Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2014-10-23 · Civilinė byla Nr. 2-28406-101/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-23
Bylos Nr.
2-28406-101/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15806-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldonė Biekšienė
Ieškovas
AB LESTO
Atsakovas
M. N.
Civilinė byla Nr. 2-28406-101/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15806-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 24; 34.5; 116.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldonė Biekšienė,sekretoriaujant Ritai Jaraminienei,dalyvaujant ieškovo atstovui A. Ž., atsakovės atstovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovei M. N. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB LESTO pateikė teismui ieškinį (b.l. 13-14), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės M. N. 354 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2004-09-24 sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo S. N. tiekti elektros energiją, o vartotojas – kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Sutarties 29 p. šalys susitarė, jog vartotojui laiku neįvykdžius Sutarties 10 p. numatyto įsipareigojimo, t.y. pateikti elektros skaitiklio rodmenis, bendrovė turi teisę pati patikrinti ir nurašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis, o vartotojas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos privalo sumokėti teisės aktų nustatyto dydžio mokestį.

Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 96.2 p. buvo numatyta, kad jei vartotojas laiku nepateikė duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą būtiną atsiskaitymams informaciją, tai kitą (po sutartyje nustatyto laiko) dieną operatorius turi teisę pats nuskaityti elektros skaitiklio rodmenis. Už šią paslaugą vartotojas operatoriui sumoka 300 Lt mokestį ir pridėtinės vertės mokestį.

Nagrinėjamu atveju S. N. nepateikus duomenų apie 2008 m. sausio mėnesį suvartotos elektros energijos kiekį, ieškovo darbuotojai nurašė skaitiklio parodymus ir už šią paslaugą 2008-02-13 buvo išrašyta 354 Lt dydžio sąskaita, kurios vartotojas neapmokėjo. S. N. 2011-06-01 mirė, tačiau jo teises ir pareigas paveldėjo M. N., kuri yra atsakinga už palikėjo skolas.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė teismui dubliką (b.l. 42-44), kuriame nurodė, kad atsakovė po sutuoktinio mirties paveldėjo jo teises ir pareigas, todėl, vadovaujantis CK 5.52 str., atsakovei kaip įpėdiniui, priėmusiam palikimą, kilo prievolė atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Tai, jog ieškovas per 3 mėnesius nuo S. N. mirties nepareiškė reikalavimo įpėdiniams, negali automatiškai reikšti, jog jis neteko teisės reikalauti sumokėti už suteiktą paslaugą. Ieškovas, nustatęs paveldėtojo tapatybę, nepraleidęs CK 5.63 str. 4 d. nustatyto naikinamojo 3 metų termino, 2014-05-07 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo. Ieškovo nuomone, tai, jog ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant nustatyti paveldėtoją (užklausė Testamentų registrą), laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Nesutiko su atsakovės argumentais, jog ginčo sąskaitoje nėra aišku už kokias paslaugas ji yra išrašyta bei pažymėjo, kad 2008-02-13 sąskaita išrašyta už vartotojo parodymų nurašymą, kadangi vartotojas sutarties numatytais terminais nepateikė duomenų apie elektros skaitiklio rodmenis. Nurodytos paslaugos kaina nustatyta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 96.2 p. Taip pat nesutiko su atsakovės teiginiu, jog ieškovas neturi teisės fiksuoti skaitiklio duomenų bei nurodė, kad viena iš teisės aktais nustatytų ieškovo pareigų yra organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius, todėl ieškovas ne tik gali, bet ir privalo tikrinti skaitiklio parodymus.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas turi daug skolininkų, todėl nagrinėjamu atveju ne taip operatyviai vyko skolos išieškojimas. Ieškovas, patikrinęs Testamentų registrą bei nustatęs paveldėjimo faktą, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo nepraleidęs 3 metų naikinamojo termino. Pažymėjo, jog minėtos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės yra paskelbtos viešai, todėl vartotojas su jomis nebuvo asmeniškai supažindintas.

