Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 35, 40.1, 41, 42, 52.2.

2012 m. balandžio 30 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko, Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aplinkos vizija“ ir ieškovės D. D. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-926-840/2011 pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Aplinkos vizija“ ir trečiajam asmeniui A. D. dėl sutarties pažeidimo pripažinimo ir jos nutraukimo, restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkos vizija“ priešieškinį ieškovei D. D. ir trečiajam asmeniui A. D. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi šioje civilinėje byloje ginčo dėl to, jog tam tikri darbai buvo atlikti, nekyla, o ieškovė D. D. reikalauja taikyti visos apimties restituciją – priteisti jos naudai iš atsakovės UAB ,,Aplinkos vizija“ visą sumokėtą 19 300 Lt avansą, spręstina, kokios apimties restitucija taikytina. Šiuo atveju ieškovė D. D., reikalaudama taikyti visos apimties restituciją, privalo įrodyti, jog dėl atsakovės padarytų darbų trūkumų ji visiškai negalėjo naudotis atsakovės atliktų darbų rezultatu, kokia atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina ir kokio dydžio atsakovės padarytus trūkumus šalino ieškovės naujai pasamdyti asmenys. Taip pat ieškovė D. D., nesutikdama su atsakovės UAB ,,Aplinkos vizija“ atliktų darbų atlikimo aktu, turi pareigą įrodyti ir pateikti teismui įrodymus, paneigiančius atsakovės priešieškiniu prašomus priteisti už 1 630 Lt už tvenkinio įrengimo darbus.

Teismas nurodė, kad ieškovės D. D. nurodyti teiginiai dėl vejos nekokybiško įrengimo yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais (LŽŪU Agronomijos fakulteto Augalininkystės ir gyvulininkystės katedros doc. dr. E. K. D. D. sklypo 2009 m. spalio 1 d. apžiūros aktu, trečiojo asmens A. D. ir liudytojo E. K. paaiškinimais). Teismas laikė įrodyta, jog tam tikrus vejos įrengimo darbus atsakovės UAB ,,Aplinkos vizija“ darbuotojai atliko, tačiau ieškovė iš dalies negalėjo pasinaudoti atsakovės UAB ,,Aplinkos vizija“ atliktų darbų rezultatu ir dėl to pasamdė kitą įmonę, kuri darbus perdarė. Tačiau teismas nesutiko su ieškovės motyvu, kad V. J. IĮ 2011 m. birželio 30 d. sumokėti 12 100 Lt yra minimalios ir būtinos išlaidos atsakovės padarytų darbų trūkumui ištaisyti. Teismas laikė, kad ginčo šalių –tiek ieškovės D. D., tiek atsakovės UAB ,,Aplinkos vizija“ – kaltė dėl nekokybiškos vejos įrengimo yra mišri, ir vadovaudamasis bendraisiais teisingumo bei protingumo kriterijais, padarė išvadą, jog ieškovės D. D. prašoma taikyti restitucija 2009-05-15 darbų atlikimo sutarties Nr. 15/05/09 atžvilgiu, t. y. priteisti jos naudai iš atsakovės UAB ,,Aplinkos vizija“ 15 300 Lt negrąžintą avansą, tenkintina iš dalies ir ieškovei D. D. iš atsakovės UAB ,,Aplinkos vizija“ priteistina protinga negrąžinto avanso suma – 9 800 Lt.

Teismo manymu, ieškovė D. D. neįrodė, jog tvenkinys yra nekokybiškai iškastas, nes teismui nepateikė jokių duomenų. Taip pat teismo vertinimu, ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, jog jos žemės sklype visai kitoje vietoje buvo būtina iškasti visai naują tvenkinį, ir tai, jog ieškovės D. D. IĮ ,,Gedrasa“ 2010 m. spalio 12 d. sumokėti 6 750 Lt yra minimalios ir būtinos išlaidos atsakovės padarytų darbų trūkumui dėl nekokybiško tvenkinio įrengimo ištaisyti. Teismas šalių paaiškinimu nustatė, jog jos nesitarė dėl alpinariumo įrengimo, todėl ieškovės IĮ ,,Gedrasa“ sumokėta 1 750 Lt už apželdinimo darbus – alpinariumo ir dekoratyvinių kompozicijų įrengimą bei augalų sodinimą – negali būti laikoma atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog ieškovės D. D. prašoma taikyti restitucija 2009-08-10 darbų atlikimo sutarties Nr. 10/08/2009 atžvilgiu, t. y. priteisti jos naudai iš atsakovės UAB ,,Aplinkos vizija“ 4 000 Lt negrąžintą avansą, atmestina, o atsakovės UAB ,,Aplinkos vizija“ priešieškinis tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės D. D. priteistina 1 330 Lt (1 630 Lt – 300 Lt (500 Lt kainą už dekoratyvinio tvenkinio preliminaraus projekto sudarymo bei pažymėjimo sklypo teritorijoje sumažinus iki 200 Lt).

