Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, pagal ieškovės A. J. ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovui Š. K., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau atsakovui yra žinoma apie iškeltą civilinę bylą ir ieškovės keliamus reikalavimus, todėl sprendžia bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio D. J. interesų nurodė, kad esant ginčui tarp šalių, skyrius neprieštarautų, jog būtų atlikta medicininė ekspertizė, kuri patvirtintų ar paneigtų atsakovo tėvystę. Nurodo, kad Skyriaus patarėjai susisiekus telefonu su atsakovu, šis nurodė, jog gyvena darnioje šeimoje su žmona ir vaiku, kuris yra vienintelis jo biologinis vaikas. Skyriaus specialistams nepavyko sutarti su atsakovu apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis – 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, yra pakankamas ir tinkamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas. Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą iš esmės, nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant, neprieštarauja, kad ieškinio reikalavimai būtų tenkinami.

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Viena iš prigimtinių vaiko teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose – teisė žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

8. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovės sūnus D. J. gimė (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą gimimo įraše nėra. Nagrinėjamu atveju, atsakovas teismui nepateikė atsiliepimo, bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, todėl jo pozicija dėl pareikštų reikalavimų nėra aiški. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodoma, jog susisiekus su atsakovu, šis nurodė, jog nėra biologinis D. J. tėvas.

9. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje pateiktų įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) draugavo su atsakovu, santuokos šalys sudarę nebuvo. Abu turėjo vaikų iš ankstesnių santykių, laiką leisdavo kartu. Abu siejo noras susilaukti bendro vaiko, planavo nėštumą.(duomenys neskelbtini), ieškovei pasijutus blogai, atsakovas nupirko nėštumo testą. Testas patvirtino ieškovės nėštumą. Atsakovas iš pradžių džiaugėsi, tačiau jo elgesys pasikeitė. Atsakovas bandė ieškovę įtikinti nėštumą nutraukti, tačiau ši nesutiko, šalių santykiai nutrūko. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus D. J. Atsakovas oficialiai tėvystės nepripažino, vaiku nesirūpino.

10. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje paskirta DNR ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 32/2022(01) patvirtina, kad Š. K. yra nepilnamečio D. J. biologinis tėvas su 99,9999999999657 % tikimybe. Tokiu būdu, konstatuotina, kad šis įrodymas neabejotinai patvirtina atsakovo ir nepilnamečio D. J. giminystę, todėl nustatoma, kad atsakovas Š. K. yra D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o vaikas – atsakovo sūnus. Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad minėtu ekspertizės aktu faktinė vaiko tėvystė nustatyta, laikytina, kad tėvystės nustatymas nepilnamečio vaiko interesų nepažeis.

11. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir neišreiškė savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

12. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

13. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, Skyriaus į bylą pateiktais duomenimis, nustatyta, kad nepilnametis nuo gimimo auga su motina - ieškove, yra jos prižiūrimas, auklėjamas, aprūpinamas. Atsakovas vaiko nepažįsta, jo neaugino, tarp atsakovo ir vaiko nėra susiklosčiusio emocinio ryšio. Teismas, įvertinęs tai, jog nepilnametis vaikas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taip pat atsižvelgdamas į Skyriaus pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovė gali užtikrinti pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą ir sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, ieškovės charakterio savybės, gyvenimo būdas nedaro esminės žalos, nustato nepilnamečio vaiko D. J. gyvenamąją vietą kartu su jo motina A. J.

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

15. Nustačius atsakovo tėvystę nepilnamečio D. J. atžvilgiu, atsiranda pagrindas spręsti dėl išlaikymo iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus naudai priteisimo. Įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

16. Be kitų reikalavimų, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 320,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną, taip pat, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kurį atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

17. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių).

18. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad per mėnesį nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikia maistui apie 150,00 Eur - 200,00 Eur, vaistams, vitaminams – apie 30,00 Eur, aprangai - apie 80,00 Eur, avalynei – 45,00 – 75,00 Eur, higienos priemonėms (kartu su sauskelnėmis) - apie 120,00 Eur, komunalinių išlaidų dalis, tenkanti vienam asmeniui, - apie 90,00 Eur per mėnesį. Be to, vaikui reikalingi ir papildomi daiktai. Ieškovės teigimu, būtiniems vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga bent 640,00 Eur suma. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nepilnamečio D. J. įprastinių kasdienių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė nei 640,00 Eur suma per mėnesį, kartu pažymėtina, kad toks išlaikymo dydis artimas minimalios mėnesinės algos dydžiui.

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatyta, jog ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) kas mėnesį gauna vaiko priežiūros išmoką – 591,31 Eur, nurodė, jog vaikui suėjus vieneriems metams, gaus apie 280,00 Eur išmoką. Taip pat, gauna vaiko pinigus – 73,00 Eur. Ieškovė nurodė, jog gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, taip pat turi santaupų. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį išlaikyti padeda jo tėtis, vaiko išlaikymui skiria apie 100,00 Eur per mėnesį.

20. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

21. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nepateikta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovo Š. K. pajamos siekia apie 1 200,00 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašu nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus duomenų byloje nėra. Transporto priemonių neturi. Atsakovas neteikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo turtinę padėtį. Ieškovės teigimu, atsakovas turi nepilnametį vaiką.

22. Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistinos sumos vaiko poreikiams, atsižvelgia į vaiko amžių, į tai, kad šalių nepilnametis sūnus auga ir jo poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, jį išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti ir šiuo metu skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Be to, jai vienai tenka visa vaiko priežiūros našta, kas reiškia, kad ieškovė turės mažiau galimybių skirti laiko darbinei veiklai, lyginant su atsakovu. Įvertintina tai, kad atsakovo pajamos yra vidutinės, jis neturi nekilnojamojo turto, išlaiko dar vieną vaiką, kuris Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat yra nepilnametis.

23. Kartu pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai.

24. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, įsipareigojimus kreditoriams. Priešingai, atsakovas yra jauno amžiaus, dirbantis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi jis skiria išlaikymą dar vienam nepilnamečiam vaikui – 215,00 Eur.

25. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ar jų nebuvimą, konstatuotina, jog nepilnamečio vaiko D. J. poreikių tenkinimui gali būti reikalinga ne mažesnė nei 640,00 Eur suma per mėnesį, atėmus valstybės skiriamus vaiko pinigus, iš atsakovo nepilnamečiam priteistinas 283,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepažeis nei atsakovo, nei vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, garantuos būtinųjų ir papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

26. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis), tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismui patvirtinus vaiko kilmę iš atsakovo, nuo pat vaiko gimimo dienos atsakovui atsirado įstatymo nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą (CK 3.137 straipsnis, 3.192 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą, todėl iš atsakovo priteistinas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 29 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2021 m. rugsėjo 13 d. – 981,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris apskaičiuotas už tris mėnesius ir keturiolika dienų.

27. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovo. Apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų byloje nėra.

29. Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai suteikta antrinė teisinė pagalba. Gauta pažyma iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 510,40 Eur sumos, kuri proporcingai patenkintų reikalavimų sumai priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys yra patenkintas 95,36 proc. (reikalavimas dėl tėvystės nustatymo – 100 proc., reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo – 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo – 88,44 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 92,99 proc.), iš atsakovo priteistina 486,72 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, valstybei.

30. Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis mokestis, kuris sudaro 97,00 Eur, pagal ieškinio sumą – 4 306,00 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai), į valstybės biudžetą mokėtinas atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – viso 92,50 Eur.

31. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo 100 proc., bet yra sumokėjusi 166,00 Eur žyminį mokestį. Žyminis mokestis grąžintinas ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnis 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 283,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 00) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme (2021 m. rugsėjo 13 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skirtas lėšas uzufrukto teise valdo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 981,00 Eur (devynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 486,72 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 22 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 92,50 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 50 ct) žyminio mokesčio išlaidas ir 22,40 Eur (dvidešimt dviejų eurų 40 ct) procesinių dokumentų išlaidas, valstybei. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Grąžinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 166,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 8 d., mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini).

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teismo sprendimą po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Elektrėnų savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam vaiko gimimą.