimą, kuriame buvo svarstomi restruktūrizavimo plano pakeitimai – paskutinis mokėjimas gautas 2012-07-27 (penktadienį), o susirinkimas įvyko 2012-07-30 (pirmadienį), tuo tarpu bendrovės vadovas į teismą dėl „Swedbank“, UAB finansinio reikalavimo patikslinimo kreipėsi tik po ginčijamo susirinkimo, o šį prašymą teismas patenkino 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi.
2. Restruktūrizavimo planas negalėjo būti pakeistas ir dėl to, kad nebuvo pateiktas bendrovės dalyvių sprendimas pritarti šio plano pakeitimams; nepateikta restruktūrizavimo administratoriaus išvada, kad plano pakeitimuose numatytų priemonių įgyvendinimas atkurs įmonės mokumą; šie pakeitimai pagrindiniam kreditoriui išsiųsti ne prieš 15 dienų, kaip to reikalauja įstatymas, o likus 5 kalendorinėms dienoms iki susirinkimo (ĮRĮ 15 str. 1 d.).
3. Tokiu būdu RUAB „Obelynė“ vadovas ir akcininkas siekia kaip įmanoma ilgiau tęsti restruktūrizavimo procedūras turint teisinę apsaugą nuo kreditorių. Tikslas yra ne atkurti bendrovės mokumą, o gauti naudą iš statybų, namų pardavimo ir kt. Pirminis bendrovės restruktūrizavimo planas žlugo – nebuvo nei parduoti įmonei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, nei atliktas jų vertės padidinimas keičiant paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios statybos. Taip pat nebuvo patenkinti kreditorių reikalavimai – dalinį reikalavimo patenkinimą gavo tik „Swedbank“, AB, tačiau pagal restruktūrizavimo planą su juo turėjo būti atsiskaityta per 2011 m. Be to, restruktūrizavimo proceso terminas sueina 2014 m. kovo mėn., tačiau iki šiol RUAB „Obelynė“ nesugebėjo įgyvendinti pagrindinių tikslų.
4. Bendrovės restruktūrizavimo plano pakeitimai yra neįgyvendinami ir turinio prasme, nes įmonė nuo pat restruktūrizavimo proceso pradžios nevykdė patvirtinto plano, be to, pareiškėjas nesutinka atsisakyti savo reikalavimų ar užtikrinimo priemonių. Nors įmonė ketina skolintis lėšas, tačiau neturi tam jokių objektyvių galimybių – veikla nuostolinga, nėra lėšų paskolų aptarnavimui, įmonė neturi turto, kurį galėtų pateikti kaip užstatą, o esamo, pareiškėjo vertinimu, nepakanka net ir esamiems įsiskolinimams padengti.
Atsakovas RUAB „Obelynė“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė nesutinkąs su pareiškėjo „Swedbank“, UAB atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Teigia, kad kreditoriams nusprendus restruktūrizavimo plano įgyvendinimui restruktūrizavimo administratoriaus neskirti, jo išvada nėra reikalinga. Be to, įrodinėja, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog bendrovė iki šiol nėra įgyvendinusi nei vieno restruktūrizavimo plano etapo.
Taip pat atsakovas, remdamasis tuo, kad teismų praktika nagrinėjamu klausimu nėra suformuota, prašo šį atskirąjį skundą perduoti nagrinėti trijų teisėjų kolegijai (CPK 336 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Šioje apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria nustatyta, jog RUAB „Obelynė“ 2012-07-30 kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas neatitiko Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (2001-03-20 redakcija Nr. IX-218, galiojusi iki 2010-10-01) (toliau – ĮRĮ) reikalavimų ir tuo pagrindu pripažintas negaliojančiu nutarimas pakeisti restruktūrizavimo planą bei atmestas atitinkamas restruktūrizuojamos įmonės vadovo prašymas patvirtinti plano pakeitimus (ĮRĮ 13 str. 3 d., 15 str.).
Nagrinėdamas šį skundą, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog RUAB ,,Obelynė“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu galiojusios ĮRĮ redakcijos 13 straipsnio 3 dalis nustatė, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai teisme tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas, o kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimą siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo planą ir jo pakeitimus (ĮRĮ 20 str. 3 d. 9 p.). ĮRĮ 15 straipsnio 1 dalis numatė, kad restruktūrizavimo plano projektą kartu su įmonės administratoriaus parengta išvada, jog įmonės restruktūrizavimo plane numatytų priemonių įgyvendinimas atkurs įmonės mokumą, ir įmonės dalyvių susirinkimo sprendimu restruktūrizuoti įmonę jos vadovas pateikia kreditorių komiteto nariams ir pagrindiniams kreditoriams ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas restruktūrizavimo planas. Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalį kreditorių susirinkimas pritaria įmonės restruktūrizavimo planui, jeigu pripažįsta, kad įgyvendinus pateiktą planą bus atkurtas įmonės mokumas. Pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Be to, ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tik kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti, gali dalyvauti balsuojant dėl restruktūrizavimo plano ir jo pakeitimo.