Atsiliepimas

Atsakovė M. N. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b.l. 31-34), kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad S. N. žuvo 2011-06-01, todėl būtent nuo šios dienos atsirado palikimas ir tuo pačiu visų jo kreditorių teisė reikšti reikalavimus jo įpėdiniams. Pasinaudoti šia teise kreditoriams buvo nustatytas trijų mėnesių terminas, kuris baigėsi 2011-09-01, tačiau per nurodytą įstatymo nustatytą terminą ieškovas nei CK 5.63 str. 1 d. nurodytais, nei kokiais nors kitais būdais, neišviešino savo turtinių pretenzijų į palikėjo turtą taip, kad jos taptų žinomos priėmusiems palikimą įpėdiniams. Apie ieškovo 354 Lt dydžio turtinę pretenziją S. N. atsakovei tapo žinoma tik 2014-05-13 gavus Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimą apie teismo įsakymo išdavimą, todėl ieškovas praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą informuoti įpėdinius apie savo reikalavimus S. N.. Be to, pažymėjo, jog nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo S. N. žūties 2011-06-01, praėjo jau daugiau kaip treji metai, todėl suėjo maksimalus CK 5.63 str. 4 d. nustatytas naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti, kadangi ieškovas praleidęs CK 5.63 str. 1 d. numatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į teismą dėl šio termino pratęsimo ar atnaujinimo, todėl, atsakovės teigimu, ieškovas prarado teisę reikalauti savo tariamai pažeistų teisių gynimo.

Atsakovė paaiškino, jog nėra gavusi ieškovo nurodytos sąskaitos apmokėjimui, be to, jai nėra žinoma ar tokią sąskaitą kada nors buvo gavęs S. N., ieškovas nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Minėtoje sąskaitoje S. N. parašo nėra, joje nurodyta, kad sąskaita buvo išsiųsta registruotu paštu, tačiau nėra įrodymų, jog ji buvo įteikta vartotojui. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos iš viso nėra aišku kada ir kokia paslauga buvo suteikta vartotojui, t.y. S. N.. Atsakovė nurodė, kad ieškovo pagrindinė veikla yra elektros energijos tiekimas, todėl ieškovas neįrodė, jog galėjo fiksuoti skaitiklių parodymus ir už juos vienašališkai nustatyti sutartyje nenurodytą kainą.

Atsakovė pateikė teismui tripliką (b.l. 49-52), kuriame iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas praleido CK 5.63 str. 1 d. nurodytą trijų mėnesių terminą, kuris baigėsi 2011-09-01. Paaiškino, jog ieškovas neįvykdė savo pareigos patvirtinti svarbias trijų mėnesių praleidimo priežastis, kadangi vien kreipimasis į Testamentų registrą dėl paveldėtojo tapatybės nustatymo nelaikytinas svarbia trijų mėnesių termino praleidimo priežastimi. Paaiškino, kad iš Testamento registro išrašo matyti, jog palikimas buvo priimtas 2011-06-15, pagal turto apyrašą – 2011-09-06, tačiau ieškovas ieškinį pareiškė tik praėjus beveik trejiems metams po palikimo atsiradimo. Pažymėjo, kad pats ieškovas patvirtino, jog skaitiklių tikrinimas yra jo pareiga, todėl nėra aišku kodėl vartotojas turi apmokėti ieškovo pareigų atlikimą.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pažymėjo, jog ginčo sąskaitos vartotojas, t.y. S. N., nebuvo gavęs, priešingu atveju jis ją būtų apmokėjęs. Ieškovas nagrinėjamu atveju tik po 6 metų kreipėsi dėl skolos priteisimo, todėl toks jo elgesys vertintinas nesąžiningu. Atsakovė visą tą laiką nežinojo apie nurodytą prievolę. Be to, paaiškino, jog ieškovas neturi teisės teikti tokias paslaugas, t.y. tikrinti skaitiklių parodymus. Prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2004-09-24 sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo S. N. (vartotojui) tiekti elektros energiją, o vartotojas – kiekvieną mėnesį pateikti duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją (b.l. 16-22). Sutarties 29 p. (b.l. 18) šalys susitarė, jog vartotojui laiku neįvykdžius Sutarties 10 p. (b.l. 16) numatyto įsipareigojimo, t.y. pateikti elektros skaitiklio rodmenis per 3 kalendorines dienas nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos (vieno mėnesio), ieškovas turi teisę pats patikrinti ir nurašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis, o vartotojas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos už šią paslaugą privalo sumokėti teisės aktų nustatyto dydžio mokestį.

Nurodyto mokesčio dydis buvo numatytas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, 96.2 p., kuriame buvo nurodyta, kad jei vartotojas laiku nepateikė duomenų apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą būtiną atsiskaitymams informaciją, tai kitą (po sutartyje nustatyto laiko) dieną operatorius turi teisę pats nuskaityti elektros skaitiklio rodmenis, o už šią paslaugą vartotojas operatoriui sumoka 300 Lt mokestį ir pridėtinės vertės mokestį (ginčo metu PVM sudarė 18 proc.).

