- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- 2S-1208-773/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01106-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aisvita“
- Kategorijos
- 3.1.8.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkio bendrijos atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aisvita“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi kalakutai“ komanditinės ūkinės bendrijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Aisvita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB priteisti 28 601,02 Eur skolą, 773,49 Eur delspinigius, 128,58 Eur metines palūkanas už praleistą terminą įvykdyti piniginę prievolę, 6 procentų metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 592,55 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė ieškinio sumai taikyti laikinąsias apsaugos priemones - piniginių lėšų, esančių atsakovei priklausančiose banko sąskaitose areštą, jų nesant, piniginių lėšų areštą atsakovės įmonės kasoje, pavedant pasirinktam antstoliui surasti skolininkui priklausančias banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas bei surasti ir aprašyti skolininko nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ar esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, nepranešant atsakovei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.Ieškovė nurodė, kad dėl didelės skolos sumos yra grėsmė, jog skolos išieškojimas taps nebeįmanomu. Pažymėjo, kad skolos sugrąžinimas yra apsunkintas, nes atsakovė turi kitų kreditorių. Nurodė, kad pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 metus atsakovės skolos kredito įstaigoms – 1 847 564 Eur, tiekėjams – 2 009 341 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 814 199 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 982 501 Eur, skoliniai įsipareigojimai – 218 741 Eur.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies. Teismas ieškovės UAB „Aisvita“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ne didesnei kaip 29 503,09 Eur sumai areštavo atsakovės UAB „Arvi kalakutai“ KŪB nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, leidžiant atsakovei šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą realizuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis 29 503,09 Eur ribose, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų daryti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, atsiskaityti su darbuotojais ir ieškove.Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinyje nurodytomis aplinkybėms ir pateiktais rašytiniais įrodymais tikėtinai pagrindė reiškiamą ieškinio reikalavimą. Teismas įvertino ieškovės argumentus, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, atsakovė turi kitų kreditorių, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus patvirtina atsakovės didelius finansinius įsipareigojimus - skolas kredito įstaigoms, tiekėjams bei tai, kad atsakovė buvo ne kartą raštu raginta grąžinti susidariusį įsiskolinimą, jai buvo pateiktas skolų derinimo aktas, tačiau atsakovė susidariusios skolos negrąžino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Arvi kalakutai“ KŪB prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria UAB „Aisvita“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Aisvita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, spręsdamas dėl atsakovės sunkios finansinės padėties, nevertino, ar 2016 m. balanse nurodyti įsipareigojimai yra pradelsti. Šių duomenų nepateikė ir ieškovė. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos yra 4,98 mln. Eur, jos yra padengtos 23,48 mln. Eur vertės turtu, o per vienerius metus gautinos sumos sudaro virš 4,83 mln. Eur, todėl atsakovės finansinė padėtis yra ne tik stabili, bet ir vertintina kaip labai gera. Per 2016 m. atsakovė uždirbo 27,8 mln. Eur pajamų, grynasis pelnas siekė 2,75 mln. Eur. Atsakovė visada atsiskaito su valstybės biudžetu ir pinigų fondais, niekada nevengė atsiskaityti su kreditoriais. Todėl teismas neteisingai sprendė, kad ieškinio suma yra didelė UAB „Arvi kalakutai“ KŪB. Prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo nevykdymo riziką, nėra absoliuti. Teismas nesivadovavo teismų praktika, kurioje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jei ieškovas pagrindžia, jog atsakovas yra ėmęsis nesąžiningų veiksmų, kuriais yra mažinama atsakovo turto masė. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningą elgesį, ir suteikiančių pagrindą manyti, jog atsakovė yra atlikusi ar būtų ėmusis kokių nors veiksmų, siekdama perleisti, paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti atsiskaitymą su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymą. Ieškovė UAB „Aisvita“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, tačiau tuo pačiu ir nepažeisdamas atsakovės interesų, palikdamas galimybę atsakovei vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. 