- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2-25558-151/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21014-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybei, O. G., R. G.
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo R. G. pareiškimo suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, O. G., R. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą ir pripažinti R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininkės O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) šeimos nariu vedančiu bendrą ūkį. Juridinį faktą pareiškėjui būtina nustatyti tam, kad jis įgytų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei kitų teisių, kylančių iš nuomos sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
CPK 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurias teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Šis sąrašas nėra išsamus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal CK ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Taigi, teismas CPK 442 straipsnyje numatytas bylas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Susipažinus su pareiškėjo pareiškimu, matyti, kad nekyla abejonių, kad pareiškėjas R. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra R. G. ir O. G. sūnus. Taigi nagrinėjamu atveju giminystės santykių juridinis faktas teismine tvarka negali būti nustatinėjamas. Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis yra savo motinos O. G., a.k. (duomenys neskelbtini), šeimos narys, tuo tikslu, kad galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei įgytų kitų teisių, kylančių iš nuomos sutarties. Pažymėtina, kad artimų giminaičių pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką reglamentuoja CK 6.588 straipsnio 4 dalis, o tai reiškia, kad Civilinis kodeksas numato specialią pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Nuomotojui (Kauno miesto savivaldybei) nesutinkant, kad R. G. savo gyvenamąją vietą deklaruotų Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ginčas nagrinėtinas teisme ieškininės teisenos tvarka (CK 6.602 str. 3 d.). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjui išaiškintina, kad jam gavus neigiamą atsakymą iš gyvenamosios patalpos nuomotojo – Kauno miesto savivaldybės, t.y. atsisakius pareiškėją pripažinti O. G. šeimos nariu ir nesutinkant, kad R. G. savo gyvenamąją vietą deklaruotų Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), O. G. šeimos nariu pareiškėjas gali būti pripažintas tik ginčo teisenos tvarka, t.y. pareiškėjas į teismą turės kreiptis su ieškiniu (Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis c.b. Nr. 2S-1974-413/2011).
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 str. 1 d. 1 p.).
CPK 87 str. 1 d. 3 p., 5 d. nustato, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą arba kai šie grąžinami be sprendimo. Šis klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pareiškimą atsisakoma priimti, jam grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi įsiteisėjusia teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, O. G., R. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir kartu su priedais grąžinti pareiškimą padavusiam asmeniui.
Grąžinti pareiškėjui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 55,00 Lt (15,93 Eur) žyminį mokestį, sumokėtą 2014-11-05 „Perlo paslaugos“ terminale.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.