- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1974-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- I. K., V. K.
- Ieškovas
- I. K., V. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algimanto Kukalio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-12922-329/11 pagal ieškovių I. K. ir V. K. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo šeimos nariu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovės I. K. ir V. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti jas buto nuomininko V. S. šeimos narėmis (b.l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė ieškovėms 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes (b.l. 7-8).
Šalies argumentai
2011 m. liepos 7 d. ieškovės I. K. ir V. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. ir V. K. buvo buto nuomininko V. S. šeimos narėmis (b.l.13-15).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2011 m. liepos 11 d. nutartimi I. K. ir V. K. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovėms (b.l. 17-18). Teismas nurodė, kad ieškovės, pateikdamos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, siekia nustatyti ne giminystės santykius, o būti pripažintos gyvenamosios patalpos nuomininko V. S. šeimos narėmis pagal CK 6.588 straipsnio nuostatas. Bylos dėl pripažinimo šeimos nariu nagrinėjamos ieškininės teisenos tvarka. Ieškovės, šalindamos ieškinio trūkumus, prašė gi nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Kadangi ieškovės pateikė teismui naują pareiškimą, kuris pagal ypatingos teisenos taisykles teisme nenagrinėtinas, ir atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nenumato pakartotinio procesinio dokumento trūkumų šalinimo, teismas sprendė, kad ieškovės 2011 m. birželio 21 d. teismo nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovėms CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės I. K. ir V. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (b.l. 21-22). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas bylos priėmimo stadijoje nepagrįstai pasisakė dėl įrodymų. Nustatant šeimos teisinių santykių buvimą nereikia įrodinėti giminystės ryšio, o reikia įrodyti bendro ūkio vedimą ne mažiau kaip vienerius metus ir šeimos narystę CK 6.588 ir 6.589 straipsnių prasme.
2. Teismas nurodė, kad byla turi būti nagrinėjama pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, bet nenurodė jokio motyvo, kur ir kam reikia pareikšti ieškinį. Pažymėtina, kad administruojanti butą Kauno miesto savivaldybe neginčija nuomininko teisių perimamumui, o tik nori, kad teismas, pagal įstatymą nustatytų buvus šeimos teisinius santykius tarp mirusio buto nuomininko ir pareiškėjų, kadangi savivaldybės atstovai patys ex officio to padaryti negali. Nustačius šeimos teisinių santykių buvimą, atsiras pagrindas pakeisti buto nuomos sutarties šalį - nuomininką. Taigi ieškinys turėtų būti nagrinėjamas ypatingąja teisena, kadangi byloje nėra ginčo.
3. Teismas nieko nepasisakė dėl materialinių teisės normų, įtvirtintų CK 6 588 ir 6.589 straipsniuose, kas turi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 442 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurias teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Šis sąrašas nėra išsamus, nes nurodyto straipsnio 14 punkte nustatyta, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas taip pat nagrinėja kitas bylas, kurios pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Taigi, teismas CPK 442 straipsnyje numatytas bylas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles (9 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Šalindamos 2011 m. birželio 21 d. teismo nutartimi nurodytus trūkumus, ieškovės pateikė naują pareiškimą, vienu iš savo reikalavimo pagrindų nurodydamos CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reglamentuojantį juridinę reikšmę turinčių giminystės santykių nustatymo faktą. Aptariamu atveju pažymėtina, kad asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Tik tuo atveju, kai civilinės metrikacijos įstaiga atsisako išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Bylos duomenimis, nekyla abejonių, kad 2011 m. balandžio 21 d. miręs buto nuomininkas V. S. buvo ieškovių (pareiškėjų) dėdė (mirusios ieškovių motinos S. K. brolis). Taigi, nagrinėjamu atveju giminystės santykių juridinis faktas teismine tvarka negalėjo būti nustatinėjamas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovės patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinį faktą, tačiau savo reikalavimą grindė ir CK 6.588 straipsnio 4 dalies nuostata, reglamentuojančia artimų giminaičių pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką. Taigi, ieškovės pačios pripažino, kad įstatymas numato specialią pripažinimo nuomininko šeimos nariais tvarką (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Nuomotojui (savivaldybei) atsisakius po V. S. mirties pakeisti buto nuomos sutartį, ginčas nagrinėtinas teisme ieškininės teisenos tvarka (CK 6.602 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pagal CK 6.588 straipsnio 3 dalį globotiniai, apsigyvenę globėjo gyvenamojoje patalpoje, neįgyja globėjo šeimos narių teisių. Nuomininko šeimos nariais jie gali būti pripažinti tik teismine tvarka.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų patikslintas (naujas) pareiškimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Negalima sutikti su apeliančių argumentais, kad teismas be teisėto pagrindo pareikalavo pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius globos nustatymą ieškovėms, kadangi toks teismo nurodymas buvo pagrįstas CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punkto (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) nuostata, iš kurios seka, jog asmuo, pateikdamas ieškinį, turi rašytiniais dokumentais pagrįsti savo reiškiamą reikalavimą ir pateikti juos teismui. Nagrinėjamu atveju ieškovėms nepateikus rašytinių įrodymų apie jų globą, teismas negalėtų spręsti klausimo dėl ieškovių pripažinimo nuomininko šeimos narėmis, kadangi tokio fakto nebuvimas sąlygotų ieškovėms būtinybę kreiptis į teismą pareiškimu dėl juridinio fakto pripažinimo, kad jos buvo V. S. globotinės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įstatymas nenumato pakartotinio procesinio dokumento trūkumo šalinimo galimybės. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu.
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantėms buvo suteikta galimybė pašalinti teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartimi nustatytus trūkumus, šia galimybe jos tinkamai nepasinaudojo, taip užkirsdamos kelią operatyviam ir ekonomiškam bylos nagrinėjimui, todėl procesinės pasekmės jų atžvilgiu buvo pritaikytos pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad ginčijama nutartis neužkerta ieškovėms kelio dar kartą kreiptis į teismą, pateikiant CPK reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.