Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas D. S., antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolį R. V. sustabdyti jo atžvilgiu vykdomąją bylą. Nurodė, kad ieškovas pirmiausiai turi kreiptis dėl žalos atlyginimo į UAB „Soluss-LT“ ir tik įmonei neatlyginus žalos, kreiptis į pareiškėją. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. kovo 24 d. priėmė nutartį, kuria pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį dėl žalos atlyginimo, nurodydamas, kad 5 000 Eur suma turtinė žala priteisiama subsidiariai, t. y. iš R. G. ir UAB „Soluss-LT“. Visgi antstolis vykdo vykdomąją bylą pagal vykdomąjį rašą Nr. 1-215-522/2019, neatsižvelgdamas į aukščiau nurodytus pakeitimus.

2. Antstolis R. V. 2020 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. įsakymas, priimtas civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016, buvo pateiktas vykdyti antstolei A. A., kuri 2019 m. sausio 29 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą, nurodydama, kad UAB „Soluss-LT“ turto neturi. Atsižvelgiant į tai, stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/19/01687 nėra pagrindo.

3. Suinteresuotas asmuo D. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjo R. G. skundą atmetė. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0128/19/01687 duomenų nustatė, kad antstolis R. V. vykdo 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-215-522/2019 dėl 6 250 Eur skolos išieškojimo D. S. naudai. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. naudai iš R. G. priteista 5 000 Eur turtinės, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 250 Eur proceso išlaidų, pagrindu. Šis nuosprendis, kaip ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, 5 000 Eur turtinę žalą priteisus D. S. subsidiariai iš R. G. su UAB „Soluss LT“.

5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi pakeitė R. G. atsakomybės rūšį, nurodęs, kad jis atsako subsidiariai su UAB „Soluss LT“. Atkreipė dėmesį, kad aukščiau nurodyta turtinė žala D. S. iš UAB „Soluss-LT“ jau buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.eL2-20452-1043/2016, todėl baudžiamojoje byloje reikalaujant tos pačios žalos iš R. G. kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad tos pačios sumos priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos skolos padidėjimo, dėl ko turi būti nustatyta bendraatsakovių civilinės atsakomybės rūšis. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, išieškojimas D. S. iniciatyva iš UAB „Soluss LT“ pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymą jau buvo pradėtas, tačiau antstolė A. A. 2019 m. sausio 29 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-19-36-2649 vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui D. S..

6. Taigi, nors išieškotojas kreipėsi į antstolę pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymą, kuomet dar nebuvo nustatyta subsidiari R. G. atsakomybė su UAB „Soluss-LT“, ši aplinkybė pakankama spręsti, kad išieškotojas įvykdė reikalavimą išieškojimą pirmiausiai nukreipti į įmonę ir tik negalint žalos atlyginimo išieškoti iš jos, nukreipė išieškojimą į pareiškėją. Teismui patikrinus viešo Registro duomenis apie UAB „Soluss-LT“ nustatyta, kad įmonė jokio turto neturi, jau daug metų neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas nukreipti žalos atlyginimo išieškojimą į R. G. ir nėra pagrindo vykdomosios bylos stabdymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjas R. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį, sustabdyti vykdomąją bylą ir išaiškinti, kad suinteresuotas asmuo privalo vadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu.

8. Nurodo, kad yra įsitikinęs, kad ieškovas pirmiausia turi kreiptis dėl žalos atlyginimo į UAB „Soluss-LT“ ir tik įmonei neatlyginus žalos, kreiptis į pareiškėją. Kadangi nėra įvykdyta sąlyga dėl pirminio išieškojimo iš UAB „Soluss-LT“, vykdomoji byla turi būti sustabdyta. Suinteresuotas asmuo vykdomojoje byloje turi net du vykdomuosius raštus, vienoje byloje du vykdomieji raštai negali būti.

9. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Byloje nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo 2019 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-215-522/2019 dėl 6 250 Eur skolos išieškojimo D. S. naudai. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. naudai iš R. G. priteista 5 000 Eur turtinės, 1 000 Eur neturtinės žalos ir 250 Eur proceso išlaidų, pagrindu. Šis nuosprendis, kaip ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, 5 000 Eur turtinę žalą priteistus D. S. subsidiariai iš R. G. su UAB „Soluss LT“ .

12. Byloje kilo ginčas dėl to, jog pareiškėjas nesutinka su antstolio atliktais veiksmais. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo priimta nutartimi, kadangi, jo teigimu, antstolis turėjo stabdyti vykdomąją bylą, nes pirma išieškojimas turi būti nukreiptas į UAB „Soluss-LT“. Apeliantas teigia, jog yra privaloma vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. priteista iš nuteistojo R. G. 5 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir nustatė, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S. iš R. G. 5 000 Eur suma turtinei žalai atlyginti priteisiama subsidiariai su atsakove UAB ,,Soluss-LT“, kurios civilinės atsakomybės pagrindas yra Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-20452-1043/2016. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog ši turtinė žala D. S. iš UAB „Soluss-LT“ jau buvo priteista Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr.eL2-20452-1043/2016, todėl baudžiamojoje byloje reikalaujant tos pačios žalos iš R. G., tos pačios sumos priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos skolos padidėjimo, dėl ko turi būti nustatyta bendraatsakovių civilinės atsakomybės rūšis (šiuo atveju – subsidiari).

14. CK 6.245 straipsnio 4 dalis numato, kad subsidiari atsakomybė yra papildoma, t. y., kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, išieškojimas pirma buvo nukreiptas į UAB „Soluss-LT“, kaip pagrindinį skolininką, tačiau išieškojimą vykdžiusi antstolė A. A. 2019 m. sausio 29 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-19-36-2649 vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui D. S., nurodžiusi, kad UAB „Soluss-LT“ VĮ Registrų centro duomenimis buveinės adresas - Kauno m. sav. teritorija; direktoriaus adresu siųsti dokumentai grįžo neįteikti, kitos bendrovės buveinės nustatyti nepavyko; skolininko vardu piniginių lėšų, nekilnojamojo turto ir kito registruotino turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra; finansinės atskaitomybės įmonė neteikia; pagal vykdomąjį dokumentą skola neišieškota. Antstolė 2019 m. sausio 29 d. Patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, užbaigė vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui. Duomenų, jog po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties UAB „Soluss-LT“ finansinė situacija būtų pasikeitus ir išieškojimas iš jo būtų pasidaręs galimu, byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog išieškotojas, nesulaukęs prievolės įvykdymo iš UAB „Soluss-LT“, pagrįstai vykdymo veiksmus nukreipė į pareiškėją.

15. Taigi, byloje esanti medžiaga patvirtina, jog pirmiausia išieškojimas buvo nukreiptas į UAB „Soluss-LT“, tačiau nustačius, jog išieškojimas iš šio juridinio asmens yra negalimas, antstolis pagrįstai vykdo išieškojimą iš pareiškėjo. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo tinkamai, todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.