Ieškinį patenkinęs iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 50,43 proc.) ir priešieškinį patenkinęs iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 81,60 proc.) teismas iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei proporcingai ieškinio ir priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – iš ieškovės 46,60 Lt, iš atsakovės 24,45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 88 str.).

Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė ieškovė ir atsakovė.

Ieškovė D. D. prašė skundžiamą sprendimą pakeisti iš dalies, pripažinti, kad atsakovė UAB „Aplinkos vizija“ iš esmės pažeidė 2009-05-15 darbų atlikimo sutartį Nr. 165/05/09 pagal LR CK 6.217 str. ir sutartį nutraukti dėl atsakovės sutarties netinkamo vykdymo bei taikyti restituciją – priteisti 12 100 Lt dydžio negrąžintą avansą ieškovei;

Pripažinti, kad atsakovė UAB „Aplinkos vizija“ vienašališkai nutraukė 2009-08-10 darbų atlikimo sutartį Nr. 10/08/2009 ir kad atsakovė UAB „Aplinkos vizija“ atliko tik dalį darbų, minėti darbai buvo atlikti netinkamai ir nekokybiškai, bei taikyti restituciją ir iš UAB „Aplinkos vizija“ priteisti 4 000 Lt dydžio negrąžintą avansą ieškovei D. D.;

Atmesti atsakovės UAB „Aplinkos vizija“, priešieškinį dėl 1 630 Lt už atliktus darbus ir 81,50 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

LR CK 6.647 str. numato, jog rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą savo medžiagomis, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Iš ieškovės teismui pateikto priedo Nr. 1 prie darbų atlikimo (rangos) sutarties Nr. 05/15/09 aiškiai matyti, kad ieškovė D. D. įsipareigoja tik laistyti veją, kol ji sudygs. Jokių įsipareigojimų teikti žolės mišinio sėklos jame nėra numatyta. Apeliantės manymu, pripažinti tai, kad atsakovė UAB „Aplinkos vizija“ privalėjo teikti žolės mišinio sėklas, ką ji faktiškai ir padarė, galima remiantis LR CK 6.193 str. 4 d., kurioje numatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šiuo atveju sutartį ir jos sąlygas ruošė atsakovė UAB „Aplinkos vizija“ (tai ji patvirtino ir teismo posėdžio metu), todėl teismas, abejodamas dėl visų neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų, tarp jų ir dėl šitos, turėjo jas aiškinti ieškovės naudai. Kitoje šalių sutartyje Nr. 10/08/2009 yra numatyta, kad užsakovas, t. y. ieškovė, įsipareigoja pateikti medžiagas (priedas Nr. l prie sutarties 10/08/2009). Tai, kad žolės mišinį „Lisuna“ vejos prie ieškovės namo įrengimui pirko atsakovė UAB „Aplinkos vizija“, patvirtino trečiojo asmens A. D. teismo posėdyje paaiškinimas, kad jokių sėklų nei jis, nei ieškovė D. D. nepirko, o pirko atsakovė UAB „Aplinkos vizija“. Užduoti teismo posėdyje atsakovės UAB „Aplinkos vizija“ atstovui klausimai (...) kaip galėjo būti paimtos sėklos iš ieškovės garažo? (...) turėjo tik vieną tikslą – įrodyti, kad atsakovė meluoja, nes pasiimti ką nors iš ieškovės garažo, nebūnant šeimininkams namuose, nėra galimybių, nes garažas yra sujungtas su gyvenamuoju namu, ir todėl išvykstant šeimininkams yra rakinamas. Atsakovė, teigdama, jog ieškovė pirko žolės mišinį, nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, nors šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka jai (LR CPK178 str.). Apeliantė pateikė teismui sąskaitas faktūras SVA Nr. 91819 ir SVA Nr. 91743, iš kurių matyti, kad atsakovė iš UAB „Sėkluva“ pirko minėtą mišinį. Atsakovės teiginys, kad minėtą mišinį ji pirko vykdydama kitą sutartį, turi būti vertinamas itin kritiškai, nes iš atsakovės teismui pateiktos sutarties su UAB „Elektrotechnologijos“ matyti, kad užsakovas yra Vilniuje, o sėklos mišinys pirktas parduotuvėje Vievio mieste, t. y. šalia ieškovės sklypo.