Nagrinėjamu atveju S. N. nepateikus duomenų apie 2008 m. sausio mėnesį suvartotos elektros energijos kiekį, ieškovo darbuotojai patys užfiksavo skaitiklio parodymus ir už šią paslaugą 2008-02-13 buvo išrašyta 354 Lt dydžio sąskaita (b.l. 23). S. N. 2011-06-01 žuvo, jo teises ir pareigas paveldėjo M. N. (b.l. 24;37-38;56-84).

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t.y. visas palikėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Atsižvelgiant į tai, įpėdiniui (atsakovei) kartu su paveldėtu turtu pereina ir palikėjo pareiga sumokėti skolą ieškovui, nes ji yra turtinė prievolė (CK 5.1 str. 2 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Tai patvirtina CK 4.47 str., kuriame, be kitų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 d. 2 p.). CK 5.3 str. 1 d. nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Taigi atsakovei, kaip įpėdinei, priėmusiai palikimą, perėjo palikėjo civilinės atsakomybės prievolė (CK 5.1 str. 2 d.), t.y. sumokėti palikėjo skolą ieškovui.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos reikšti reikalavimus. Be to, atsakovė pažymėjo, jog nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra nuo S. N. žūties (2011-06-01) praėjo jau daugiau kaip treji metai, todėl suėjo ir CK 5.63 str. 4 d. nustatytas naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti.

Pagal CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 str. 4 d. teismas gali pratęsti nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Nagrinėjamo ginčo atveju palikėjas S. N. žuvo 2011-06-01, todėl CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams įpėdinei (atsakovei) pareikšti atsirado 2011-06-01 ir baigėsi 2011-09-01.

Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas, atliekami CK 5.63 str. 1 d. tvarka, yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 str. 4 d. taikymui. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 str. 1 d. nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį.

Ieškovas reikalavimą atsakovei pareiškė 2014-05-07 (kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo), t.y. ne per nurodytus tris mėnesius, bet per du metus ir vienuolika mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos ir įstatyme nustatytą terminą (trijų mėnesių) praleido daugiau nei du metus ir aštuonis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovas, kaip palikėjo kreditorius, netinkamai pasinaudojo teise informuoti atsakovę, kaip palikėjo įpėdinę, apie pretenzijas į paveldimą turtą, nes praleido trijų mėnesių terminą tokiems reikalavimams pareikšti, tačiau nepraleido CK 5.63 str. 4 d. nustatyto naikinamojo trejų metų nuo palikimo atsiradimo termino (2014-06-01) reikalavimams reikšti, todėl nurodytas atsakovės argumentas dėl naikinamojo trejų metų termino praleidimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir įrodo, jog trijų mėnesių terminas yra praleistas, kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 str., CK 1.131 str. 2 d., 5.63 str. 4 d.).

CK 5.63 str. 4 d. teismui suteikta teisė pratęsti palikėjo kreditoriaus dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą reikalavimams pareikšti. Kokios priežastys laikomos svarbiomis, CK nenustatyta. Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3, 4 d.).

Dėl CK 5.63 str. 4 d. taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad CK 5.63 str. nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal 5.63 str. 2 d. kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Termino atnaujinimo pagrindu įstatymų leidėjas nurodo svarbią priežastį, šios sąvokos nedetalizuodamas ir palikdamas teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą, taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo principo (CK 1.2 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

Teismas, vadovaudamasis nurodyta suformuota teismų praktika, sprendžia, jog ieškovo nurodytos CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino praleidimo priežastys neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 str. 4 d. taikymo kontekste, nes priklausė nuo ieškovo valios ir buvo jo kontroliuojamos. Spręstina, jog ieškovas, būdamas juridinis asmuo, turintis darbuotojų–teisininkų, negali gintis dideliu vartotojų, tame tarpe ir skolininkų, skaičiumi, kaip priežastimi, užkertančia kelią tinkamai bei įstatymų nurodytais terminai įgyvendinti savo teises. Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad palikėjas S. N. žuvo 2011-06-01, bet ieškovas jo įpėdinius pradėjo aiškintis tik 2014 m. (užklausė Testamentų registrą) ir tik 2014-05-07 kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės atžvilgiu.

Teismas sprendžia, jog ieškovo nurodytos CK 5.63 str. 1 d. nustatyto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimo priežastys nėra svarbios, todėl nėra pagrindo taikyti CK 5.63 str. 4 d. ir pratęsti šio termino. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d., 5.63 str. 1,4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi neviršija 10,00 Lt dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 269-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aldonė Biekšienė