- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-401-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21014-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, O. G., R. G.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25558-151/2014 pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, O. G., R. G. dėl pripažinimo šeimos nariu vedančiu bendrą ūkį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą ir pripažinti R. G. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininkės O. G. šeimos nariu vedančiu bendrą ūkį. Juridinį faktą pareiškėjui būtina nustatyti tam, kad jis įgytų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei kitų teisių, kylančių iš nuomos sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjo R. G. pareiškimą atsisakė priimti ir kartu su priedais grąžino pareiškimą padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad nėra abejonių dėl to, kad pareiškėjas yra R. G. ir O. G. sūnus. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė, kad juridinis faktas teismine tvarka negali būti nustatinėjamas. Teismas pažymėjo, kad artimų giminaičių pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką reglamentuoja CK 6.588 straipsnio 4 dalis, o tai reiškia, kad Civilinis kodeksas numato specialią pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Nuomotojui (Kauno miesto savivaldybei) nesutinkant, kad R. G. savo gyvenamąją vietą deklaruotų Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ginčas nagrinėtinas teisme ieškininės teisenos tvarka (CK 6.602 str. 3 d.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas pareiškėjui išaiškino, kad jam gavus neigiamą atsakymą iš gyvenamosios patalpos nuomotojo – Kauno miesto savivaldybės, t. y. atsisakius pareiškėją pripažinti O. G. šeimos nariu ir nesutinkant, kad R. G. savo gyvenamąją vietą deklaruotų Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), O. G. šeimos nariu pareiškėjas gali būti pripažintas tik ginčo teisenos tvarka, t. y. pareiškėjas į teismą turės kreiptis su ieškiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Skunde nurodo, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu priregistruoti adresu (duomenys neskelbtini), kur jo tėvai gyvena nuomininko teisėmis. Jis siekia tik vieno – deklaruoti savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Savivaldybė tokį prašymą atsisakė tenkinti nurodydama, kad pareiškėjas nelaikytinas šeimos nariu. Apeliantas mano, kad teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, priėmė nepagrįstą teismo nutartį, nes pareiškėjas nereikalauja modifikuoti nuomos sutarties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys O. G. ir R. G. prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno miesto savivaldybė prašo jo netenkinti. Atsiliepime suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinį faktą, o pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką reglamentuoja CK 6.588 straipsnio 4 dalis, todėl pirmosios instancijos teismas, suinteresuoto asmens vertinimu, pagrįstai sprendė, kad klausimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
Civilinio proceso kodekso (CPK) 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurias teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Šis sąrašas nėra išsamus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Taigi, teismas CPK 442 straipsnyje numatytas bylas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Ginčo atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininkės O. G. šeimos narys, vedantis bendrą ūkį. Pareiškimas grindžiamas Civilinio kodekso (CK) 6.588 straipsnio 2 dalimi ir CPK 444 straipsnio 2 dalimi. Kaip žinia, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas reglamentuoja juridinę reikšmę turinčių giminystės santykių nustatymo faktą. Aptariamu atveju pažymėtina, kad asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Tik tuo atveju, kai civilinės metrikacijos įstaiga atsisako išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Kaip pagrįstai ginčo atveju nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nekyla abejonių, kad pareiškėjas yra O. G. sūnus. Taigi, nagrinėjamu atveju giminystės santykių juridinis faktas teismine tvarka negalėtų būti nustatinėjamas. Be to, ginčo atveju reikėtų taikyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą (teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja ir bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos), kadangi pareiškėjo reikalavimas pripažinti jį nuomininko šeimos nariu yra ne juridiškai reikšmingas, o įrodomasis, todėl toks faktas turi būti įrodinėjamas nagrinėjant ieškinį, o ne nustatomas ypatingosios teisenos tvarka.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinį faktą, tačiau savo reikalavimą grindė ir CK 6.588 straipsnio 2 dalies nuostata, taigi, pareiškėjas pats pripažino, kad įstatymas numato specialią pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad nuomotojui (savivaldybei) atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą dėl gyvenamosios vietos jo motinos nuomojamo būsto adresu deklaravimo, ginčas nagrinėtinas teisme ieškininės teisenos tvarka (CK 6.602 straipsnio 3 dalis), yra pagrįstas.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pareiškimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kartu pažymėtina, kad ginčijama nutartis neužkerta pareiškėjui kelio dar kartą kreiptis į teismą, pateikiant CPK reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą.
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.