Teismas, vertindamas ieškovės su atsakove sudarytos sutarties sąlygas ir sulygtus darbų atlikimo įkainius, išvis negalėjo vadovautis ir lyginti su įkainiais sutartyje, sudarytoje tarp atsakovės ir bendrovės „Elektrotechnologijos“, nes: tai yra susitarimas tarp atskirų sutarties šalių; taip pat atsakovė neįrodė, kad užsakyti UAB „Elektrotechnologijos“ darbai buvo atlikti ir už tos darbus buvo sumokėta, kadangi pateikti teismui darbų priėmimo-perdavimo aktas ir priedas prie 2009-06-01 sutarties – užsakymo lapas kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo, ir šios abejonės buvo išsakytos teismo posėdžio metu; mokėjimo nurodymas Nr. 4287 nėra nei pasirašytas, nei patvirtintas banko spaudu; ši sutartis neturi nieko bendra su iškilusiu ginču tarp ieškovės ir atsakovės.

Dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes bei padarė neteisingą išvadą, kad žolės mišinį pirko ieškovė, todėl ji turi prisiimti dalį kaltės dėl nekokybiškos žolės mišinio sėklos ir vejos įrengimo.

Priteisdamas ieškovei tik 9 800 Lt negrąžinto avanso, t. y. dalį sumos, teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė turi prisiimti dalį kaltės dėl netinkamos kokybės nupirktos žolės mišinio sėklos ir dėl vejos nelaistymo, tačiau atsakovė šioms aplinkybėms įrodyti byloje nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.). Todėl ieškovei nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas šią įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei, teigdamas, kad (...) ieškovė D. D. teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ji tinkamai vykdė 2009-05-15 darbų atlikimo sutartimi Nr. 15/05/09 savo, kaip užsakovės, pareigas - laistyti veją (...).

Teismas turėjo vadovautis byloje surinktais įrodymais, iš kurių galima spręsti, kokios apimties restitucija taikytina. Toks įrodymas yra ieškovės teismui pateikta 2010-07-01 sutartis, sudaryta su V. J. įmone. Iš šios sutarties matyti, kad minėta įmonė atliko šiuos konkrečius darbus šalindama atsakovės darbų trūkumus: (1) išlyginti nelygumus užpilant juodžemiu; (2) užsėti išlygintas ir nesudygusias vejos vietas; (3) nupurkšti pesticidais po sudygimo; (4) patręšti mineralinėmis trąšomis; (5) nupjauti sudygusios vejos vietas. Už atliktus darbus šalinant atsakovės trūkumus D. D. V. J. įmonei sumokėjo 12 100 Lt, apmokėjimo faktą patvirtina PVM sąskaita faktūra JAS Nr. 2011/16 ir kasos pajamų orderio kvitas VJ Nr. 204/07, tad restitucija taikytina tokios apimties.

Pagal 2009-05-15 darbų atlikimo (rangos) sutartį Nr. 15/05/09 D. D. sumokėjo atsakovei UAB „Aplinkos vizija“ 40 % dydžio avansą nuo bendros sutarties kainos (sutarties 4.2 str.), o tai sudaro 6 400 Lt, pasirašant šią sutartį ir 2009-07-27 avansu sumokėjo atsakovei dar 8 900 Lt. Iš viso sumokėjo 8 900 + 6 400 = 15 300 Lt. Už atsakovės trūkumų šalinimo darbus ieškovė V. J. įmonei dar sumokėjo 12 100 Lt. Todėl apeliantei visiškai nėra suprantama, kokiais motyvais, teisės aktais ir skaičiavimais vadovavosi teismas, priteisdamas ieškovei tik 9 800 Lt. Ieškovė mano, kad jai priteistina suma, remiantis sąžiningumo ir protingumo principais, atitinka būtent tą sumą, kurią ieškovė sumokėjo V. J. įmonei už atsakovės trūkumų šalinimo darbus, t. y. 12 100. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Aplinkos vizija“ sutinka su tuo, kad esant nekokybiškai vejai ieškovei galėtų būti atlyginamos tik vejos ištaisymo išlaidos, bet ne grąžinama visa sumokėta suma ir už tuos darbus, kurių nereikia ir kuriais ieškovė naudojasi (...). (2011-03-30 UAB „Aplinkos vizija“ apeliacinis skundas šioje byloje).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, klaidingai padarė išvadą, jog ieškovės prašoma taikyti restitucija 2009-08-10 darbų atlikimo sutarties Nr. 10/08/2009 atžvilgiu, t. y. priteisti ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Aplinkos vizija“ 4 000 Lt negrąžintą avansą, atmestina, o atsakovės UAB „Aplinkos vizija“ priešieškinis tenkintinas iš dalies ir iš ieškovės priteistini 1 330 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovė šią sutartį nutraukė vienašališkai, todėl šią sutartį nutraukti teismine tvarka nėra pagrindo. Tačiau vienašališkas sutarties nutraukimas nepanaikina restitucijos taikymo klausimo.

2009-08-10 ieškovė su atsakove pasirašė darbų atlikimo sutartį Nr. 10/08/2009, pagal kurią atsakovė įsipareigojo įrengti ieškovei priklausančiame žemės sklype dekoratyvinį tvenkinį. Vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, pasirašant šią sutartį, ieškovė sumokėjo atsakovei sutartyje numatytą 40 % dydžio sutarties kainos avansą, o tai sudarė 4 000 Lt.