2018 m. gegužės 2 d. antstolio A. A. pažyma apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad visas atsakovės registruotas nekilnojamas turtas yra įkeistas hipoteka nuo 2016 m. spalio 10 d. Kito registruoto turto (8 automobilių) vieta ir būklė yra nežinoma. Atsakovė antstoliui nepateikė duomenų apie jos turtinę padėtį, kas suponuoja pagrindą atsakovę laikyti nesąžininga šalimi ir daryti prielaidą apie atsakovės galimus ketinimus slėpti automobilių buvimo vietą.Atsakovė ieškovei yra skolinga 63 452,88 Eur, iš jų tik 2 922,93 Eur yra nepradelsti mokėjimai, todėl atsakovės mokumas kelia pagrįstas abejones. Be to, atsakovė neįrodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro neigiamą poveikį jos interesams, ūkinės -komercinės veiklos vykdymui ar varžo jos teises, todėl nėra pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kauno apygardos teisme 2018 m. birželio 11 d. buvo gauta ieškovės UAB „Aisvita“ teikiama 2018 m. birželio 8 d. pažyma apie vykdymo veiksmus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti, ar nagrinėjamo ginčo atveju egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo esmės
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra nustatytos abi paminėtos sąlygos. Apeliantė savo skunde iš esmės kelia netinkamo antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatymo klausimą, nes ieškinio suma atsakovei nėra didelė, o ji taip pat neatliko jokių veiksmų, siekiant perleisti, paslėpti, įkeisti turtą ar kitaip apsunkinti atsiskaitymą su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymą, todėl tai nesudaro pagrindo spręsti dėl grėsmės buvimo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė didelę ieškinio sumą (28 601,02 Eur) grindžia tuo, jog pagal 2016 m. atsakovės balanso duomenis, atsakovės skolos kredito įstaigoms – 1 847 564 Eur, skolos tiekėjams – 2 009 341 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 7 814 199 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 4 982 501 Eur, skoliniai įsipareigojimai – 218 741 Eur. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsakovės atžvilgiu pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones dėl 28 601,02 Eur ieškinio sumos, neatsižvelgė, jog pagal 2016 m. atsakovės balansą atsakovės turto vertė sudaro 14 889 471 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai yra 4 982 501 Eur (b. l. 16-18), pagal 2016 m. atsakovės konsoliduotąjį balansą, atsakovės turto vertė sudaro 23 485 085 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai per vienerius metus 9 368 196 Eur (b. l. 19-21). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių aplinkybių kontekste 28 601,02 Eur suma neturėtų būti laikoma didele sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nes vien atsakovės turto vertė yra daugiau nei tris kartus didesnė už turimų įsipareigojimų dydį.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį, esamą ar tikėtinai būsiantį nesąžiningumą, pavyzdžiui, kai atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turėdamas tikslą neatsiskaityti su savo kreditoriumi pagal galimai atsakovui nepalankų teismo sprendimą. Šios procesinės priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-457-464/2018; 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018, kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė kartu su prašymu taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti atsakovės sąžiningumu ar jos ketinimais, susijusiais su būsimo sprendimo vykdymu, o teismas nepagrįstai konstatavo šį faktą įrodytu. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ieškovės UAB „Aisvita“ atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ir 2018 m. birželio 11 d. prašymu apeliacinės instancijos teismui pateiktas antstolio A. A. pažymas apie vykdymo veiksmus, kuriose nurodyta, jog atsakovei 2018 m. balandžio 12 d. buvo išsiųstas patvarkymas dėl informacijos suteikimo apie automobilių buvimo vietą, jų būklę, pinigines lėšas ir kt., tačiau iki 2018 m. birželio 8 d. atsakovė prašomos informacijos nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios antstolio pažymos patvirtina, kad atsakovė nepateikė informacijos apie automobilių būklę, pinigines lėšas, bet ne įrodo, jog atsakovė turtą siektų paslėpti ar perleisti jį kitiems asmenims, taip siekdama išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, jog visas atsakovei priklausantis turtas yra įkeistas hipoteka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią teismų praktiką, aplinkybė, jog turtas jau yra įkeistas hipoteka, nėra aktuali vertinant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nes turto įkeitimas kreditoriui už prievolę ne palengvina, bet priešingai, apsunkina tokio turto perleidimo tretiesiems asmenims galimybę bei procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės turimo nekilnojamo turto teisinis statusas neturi jokios įtakos vertinant atsakovės galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą.Įvertinus tai, kad atsakovės turto vertė yra 23 485 085 Eur, įsipareigojimai per vienerius metus - 9 368 196 Eur, o UAB „Aisvita“ ieškinio suma yra tik 28 601,02 Eur bei tai, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovė turtą siektų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo nustatytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, teismo nutartis pripažintina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Panaikinus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovės UAB „Aisvita“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aisvita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.