Be to, teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo planui patvirtinti reikalaujama ne mažesnės kaip 3/4 visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos, restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas gali būti svarstomas tik tada, jei likusi neišspręstų kreditorių reikalavimų dalis pagal balsų skaičių neturėtų lemiamos įtakos priimant sprendimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas tol, kol neišspręstų kreditorių reikalavimų dalis yra tokia reikšminga, jog galėtų daryti lemiamą įtaką restruktūrizavimo plano patvirtinimui arba nepatvirtinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2011).
Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl visų aukščiau minėtų ĮRĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo, priešingai nei teigia apeliantas, iš esmės yra pasisakiusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. vasario 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-511/2013, kuria ši byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas RUAB „Obelynė“ dėl minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties peržiūrėjimo buvo pateikęs kasacinį skundą, kuriame, be kita ko, buvo nurodyti argumentai dėl ĮRĮ nuostatų, reglamentuojančių restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų dėl pritarimo restruktūrizavimo plano pakeitimams priėmimo tvarką, taikymo ir aiškinimo, kurie yra identiški atskirajame skunde išdėstytiems motyvams (t. 3, b. l. 70-71). Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013 m. kovo 14 d. nutartimi minėtą kasacinį skundą atsisakė priimti, konstatuodama, kad skunde nepateikta motyvuotų teisinių argumentų, kurie pagrįstų jame nurodomų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo netinkamo taikymo atitiktį CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytiems kriterijams, nesuformuluota teismų praktikai reikšminga teisės problema, kuri šioje byloje būtų esminė, galėjusi lemti neteisingo teismo procesinio sprendimo priėmimą (CPK 179 str. 3 d.). Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta apelianto prašymą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti trijų teisėjų kolegijai (CPK 336 str. 2 d.).
Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo RUAB „Obelynė“ atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino faktinio kreditoriaus finansinio reikalavimo dydžio susirinkimo dieną, kad be pagrindo pagal analogiją netaikė Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatų (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės restruktūrizavimo procedūros vykdomos teismine tvarka, todėl būtent teismui suteikta teisė ir pareiga šį procesą kontroliuoti (ĮRĮ 2 str. 3 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tik teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai (nutartys dėl jų tvirtinimo, tikslinimo yra skundžiamos) suteikia atitinkamas teises ar sukelia teisines pasekmes kreditoriams (ĮRĮ 13 str., 14 str., 21 str.). Minėtą išvadą patvirtina ir pirmosios instancijos teismo teisingai nurodyta šiuo metu galiojančios ĮRĮ 26 straipsnio 2 dalies redakcijos nuostata, kad jeigu restruktūrizavimo metu kreditorių sąrašas ir (ar) jų reikalavimai tikslinami (išmokėtos tam tikros sumos, reikalavimai padidinami ir kt.), kreditorių susirinkimas negali įvykti anksčiau negu įsiteisės teismo nutartis, kuria patvirtinti atitinkamai patikslinti kreditorių sąrašas ir (ar) jų reikalavimai.
Todėl pripažinus, kad teismas pagrįstai panaikino skundžiamą nutarimą dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo ir tuo pagrindu atmetė prašymą šį pakeitimą patvirtinti nesant pakankamai balsų tokiam nutarimui priimti, netenka teisinės reikšmės ir pareiškėjo „Swedbank“, UAB skunde bei atsakovo RUAB „Obelynė“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai dėl restruktūrizavimo administratoriaus išvados nepateikimo, dėl to, kad pakeitimai „Swedbank“, UAB išsiųsti ne prieš 15 dienų, kaip to reikalauja įstatymas, o likus 5 kalendorinėms dienoms iki susirinkimo (ĮRĮ 15 str. 1 d.).
Be to, plačiau nenagrinėtini pareiškėjo „Swedbank“, UAB atsiliepime į skundą nurodyti argumentai, kad restruktūrizavimo plano pakeitimai yra neįgyvendinami ir turinio prasme, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo tikslas yra ne atkurti bendrovės mokumą, o gauti naudą iš statybų, namų pardavimo ir kt., kad nebuvo nei parduoti įmonei nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, nei atliktas jų vertės padidinimas keičiant paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamosios statybos, kad nebuvo patenkinti kreditorių reikalavimai, nes nutarties dalies, kuria teismas dėl minėtų argumentų nepasisakė, pareiškėjas „Swedbank“, UAB neskundė (CPK 185 str., 320 str.). Tuo tarpu teismų praktikoje formuojama nuostata, kad gali būti skundžiamas tiek visas teismo sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2013).
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl daugiau nei prieš vienerius metus, t. y. 2012-07-30 įvykusio RUAB „Obelynė“ kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, tuo tarpu atsakovas, skųsdamas teismo nutartį, nepateikė jokių duomenų, kad po šio susirinkimo ir nutarties, kuria patikslintas pareiškėjo „Swedbank“, UAB reikalavimas, būtų ėmęsis veiksmų tam, kad būtų suorganizuoti nauji kreditorių susirinkimai dėl plano pakeitimo su tikslu kuo greičiau atkurti įmonės mokumą (ĮRĮ 21 str., CPK 178 str., 314 str.).
Taigi remdamasis byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką, nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nutarimo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo galiojimui, todėl panaikindamas minėtą nutarimą ir atmesdamas prašymą pakeisti restruktūrizavimo planą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 185 str. 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.