Ieškovė neįvykdė jai nustatytos įrodinėjimo pareigos, todėl ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo pagal darbų atlikimo sutartį Nr. 15/05/09 patenkintas nepagrįstai, nes neįrodytas reikalavimas negali būti patenkintas.

Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovei buvo prienami visi įrodymai žalos dydžiui įrodinėti, tačiau ji galimybe teikti tinkamus ir išsamius įrodymus dėl žalos dydžio nepasinaudojo, todėl teismas už ieškovę žalos dydžio nustatinėti neturėtų.

Ieškovei buvo priteista per didelė suma (9 800 Lt), nes teismas neatsižvelgė į visas priteistinos sumos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Teismas sprendimu priteisė ieškovei 9 800 Lt iš ieškovės sumokėto 15 300 Lt dydžio avanso, t. y. 64 procentus ieškovės pagal sutartį sumokėtos sumos. Teismas, mažindamas priteistiną sumą nuo 15 300 Lt iki 9 800 Lt, rėmėsi tuo, kad ieškovė taip pat turi prisiimti kaltę dėl nekokybiškos vejos, nes ieškovė pateikė sėklą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji tinkamai vykdė savo kaip užsakovės pareigas, t. y. kad laistė veją, o tai yra svarbu tinkamos kokybės vejai įrengti. Nors teismas šias aplinkybes vertino pagrįstai, tačiau taip pat teismas neįvertino ir kitų reikšmingų aplinkybių, kurios svarbios nustatinėjant ieškovės kaltę, o kartu ir ieškovei priteistiną sumą.

Veja netinkamai sudygo ne tik dėl to, kad nebuvo tinkamai laistoma, bet ir dėl to, kad žolė pasėta netinkamoje žemėje bei kad veja buvo netręšta (doc. dr. E. K., apklausiamas kaip liudytojas, paaiškino, kad dygimo metu žolėms trūko maisto medžiagų, žolynas nebuvo patręštas kompleksinėmis trąšomis ir nepatręšimas yra labai grubi klaida). Ginčo dėl to, kad žemę (juodžemį) į ieškovės sklypą pristatė pati ieškovė, nėra. Taigi ieškovei teko rizika dėl to, kad veja prasčiau sudygo dėl netinkamos kokybės žemės.

Taigi įvertinant ir šias svarbias aplinkybes, kurios turėjo neabejotiną įtaką vejos susiformavimui, ypač įvertinant tai, kad atsakovė neturėjo galimybių priversti ieškovę po vejos įrengimo ją tręšti, ieškovei priteistina sumokėto avanso dalis turėjo būti žymiai mažesnė, nei priteisė teismas sprendimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendimu priteisė ieškovės naudai 200 Lt nuostolių atlyginimą, kurį sudaro ieškovės sumokėta suma IĮ „Gedrasa“ už darbų įvertinimą. Tačiau teismas, priteisdamas šią sumą, neatsižvelgė į paties teismo sprendime pateiktą išaiškinimą, kad R. U., kuri yra IĮ „Gedrasa“ vadovė, paaiškinimais bei 2009-08-25 vertinimu vadovautis negalima. 2009-08-25 paaiškinimas yra nepatikimas įrodymas, kuriuo vadovautis šioje byloje negalima, o 200 Lt ieškovė sumokėjo būtent už 2009-08-25 paaiškinimą (bent taip teigia ieškovė), taigi atsakovei negali kilti pareiga atlyginti ieškovei išlaidas už nepatikimų įrodymų rinkimą. Todėl manytina, kad teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė 200 Lt nuostolių atlyginimą. Įvertinant tai, kad ieškovė su IĮ „Gedrasa“ sudarė sutartį dėl įvairių darbų atlikimo, darytina išvada, kad ši konsultacija nebuvo susijusi su atsakovės darbų vertinimu, todėl 200 Lt nuostolių atlyginimas ieškovei priteistas nepagrįstai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Aplinkos vizija“ nurodė, kad nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovės D. D. argumentai nepagrįsti, jie prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl apeliantė prašė ieškovės ieškinį atmesti.

Teikdama teismui ieškinį bei jį nagrinėjant Kaišiadorių rajono apylinkės teisme pirmą kartą ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė 12 100 Lt nuostolius, byloje surinkti įrodymai kaip tik leidžia daryti išvadą, kad didžiojoje atsakovės įrengtos vejos dalyje darbų trūkumų nebuvo. Iš įrodymų, kuriais rėmėsi teismas sprendime dėl darbų trūkumų, neįmanoma nustatyti, kokiame plote darbai buvo atlikti netinkamai. O byloje esantis IĮ „Gedrasa“ J009-11-11 pasiūlymas už 3 800 Lt įrodo, kad buvo būtina ištaisyti tik dalį atsakovės darbų – iš pasiūlymo kainos sandaros matyti, kad lietaus vandens išgraužų išlyginimas reikalingas 100 kv. m plote (500 Lt: 5 Lt), dirvos paviršiaus išlyginimas reikalingas 187,5 kv. m plote (1500 Lt: 8 Lt), nuolydžių taisymas reikalingas 200 kv. m plote (1 600 Lt: 8 Lt). Taigi net ir laikant, kad visi trys išvardinti plotai išsidėstę skirtingose ieškovės sklypo dalyse, bendra taisytinų plotų suma yra 487,50 kv. m. Visgi pagal darbų atlikimo sutarties Nr. 15/05/09 priedą atsakovė įsipareigojo įrengti 2 200 kv. m vejos, taikydama 7 Lt/kv. m įkainį. Taigi mažiausiai 1 712,50 kv. m (2 200 kv. m – 487,50 kv. m) vejos buvo įrengti – pagrindžia ir atsakovės darbų trūkumų ištaisymo kaina, kurią nurodė ĮĮ „Gedrasa“ minėtame pasiūlyme. Ši įmonė ištaisyti darbus pasiūlė už 3 800 Lt. Įstatymai numato, kad žala turi būti atlyginta teisingai, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise bei neleistų vienai iš šalių nepagrįstai praturtėti. Taigi esant nekokybiškai vejai ieškovei galėtų būti atlyginamos tik vejos ištaisymo išlaidos, bet ne grąžinama visa sumokėta suma ir už tuos darbus, kurių taisyti nereikia ir kuriais ieškovė naudojasi.

Dėl tvenkinio darbų kokybės ieškovė pirmą kartą nagrinėjant ieškinį Kaišiadorių apylinkės teisme bei apeliacinį skundą Kauno apygardos teisme iš viso nereiškė jokių pretenzijų, todėl vadovaujantis LR CK 6.671 str., atsakovei UAB „Aplinkos vizija“ priklauso atlyginimas už faktiškai atliktus tvenkinio rengimo darbus. Visos jos nepagrįstos ir kiekvieną kartą naujai reiškiamos pretenzijos dėl dalies atliktų darbų tvenkiniui įrengti kokybės tik patvirtina faktą, kad D. D. siekia praturtėti UAB „Aplinkos vizija“ sąskaita. LR Konstitucija numato kiekvieno asmens teisę į teisingą atlyginimą už atliktus darbus. Teismas teisingai nustatė atliktų darbų faktą bei priteisė iš D. D. sumokėti UAB „Aplinkos vizija“ už atliktus darbus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė aplinkybę dėl žolės mišinio „Lisuna“ pirkimo, pripažindamas, jog žolės mišinį pirko ne atsakovė, o ieškovė, bei neteisingai išsprendė kaltės klausimą, dėl to žymiai sumažino ieškovei už patirtus nuostolius priteistiną sumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir su tuo, kad labiau tikėtina, jog žolės mišinį ,,Lisuna“ pirko ieškovė, o ne atsakovė, todėl skundžiamo sprendimo motyvų nekartoja (2 t., b. l. 68–69). Byloje nėra paneigtas atsakovės motyvas, jog ji verčiasi apželdinimo darbais, todėl tikėtina, kad atsakovė vienu metu galėjo dirbti keliems užsakovams. Todėl ieškovės argumentai dėl tariamai netvarkingų buhalterinių banko dokumentų (b. l. 35, 2 t.) nepaneigia atsakovės nurodytų aplinkybių dėl paslaugų suteikimo UAB „Elektrotechnologijos“, nes paslaugų suteikimo UAB „Elektrotechnologijos“ faktas yra patvirtinamas rašytiniais įrodymais: darbų atlikimo sutartimi, užsakymo lapu, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, šie dokumentai byloje ieškovės nenuginčyti (2 t., b. l. 21–24, 34), taigi laikomi objektyviais įrodymais, patvirtinančiais paslaugų suteikimo, įkainių ir paslaugų apimties nustatymo faktą kitam atsakovės klientui, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti minėtų įrodymų remdamasis tik ieškovės prielaidomis dėl tariami nesuteiktų UAB „Elektrotechnologijos“ paslaugų tokios apimties, kokia nurodyta atsakovės pateiktuose dokumentuose. Nepagrįsti ieškovės motyvai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šalių prisiimtus įsipareigojimus ir darbų apimtį pagal darbų atlikimo sutartį Nr. 15/05/09, negalėjo remtis teismo sprendime kita sutartimi ir įkainiais, taikytais už panašių darbų atlikimą (2 t., b. l. 21–24). Kaip matyti iš pateiktų byloje dokumentų, šalių sudarytoje sutartyje Nr. 05/15/09 nėra nurodyta apimtis darbų, kurie turėjo būti atlikti pagal šalių sudarytą sutartį. Šios sutarties (1 t., b. l. 11) 2.2 p., 4.1 p. nurodyta, kad užsakomieji darbai, jų apibūdinimas, jų atlikimo sąlygos ir terminai nurodomi šios sutarties priede (užsakymo lape) ir kad sutarties kaina nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma šios sutarties priede. Paminėti dokumentai nėra pakankamai informatyvūs visoms šioje byloje šalių ginčijamoms aplinkybėms nustatyti. Apklaustos teismo posėdyje šalys skirtingai aiškino šalių įsipareigojimo apimtį, jų turinį ir kainą, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šioje byloje reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes, vadovavosi įkainiais, kurie atsakovės praktikoje už panašius darbus buvo taikomi kitiems klientams. Pažymėtina, kad atsakovės taikomi įkainiai iš esmės žymiai nesiskyrė nuo įkainių, kurios taikė kiti ūkio subjektai už vejos įrengimo darbus (1 t., b. l. 37–42). Todėl ieškovės motyvai dėl pirmosios instancijos netinkamo įrodymų vertinimo nustatant darbų įkainius ir jų apimti pagal ginčo sutartį Nr. 05/15/09 yra atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat negalima sutikti su ieškovės nuomone, kad remiantis rangos sutartimi Nr. 05/15/09 būtent atsakovė privalėjo pirkti žolės mišinį (1 t., b. l. 15–17), nes nei iš sutarties teksto, nei iš užsakymo lapo, kuriame tokia pareiga atsakovei nenustatyta, taip pat remiantis kitais surinktais byloje įrodymais tokios aplinkybės vienareikšmiai taip pat nustatyti negalima (CPK 185 str.). Apeliantė D. D. skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žolių mišinio pirkimo faktą, neteisingai įvertino trečiojo asmens pateiktą ieškovei klausimą dėl galimumo patekti į ieškovės garažą ieškovės nesant. Tačiau su tuo sutikti negalima, nes trečiojo asmens A. D. klausimas dėl galimumo atsakovei paimti iš garažo be ieškovės žinios tariamai ten buvusiais sėklas žemės sklypo apželdinimui nepaneigia to fakto, jog žolių mišinys buvo laikomas ieškovės garaže, tai tikėtina, nes, kaip nurodė ieškovė, kiekvieną dieną (1 t., b. l. 128) ji pati ryte išduodavo atsakovės darbuotojams darbui reikalingas priemones. Teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog žolės mišinį ,,Lisuna“ savo žinioje turėjo ieškovė, o ne atsakovė, taip pat sustiprina tas faktas, jog ieškovė, remiantis jos paaiškinimu (b. l. 127, 1 t.) ir ieškinio pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 3), sumokėjo atsakovei pinigus po to, kai žolė buvo nupirkta, tad ieškovė sumokėjo 2009-06-30 atsakovei likusią sumos dalį (8 900 Lt) pagal sutartį Nr. 15/05/09 (1 t., b. l. 22). Ieškovės paaiškinimas, kad atsakovei sumokėjo avansu, o žolė nebuvo pasėta ginčo sklype iki liepos 22 d., paneigia pinigų priėmimo kvite padarytas įrašas, kad ieškovė sumokėjo už atliktus darbus pagal sutartį Nr. 15105/09, kad pagal šią sutartį buvo visiškai atsiskaityta šiuo mokėjimu, šalys neginčija. Todėl ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovės vardu 2009-07-20, 2009-06-12 pirktą žolės mišinį (1 t., b. l. 122, 2 t., b. l. 41) nesudaro pagrindo pripažinti, jog šia data atsakovės vardu pirktos žolių sėklos buvo panaudotos būtent ieškovės sklypo apželdinimui. Pažymėtina ir tai, kad PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 91743 nurodyta, jog atsakovė nupirko 42 kg įvairių žolių sėklų, o ne žolės mišinio ,,Lisuna“ (10 kg), kurio įpakavimą po sėjos savo sklype rado ieškovė. Kita byloje pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 91819 dėl sėklų mišinio ,,Lisuna“ patvirtina, kad žolės mišinys pirktas 2009-07-20, tai yra po to, kai ieškovė atsiskaitė su atsakove (2009-06-30 pinigų priėmimo kvitas Nr. 2296156). Taip pat negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė kaltės klausimą, nes tai prieštarauja ieškovės paaiškinimui apie tai, kad atsakovė, būdama ieškovės įspėta dėl nepalankių oro sąlygų ir draudimo ieškovei nedalyvaujant atlikti žolių sėją, atliko sėjos darbus, taip pat esant ieškovės abejonėms dėl panaudoto siejai žolės mišinio kiekio (1 t., b. l. 127), ieškovei žinant, kad atsakovė dirba netinkamai, ieškovė ne tik sudarė dar vieną sutartį su atsakove (b. l. 15–17, 1 t.), bet ir sumokėjo atsakovei beveik 9 000 Lt už darbų atlikimą pagal sutartį Nr. 15/05/09 (1 t., b. l. 11–14, 22). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pasielgė neapdairiai, nerūpestingai ir neprotingai, pažeidė darbų atlikimo sutarties Nr. 15/05/09 3.2.3 p., 3.4.1., 3.4.2. punktus, tad elgėsi nesąžiningai, taigi ieškovė turi prisiimti visus neigiamus savo elgesio padarinius, tarp jų ir materialinius. Todėl vien tas faktas, jog ieškovė užsakymo lape įsipareigojo tik laistyti veją, neatleidžia ieškovės nuo pareigos vykdyti kitų darbų atlikimo sutarties įsipareigojimų ir elgtis teisingai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms apeliacinio skundo motyvas dėl netinkamai išaiškinto kaltės klausimo yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Ginčo šalys nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl byloje taikytos 9 800 Lt restitucijos. Kaip nustatyta byloje, atsakovės atlikti darbai pagal sutartį Nr. 15/05/09 nepateisino ieškovės lūkesčių, veja neatitiko jai keliamų reikalavimų, tai nustatė ne tik ieškovės kviečiami specialistai (1 t., b. l. 29, 37–39), kurie patvirtino, kad dalis vejos įrengta nekokybiškai, nes žolė nesudygo, nesusiformavo žolynas, bet ir šalių susirašinėjimas (b. l. 24–28). Byloje nustatyta, kad dalyje atsakovės įrengtos vejos darbų trūkumų nebuvo, todėl nėra nuginčytas atsakovės motyvas, kad ieškovė galėjo turėti išlaidų tik dėl dalies atsakovės darbų ištaisymo, o ne dėl visos 2 200 kv. m vejos įrengimo. Šiuos atsakovės motyvus patvirtina sklypo apžiūros 2009-10-01 aktas (1 t., b. l. 37–39) ir liudytojo E. K. parodymai (1 t., b. l. 143), taip pat pačios ieškovės paaiškinimai, jog prašė, kad atsakovė veją pataisytų, o ne įrengtų iš naujo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai mažino priteistinos ieškovei restitucijos sumą, nes, kaip nurodyta anksčiau, nustatė ieškovės kaltę dėl netinkamo sutarties vykdymo, taip pat vadovavosi ieškovės su V. J. individualia įmone sudaryta 2010-07-01 sutartimi, kurioje nėra nurodyta, kokio dydžio žemės sklypo plote individuali įmonė atliko darbus vejos trūkumams pašalinti, kiek sunaudojo medžiagų, kiek jos kainavo ir kokius įkainius taikė kiekvienos rūšies darbams apmokėti. Pažymėtina ir tai, kad į darbų, kuriuos atliko individuali įmonė, sąrašą (2 t., b. l. 6) įtraukti darbai 1.3, 1.4 p., 1.5 p. (nupurkšti pesticidais po sudygimo, patręšti mineralinėmis trąšomis, sudygtosios vejos nupjovimas), kurie nebuvo įtraukti į ankstesnę ginčo sutartį Nr. 15/05/09, tad ir darbai kainavo daugiau, negu ankstesnėje sutartyje. Tikėtina, kad papildomi darbai, kuriuos atliko V. J. individuali įmonė, buvo reikalingi vejos kokybei pagerinti. Tačiau šioje byloje taikytinos restitucijos suma skaičiuojama atsižvelgiant į tai, kiek ieškovei turi būti grąžinta išlaidų už dalį nekokybiškai atliktų darbų, o ne darbams, nors ir buvo reikalingi tinkamam darbo rezultatui gauti, tačiau dėl kurių atlikimo šalys sutarties Nr. 15/05/09 užsakymo lape apskritai nesitarė (šienavimo, vejos nupurškimo po sudygimo pesticidais, tręšimo mineralinėmis trąšomis), nes kaip nurodė atsakovės atstovė, ieškovė taupė, dėl to dalį darbų prisiėmė atlikti pati pagal atsakovės vejos priežiūros instrukciją, tai patvirtina ir šalių susirašinėjimas (1 t., b. l. 28). Atsakovės motyvai, kad ieškovei turėjo būti priteista žymiai mažesnė suma ginčo vejos trūkumams kompensuoti, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Kaip nurodyta anksčiau, atsakovė yra verslininkė, tad turėdama patirtį šioje srityje privalėjo imtis priemonių išspręsti ginčą kompromiso keliu, tad galėjo mažesnėmis sąnaudomis ištaisyti vejos įrengimo trūkumus ieškovės žemės sklype, tačiau to nepadarė. Todėl neturi pagrindo nesutikti su įkainiais, kurios ieškovei nurodė V. J. individuali įmonė už darbų atlikimą. Atsakovės kaltė dėl netinkamo darbo rezultato yra įrodyta anksčiau paminėtais įrodymais (šalių susirašinėjimas – pretenzijos, vejos apžiūros aktai, liudytojų E. K., R. U. paaiškinimai, vejos įrengimo darbų ištaisymo pasiūlymai, V. J. individualios įmonės sutartis), todėl atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei priteista 9 800 Lt restitucijos suma yra nustatyta teisingai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Atmestinas atsakovės motyvas, kad ieškovei nepagrįstai priteistos išlaidos už įrodymų rinkimą (R. U. rugpjūčio 20 d. vertinimą), nes, kaip žinia, įrodymus byloje teikia šalys (177 str. 1 d., 2 d., 178 str.), pirmosios instancijos teismas rašytinį specialisto vertinimą (1 t., b. l. 29, 1 t.) priėmė, juo vadovavosi sprendime, todėl teismas pagrįstai ieškovei priteisė 200 Lt išlaidas, patirtas (1 t., b. l. 31) įrodymams gauti (CPK 79 str.1 d.). Kiti atsakovės motyvai dėl šio įrodymo teisėtumo ir pagrįstumo nėra teisiškai reikšmingi atsižvelgiant į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus motyvus bei apeliacinio skundo ribas (CPK 314 str.). Taip pat negalima sutikti su ieškovės apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė restitucijos sumą pagal sutartį Nr. 10/08/2009, kuria atsakovė įsipareigojo įrengti tvenkinį ieškovės žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dalį sutartų darbų atsakovė atliko, ieškovė šiais darbais pasinaudojo, įvertinęs tai, kad atsakovė atliko tik dalį darbų, o vėliau sutartį nutraukė, pirmosios instancijos teismas dalį nesumokėtų išlaidų paruošiamiesiems tvenkinio darbams atlyginti priteisė atsakovei. Todėl ieškovės motyvai, kad ieškovė sumokėjo kitai įmonei lėšas už, jos nuomone, tinkamai atliktus darbus, nepaneigia to fakto, jog įmonė, vėliau atlikusi ieškovės žemės sklype tvenkinio įrengimo darbus, pasinaudojo atsakovės atliktu žemės kasimo darbų rezultatu. Ieškovės motyvai, kad atsakovė netinkamai atliko sutartinius įsipareigojimus, nes nepateikė ieškovei tvenkinio projekto, neišvežė iš žemės sklypo iškasto grunto, taip pat neįrodė, kiek buvo iškasta grunto, negali būti pripažinti pagrįstais ir įrodytais, įvertinus šalių sutartį, užsakymo lapą dėl priskirtų atlikti atsakovei darbų apimties (1 t., b. l. 18). Sutartyje Nr. 10/08/2009 ir užsakymo lape atsakovės įsipareigojimai dėl tvenkinio įrengimo yra abstraktūs, dokumentuose nedetalizuojama, kokius konkrečius darbus ir už kokius įkainius turi atlikti atsakovė, nurodyta tik galutinė darbo užmokesčio suma (1 t., b. l. 18). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo nustatinėjamos šalių paaiškinimais ir kt. įrodymais, nesant byloje įrodymų, jog tvenkinio įrengimo darbai atlikti netinkamai dėl atsakovės kaltės, teismas atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimo nenustatė, tačiau atsakovės priešieškinio reikalavimus tenkino iš dalies mažindamas atsakovės prašomą priteisti sumą 300 Lt (dėl preliminaraus projekto ieškovei nepateikimo). Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka (CPK 185 str.). Vertinant ieškovės motyvų pagrįstumą, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo atsižvelgiama į tai, kad ieškovė, būdama sutarties Nr. 10/08/2009 šalimi, turėjo pareigą užfiksuoti užsakymo lape visus atsakovės įsipareigojimus, pasirūpinti ieškovei reikalinga informacija, susijusia su tvenkinio įrengimu, tačiau to nepadarė (CK 1.5 str. 1 d.). Todėl negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas priešieškinio pareiškimą ir priteisdamas iš ieškovės 1 330 Lt, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškinio pareiškime (CPK 178 str.). Neįrodžius ieškovei, kad atsakovė netinkamai atliko dalį darbų dėl tvenkinio įrengimo, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl restitucijos (4 000 Lt) taikymo pagrįstai atmetė, teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies motyvų nekartoja ir su šiais sprendimo motyvais sutinka visiškai.

Kiti šalių apeliacinių skundų motyvai iš esmės pakartoja tuos pačius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus arba motyvai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija jų procesiniame dokumente nenurodo.

Esant tokioms aplinkybėms apeliaciniai skundai netenkintini, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimo nekeisti.